išankstinė pensija

Šiuo metu į pensiją lietuviai gali išeiti tik sulaukę 64 metų ir 4 arba 8 mėnesių, o 2026 metais – tik sulaukę 65 metų. Vis tik ne visiems sveikata leidžia tiek laiko dirbti. Dėl to yra galimybė į pensiją išeiti anksčiau, tačiau ji bus kur kas mažesnė, jei žmogus neturi pakankamo stažo. Už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį tiek ši, tiek senatvės pensija yra mažinamos po 0,32 procento.

Ne visi gyventojai pajėgia dirbti iki pat pensijos. Dalis jų – renkasi išankstinę pensiją, tačiau kuo anksčiau gyventojas išeina į pensiją tuo mažiau pinigų jis gauna. Nepaisant to, „Sodra“ pastebi, kad išankstinės pensijos gavėjų daugėja. Nors „Sodra“ nerenka duomenų, kodėl žmonės nusprendžia, išeiti į išankstinę pensiją, patys gyventojai vardija įvairias priežastis.

Vyriausybė nepritaria demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių siūlymui nustatyti sąlygas, kada išankstinę pensiją pasirinkusiems gyventojams vėl galėtų būti mokama nesumažinta jiems priklausanti senatvės pensija. Tokia Vyriausybės išvada bus teikiama Seimui. Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisomis siūloma, kad senatvės pensija kas mėnesį būtų mažinama tiek pat, kiek dabar – 0,32 proc.

Seimas svarstys siūlymą perskaičiuoti senatvės pensiją gaunantiems išankstinę pensiją žmonėms, jeigu jie laikinai įsidarbins, o vėliau vėl bus atnaujintas išankstinės pensijos mokėjimas.   Seimas šią savaitę po pateikimo priėmė svarstyti Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma tokiais atvejais į išankstinę pensiją išėjusiems žmonėms mažinti pagrindinę pensiją tiek, kiek laiko jie gavo išankstinę pensiją.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms. Jos numato, kad išankstinės pensijos būtų skaičiuojamos naudingiau jų gavėjams, negu yra skaičiuojama dabar. Už tokias pataisas balsavo 68 Seimo nariai, 7 buvo prieš, o susilaikė 51. Dabar pataisos bus svarstomos komitetuose ir vėliau grįš į Seimo salę.

Ne visiems užtenka sveikatos dirbti tol, kol sueina pensinis amžius, juolab, kad kiekvienais metais jis ilgėja. Lietuvoje galima gauti išankstinę senatvės pensiją. Bet dėl jos galima ir pasigailėti, mat vėliau paprasta senatvės pensija nebus tokio dydžio, kokio būtų neprašius išankstinės. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu išankstinę senatvės pensiją mūsų šalyje gauna 7,5 tūkst. gyventojų. Vidutinis jos dydis siekia 432,1 euro.

Nemažai dabartinių pensininkų, norėdami gauti didesnę senatvės pensiją, turi įrodyti savo pajamas, buvusias prieš 1994 metus, nes apie tai „Sodra“ neturi duomenų. O išankstinei senatvės pensijai reikia pakankamo stažo, kitaip sulaukus senatvės pensijos dydis bus mažinimas. Sunkumų kyla daugiau, kai išankstinei senatvės pensijai gauti tenka įrodyti savo stažą buvusioje sovietų armijoje. Tokiu atveju tenka siųsti prašymą į pačią Rusiją ir tikėtis gauti atsakymą.

Išimtimis dėl mokesčių džiaugtis nereikėtų. Jeigu anksčiau buvote atleisti nuo tam tikrų „Sodros“ įmokų, vėliau turėsite bėdų. Su problemomis susidūrė vyras, ketinantis išeiti į išankstinę pensiją. Kažkada jis buvo atleistas nuo įmokų, tad dabar jam buvo sumažintas darbo stažas. Dėl to žmogus ne tik negali palankesnėmis sąlygomis į pensiją išeiti anksčiau, bet ir pinigų gaus mažiau. Vyras prašo jį perskaičiuoti, bet „Sodra“ padėti negali.

Jeigu mūsų šalis nesiims jokių priemonių, tai ir taip menkos pensijos ateityje bus dar mažesnės, palyginti su būsimais atlyginimais. Tad Lietuvos netrukus laukia ne itin populiarūs sprendimai. Norint, kad dabartinis darbuotojų ir iš jų mokesčių mokamų pensijų gavėjų santykis išliktų toks pats, pensinį amžių Lietuvoje reikėtų ilginti iki 72 metų arba didinti „Sodros“ įmokas. Be to, reikėtų keisti ir dabartinę tvarką, kai pensiją gyventojai gali gauti ir nesulaukę pensinio amžiaus.

Dalis gyventojų nelaukia pensinio amžiaus ir renkasi eiti į išankstinę pensiją. Jie tikina, kad dirbtų ir ilgiau, tačiau dažniausiai į išankstinę pensiją tenka išeiti susidūrus su sveikatos problemomis. O „Sodra“ įspėja, kad išėjus į išankstinę pensiją ši bus mažesnė nei įprasta. Portalo tv3.lt skaitytojas Algirdas pasakojo, kad dabar skaičiuoja paskutinius darbo metus.  „Kitais metais ruošiuosi išeiti į išankstinę pensiją. Jau turiu sukaupęs reikiamą darbo stažą.

Sutuoktinių pora nusprendusi išeiti į išankstinę pensiją piktinosi „Sodros“ aplaidumu. Prašymą pensijai gauti jie pateikė prieš 3 metus, tačiau „Sodra“ iki šiol skaičiuoja jų darbo stažą. Tad moteris jau 3 metus negauna jokių pajamų, o vyrui, vietoje pensijos, „Sodra“ moka laikiną išmoką. Ši teisinosi, kad išsiuntė jau 7 priminimus į Jungtinę Karalystę, tačiau atsakymo negavo, o be jo negali paskirti lietuviškos pensijos.

Nors pensinis amžius kasmet ilgėja, norintiems išeiti į pensiją nebūtina jo laukti. Gyventojai gali išeiti į išankstinę pensiją. Tiesa, norint ją gauti reikia atitikti keletą kriterijų, pavyzdžiui iki pensinio amžiaus žmogui turi būti likę ne mažiau nei 5 metai. Be to, tokios pensijos gavėjai turės tenkintis mažesne pensija. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Vita. Ji klausė, kas, kada gali išeiti į išankstinę pensiją ir kokio dydžio ji bus.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. didės išankstinės senatvės pensijos visiems esamiems šių pensijų gavėjams. Didesnes pensijas gaus ir senjorai, kurie anksčiau yra gavę išankstines pensijas, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją.  „Išankstinės pensijos dažniausiai yra skiriamos žmonėms, kurie netikėtai netenka pajamų, iškrenta iš darbo rinkos.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. didėja išankstinės senatvės pensijos visiems esamiems šių pensijų gavėjams. Didesnes pensijas gaus ir senjorai, kurie anksčiau yra gavę išankstines pensijas. Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją.  Skaičiuojant išankstinės pensijos dydį bus taikomas mažinimas po 0,32 proc.

Nuo 2021 m. sausio 1 d. didės išankstinės senatvės pensijos visiems esamiems šių pensijų gavėjams. Didesnes pensijas gaus ir senjorai, kurie anksčiau yra gavę išankstines pensijas, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taip pat pensijos didės ir našlaičiams, jei našlaičių pensija buvo paskirta už tėvus, gavusius išankstinę senatvės pensiją.  „Išankstinės pensijos dažniausiai yra skiriamos žmonėms, kurie netikėtai netenka pajamų, iškrenta iš darbo rinkos.

Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, kuri atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti įstatymo projektus, kuriais siekiama pakeisti dabar galiojančią tvarką, kaip išeiti į pensiją nesulaukus pensinio amžiaus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių Tomo Tomilino ir Rimos Baškienės parengtoms Socialinio draudimo pensijų įstatymo po pateikimo pritarė dauguma Seimo narių. Už tai balsavo 59 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė 1. Toliau projektas bus svarstomas lapkritį. Dėl jo savo išvadas turės pateikti Vyriausybė.

Seimas leido mokėti nesumažintą senatvės pensiją kai kuriems gyventojams, kurie bus gavę išankstinę pensiją.    Seimas pirmadienį nustatė, kad pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys 40 metų ir ilgesnį darbo stažą ir ne ilgiau nei trejus metus gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą, o ne sumažintą senatvės pensiją.  Už tokią Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą balsavo 74 Seimo nariai, prieš – keturi, o trys susilaikė.

Pensijos amžiaus sulaukę žmonės, turintys didelį darbo stažą ir trumpiau – ne ilgiau nei trejus metus – gavę išankstinę pensiją, nuo 2021 metų galės gauti visą pensiją. Skaičiuojama, kad nauja tvarka pareikalautų 1,2 mln. eurų papildomų biudžeto lėšų.  Tokiai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytai tvarkai penktadienį pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas: už balsavo aštuoni komiteto nariai, vienas prieš ir du susilaikė.

Karantino metu dalis rizikos grupėje esančių lietuvių neteko darbo. Priešpensinio amžiaus žmonėms sunkiausia įsidarbinti, todėl jie svarstyto apie išankstinę pensiją. Lietuvoje ji galima likus 5 metams iki pensinio amžiaus. Tačiau Europoje yra šalių, kur tokių metų lietuviai seniai būtų pensininkais. Daugelyje šalių pensinis amžius ir tas, kurio sulaukę žmonės išeina užtarnauto poilsio, yra panašus. Tačiau būna ir išimčių.

Šiuo metu išeiti į pensiją galima 5 metais anksčiau nei numatytas įprastas pensijos amžius. Tačiau gaunant išankstinę pensiją gerokai nukenčia jos dydis. Tačiau netrukus galima sulaukti didelių šios tvarkos permainos. Jeigu per visą karjerą dirbote gana ilgai ir turite sukaupę pakankamą darbo stažą, likus penkeriems ar mažiau metų iki pensinio amžiaus (dabar – 64 m. vyrams ir 63 metai moterims) galite išeiti į išankstinę pensiją.

Šiuo metu į pensiją galima išeiti likus penkeriems metams iki tol, kol žmogus sukaks pensinį amžių. Tačiau išeinant į pensiją anksčiau laiko, būsima pensija gerokai sumažėja. Vyriausybė pritaria siūlymui tokią tvarką bent iš dalies pakeisti. Trečiadienį ministrų kabinetas pritarė kai kurioms Socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kurias prieš kurį laiką registravo Seimo narys Algimantas Dumbrava.

Lietuvoje pensiją galima pradėti gauti anksčiau arba vėliau nei sulaukus nustatyto pensinio amžiaus. Vienu atveju ji gali gerokai sumažėti, kitu – padidėti. Ar ir kada apsimoka pensiją paankstinti ar nutolinti? Kiekvienais metais pensinis amžius yra ilginimas ir 2026 m. jis visiems bus 65 metai. Šiemet vyrų pensinis amžius yra 63 metai ir 10 mėnesių, moterų – 62 metai ir 8 mėnesiai. Pamažu ilginamas ir būtinasis stažas. Jei šiemet jis yra 31 metai, 2027 m. jis pailgės iki 35 metų.

Ne mažesnį kaip 40 metų darbo stažą turintiems šalies gyventojams siūloma numatyti palankesnę išankstinės pensijos gavimo tvarką – ją gaunant pagrindinė senatvės pensija nebūtų mažinama. Tai numatančią Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisą Seime registravo „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava. „Turint tokį didelį darbo stažą būtų teisinga nemažinti senatvės pensijos žmonėms, jeigu jie pasinaudos galimybe gauti išankstinę pensiją“, – pataisų aiškinamajame rašte nurodė A. Dumbrava.

Jungtinėse Amerikos Valstijose tarp vyresnio amžiaus gyventojų vis populiaresnis tampa tik dalinis išėjimas į pensiją – net ir sulaukę garbaus amžiaus, senjorai neskuba pasitraukti iš darbo rinkos. Mičigano universiteto tyrimas parodė, kad vis daugiau į pensiją išeinančių amerikiečių priima pasiūlymus ir toliau darbuotis ne visu etatu ar pareigose, teikiančiose mažiau nei pusę iki tol gautų metinių pajamų.

Pensinio amžiaus dar nesulaukusiems, bet reikiamą darbo stažą turintiesiems tapo daug lengviau išprašyti išankstinę pensiją – nebereikalaujama Darbo biržos registracijos. Maždaug septyni šimtai Panevėžio miesto ir rajono gyventojų yra išankstinės pensijos gavėjai. Sąvoka „išankstinė pensija“ į mūsų gyvenimą atėjo 2004 metais, kai po aktyvios pilietinės iniciatyvos ir „Sąjungos 55“ veiklos valdžia suteikė tokią galimybę. Jos nauda vyresnio amžiaus žmonėms neabejotina.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys mano, kad prieš priimant sprendimus dėl galimybės tam tikrų profesijų darbuotojams išeiti į išankstinę pensiją reikėtų pasiklausti socialines įmokas mokančių dirbančiųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų. Politiko nuomone, esant reikalui tokią diskusiją Socialinių reikalų ir darbo komitetas galėtų surengti Seime.