išmoka

 Vienišo asmens išmoką šiemet gauna 230 tūkst. žmonių. Kaip praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ši išmoka priklauso visiems Lietuvoje gyvenantiems vienišiems žmonės, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, ir vienišiems pilnamečiams asmenims su negalia. Išmokos dydis siekia 38,23 euro. Kaip nurodo ministerija, išmokos dydis susietas su socialinio draudimo našlių pensijos baziniu dydžiu. Taip užtikrinamos vienodos socialinės garantijos dėl asmenų vienišumo.

Lietuvoje įvairių kompensacijų, paramų ir išmokų yra nemažai, tad gyventojai gali gan lengvai pasimesti, kas, kam ir kada priklauso, kiek pinigų galima gauti ir nuo ko priklauso sumos dydis? Vien tėvams (įtėviams, globėjams, seneliams) ir jų vaikams, neskaičiuojant išimčių ir pan., yra numatyta 12 skirtingų išmokų ir paramų. Remiantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) svetainėje pateikta 2024 m. informacija, čia rasite visas šias išmokas, jų dydžius, sąlygas ir kt.

Seimui birželio mėnesį nepritarus siūlymui dvigubai – nuo 440 iki 880 eurų padidinti laidojimo pašalpą, parlamentui vėl siūloma svarstyti šį klausimą.

Seimas grąžino per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką –  išmokos bus skiriamos visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipsis nuo rugsėjo 1 dienos iki sezono pabaigos.  Seimas šią savaitę priėmė tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už jas balsavo 103 parlamentarai.

Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas siūlo laisvės gynėjų statusą turintiems asmenims skirti pirmojo laipsnio valstybinę pensiją. Prieš trejus metus Seimo priimtas įstatymas, kuriuo įteisintas laisvės gynėjo statusas, nenumatė jokių socialinių garantijų šiems asmenims.

Siekiant paskatinti gimstamumą, siūloma dvigubai padidinti vienkartinę išmoką gimusiam vaikui. Ketvirtadienį Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno pavaduotoja Vaida Giraitytė-Juškevičienė ketina pateikti parlamentui Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kuriomis siūlo kiekvienam gimusiam vaikui skirti 22 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinę išmoką. Šiuo metu tai sudarytų 1210 eurų.

Gyventojai, turintys nenaudojamos žemės, gali 12 metų gauti kompensacinę išmoką. Tam tereikia įveisti mišką. Taip žmonės ne tik gautų asmeninės naudos, bet ir prisidėtų prie Lietuvos miškingumo didinimo. Skatindama žmones imtis šios veiklos, Valstybinė miškų tarnyba pateikia keletą pagrindinių žingsnių, nuo kurių reiktų šį kelią pradėti.

Daugiabučių namų gyventojai, tebenaudojantys dujų balionus, kviečiami atsinaujinti – valstybė vienam butui duoda iki 726 eurų. O paraiškos teikėjai už šiuos pinigus taip pat galės nusipirkti ir naują viryklę. Nuo 2025 m. trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami. Jų keitimui į centralizuotai tiekiamas gamtines dujas ar elektrą šiais metais Energetikos ministerija skiria 3,8 mln. eurų.

Lietuvoje AKM (afrikinio kaulių maro) virusas jau patvirtintas beveik 400 šernų, kai tuo tarpu 2023 m. per visus metus atvejų skaičius siekė 600. Taigi laukinėje gamtoje, virusas plinta augančia tendencija, todėl ūkininkai ir medžiotojai privalo būti budrūs ir laikytis visų biosaugos priemonių, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nors AKM atvejų Lietuvoje daugėja, tačiau 16-koje Lietuvos rajonų savivaldybių, pastaruosius 12 mėn.

Kaunietis Erikas Norkus ilgai tarnavo kariuomenėje, vyko į misijas Irake, Afganistane, Kosove, o pastaruosius dvejus metus dėstė Juozo Lukšos mokymo centre. Prieš metus, gegužės 4-ąją jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis – vyrą ištiko insultas. Po dviejų komoje praleistų savaičių prasidėjo ilgas gijimo kelias.

Jei darbdavys jus atleistų ne dėl jūsų kaltės, jis turėtų sumokėti jums išeitinę išmoką. Vis tik, jeigu toje darbovietėje dirbote gan ilgai, jums gali priklausyti dar viena, pvz., 3,3 tūkst., 4,9 tūkst. eurų ar net didesnė išmoka. Tačiau dėl jos reikia kreiptis laiku. Norint gauti ilgalaikio darbo išmoką, reikia būti išdirbus vienoje darbovietėje bent 5 metus ir per 12 mėnesių nuo atleidimo suspėti kreiptis į „Sodrą“, nors tą daryti reikia ne visiems. Be to, beveik 80 proc.

Daugiabučių gyventojai, maisto gamybai tebenaudojantys dujų balionus, kviečiami nedelsti ir teikti paraiškas finansavimui gauti.    Nuo 2025 m. trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionai negalės būti naudojami. Jų keitimui į centralizuotai tiekiamas gamtines dujas ar elektrą šiais metais Energetikos ministerija skiria 3,8 mln. eurų.

Šiuo metu Lietuvoje AKM (afrikinio kaulių maro) virusas jau patvirtintas beveik 400 šernų, kai tuo tarpu 2023 m. per visus metus atvejų skaičius siekė 600. Taigi laukinėje gamtoje, virusas plinta augančia tendencija, todėl ūkininkai ir medžiotojai privalo būti budrūs ir laikytis visų biosaugos priemonių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Nors AKM atvejų Lietuvoje daugėja, tačiau 16-koje Lietuvos rajonų savivaldybių, pastaruosius 12 mėn.

Kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį yra skirta po 96,25 euro. Tačiau daliai jų priklauso dar ir papildomi 56,65 euro, nemokamas maitinimas bei 110 eurų prekėms mokyklai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kokius reikalavimus reikia atitikti ir ką padaryti, norint gauti šią finansinę pagalbą. Kada vaikams yra mokama po 152,9 euro? SADM primena, kad kiekvienam vaikui Lietuvoje kas mėnesį yra mokama 96,25 euro dydžio išmoka arba kitaip – vaiko pinigai.

Pasvalio policijos komisariate įsidarbinantiems pareigūnams ketinama skirti 5 tūkst. eurų vienkartinę išmoką, galutinį jos dydį nustatys Pasvalio rajono savivaldybės taryba. Tai numatyta ketvirtadienį Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Pasvalio rajono savivaldybės pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje. Ji pasirašyta siekiant įgyvendinti trūkstamų specialistų pritraukimo į Pasvalio rajono policijos komisariato finansavimo programą.

Parlamentas svarstys Seimo statuto pataisas, kad nuteisti parlamentarai, pasibaigus jų kadencijai, negalėtų tikėtis išeitinės kompensacijos. Už tokį Seimo pirmojo vicepirmininko Jurgio Razmos parengtą projektą antradienį po pateikimo balsavo 98 Seimo nariai, vienas buvo prieš ir 18 parlamentarų susilaikė. Toliau pataisas svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje šimtai tūkstančių lietuvių laukia ne tik atlyginimų, bet ir išmokų ar pensijų. Jiems svarbu žinoti, kada tikėtis pinigų, nes tai parodys, kiek ir kada jie gali išleisti, o kada dar teks palaukti ir pataupyti. „Sodra“ kaip tik skelbia, kada kovo mėnesį mokės išmokas ir nuo Naujųjų metų padidėjusias pensijas. „Sodros“ pensijos kovo mėnesį Šiuo metu senatvės pensijas gauna 622,6 tūkst. asmenų.

Į Seimą persikėlus iniciatyvai „Skaidrinam“ ir viešoje erdvėje pradėjus kalbėti apie galimą piktnaudžiavimą parlamentinei veiklai skirtomis lėšomis, tiek valdantieji, tiek ir opozicija sutaria, kad šiuo metu galiojančią išmokų tvarką reikia keisti. Visgi, kaip tai padaryti, Seimo narių nuomonės išsiskiria.

Dažnas lietuvis draudžiasi būstą, bet ne visi pagalvoja, kad galima apsidrausti ir kilnojamąjį turtą – t. y. visus prietaisus, esančius namuose. Vis tik ne už visus gedimus galima gauti išmoką – yra tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, papildomai reikia pasirinkti telefonų, kompiuterių, kartais – ir televizorių stiklo dūžio draudimą. Vis tik kiek senesnių telefonų draudimas, anot draudimo brokerių, gali būti apgaulingas – žmogus mokės įmokas, bet dėl greito nusidėvėjimo jokios išmokos negaus.

Dirbant įprastu grafiku neaiškumų dėl ligos išmokų paprastai nekyla – jas darbuotojas gauna už kiekvieną darbo dieną. Sudėtingiau tampa tuomet, kai dirbama savaitgaliais, nes už ne darbo dienas ligos atveju „Sodra“ išmokų neskiria. „Sodros“ atstovė neslėpė, kad tam tikrus darbo grafikus turintys gyventojai dėl šios tvarkos gali būti nuskriausti.

Būsimų pensijų dydžio santykis su darbo užmokesčiu Lietuvoje – mažiausias tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) šalių. Naujausiame tyrime EBPO prognozuoja, kad 2000 metais gimę ir nuo 2022 metų iki senatvės dirbsiantys asmenys Lietuvoje gautų 28,9 proc. buvusio vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją.

Kitą savaitę Seimo rūmuose, Kovo 11-osios salėje, bus įteiktos Laisvės premijos, jų laureatai gaus dvigubai didesnes išmokas nei iki šiol. Gruodį Seimas priėmė Laisvės premijos įstatymo pakeitimus, kad kasmet skiriama Laisvės premija yra 200 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžio. Tam pritarė dauguma – 84 – parlamentarai, niekas nebuvo prieš, vienas balsuodamas susilaikė. Nuo šių metų BSI siekia 55 eurus, tokiu būdu Laisvės premijos dydis išaugo daugiau nei dvigubai – iki 11 tūkst. eurų.

Sotesnio gyvenimo pensijoje siekusi penkių vaikų mama iš Širvintų rajono gavo valstybės antausį. Moteris padirbėjo kelerius metus Didžiojoje Britanijoje, tačiau vos jai buvo paskirta apie 90 eurų britiška pensija, „Sodra“ jai nustojo mokėti šalpos pensiją. Atėmė sveikatos draudimą ir dabar ji net į polikliniką negali nueiti – turės susimokėti.

Vyriausybė nepritaria grupės Seimo narių siūlymui dar labiau liberalizuoti bedarbio pašalpų mokėjimą. Tokia jos išvada bus teikiama Seimui.  Dalis parlamentarų siūlo kai kuriems bedarbiams leisti kelis mėnesius gauti išmokas ir dirbti, o priešpensinio amžiaus bedarbiams pašalpų mokėjimą pratęsti dar keturiems mėnesiams ir jas mokėti 15 mėnesių vietoj devynių. Dabar jiems galima pratęsti mokėjimą dviem mėnesiams.

169 mln. eurų – tokią sumą alimentų šiuo metu skolingi yra tėvai Lietuvoje. Dalis jų vaiko išlaikymo nemoka, nes tiesiog nenori, kiti gyvena užsienyje, dar kiti neturi pajamų. Dalį tėvų išgąsdina ir prievolė mokėti didesnius alimentus, nei nustatė teismas, tačiau, anot specialistų, vaikų išlaikymo sumos didėja ir didės natūraliai dėl infliacijos.

Nemaža dalis augintinių šeimininkų gyvūnus myli ir prižiūri taip pat, kaip ir žmones. Juos dresiruodami, vedžiodami, su jais miegodami šeimininkai prie jų prisiriša lyg prie tikrų šeimos narių, tad ir prarasti juos būna labai skaudu. Dėl šios priežasties gyvūnų dalybos gali tapti toks pat rimtas procesas, kaip turto ar net vaikų. Advokatas pripažino, kad pastaruoju metu jau pasitaiko atvejų, kuomet tenka spręsti klausimus dėl augintinio dalybų skyrybų metu.

Rusai siūlo laikinai okupuotose teritorijose gyvenantiems ukrainiečių tėvams pinigų, jei jie leis savo vaikus į vietines mokyklas. Apie tai pranešė „RBC-Ukraina“, remdamasi Melitopolio meru Ivanu Fiodorovu. Pasak mero, tėvams bus mokama 15 tūkst. grivinų (357 eur.) per metus (29,75 eur. per mėnesį) dviem sąlygomis: vaikas turi būti Rusijos pilietis; tėvai turi leisti vaiką į okupacinę mokyklą.

Lenkijos konservatyvioji vyriausybė antradienį pareiškė, kad netrukus gaus pirmąją išmoką iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų atsigavimui po COVID-19 pandemijos. Šios lėšos buvo užblokuotos dėl abejonių, susijusių su teisinės valstybės principais. Pirmoji ES lėšų išmoka nepriklausys nuo to, ar Lenkija įvykdys kokius nors pagrindinius tikslus, teigiama Lenkijos fondų ir regioninės politikos ministerijos pareiškime, tačiau nenurodoma, kada tiksliai tikimasi gauti išmoką.

Norinčių teikti paraiškas verslui kurti (PVK) laukia didesnis dėmesys mokymams ir patikslintas paraiškos turinys. Išnagrinėjusi pirmojo etapo rezultatus, Užimtumo tarnyba įvertino, kad pagrindinė paraiškų atmetimo priežastis – planuojamos pirkti priemonės yra visiškai nesusijusios su tiesioginių darbo funkcijų atlikimu. Taip pat svarbu, kad pretenduojantys į paramą žmonės būtų užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, rašoma tarnybos pranešime spaudai.

„Mums jau rankos svyra“, – susisiekusi su tv3.lt guodžiasi Ieva. Jos uošvis jau du mėnesius kovoja dėl to, kad negauna turto nuostolių atlyginimo išmokos, kurią turi išmokėti Lietuvos draudimas dėl patirtų nuostolių eismo įvykio metu. Pasirodo, beveik 13 000 eurų išmoką gavo visiškai kitas, nesusijęs žmogus.  Po eismo įvykio pašnekovės uošvis gavo turto nuostolių atlyginimo išmoką, nes automobilis buvo apdraustas „Kasko“ draudimu.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) sklaido plačiai paplitusį stereotipą, kad socialinę paramą gaunantiems asmenims „neapsimoka“ dirbti. Priešingai. Šiuo metu veikianti socialinės paramos sistema kaip tik skatina grįžti į darbo rinką, nes asmeniui įsidarbinus, jam mokama papildoma socialinė pašalpa, t.y. asmens pajamos didėja. Per dešimtmetį tokių žmonių padaugėjo 2 kartus, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Dirbti apsimoka.

Daugeliui gyventojų, tarp jų ir jau gaunančių pensiją senjorų, neretai kyla klausimų – kaip apskaičiuojama senatvės pensija, į kokius rodiklius yra atsižvelgiama ir ar vien darbo stažas lemia senatvės pensijos dydį. Taip pat pastebėtina, kad ne visi gyventojai žino, kur galėtų pasitikrinti sukaupto darbo stažo dydį bei kitus svarbius duomenis, reikšmingus senatvės pensijos apskaičiavimui, rašome pranešime žiniasklaidai.

Iki lapkričio 30 d. ūkininkams, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atitinkančius paramos pagal intervencines priemones tiesioginių išmokų (klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas) reikalavimus, bus išmokėtos avansinės išmokos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos energetikos agentūra 2023 m. spalio 26 d. nuo 12.00 val. atnaujino gyventojų paraiškų priėmimą dėl paramos neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui Vidurio bei Vakarų Lietuvoje. Numatyta šio kvietimo metu paskirstyti 6 mln. eurų paramos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Nuo rugsėjo 1 d. galima teikti paraiškas paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Paramos priemonės, susijusios su miškais, yra numatytos ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginiame plane.

Rodos, toks įprastas dalykas, kaip nuotekų valymas, kai kuriose vietovėse vis dar gali sukelti nemažai galvos skausmo. Nepaisant to, kad Kėdainių rajono savivaldybė turi sudariusi centrinių vandens tiekimo ir nuotekų tinklų įrengimo planą iki pat 2031-ųjų metų, dalis gyvenviečių ir atskirų pavienių namų liks aglomeracijos užribyje.

Kompensacijų dalijimas už šildymą – griežtinamas. Nuo šiol jas gaus kur kas mažiau gyventojų nei praėjusį šildymo sezoną. Taip nusprendė Seimas. Dabar dalijant kompensacijas bus skaičiuojamos ne tik šeimos pajamos vienam asmeniui, bet ir tai, kiek turto šeima valdo ir kokia yra jo vertė.

Vilniaus rajono meras socialdemokratas Robertas Duchnevičius vetavo šią savaitę tarybos priimtą sprendimą dėl 25 eurų kompensacijos už privatų darželį ir siūlo grįžti prie jo teikto pradinio 120 eurų siūlymo. Meras penktadienį pasirašė potvarkį, kurio grąžino Vilniaus rajono savivaldybės tarybai pakartotinai svarstyti klausimą dėl mėnesinio mokesčio kompensavimo vaikams, negavusiems vietos valstybinėse ugdymo įstaigose.

Senatvės pensijos, šalpos pensijų ir kompensacijų gavėjams siūloma vieną kartą per metus mokėti periodinę išmoką. Tai numatantį Periodinės pensijos išmokos įstatymo projektą ketvirtadienį ketina pateikti Seimui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Rimantė Šalaševičiūtė. „Nors kartą metuose vyresni žmonės pasijustų geriau, žinotų, kad jie neskriaudžiami ir neužmiršti.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pritarė, kad įmotėms, įvaikinusioms vaiką, taip pat kaip ir įtėviams, būtų suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės atostogos ir numatyta išmoka. Pranešama, kad Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma suteikti teisę gauti 30 kalendorinių dienų motinystės išmoką įmotėms, įvaikinusioms vaiką, kurioms pagal Darbo kodekso 133 str.

Mokslo metais tėvams dažnai atsiranda būtinybė slaugyti peršalimo ir kitomis ligomis sergančius vaikus. Ką daryti, jei darželį ar mokyklą lankantis vaikas susirgo, ir kaip gauti ligos išmoką už vaiko slaugymą? „Sodra“ atsako į dažniausiai užduodamus klausimus. Ką daryti, kai susirgo vaikas? Kreipkitės į gydytoją. Diagnozavęs ligą ir nustatęs slaugos būtinybę, gydytojas išduos nedarbingumo pažymėjimą, pateisinantį Jūsų neatvykimą į darbą dėl sergančio vaiko slaugos.

  Siekiant pritraukti policininkus dirbti į Šilutę, jiems bus skiriama vienkartinė 6 tūkst. eurų išmoka. Tai numatyta ketvirtadienį Šilutės savivaldybės ir Tauragės policijos pasirašytoje bendradarbiavimo sutartyje, kurią policija vadina pačia ambicingiausia Lietuvoje. „Šioje sutartyje įtvirtintos sąlygos yra pačios palankiausios būsimiems policijos pareigūnams, lyginant su pasirašytomis sutartimis kitose savivaldybėse“, – rašoma pranešime.

Ne paslaptis, kad dėl sunkių sveikatos sutrikimų žmonės Lietuvoje gali gauti neįgaliojo statusą ir išmoką, jei jų darbingumas vertinamas ne daugiau kaip 55 proc. Pažymėtina, kad negalia gali būti laikoma ne tik bloga fizinė būklė, bet ir psichikos sutrikimai. Specialistų teigimu, žmonės kreiptis dėl neįgalumo patys negali – siuntimą su išsamiu būklės aprašymu tarnybai turi parengti gydytojas. Svarbu tai, kad bet kuri psichikos liga, pavyzdžiui, depresija, kiekvienam žmogui gali būti skirtinga.

Pareigas šalių susitarimu palikusiam sostinės vyriausiajam architektui Mindaugui Pakalniui išmokėta trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija, antradienį informavo Vilniaus miesto savivaldybė. „Pagal Valstybės tarnybos įstatymą, karjeros valstybės tarnautojas gali raštu pateikti pasiūlymą įstaigos vadovui dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu, kas ir įvyko šiuo atveju.

Už gerus pažymius mokykloje, moksleiviams Vilniaus rajono valdžia planuoja mokėti pinigus. Jei taryba patvirtins, kiekvienas vaikas, kurio metiniai pažymiai bus vien dešimtukai, gaus 500 eurų, už 100 balų išlaikytą egzaminą abiturientas gaus 250 eurų. Vietos politikai aiškina, kad taip nori paskatinti mokinius geriau mokytis. Tačiau tiek mokytojai, tiek tėvai tikri – kas nenori mokytis, jokie pinigai nepadės. Negana to, dalis mokinių bus diskriminuojami.

Ukraina antradienį gavo dar vieną Europos Sąjungos makrofinansinės paramos išmoką – 1,5 mlrd. eurų, pranešė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. „Šiandien Ukraina iš ES gavo dar vieną makrofinansinės pagalbos dalį – 1,5 mlrd. eurų. Bendra ES biudžetinė parama 2023-aisiais jau siekia 12 mlrd. eurų“, – pabrėžė jis. Praėjusių metų pabaigoje ES Taryba patvirtino 18 mlrd. eurų dydžio makrofinansinę paramą Ukrainai 2023 metais, ją išmokant dalimis.

Afrikinis kiaulių maras vis dar nėra suvaldytas ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje Europos šalių. Lietuvoje šiais metais liga nustatyta 346 šernams, Latvijoje – 671 Lenkijoje – 3399, Vokietijoje – 800, Estijoje – 48. Siekiant mažinti afrikinio kiaulių maro plitimą mūsų šalyje, mokamos išmokos už surastas šernų gaišenas, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje skyrė valstybinę signataro rentą Nepriklausomybės Akto signatarui, architektui 64-erių Virgilijui Kačinskui, kuris į Aukščiausiąją Tarybą buvo išrinktas kartu su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiu.  Signataro renta sudaro 39,79 proc. nuo pareiginės Seimo nario algos. Šiuo metu pareiginė Seimo nario alga ant popieriaus siekia 3608,40 eurų, tad signataro renta sudarys 1399,69 eurus.

Žmones, kurie turi nenaudojamos žemės ir neketina užsiimti žemės ūkiu, Valstybinė miškų tarnyba skatina joje įveisti mišką. Taip jie ne tik gautų asmeninės naudos, bet ir prisidėtų prie Lietuvos miškingumo didinimo. Skatindama žmones imtis šios veiklos, Valstybinė miškų tarnyba pateikia keletą pagrindinių žingsnių, nuo kurių šį kelią reiktų pradėti.