išlaidos

Nors privačių asmenų įsiskolinimai augo, situacija su įmonių skolomis atrodo kur kas optimistiškiau. Veikiančios Lietuvos įmonės valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) šių metų antrojo ketvirčio pradžioje buvo skolingos 32,31 mln. litų mažiau nei metų pradžioje. Tokius duomenis pateikia skolų „Sodrai“ rodiklį skaičiuojanti „ „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi „Sodros“ viešai teikiamą informaciją.

Vyriausybė girasi milijonais, skiriamais eismo saugumui pagerinti, bet pernai Lietuvoje nutiesta tik 19 km dviračių ir pėsčiųjų takų. Kasmet Lietuvos keliuose žūsta apie 40 dviratininkų ir apie 200 pėsčiųjų. Dešimt kartų daugiau jų patiria įvairiausių sužalojimų. Saugesnei eismo aplinkai užtikrinti valstybė neranda pinigų, nors automobilių keliams tiesti kasmet nepagailima net 1 mlrd. Lt.

Dvejus metus visi klausė, kas būtų, jei Graikija paliktų eurą, rašo BBC. Gali būti, kad šis momentas jau priartėjo. Pagal „Bloomberg“ atliktą apklausą, 50 proc. analitikų po Graikijos rinkimų tikina, kad šalis šiemet išeis iš euro zonos. Tačiau kaip tai įvyks? Nėra teisinio mechanizmo Pagrindinė problema – nėra mechanizmo, kuris leistų išeiti iš euro zonos. Tokia galimybė niekada nešovė į galvą entuziastingiems politikams, kurie inicijavo bendrą valiutą, įsigaliojusią 1999 metais.

Europos rinkėjai prašo baigti taupymo politiką. Tačiau ar tai yra įmanoma ir kokios būtų taupymo alternatyvos traukiant šalis iš krizės? Mažai erdvės manevrams Nors norima mažiau karpyti vyriausybės išlaidas ir daugiau leisti socialinėms programoms, neaišku, iš kur tam atsiras pinigų, rašo „The New York Times“. Galimybės gauti pinigų iš vyriausybių obligacijų senka, nes investuotojai nėra tikri, ar euro zonos narės sugebės grąžinti paskolas.

Kovą JAV vartotojų išlaidos išaugo 0,3 proc., o tai dar vienas šalies ekonomikos atsigavimo ženklas, informuoja BBC. Remiantis naujausiais Prekybos departamento duomenimis, asmeninės pajamos taip pat išaugo 0,4 proc. Ekonomistai atidžiai stebi vartotojų pasitikėjimo ir išlaidų tendencijas, nes vartotojų išlaidos sudaro maždaug 70 proc. JAV ekonomikos. Išlaidos šiemet išaugo dėl mažėjančio nedarbo ir palyginti šilto oro. Sausis-kovas buvo šilčiausias ketvirtis JAV nuo 1895-ųjų.

Gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ specialistų nuomone vyriausybės sprendimas didinti MMA (minimali mėnesinė alga) būtų racionalus. Atsvers infliaciją „Nors per 4 metus prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje vidutiniškai išaugo 20 proc., nuo 2008 m. minimali alga šalyje siekia 800 litų neatskaičius mokesčių. MMA  padidinimas iki 1000 litų,  tik atsvertų  prekių ir paslaugų kainų padidėjimą, kurį turėjome per minėtą laikotarpį.

Kol ša­lies val­džia skai­čiuo­ja au­gan­čios eko­no­mi­kos gė­ry­bes, žmo­nės gy­ve­na akis­ta­to­je su rea­ly­be. Vi­du­ti­nė, iš­si­la­vi­nu­si, dir­ban­čių šiau­lie­čių šei­ma tu­ri nuo­sa­vą na­mą, au­to­mo­bi­lį, au­gi­na vai­kus. Ro­dos, vis­kas gra­žu ir už­tik­rin­ta. Bet rea­ly­bė pri­bloš­kė: jau­kių na­mų du­rys sle­pia di­džiu­lį ne­pri­tek­lių ir bai­sią ne­vil­tį. Už­rak­tas nuo sko­lų Nuo­sa­vas na­mu­kas cent­ri­nė­je Šiau­lių da­ly­je. De­šim­ties me­tų au­to­mo­bi­lis.

Daugelis dyzelinių automobilių vairuotojų nenuvažiuodami pakankamai didelio atstumo tam, kad galėtų pasinaudoti tokių variklių teikiamais privalumais, skelbia naujas Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas. Degalų kainoms siekiant rekordines aukštumas žmonės suskubo pirkti brangesnius dyzelinius modelius tam, kad mažiau išleistų jų eksploatacijai.

Dauguma šiandienos pensininkų, būdami darbingo amžiaus, būtų rinkęsi kaupiamąjį gyvybės draudimą, jeigu tuo metu jiems būtų pasiūlyta tokia galimybė. Atliktas pensininkų nuomonės tyrimas taip pat atskleidė, kad sukauptus pinigus didžioji dalis pensinio amžiaus žmonių išleistų vaistams ir poilsiui sanatorijose. Atlikus gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ užsakytą pensinio amžiaus šalies gyventojų apklausą paaiškėjo, kad beveik ketvirtadalis (24 proc.

Europos Komisija kitų metų Europos Sąjungos biudžetą siūlo didinti beveik 7 proc. Daliai vyriausybių toks Briuselio sprendimas atrodo neįprastai. Mat dėl ekonomikos susitraukimo jos pačios priverstos stipriai mažinti savo nacionalinius biudžetus. Tačiau Komisija tikina, kad lėšų poreikis stipriai išaugo dėl ankstesniais metais Briuselio prisiimtų įsipareigojimų, praneša LTV „Panorama“. Kitų metų Europos Sąjungos biudžeto išlaidos, palyginti su šiemet, išaugs iki 138 mlrd. eurų – beveik 7 proc.

Kitąmet Lietuvos biudžeto pajamos be ES ir kitų paramos turėtų sudaryti 21,774 mlrd. Lt, o išlaidos –  21,688 mlrd. Lt, rodo Finansų ministerijos parengtas projektas dėl 2013-2015 m. preliminarių nacionalinio biudžeto pagrindų rodiklių. Kaip praneša vz.lt, jei tokį planą pavyktų įgyvendinti, kitąmet Lietuvos nacionalinis biudžetas galėtų būti pirmą kartą per visą nepriklausomybės istoriją perteklinis. Pirmasis finansų perteklius 2013 metais sudarytų 86 mln. Lt.

„Facebook“ pranešė, kad įmonės pelnas pirmąjį šių metų ketvirtį krito 12 proc., o einamosios išlaidos beveik padvigubėjo, skelbia „Bloomberg“. Grynosios pajamos nukrito iki 205 mln. JAV dolerių per pirmuosius šių metų tris mėnesius. Pardavimai augo 45 proc. iki 1,06 mlrd. JAV dolerių. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį jie augo 55 proc. Išlaidos išaugo iki 677 mln. JAV dolerių.

„Lietuvos paštas“ šiandien pristatė elektromobilį „Tazzari", kuriuo į susitikimus mieste važinės bendrovės vadybininkai. Kaip teigė „Lietuvos pašto“ generalinė direktorė Lina Minderienė, šio automobilio pajėgumų užteks dažniausiai po miestą zujantiems klientų vadybininkams. „Įveikti didelių atstumų elektromobiliais tikrai negalima, tad pasirinkome optimaliausią variantą – juo važinės „Lietuvos pašto“ vadybininkai“, – žurnalistams teigė L.Minderienė.

Rusija atsidūrė trečioje vietoje pasaulyje pagal karines išlaidas, kurios 2011-aisiais sudarė 71,9 mlrd. JAV dolerių, teigiama Stokholmo tarptautinių taikos tyrimų instituto pranešime, skelbia „RIA Novosti“. Remiantis instituto metine karinių išlaidų ataskaita, praėjusiais metais Rusija padidino karines išlaidas 9,3 proc. „Ateityje planuojama ir toliau skirti daugiau lėšų kariuomenei, įskaitant įrangą, ginklų ir karinės pramonės tyrimus bei tobulinimą 2011-2020 metų laikotarpiu.

Suomijos mobiliųjų telefonų gamintojos „Nokia“ akcijos Helsinkio biržoje balandžio 11 d. atpigo 19 procentų. Tokią griūtį sukėlė kompanijos pelno prognozės. Bendrovės skaičiavimais, pelnas, gautas iš mobiliųjų telefonų pardavimų pirmąjį ir antrąjį 2012 m. ketvirtį, bus daug mažesnis nei buvo manyta anksčiau, rašo "The Financial Times". Kompanija ketina imtis skubių priemonių susigrąžinti pelningumą.

BBC korespondentas Kevinas Peachey demaskavo ir paviešimo schemas, kurias taiko daugelis pasiturinčiai gyvenančių žmonių, siekdami išvengti didesnių mokesčių. Anot K.Peachey, daugelis schemų, kurias taikant galima išvengti mokesčių ar mokėti jų žymiai mažiau, taikomos jau dešimtmečiais.

Per didžiąsias metų šventes prekybininkai tebesapnuoja ekonominį pakilimą, kai pardavimas šoktelėdavo kelis kartus. Tačiau išmokę taupyti žmonės šį šventinį ilgąjį savaitgalį plačiau piniginių neatvers. Prieš kiekvienas Velykas vienas didžiųjų prekybos centrų skelbia pirkėjų apklausos duomenis, kur svarbiausio klausimo atsakymas nesikeičia jau kelerius metus. Didžioji dalis šalies gyventojų šventiniam stalui neketina išleisti daugiau nei 200 litų.

Iš valstybės biudžeto išlaikomų įstaigų apetitas ekspertų konsultacijoms vis didėja – samdomiems ekspertams, konsultantams, audito paslaugoms pirkti pernai išleista 18 mln. litų. Seimo Audito komiteto surinkti duomenys atskleidžia, kad tai –  net trečdaliu daugiau nei 2010-aisiais.

er metus JAV ligoninėse apsilanko maždaug pusė milijono susižeidusių dviratininkų. Nukentėjusiųjų skaičius pradėjo labai augti po to, kai išpopuliarėjo kalnų dviračiai. Prieš keturis dešimtmečius atsiradusius kalnų dviračius greitai pamėgo labai didelis būrys dviratininkų. Skaičiuojama, kad šiuo metu JAV gali būti apie dešimt milijonų kalnų dviračių. Kalnų dviračiai dviračių mėgėjams atvėrė naujas galimybes, tačiau ženkliai padidino sužeidimų skaičių.

Vokietija nori, kad būtų paskirti ekspertai, kurie prižiūrėtų Europos Sąjungos (ES) valstybių viešąsias išlaidas ir ateityje apsaugotų nuo panašių į Graikijos atvejų, informuoja AFP. Dienraščio „Spiegel“ straipsnyje cituojamas Finansų ministerijos vidaus dokumentas, iš kurio galima spręsti, kad finansų ministras Wolfgangas Schaeuble siūlo tiek nacionaliniu, tiek Europos lygiu įsteigti nepriklausomas ekspertų komisijas.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei du metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Partijos Seimo rinkimų agitacijai numačiusios atseikėti per 8 milijonus litų, daugiausia konservatoriai – maždaug 2,7 milijono litų. Parlamentinės partijos jau išrikiavo didžiąją dalį savo kandidatų šių metų rudenį vyksiantiems Seimo rinkimams vienmandatėse apygardose. Darbo partija ir „tvarkiečiai“ jau turi net savo šūkius, kuriais vilioja rinkėjus.

Būna, kad tik atėjęs į banką, norėdamas gauti kreditą ar pirkti ką nors išsimokėtinai, žmogus sužino turįs neįvykdytų finansinių įsipareigojimų. Aktyviai domintis savo kredito istorija to, žinoma, nenutiktų. Kas yra „gera“ arba „bloga“ kredito istorija, ir dėl ko reikėtų ja rūpintis, pasakoja Darius Jasinskis, „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius. – Kokia yra „gera“ kredito istorija? – Kredito istorijoje žymimi ne tik neigiami, bet ir teigiami įrašai.

Britų milijardieriaus Richardo Bransono kampanija „It‘s time to end the war on drugs“ („Laikas baigti karą su narkotikais“) dėl visų narkotikų legalizavimo įgauna pagreitį. Praėjusią savaitę dvidešimt keturi įtakingi pasaulio veikėjai sėdo prie vieno diskusijų stalo Londone. „Jei narkomanus laikysime nusikaltėliais, situacijos tikrai neišgelbėsime“, – garsia savo fraze diskusiją pradėjo R. Bransonas.

„Lankytojai šiemet plačiau atvėrė pinigines ir pirko kur kas daugiau, nevengė ir brangesnių produktų“, – teigė ne vienas parodos „Pelenė“ dalyvis, teigiamai vertindamas dalyvavimo rezultatus ir skubėdamas rezervuoti vietą kitų metų parodoje.

Ar pastebėjote, kad einate ko nors nusipirkti, kai esate suirzęs, nusivylęs, pavargęs ar vienišas, tiesiog norėdami pagerinti savo savijautą? Ir perkate tai, ko jums galbūt visai nereikia. Vėliau su gėda perskaičiuojate bereikalingas išlaidas, slepiate pirkinį toliau nuo akių ir taip iki kito karto... O gal šalia jūsų yra taip besielgiantis artimas žmogus? Yra riba, kurią peržengus toks rodos nekaltas malonumas virsta liga, apsėdimu, kai žmogui padėti gali tik specialistai.

Ne paslaptis, jog maistas – vienas svarbiausių dalykų kelionėje. Valgydami pažįstame kultūrą, pabendraujame su vietiniais. Ne paslaptis ir tai, jog išlaidos maistui kartais sudaro didelę kelionės biudžeto dalį. Kaip sutaupyti perkant maistą kelionėje? – klausia kelionių tinklalapis Makalius.lt. Prieš keliaudami gerai pagalvokite, ko norite iš kelionės bei kas jums svarbiausia. Tai svarbu, nes žinodami savo prioritetus, lengviau atsisakysite to, kas galbūt sutrukdys įvykdyti planą.

Vilniuje savaitgalį praūžusi Kaziuko mugė gerokai išsiplėtė – ji nusidriekė ne tik iki Užupio, Tymo kvartalo, bet ir į kitas miesto centre esančias gatves, iki pat Karaliaus Mindaugo tilto. Be tradicinių lietuviškų verbų, riestainių, medžio drožinių, mugės lankytojai galėjo apžiūrėti bei įsigyti kitų valstybių atstovų darbų – amatininkai šiemet atvyko ne tik iš kaimyninių Latvijos, Lenkijos, Rusijos, bet net ir iš Suomijos.

Pernai JAV gyventojai savo naminiams augintiniams išleido 51 mlrd. dolerių - 5,3 proc. daugiau nei metais anksčiau. Tokius duomenis penktadienį paskelbė Amerikos prekių gyvūnams gamintojų asociacija. Pasak specialistų, daugiausia išleista ėdalui: 2011 metais naminiai gyvūnai „suėdė“ 19,85 mlrd. dolerių iš amerikiečių šeimų biudžeto. Antroje vietoje - veterinarinės paslaugos (13,41 mlrd.), trečioje - įvairios prekės gyvūnams, tarp jų ir vaistams (11,77 mlrd. dolerių). Dar 3,79 mlrd.

Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir dar 24 ES valstybių vadovai pasirašė naująją Europos sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje, kuri įpareigos Europos šalis laikytis griežtos finansinės drausmės ir vykdyti atsakingą ekonominę politiką. Nors sutartis yra privaloma euro zonai, prie jos prisijungė visos ES valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios sektoriaus skola sausio mėnesio pabaigoje buvo 38 mlrd. 800 mln. litų, arba 35,6 proc. prognozuojamo 2012 metų bendrojo vidaus produkto (108 mlrd. 916 mln. litų). Sausio pabaigoje centrinės valdžios sektoriaus skola užsienio finansų institucijoms buvo 26 mlrd. 487,9 mln. litų, vidaus finansų institucijoms - 6 mlrd. 494,7 mln. litų, tarptautinėms organizacijoms - 4 mlrd. 384,5 mln.

Pirmą kartą Kauno rajono savivaldybės istorijoje šio rajono taryba patvirtino programinį metų biudžetą. Ketvirtadienį Kauno rajono politikai priėmė sprendimą dėl 1 proc. didesnio nei praėjusiais metais savivaldybės biudžeto plano. Be to, jis visiškai subalansuotas. Biudžete laukiama 150,8 mln. litų pajamų ir tiek pat išlaidų.

SEB banko ir Statistikos departamento skaičiavimais, 2011 metais, palyginti su 2008, 2009 ir 2010 metais, sparčiausiai didėjo gyventojų išlaidos alkoholiui ir tabakui. Gyventojai šioms prekėms praėjusiais metais išleido daugiau kaip 0,4 mln. litų. Atitinkamai šių prekių išlaidos prieš krizę (2008 m.) siekė tik kiek daugiau nei 0,3 mln. litų. SEB ekspertų teigimu, išlaidas padidino brangstantis alkoholis ir tabako prekės bei mažėjantis vartojimas.

Kol kai kurie džiaugiasi kiekviena iškritusia snaige, o kiti keiksnoja rytais neužsivedantį automobilį. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė paskaičiuoti, kiek gyventojui atsieina lietuviška žiema. Lietuvoje iš keturių metų laikų būtent žiemą prireikia gerokai daugiau išlaidų. Žiemą daugiau išleidžiame komunalinėms paslaugoms, drabužiams, degalams, medikamentams, automobiliui ir visokiems įrankiams nuo žiemos kritulių gintis ir valytis.

Iškart kelios Europos ekonomikos ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį įžengė į recesiją antrą kartą per pastaruosius trejus metus, praneša AFP. Recesija konstatuojama, kai du ketvirčius iš eilės smunka bendrasis vidaus produktas (BVP). Italijos ir Nyderlandų BVP per spalio-gruodžio mėnesius, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo 0,7 proc., be to, nuosmukis tiek Italijoje, tiek Nyderlanduose buvo didesnis nei prognozavo analitikai. Prognozuojama, kad BVP Italijoje smuks ir 2012 metais.

Bendžaminas Franklinas yra sakęs, kad mažos skylutės ir didelį laivą paskandinti gali. Tačiau net jei ta valtis - finansinė gerovė, dažnas smulkių išlaidų deramai neįvertina ar tiesiog neužtenka valios tas skyles surasti ir užkimšti. „Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertai vardina populiarius žalingus finansinius įpročius, kurie nepastebimai, bet užtikrintai gramzdina ir tuština asmeninį biudžetą. Cigaretės. Rūkymas yra ne tik žalingas ir brangus įprotis.

Naujausio tyrimo duomenimis, Somalio piratų veikla Indijos vandenyne kiekvienais metais pasaulio ekonomikai atsieina 7 mlrd. JAV dolerių.Per pastaruosius penkerius metus keli šimtai piratų iš Somalio anklavo – Puntlando – išplito Indijos vandenyno teritorijoje nepaisant tarptautinių pajėgų tai sustabdyti. JAV įsikūrusios organizacijos „One Earth Future“ atlikto tyrimo duomenimis, šalių vyriausybės išleidžia mažiausiai 1,3 mlrd. JAV dolerių, siekdamos užkirsti kelią šiai problemai.

Paspaudus didesniam nei 20 laipsnių šalčiui, pasak ūkininkų, tenka skirti daugiau lėšų daržovėms apsaugoti. Esą mažesniems šalčiams tiek sandėliai, tiek transportas pritaikytas, tačiau ne visos priemonės gelbsti ypač lepias daržoves. Tuo tarpu modernias saugyklas įsirengę ūkininkai dalies rūpesčių išvengia. Daugiausiai salotines daržoves Šalčininkų rajone auginantis Evaldas Masevičius sako, kad labiausiai daržovės nukenčia jas pervežant į prekybininkų sandėlius.

Nors sąnaudas sunkmečiu kompanijos siekia mažinti, įmonių atstovų apklausa rodo, kad kasdienėms išlaidoms, tokioms kaip spausdinimas, netaupoma. Internetinė apklausa atskleidžia, kad penktadalis įmonių vadovų ir IT specialistų nežino, kiek bent apytiksliai per mėnesį jų įmonė išleidžia spausdinimui ar kopijavimui. Tokia pati dalis (21 proc.) neįsivaizduoja ir vieno lapo spausdinimo kainos.

Pernai Rusijos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo 4,3 proc., praneša Rusijos statistikos agentūra „Rosstat“. „Rosstat“ apskaičiuotas BVP prieaugis – 0,2 proc. didesnis nei prognozavo šalies Ekonomikos plėtros ministerija ir 0,1 proc. didesnis už šalies premjero Vladimiro Putino prognozę. Palyginus su 2010 metais, bendri augimo tempai beveik nepasikeitė. BVP augimas daugiausia siejamas su padidėjusiomis pramonės atsargomis. 2010 metais jos sudarė 1 proc.

Tikroji 2012 metų Londono olimpinių žaidynių kaina išaugo penkis kartus nuo to laiko, kai 2005 metais Didžiosios Britanijos sostinė iškovojo teisę rengti didžiausią sporto renginį pasaulyje. Britanijos naujienų portalo „Sky“ atliktas tyrimas parodė, kad galutinė Londono olimpinių žaidynių kaina sieks 12 mlrd. svarų sterlingų (48 mlrd. litų). Vis dėlto pabrėžiama, kad pridėjus susijusias išlaidas šio renginio kaina gali šoktelti net iki 24 mlrd. svarų sterlingų.

Po Naujųjų keitėsi vairuotojų rengimo tvarka. Vairavimo mokyklos piktinasi papildomais reikalavimais, kuriems jau prireikė papildomų išlaidų ir darbo laiko, o tai gali atsiliepti ir vairavimo mokymo kainai. Tiesa, Tauragėje veikiančių vairavimo mokyklų atstovai tvirtina kainų kelti kol kas neketinantys. Griežtesni reikalavimai Vairavimo mokyklos, egzaminuodamos mokinius, įgytus įgūdžius nuo šiol turi fiksuoti vaizdo įrašuose ir juos saugoti metus.

Panevėžio rajono savivaldybė šiais metais tebejaus į nugarą alsuojančią krizę. Planuojamame  2012-ųjų biudžete – 1 milijono litų deficitas. Numatoma, kad šiais metais Savivaldybė gaus 87,7 milijono litų pajamų, o išlaidos sudarys 88,7 milijono litų. Tarybos nariams duotas beveik mėnuo išsistudijuoti Finansų skyriaus parengtą biudžeto projektą – didžiulį šūsnį lapų su skaičiais.

Mūsų išrinktieji Seimo nariai pinigų negaili gėlėms ir suvenyrams. O sprendžiant iš sumų, išleidžiamų knygoms, – tikri eruditai. Tai rodo praėjusių metų paskutiniojo ketvirčio Seimo nario veiklai išleistų pinigų ataskaitos. Perka gėles ir suvenyrus Šiaulių rajone išrinktos Seimo narės „valstietės“ Rimos Baškienės ataskaitos dažnai išsiskiria sumomis, išleistomis knygoms ir suvenyrams, gėlėms.

Nauji metai – nauji pažadai. Pradėti sportuoti, mokytis, o gal sutaupyti namui ar svajonių kelionei? Tačiau pastarasis tikslas – taupyti – šiemet gali tapti pakankamai sudėtingu uždaviniu. Dėl infliacijos kylant kainoms, bet nedidėjant atlyginimams, šiais metais išleisime daug daugiau. Kaip įmanoma sutaupyti? Anglija.lt pateikia praktiškų patarimų, kaip sumažinti kasdienes išlaidas kelionėms, maistui ir laisvalaikiui.

Kiek kartų grįžę į namus iš prekybos centro ir tuštindami pirkinių krepšį stebėjotės, kad ėjote nusipirkti ryžių ir žiebtuvėlio, o išleidote apvalią sumelę? Nesistebėkite. Tai lemia ne jūsų išlaidumas, o specialus mokslas, kurį anglakalbės šalys vadina „merchandising“, o Lietuvos kalbininkai – prekydėsta. Su panašia kaip aprašyta padėtimi yra susidūrę beveik visi.

Generalinis rangovas vis nesugeba patiekti preciziškai suprojektuotos įrangos elektros nebegaminančiai Ignalinos atominės elektrinei (IAE). Elektrinės eksploatavimo nutraukimas dar labiau užtruks ir kartu vis daugiau kainuos, nors Europos Komisija kaip tik projektuoja mažesnį finansavimą net tuo atveju, jeigu jėgainė būtų uždaroma pagal grafikus.

Draudimo išmokos, susijusios su kruizinio laivo „Costa Concordia“ katastrofa, gali siekti 1 milijardą JAV dolerių, praneša tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“. Nors paskaičiuota, kad laivo korpuso apgadinimas draudimo kompanijoms kainuos apie 500 mln. dolerių, išmokos už žalą aplinkai ir atsakomybės draudimas gali smarkiai padidinti galutinę sumą. Atskiroje ataskaitoje „Jefferies International Ltd“ bendrą draudimo išmokų sumą įvertino 850 mln. JAV dolerių, praneša BBC.

Šiais metais turėtume gerokai priartėti prie galimybės įsivesti vieningą Europos Sąjungos (ES) valiutą. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas šiemet vertins Lietuvos atitiktį Mastrichto kriterijams, rašo „Lietuvos žinios“. Kai kurių ekonomistų vertinimu, realu, kad Lietuva juos atitiks dar šiemet, taigi jau 2014-aisiais galėtume įsilieti į euro zoną. Neviršijus reikiamo biudžeto deficito lygio ir aprimus infliacijai formalių kliūčių tam gali nebelikti.