iranas

JAV teigia, jog Iranas „ir toliau vis labiau“ pažeidžia Jungtinių Tautų rezoliuciją, vykdydamas sodrintojo urano gamybą, praneša BBC. JT branduolinių programų priežiūros agentūra patvirtino, jog Teheranas paleido gamyklą požeminiame bunkeryje Fordo vietovėje, kur uranas centrifugose sodrinamas iki 20 procentų. Didžioji Britanija, Prancūzija, o vėliau ir Rusija pasmerkė tokį Irano sprendimą.

Dažnas keliautojas jau nepasitenkinta apsilankymais Turkijos ar Egipto kurortuose, todėl siekdami stipresnių įspūdžių, keliones planuoja į kur kas egzotiškesnes šalis. Į žemiau įvardytas valstybes, kaip antai Iranas, Pakistanas ar Saudo Arabija, keliauti pramogai gali tik patys didžiausi ekstremalai. Tai išties pavojingos vietos, nes už kiekvieno kampo kyla pavojai dėl ekstremistų išpuolių, dėl užkastų minų ir bombų.

Įtampa tarp Irano ir Jungtinių Valstijų, bandančių sankcijomis apriboti jo branduolinę programą, pasiekė kulminaciją. Vos spėjusios pasitraukti iš Irako, JAV karinės pajėgos netrukus gali keltis į naują konfliktą – už ūsų ją tampančiame Irane. Naujųjų metų išvakarėse JAV atnaujino sankcijos Iranui ir blokavo gyvybiškai svarbią Irano ekonomikos arteriją – naftos eksportą. Kirs per naftos eksportą Pagal naująsias taikomas priemones užsienio kompanijoms teks rinktis – dirbti su Iranu ar su JAV.

Europos Sąjungos (ES) valstybės-narės nusprendė užsienio reikalų ministrų susitikimą, per kurį bus svarstomas draudimas importuoti Irano naftą, atkelti iš sausio 30 į sausio 23 dieną, antradienį teigiama ES pareiškime. Naujų sankcijų įvedimas siejamas su tuo, kad Iranas, ES nuomone, vis dar nelinkęs bendradarbiauti su tarptautine visuomene dėl Irano branduolinės programos. JAV ir kai kurios kitos Vakarų šalys įtaria, jog Iranas siekia sukurti branduolinį ginklą.

Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas ir jo kolega iš Irano Mahmoudas Ahmadinejadas savo susitikime Karakase pirmadienį demonstravo vienybę. Jie vadino vienas kitą broliais ir paskelbė apie draugystės ir solidarumo plėtrą tarp šalių. M. Ahmadinejadas atmetė „imperialistų“ kaltinimus, kad jo šalis kuria branduolinę bombą. „Irano ir Venesuelos žmonės šiandien kartu mėgina įveikti imperializmo godumą. Hegemoninė ir dominuojanti sistema žlunga.

Iranas paleido dar vieną sodrintojo irano gamyklą požeminiame bunkeryje Fordo vietovėje. Tai pirmadienį pranešė naujienų agentūra „The Associated Press“, remdamasi diplomatiniais šaltiniais. Pasak jų, uranas centrifugose Forde sodrinamas iki 20 procentų. Pagrindinėje Irano įmonėje Natanze uranas ligi šiol buvo sodrinamas iki 3,5 procento. Diplomatai sakė, kad atitinkamą informaciją jie sužinojo, kai TATENA komisija sausio pradžioje lankėsi Forde.

JAV prezidento rinkimų kampanijų metu užsienio politikos tema kalbama nedaug, išskyrus vieną problemą – Iraną. Visi kalba apie naująją Irano galią ir atkaklumą – raketų bandymus, pažangą vystant branduolinę programą, veiksmus Irake. Mittas Romney, Respublikonų lyderis, apibūdina Iraną kaip didžiausią grėsmę, su kuria pasaulis susidurs per artimiausią dešimtmetį. Newtas Gingrichas palygino Irano iššūkį su Hitlerio Vokietijos iškilimu.

Jungtinės Valstijos pareiškė, kad įdėmiai stebia Teherano veiksmus ir ruošiasi susidoroti su šalies vystoma branduoline programa. Pentagono vadovas Leonas Panetta pareiškė, kad Iranas artėja prie ribos, po kurios Vašingtonas bus priverstas imtis rimtų jėgos panaudojimo priemonių prieš Iraną: „Mes jau aiškiai apsibrėžėme, kad JAV neleis užblokuoti Ormūzo sąsiaurio.

Irane mirties bausme nuteistas JAV pilietis. 28 metų Amiras Mirza Hekmatis buvo apkaltintas šnipinėjimu JAV naudai. Pasak Irano valdžios, Hekmatis bendradarbiavo su CŽV. Irano televizija paviešino vaizdo medžiagą, kurioje Hekmatis pats prisipažįsta, kad buvo infiltruotas į Irano žvalgybos sistemą, kad teiktų dezinformaciją. Vis dėlto Irano specialiosios tarnybos sužinojo apie šią operaciją ir suėmė Hekmatį. Apie Hekmatio suėmimą buvo pranešta praeitų metų gruodžio 17 dieną.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu laužo pažadus mažinti karinį biudžetą ir skelbia apie jo didinimą, praneša agentūra AFP. Gynybos biudžetas didės 3 mlrd. šekelių (daugiau kaip 613 mln. eurų), paskelbė premjeras sekmadienį po kassavaitinio kabineto posėdžio.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas vizitu Venesueloje pradėjo savo kelionę po Lotynų Ameriką. Čia jis pirmadienį susitiks su kolega Hugo Chavezu. Penkias dienas truksiančioje kelionėje M. Ahmadinejadą lydi keli ministrai bei verslininkų delegacija. Jis dar lankysis Nikaragvoje, Kuboje ir Ekvadore. JAV vyriausybė yra įspėjusi Lotynų Amerikos šalis dėl santykių su Iranu plėtojimo, nes Teheranas dėl savo branduolinės programos yra vis labiau izoliuojamas ir dabar ieško draugų.

Vakarų šalys šią savaitę parengė specialųjį planą skirti rekordinį kiekį naftos iš savo rezervų, kad padengtų visą naftos trūkumą, jei Iranas užblokuotų Ormūzo sąsiaurį. Šaltiniai naftos pramonėje ir diplomatai sakė naujienų agentūrai „Reuters“, kad Tarptautinė energijos agentūra (TEA), kuriai priklauso 28 šalys, ketvirtadienį aptarė planą iš vyriausybei priklausančių atsargų, kurios saugomos JAV, Europoje, Japonijoje ir kitose naftą importuojančiuose šalyse, kasdien skirti iki 14 mln.

Slopstant globaliam JAV dominavimui, silpnesnės pasaulio valstybės taps neišvengiamai jautresnės įtakoms, kylančioms iš naujų regioninių galių, teigia tarptautinių santykių ekspertas Zbigniewas Brzezinskis. Indija ir Kinija iškyla kaip didžiosios Azijos valstybės, Rusijoje vėl gyvybingos imperialistinės ambicijos, o Vidurinieji Rytai tampa vis nestabilesniu regionu. Tokioje globalių jėgų pusiausvyroje, kuomet pastebimas JAV pozicijų silpnėjimas, regioninių konfliktų tikėtinumas ir vėl padidėja.

Pentagonas penktadienį pranešė, kad tas pats JAV lėktuvnešis, kurį Iranas perspėjo negrįžti į Persijos įlanką, iš piratų nelaisvės Arabijos jūroje išgelbėjo 13 Irano piliečių. Gelbėjimo operacija vyko ketvirtadienį, kai JAV lėktuvnešis „John C. Stennis“ gavo pagalbos signalą iš su Irano vėliava plaukiojančio žvejybos laivo „Al Molai“. Laivo kapitonas pranešė, kad piratai įgulą laiko įkaitais. JAV pajėgos prie „Al Molai“ aptiko, kaip įtariama, piratams priklausantį luotą.

Iranas paskelbė apie naujas karinio jūrų laivyno pratybas greta vieno svarbiausių pasaulyje laivybos kelių. Pratybos vasarį bus sutelktos tiesiogiai į Ormūzo sąsiaurį, penktadienį pareiškė revoliucinės gvardijos karinio laivyno vadas Ali Fadawis. Jis pabrėžė, kad Irano Islamo Respublika šiandien visiškai valdo regioną ir kontroliuoja bet kokį judėjimą. Iranas yra pagrasinęs blokuoti Ormūzo sąsiaurį, jei Vakarai paskelbs naujas sankcijas prieš šalies naftos sektorių.

Europos Sąjungos embargas Irano naftai gali prasidėti tik po kelių mėnesių, nes kai kurios valstybės narės reikalauja embargą atidėti, kad jų nuo skolų kenčiančios ekonomikos spėtų tam pasiruošti. ES valstybės iš esmės susitarė nebepirkti Irano naftos ir taip didinti spaudimą Teheranui dėl branduolinės programos. Dabar Briuselyje diskutuojama, kaip įvesti šią sankciją. Tikimasi, kad valstybės narės susitars iki mėnesio pabaigos.

Iranas ramiai reaguoja į gresiantį Europos Sąjungos (ES) naftos embargą, praneša agentūra AFP. „Iranas visada pasirengęs tokioms priešiškoms akcijoms“, – per televiziją transliuotoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir jo kolega iš Turkijos Ahmetas Davutoglu, pareiškė užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehis.

Turkija trečiadienį perspėjo apie galimą religinį šaltąjį karą Artimuosiuose Rytuose ir teigė, kad įtampa tarp sunitų ir šiitų kelia pavojų visam regionui. „Norėčiau atvirai pasakyti, kad yra norinčių pradėti regioninį šaltąjį karą“, – prieš išvykdamas su vizitu į Iraną valstybinei Anatolijos naujienų agentūrai sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu. „Esame pasiryžę užkirsti kelią regioniniam šaltajam karui.

Europos Sąjungos (ES) valstybių vyriausybės susitarė, kad uždraus naftos importą iš Irano, bet dar nenusprendė, kada pradėti taikyti embargą, trečiadienį pranešė ES diplomatai. Dėl šio susitarimo išaugo naftos kaina. ES diplomatai sakė, kad valstybių narių atstovai buvo susitikę gruodžio pabaigoje ir susitarė uždrausti Irano naftą. Anksčiau Graikija prieštaravo šiam sumanymui, bet galiausiai sutiko. ES uždrausdama Irano naftos importą darys spaudimą Teheranui sustabdyti branduolinę programą.

Kinija kritikuoja JAV paskelbtas naujas sankcijas Iranui, praneša agentūra AFP. Pekinas yra prieš tik vienos šalies sankcijas kitai šaliai, pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas. Nacionalinė teisė esą neturi būti pastatyta aukščiau tarptautinės teisės. JAV prezidentas Barackas Obama šeštadienį paskelbė naujas sankcijas Irano Centriniam bankui ir šalies finansų sektoriui, kad priverstų Teheraną atsisakyti prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos.

JAV pareiškė, jog Irano grasinimai uždaryti naftos tranzito kelią Persijos įlankoje, kurie lėmė sankcijų sugriežtinimą, parodo, jog tarptautinis spaudimas turi poveikį, praneša BBC. JAV valstybės departamento teigimu, sankcijos Iranui dėl jo branduolinės programos pradeda varžyti, o Iranas siekia nukreipti dėmesį. Iranas vykdė dešimties dienų pratybas šalia strategiškai svarbaus Ormūzo sąsiaurio, per kurias buvo išbandytos kelios raketos.

Po Irane įvykusių karinių mokymų, kurių metu buvo išbandytos sparnuotosios raketos, gebančios pasiekti Izraelį ir JAV karines bazes, Rusijos kariuomenės atstovai ramina: nei tolimųjų, nei vidutinių distancijų strateginių raketų Teheranas neturi ir bent jau artimiausioje ateityje neturės. „Irane nėra jokių technologijų, reikalingų tarpkontinentinių balistinių raketų gamybai“, – aiškina Rusijos gynybos ministerijos atstovas spaudai Vadimas Kovalis, praneša Newsru.

Europos Sąjungos (ES) šalys toliau svarsto galimybę paskelbti draudimą importuoti naftą iš Irano, šią informaciją patvirtino Europos diplomatas. „Sprendimo dėl naftos importo embargo galima tikėtis sausio pabaigoje“, – sakė jis. Sausio 30 d. Briuselyje numatytas ES viršūnių susitikimas. Išvakarėse Belgijos sostinėje įvyks ES užsienio reikalų ministrų posėdis, per kurį bus svarstoma galimybė įvesti draudimą įsivežti naftą iš Irano.

Iranas paprašė Europos Sąjungos (ES) nustatyti derybų dėl prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos datą. ES diplomatijos vadovė Catherine Ashton turi pasiūlyti naujų derybų su grupe 5+1 datą ir laiką, antradienį pareiškė Užsienio reikalų ministerijos Teherane atstovas Raminas Mehmanparastas.

Užsienio reikalų ministras Alainas Juppe pareiškė, kad Prancūzija įsitikinusi, jog Iranas kuria branduolinius ginklus ir turėtų sulaukti griežtesnių sankcijų, informuoja BBC. Prancūzijos užsienio reikalų ministras ragino Europos Sąjungos (ES) valstybes pasekti JAV pavyzdžiu. A. Juppe sakė, kad prezidentas Nicolas Sarkozy jau pasiūlė griežtą priemonę – įšaldyti Irano centrinio banko lėšas bei pradėti embargą Irano naftai.

Įtampa tarp Teherano ir Vašingtono ir toliau auga. Iranas pagrsino Jungtinėms Valstijoms atsakomaisiais veiksmai tuo atveju, jei amerikiečių lėktuvnešis sugrįš į Persijos įlankos rajoną. Apie tai pareiškė vyriausiasis Irano ginkluotojų pajėgų vadovas A. Salehis. Jis pabrėžė: antrą kartą Iranas nebepateiks jokio įspėjimo. Šie oficialūs Irano pranešimai pasirodė po 10 dienų trukusių karinių mokymų, kurių metu Iranas imitavo Ormūzo sąsiaurio blokavimą ir įvykdė keletos raketų bandymus.

Iranas informavo sėkmingai išbandęs dar tris raketas per paskutinę karinio jūrų laivyno pajėgų pratybų dieną Persijos įlankoje, praneša BBC. Pasak valstybinės žiniasklaidos, Iranas iš sausumos į jūrą paleido sparnuotąją „Qader“ raketą, trumpesnio nuotolio „Nasr“ ir sausumos raketą „Nour“. Iranas surengė dešimties dienų pratybas netoli Ormūzo sąsiaurio – pagrindinio naftos tranzito kelio. Prancūzija pareiškė apgailestaujanti dėl Irano raketų bandymų.

Dar viena Teherano provokacija Irano karinis laivynas per pratybas kodiniu pavadinimu „Velayat 90“ imitavo Ormūzo sąsiaurio blokadą. Tai sekmadienį pranešė šalies karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai admirolas Mahmudas Musawis, kurį cituoja oficiali Irano naujienų agentūra IRNA. Pasak Irano kariškių, „taktiniai bandymai“ parodė, jog „bet kokio tipo laivų eismas Ormūzo sąsiauriu bus neįmanomas“, jeigu jį užblokuos Irano karinis laivynas.

Šiandien Sirija yra vienas karščiausių taškų Artimuosiuose Rytuose: opozicijos konfliktas su Basharo Assado režimu jau virto ginkluotu pasipriešinimu (gal net pilietiniu karu). Todėl svarbu suprasti, kas ten vyksta ir kas dar gali atsitikti regione. Nereikia būti dideliam ekspertui, kad susidarytų tvirtas įspūdis, jog situacija Sirijoje labai primena Libijos atvejį.

JAV pasirašė 3,5 milijardo dolerių vertės sutartį, kuria Jungtiniams Arabų Emyratams parduos pažangiausių priešraketinės gynybos sistemos ginklų. Taip JAV spartina šalia Irano esančių sąjungininkių ir kitų draugiškų šalių karinį apsiginklavimą. Sutartis buvo pasirašyta gruodžio 25 d., tačiau apie ją oficialiai JAV Gynybos departamentas paskelbė tik penktadienio naktį. Kaip teigė JAV atstovas, „tai svarbus žingsnis, norint užtikrinti saugumą regione.

Iranas sėkmingai išbandė vidutinio nuotolio raketą „žemė-oras“ Persijos įlankoje, šalies oficialią naujienų agentūrą IRNA cituoja BBC. Irano laivyno vadas Mahmudas Musavis (Mahmoud Mousavi) teigia, kad raketa buvo aprūpinta „naujausiomis technologijomis“ ir „išmaniosiomis sistemomis“. Raketa buvo išbandyta praėjus dienai po to, kai šalies valstybinė žiniasklaida paneigė ankstesnius pranešimus apie tolimojo nuotolio raketų bandymus per karines pratybas Persijos įlankoje.

JAV prezidentas Obama pasirašė gynybos įstatymą, kuris gali dar labiau padidinti nesutarimus su Iranu, praneša BBC. Teigiama, kad bus dar labiau ribojamas socioekonominis bendradarbiavimas su Iranu. Pastaruoju metu Vakarų ir Irano nesutarimai stiprėja, Iranas galimai siekai pasigaminti branduolinį ginklą.

JAV prezidento Baracko Obamos administracija Izraeliui neoficialiai siunčia signalus, kad vykdys karinį smūgį Iranui, jeigu Teherano branduolinė programa ir toliau bus vystoma ta pačia linkme, praneša The Daily Beast, kurį cituoja Newsru. JAV siekia atkalbėti Izraelį nuo vienašališku veiksmų prieš Iraną.

JAV neleis sutrikdyti laivybos Ormūzo sąsiaurio rajone. Tai trečiadienį pareiškė Amerikos 5-ojo laivyno, kuris bazuojasi Bahreine, atstovai. Šis pareiškimas yra Vašingtono atsakymas į Teherano grasinimus uždaryti Ormūzo sąsiaurį, jeigu Vakarų šalys toliau taikys Iranui sankcijas. „Laisvas prekių ir paslaugų judėjimas per Ormūzo sąsiaurį yra gyvybiškai svarbus regioninei ir globaliai gerovei, – sakoma JAV 5-ojo laivyno pareiškime.

Uždaryti tanklaivių eismą per Ormūzo sąsiaurį Iranui būtų „lengviau nei išgerti stiklinę vandens“, jeigu Teheranas nuspręstų, kad toks žingsnis yra būtinas. Tai trečiadienį pareiškė Irano karinio jūrų laivyno vyriausiasis vadas. „Uždaryti Ormūzo sąsiaurį Irano ginkluotosioms pajėgoms iš tikrųjų būtų lengva.

Irano pirmasis viceprezidentas įspėjo, jog bus uždarytas Hormūzo sąsiauryje esantis pagrindinis Persijos įlankos naftos tranzito kelias, jeigu Vakarai įves sankcijas naftos eksportui, informavo šalies oficiali naujienų agentūra. „Jeigu jie (Vakarai) įves sankcijas Irano naftos eksportui, nė lašas neištekės iš Hormūzo sąsiaurio“, – remdamasi Mohammadu Reza Rahimiu skelbė IRNA.

Per naują išpuolį ketvirtadienį vakare Bagdade žuvo mažiausiai penki žmonės. Bendras aukų skaičius išaugo 68, praneša BBC. Ketvirtadienį Bagdade nugriaudėjo iš viso 16 sprogimų, buvo sužeisti mažiausiai 194 žmonės. Niekas neprisiėmė atsakomybės už išpuolius, bet analitikai teigia, kad taip kruopščiai suplanuotus išpuolius surengti galėjo tik „Al Qaeda“, kuri yra didžiausia sunitų sukilėlių grupuotė.

JAV paprašė Irano nedelsiant į laisvę paleisti JAV pareigūną, kurį Teheranas apibūdino kaip Jungtinių Valstijų Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) pareigūną, praneša BBC. Iš Irano kilęs Amiras Mirzai'us Hekmatis per televizijos transliaciją prisipažino buvęs pasiųstas įsiskverbti į Irano žvalgybos tarnybas. JAV valstybės departamento atstovė sakė BBC, jog JAV prašė per Šveicarijos ambasadą, per kurią bendrauja abi šalys, susisiekti su A. M. Hekmatiu.

„Lietuvoje tokia situacija ir liks – komiksai jau nebetaps kultūros dalimi, o filmai pagal komiksus mums visuomet bus vertinami ne kaip meno reiškinys, o kaip geriau ar blogiau atpasakota istorija",– teigia Ernestas Parulskis.

Rusijos muitinės tarnyba penktadienį pranešė Maskvos tarptautiniame Šeremetjevo oro uoste į Iraną vykstančio keleivio lagamine radusi radioaktyviųjų metalų. Pasak tarnybos, tyrimai parodė, jog rastoji medžiaga – radioaktyvus izotopas, kuris gali būti išgautas tik „branduolinių reaktorių veiklos metu“. Remiantis pranešimais, oro uosto radiacijos kontrolės sistema užfiksavo šią medžiagą. Apžiūrėjus keleivio lagaminą buvo rasta 18 radioaktyvaus metalo gabalų.

Iranas, jeigu prireiks, perkels branduolines jėgaines į saugesnes vietas, remdamasi pareigūnais skelbia šalies žiniasklaida. Tai buvo pareikšta po pranešimų, jog Irano priešai gali atakuoti įmones. Irano žiniasklaidos pranešimuose nepateikta daugiau jokių detalių. Tačiau Iranas atliko paruošiamuosius darbus, kad galėtų perkelti urano sodrinimo veiklą į po žeme esančią įmonę netoli religinio šiitų centro Komo.

Irano policija suėmė keletą aukšto rango Islamo revoliucijos sargų pajėgų pareigūnų, praneša The Jerusalem Post. Suimtieji įtariami pasikesinimu į aukščiausiojo Irano lyderio ajatolos Ali Khamenei gyvybę. Tarp suimtųjų yra ir Khamenei sūnus. Kol kas kitų suimtųjų vardai nėra viešinami. Šie pareigūnai įnirtingai siekė, kad Khamenei aplankytų karinę bazę Teherano priemestyje. Tą dieną joje įvyko galingas sprogimas, kurio metu žuvo 17 žmonių.

JAV politologas ir buvęs prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis pareiškė, kad galimo karo su Iranu pasekmės bus katastrofiškos Jungtinėms Valstijoms. Pasak jo, tokios pasekmės lauktų ne tik JAV, bet ir viso pasaulio. Brzezinskis išreiškė susirūpinimą dėl to, kad JAV iš tiesų labai realiai gali atsidurti karo su Iranu situacijoje. Jis pažymėjo, kad dėl dabartinių JAV veiksmų karo galimybės tikimybė auga, praneša Lenta.ru.

Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas kartu su šalies kariuomenės atstovais atsisakė sugrąžinti Vašingtonui perimtą JAV bepilotį lėktuvą „RQ–170 Sentinel“. Jungtinės Valstijos puolė į neviltį, bijodamos, kad Iranas, ištyręs lėktuvą, įgaus žinių apie slaptąsias JAV technologijas. Tačiau didesnį nerimą turėtų kelti visai kitas šios situacijos aspektas: Teheranas vietoje bepiločio lėktuvo tyrimų gali jį paprasčiausiai atiduoti Rusijai arba Kinijai mainais už protekciją, praneša Newsru.

Iranas atmetė JAV prašymą grąžinti JAV bepilotį žvalgybos lėktuvą, kurį užgrobė Teherano kariuomenė, praneša BBC. Dabar lėktuvas yra Irano „nuosavybė“ ir Teheranui spręsti, ką su juo daryti, informavo gynybos ministras Ahmadas Vahidis. Teheranas šio mėnesio pradžioje rytinėje šalies dalyje užgrobė JAV bepilotį lėktuvą „RQ–170 Sentinel“. Iranas tvirtina numušęs lėktuvą, tačiau JAV teigia, jog lėktuvas nukrito dėl gedimo. „Amerikiečių žvalgybos bepilotis lėktuvas dabar yra Irano nuosavybė.

JAV prezidentas Barackas Obama pranešė, kad vyriausybė paprašė Teherano grąžinti bepilotį žvalgybos lėktuvą, kurį šį mėnesį užgrobė Irano kariuomenė, informuoja BBC. B. Omama sakė, kad nekomentuos slaptos žvalgybos informacijos, bet patvirtino, kad prašė Teherano grąžinti lėktuvą ir stebės Irano reakciją. JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton pripažino nemananti, kad Iranas grąžins lėktuvą.

Darbo neturintis vyras metė batus į Irano prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą, protestuodamas prieš tai, kad negauna bedarbio pašalpos. Tai pranešė konservatyvus Irano interneto portalas shafaf.ir. Pagal musulmonų papročius toks poelgis išreiškia ypatingą panieką. Tai gana retas Irano žiniasklaidoje atvejis, kai pranešama apie valstybės vadovo patirtą pažeminimą. Portalas shafaf.ir reiškia pažiūras, artimas M. Ahmadinejado oponentų nuomonei.

Irane bedarbis vyras į šalies prezidentą Mahmoudą Ahmadinejadą metė batą, protestuodamas prieš tai, kad nebuvo išmokėtos pašalpos bedarbiams, praneša The Indipendent. Apie incidentą pranešė konservatyvus Irano internetinis tinklalapis Shafaf.ir. Tai yra itin retas atvejis, kai Irano žiniasklaida praneša apie prezidento patirtą pažeminimą. Vis dėlto teigiama, kad šis portalas gali būti susijęs su M. Ahmadinejado politiniais oponentais.

Irano revoliucijos gvardijos vadovo pavaduotojas sekmadienį pareiškė, kad Iranas negrąžins JAV žvalgybinio nepilotuojamo lėktuvo, kurį užgrobė ginkluotosios pajėgos, informuoja naujienų agentūra AP. Generolas Hosseinas Salami per nacionalinę televiziją sakė, kad JAV pažeidė Irano oro erdvę ir kad tai buvo „priešiškas veiksmas“, bei perspėjo dėl rimtesnio atsako. Jis neatskleidė, ko Teheranas galėtų imtis.