iranas

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, kuris vadovauja pastangoms išsaugoti ant plauko pakibusį Irano branduolinį susitarimą, pirmadienį pareiškė, kad pastaruoju metu įvykę pasikeitimai nuomonėmis jam kelia mažesnį užtikrintumą dėl pakto ateities.

Irano pietvakariniame Abadano mieste esančioje svarbioje naftos perdirbimo gamykloje naktį nugriaudėjo sprogimas, penktadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, nurodžiusi, kad niekas nenukentėjo. Valstybinės naujienų agentūros IRNA duomenimis, incidentas įvyko „sprogus vienai iš krosnių Abadano naftos perdirbimo gamyklos sieros gamybos padalinyje“. Sprogimas „nepareikalavo jokių aukų“, o gamyba įmonėje tęsiasi įprastu režimu, sakoma pranešime.

Iranas uždarė savo sausumos sienas su Iraku, o Jungtinių Arabų Emyratų oro bendrovė antradienį sustabdė skrydžius į šią šalį, kai po įtakingo Irako šiitų dvasininko pranešimo apie pasitraukimą iš politikos Bagdade kilo smurto protrūkis. Medikų teigimu, per jį buvo nušauti 23 Moqtados Sadro šalininkai ir sužeista dar 380 protestuotojų – kai kurie jų patyrė šautinių žaizdų, kiti įkvėpė ašarinių dujų.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi pirmadienį perspėjo, kad prieš paruošiant bet kokį planą atkurti Teherano su pasaulio galybėmis sudarytą branduolinį susitarimą, tarptautiniai inspektoriai turi nutraukti tyrimą dėl urano pėdsakų, rastų nedeklaruotose šalies objektuose.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad dabar nuo Irano priklauso, ar bus atgaivinta 2015 metais sudaryta daugiašalė sutartis dėl Teherano branduolinės programos.

Jungtinės Valstijos trečiadienį patvirtino pateikusios atsakymą į Irano pasiūlymą dėl galimybės atgaivinti daugiašalį susitarimą dėl Teherano branduolinės programos, perdavusios jį per derybų procesui tarpininkaujančią Europos Sąjungą. „Kaip žinote, per ES sulaukėme Irano komentarų dėl ES pasiūlyto galutinio teksto. Šių komentarų peržiūrą jau baigėme. Šiandien atsakėme ES“, – sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) antradienį įsakė Sirijos rytuose surengti antskrydžių prieš objektus, naudojamus Irano remiamų kovotojų, pranešė kariuomenė. Smūgiai naftos turtingoje Deir az Zoro provincijoje „buvo suduoti infrastruktūros objektams, kuriuos naudoja su Irano Islamo revoliucijos gvardija siejamos grupuotės“, sakoma JAV Centrinio štabo (CENTCOM) atstovo pulkininko Joe Buccino (Džo Bučino) pareiškime.

Iranas pirmadienį pažėrė kritikos Jungtinėms Valstijoms dėl esą lėto jų reagavimo į pasiūlymus, kuriais siekiama atgaivinti 2015 metais šiitiškos respublikos ir galingųjų valstybių pasirašytą susitarimą dėl Teherano branduolinės programos.  Pastarąją savaitę Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga nagrinėjo Irano pateiktą atsaką į „galutinį“ susitarimo dėl branduolinės sutarties atgaivinimo projektą.

Prieš vadovybę sukilęs Talibano vadas, priklausęs šiitų hazarų mažumai, žuvo bandydamas pabėgti iš Afganistano į Iraną, trečiadienį pranešė Gynybos ministerija Kabule, paneigusi vietos žiniasklaidos pranešimus, kad jis buvo nužudytas nelaisvėje. Birželį įvykęs Mahdi Mujahido (Mahdžio Mudžahido) atskilimas nuo Talibano lyderių tapo didžiausiais į viešumą iškilusiais vidaus nesutarimais šioje griežtosios linijos islamistų grupuotėje nuo jos grįžimo į valdžią prieš metus.

Iranas pirmadienį „kategoriškai“ paneigė bet kokias sąsajas su užpuoliku, peiliu sužeidusiu britų rašytoją Salmaną Rushdie (Salmaną Rašdį), dėl savo kūrybos sulaukusį Teherano grasinimų jį nužudyti. „Kategoriškai neigiame“ bet kokius ryšius su išpuoliu ir „niekas neturi teisės kaltinti Irano Islamo Respublikos“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani (Naseras Kananis), pirmą kartą Teherano vardu oficialiai reaguodamas į penktadienį įvykdytą ataką peiliu.

Britų rašytojas Salmanas Rushdie, dėl savo kūrybos sulaukęs Irano grasinimų jį nužudyti ir priverstas slapstytis, po užpuolimo per renginį Niujorko valstijos vakarinėje dalyje yra prijungtas prie dirbtinio plaučių vėdinimo aparato ir gali netekti vienos akies. Rašytojas penktadienį apie 11 val. buvo subadytas per literatūrinį renginį Šotakvos apygardoje. Iškart po užpuolimo jis buvo nuskraidintas į ligoninę, kur jam atlikta skubi operacija.

Iranas ketvirtadienį atmetė „pramanytus“ JAV kaltinimus, kad šiitiška respublika organizavo sąmokslą nužudyti buvusį Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėją Johną Boltoną, norėdama atkeršyti už vieno svarbiausių savo pajėgų vadų nužudymą. Apie oficialius JAV kaltinimus buvo paskelbta jautriu momentu, kai Iranas svarsto per derybas Vienoje pateiktą „galutinį“ pasiūlymą atgaivinti 2015 metų sutartį, turinčią neleisti Teheranui susikurti branduolinio arsenalo.

JAV Teisingumo departamentas trečiadienį pranešė atskleidęs Irano sąmokslą nužudyti buvusį Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėją Johną Boltoną ir pareiškęs kaltinimus vienam Islamo revoliucinės gvardijos nariui. Teisingumo departamentas nurodė, kad 45 metų Shahramas Poursafi (Šahramas Pursafis), dar žinomas kaip Mehdi Rezayi, pasiūlė vienam asmeniui Jungtinėse Valstijose 300 tūkst. dolerių (daugiau kaip 293 tūkst.

Irano karinių jūrų pajėgų flotilė atrėmė naktį Raudonojoje jūroje surengtą išpuolį prieš iraniečių laivą, trečiadienį pareiškė aukšto rango kariškis. „Irano ginkluotųjų pajėgų karinio jūrų laivyno palydos flotilė su eskadriniu minininku „Jamaran“ priešakyje... praėjusią naktį gavusi prašymą padėti iš Irano laivo Raudonojoje jūroje, nedelsdama išvyko į įvykio vietą ir atsakė puolančioms valtims“, – nurodė laivyno operacijų vadovo pavaduotojas kontradmirolas Mustafa Tajeddini.

Europos Sąjunga pateikė „galutinį tekstą“ per derybas, kuriomis siekiama išgelbėti 2015 metų sutartį, turinčią apriboti Teherano branduolines ambicijas, pirmadienį sakė vienas Europos pareigūnas, o šiitiška respublika nurodė nagrinėjanti šį dokumentą. „Dirbome keturias dienas, ir šiandien šis tekstas padėtas ant stalo“, – žurnalistams sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo. „Derybos baigtos – šis tekstas galutinis... dėl jo nebebus toliau deramasi“, – pridūrė jis.

Iranui lieka vis mažiau laiko sutikti vėl laikytis tarptautinio susitarimo dėl Teherano branduolinės programos, ketvirtadienį pareiškė Baltieji rūmai.

Austrijos sostinėje ketvirtadienį turi prasidėti naujas derybų dėl Irano branduolinės programos raundas, per kurį toliau bus ieškoma būdų išgelbėti sutartį, skirtą pažaboti Teherano branduolines ambicijas. Pasaulio galybių ir Irano pareigūnai Vienoje susitiks pirmą kartą nuo kovo, kai įstrigo pernai prasidėjusios derybos, inicijuotos siekiant sugrąžinti į sutartį iš jos pasitraukusias Jungtines Valstijas.

Įtakingas Irako dvasininkas Moqtada al Sadras, kurio vadovaujamas blokas laimėjo daugiausia vietų parlamente per pernai vykusius rinkimus, trečiadienį paragino paleisti parlamentą ir surengti naują balsavimą. Per televiziją transliuotoje kalboje jis paragino surengti „demokratinį, revoliucinį ir taikų procesą, o po parlamento paleidimo – pirmalaikius demokratinius rinkimus“, taip pat pažymėjo, kad „nėra suinteresuotas“ derėtis su savo varžovais.

Irano parlamentas trečiadienį ratifikavo sutartį dėl apsikeitimo kaliniais su Belgija, kurioje šis dokumentas kritikuojamas dėl to, kad gali sudaryti sąlygas sugrįžti namo iraniečių diplomatui, nuteistam kalėti už terorizmą. Per balsavimą už sutarties ratifikavimą pasisakė 195 įstatymų leidėjai, du deputatai balsavo prieš, informavo šiitiškos respublikos naujienų agentūra ICANA.

Iranas, Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, kad siunčia savo atstovus į Vieną atnaujinti derybų, kuriomis siekiama atgaivinti 2015 metų susitarimą dėl jo branduolinės programos. Kol kas neaišku, ar netikėtame aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaus kitos svarbaus susitarimo šalys, taip pat nežinoma, ar padaryta kokia nors pažanga po kelis mėnesius užsitęsusios aklavietės ir bevaisių netiesioginių Irano ir JAV derybų Dohoje.

Europos Sąjungą pagaliau susitarė dėl dalinio naftos ir naftos produktų embargo iš Rusijos. Europoje jie ketina nedelsiant atsisakyti 75 proc. importo ir iki 2023 m. pradžios šį skaičių padidinti iki 90 proc. Tai ne pirmas kartas šiuolaikinėje istorijoje, kai įvedamas naftos embargas, tačiau jo taikymo patirtis išlieka, švelniai tariant, prieštaringa, rašo The Insider.

Iranas šeštadienį pranešė suėmęs Švedijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu, bet nepateikė išsamesnės informacijos apie įtariamojo tapatybę arba sulaikymo datą. Pranešimas buvo paskelbtas tvyrant diplomatinei įtampai tarp Teherano ir Stokholmo, Švedijos teismui skyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę vienam buvusiam Irano kalėjimų sistemos pareigūnui už karo nusikaltimus, susijusius su 1988 metais šiitiškoje respublikoje vykdytomis masinėmis egzekucijomis.

Iranas šią savaitę per vieną dieną įvykdė egzekucijas trims moterims, nuteistoms už savo vyrų nužudymą, penktadienį paskelbė viena nevyriausybinė organizacija. Vis labiau didėja susirūpinimas, augant Irane pakariamų moterų skaičiui ir bendrai daugėjant egzekucijų. Daug Irane myriop nuteistų moterų nužudė smurtavusius vyrus, nemažai jų buvo ištekintos vaikystėje, net už giminaičių, sako aktyvistai.

Iranas suėmė penkis asmenis, kaltinamus ryšiais su Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Praėjusią savaitę taip pat buvo pranešta apie kelių su „Mossad“ susijusių šnipų sulaikymą.  „Išaiškinti ir sulaikyti šnipų tinklo, kurį sudarė penki su sionistiniu režimu susiję asmenys, nariai“, – sakoma policijos žvalgybos tarnybos pranešime, kurį citavo oficialioji naujienų agentūra IRNA.

Iranas pradėjo tyrimą dėl pranešimo, kad jo oro erdvėje dėl skrydžių kontrolierių klaidos vos nesusidūrė du dideliame aukštyje skridę Pakistano keleiviniai lėktuvai, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida. Antradienį valstybinė oro bendrovė „Pakistan International Airlines“ (PIA) nurodė, kad lėktuvai pavojingai priartėjo vienas prie kito sekmadienį, kai iraniečių skrydžių kontrolė (ATC) leido į Pešavarą reisu PK-268 skridusiam PIA lėktuvui nusileisti iš 11 tūkst. metrų aukščio į 6 tūkst.

Irako šiauriniame Mosulo mieste įvykdyta raketų raketa, per kurią buvo padaryta žalos šalia Turkijos konsulato, bet žmonės nenukentėjo, trečiadienį pranešė irakiečių ir turkų šaltiniai. Ataka buvo surengta praeitą naktį. Tikėtina, kad ji susijusi su praeitą savaitę įvykusiu incidentu, kai Irako teritorija buvo apšaudyta, kaip manoma, Turkijos pajėgų. Šis bombardavimas, pareikalavęs devynių civilių gyvybės, išprovokavo prieš Turkiją nukreiptų protestų visame Irake.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį pranešė pateikęs susitarimo dėl Irano branduolinės programos projektą ir paragino sutarties dalyves jam pritarti, nes priešingu atveju gali susidurti su „pavojingos branduolinės krizės“ grėsme. J. Borrellis tai pranešė Iranui pirmadienį perspėjus, kad jis neskubės sudaryti „greito“ susitarimo, kuris atgaivintų 2015 metais Teherano su pasaulio galybėmis pasirašytą branduolinę sutartį.

Irano oro erdvėje dėl skrydžių kontrolierių klaidos vos nesusidūrė du dideliame aukštyje buvę Pakistano keleiviniai lėktuvai, antradienį pranešė oro linijų pareigūnas. Valstybinė oro bendrovė „Pakistan International Airlines“ (PIA) nurodė, kad lėktuvai pavojingai priartėjo vienas prie kito sekmadienį, kai iraniečių skrydžių kontrolė (ATC) leido į Pešavarą reisu PK-268 skridusiam PIA lėktuvui nusileisti iš 11 tūkst. m aukščio į 6 tūkst. m aukštį. Tačiau apačioje, 10,7 tūkst.

Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas pareiškė, kad šalis yra pasiruošusi „prevenciniam smūgiui Iranui“ dėl šios šalies vystomos branduolinės programos. Jis taip pat pažymėjo, kad tai nėra tik Izraelio, o viso pasaulio problema. Kalbėdamas vietos televizijai „Channel 13“ jis pažymėjo, kad dabartinis siūlomas susitarimas dėl Irano netenkina Izraelio, nes suteikia Iranui galimybę sugrįžti į pasaulines rinkas su galimybe po poros metų atnaujinti savo branduolinę programą.

Iranas pirmadienį pareiškė, kad nepavyks jo priversti sutikti su „greitu“ susitarimu dėl 2015 metų branduolinio pakto atgaivinimo, deryboms Vienoje nejudant iš vietos. „Jie reikalauja, kad Iranas greitai priimtų sprendimą, [tvirtina, kad] laiko nedaug ir kad Iranas privalo atsakyti greitai“, – per savo savaitinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani, kalbėdamas apie susitarime dalyvaujančias Vakarų galias. Iranas „neaukos šalies esminių interesų.

Rusijos karas Ukrainoje įstrigo, abi pusės yra pakankamai išsekusios ir nevykdo aktyvių karinių operacijų. Situacija pradeda darytis panaši į 1980-1988 metų Irako ir Irano karą, o tai signalizuoja, kad konfliktas Europoje gali labai išsitęsti. Tokios nuomonės laikosi gynybos ekspertas, dr. Egidijus Papečkys.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį Irano prezidentui Ebrahimui Raisi pasakė, kad svarbaus daugiašalio 2015 metų susitarimo dėl Teherano branduolinių pajėgumų atgaivinimas „vis dar įmanomas“, bet turėtų įvykti „kuo greičiau“. E. Macronas taip pat „išreiškė nusivylimą“, kad nėra pažangos įstrigusiose derybose Vienoje, ir akcentavo būtinybę Iranui sugrįžti į susitarimą ir vykdyti savo įsipareigojimus, sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime.

Izraelio karinės oro pajėgos sunaikino gamyklą šalia Sirijos sostinės Damasko. Joje galėjo būti gaminami bepiločiai, kurie buvo surinkinėjami pagal Irano technologijas. SOHR praneša, kad karinės operacijos ankstyvą penktadienio rytą metu Damasko apylinkėse žuvo mažiausiai 8 žmonės, trys – „ne Sirijos piliečiai“. Šaltinių teigimu, žuvo trys ne Sirijos tautybės žmonės ir du  Libano „Hezbollah“ kolaborantai.

Alpinistės iš Pakistano ir Irano tapo pirmosiomis moterimis iš savo šalių, įkopusiomis į K2 – vieną aukščiausių ir pavojingiausių pasaulio viršukalnių, penktadienį pranešė vienas pareigūnas. 32 metų alpinistė Samina Baig iš atokaus šiaurinio Pakistano kaimo penktadienį iškėlė savo šalies žaliai baltą vėliavą ant 8 610 metrų aukščio K2 viršūnės. Iranietė Afsaneh Hesamifard, pasak Irano žiniasklaidos, tapo trečiąja moterimi, šių metų gegužę įkopusia į Everesto viršūnę.

Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore'as (Ričardas Muras) ketvirtadienį išreiškė abejonių dėl to, ar Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pritars grįžimui prie 2015 metų branduolinio susitarimo su galingosiomis šalimis, nepaisant derybų maratono. „Jei galėsime pasiekti susitarimą, tai tikriausiai [būtų] geriausia dar prieinama priemonė Irano branduolinei programai suvaržyti.

Rusija, Turkija ir Iranas antradienį pažadėjo toliau bendradarbiauti, kad Sirijoje būtų „eliminuoti teroristai“, sakoma po trišalio prezidentų susitikimo Teherane paskelbtame bendrame pareiškime. Šios trys šalys „patvirtino ryžtą tęsti savo... bendradarbiavimą, kad galiausiai būtų eliminuoti teroristai – asmenys, grupės, įmonės ir subjektai“, sakoma pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagyrė antradienį įvykusias derybas su Irano ir Turkijos vadovais, kalbėdamas po trišalio pasitarimo dėl konflikto Sirijoje, aptemdyto Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atvyko į Teheraną, į susitikimą su Irano ir Turkijos lyderiais dėl Sirijos, kurį temdo Maskvos karas Ukrainoje, pranešė valstybinė televizija. V. Putinas tik antrą kartą nuo vasario 24 dienos, kai įsakė savo pajėgoms įsiveržti į Ukrainą, išvyko į užsienį, kad galėtų dalyvauti trišaliame susitikime Irano sostinėje.

Maskvai tęsiant agresiją prieš Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vyksta į Teheraną, kur su Irano ir Turkijos vadovais ves derybas dėl Sirijos konflikto.  Rusija, Turkija ir Iranas pastaraisiais metais susitikdavo aptarti Sirijos klausimo vadinamojo Astanos taikos proceso, kuriuo siekiama užbaigti ilgiau nei 11 metų trunkantį konfliktą šioje arabų šalyje, rėmuose. Rusija ir Iranas Sirijos pilietiniame kare palaiko Damasko režimą, o Turkija remia sukilėlius.

Irano aukščiausiasis lyderis dviejų svarbių musulmoniškų švenčių proga suteikė malonę arba sušvelnino bausmę daugiau kaip 2,2 tūkst. kalinių, tarp kurių yra ir mirties myriop nuteistų asmenų, sekmadienį pranešė šaltiniai valstybės institucijose. Ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenejus) „suteikė malonę arba sušvelnino bausmę 2 272 nuteistiesiems“ šį mėnesį minimų Id al Adchos ir Id al Gadiro švenčių proga, paskelbta lyderio tinklapyje.

Teheranas sekmadienį apkaltino Vašingtoną provokuojant įtampą Viduriuose Rytuose, JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) baigus kelionę į Irano varžovę Saudo Arabiją ir nesutaikomą priešą Izraelį. Vašingtonas „vėl griebėsi nesėkmingos iranofobiškos politikos, bandydamas sukelti įtampą ir krizes regione“, – teigiama iraniečių Užsienio reikalų ministerijos atstovo Nassero Kanani (Nasero Kananio) pareiškime.

Iranas įspėjo Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes nekenkti saugumui regione, JAV prezidentui Joe Bidenui ketvirtadienį per vizitą Izraelyje pasirašius su žydų valstybe saugumo paktą. „Sakau amerikiečiams ir jų sąjungininkams regione, kad Irano valstybė nesitaikstys su jokia krize ar nesaugumu regione, kad į bet kokią klaidą, padarytą šiame regione, bus griežtai... atsakyta“, – per televiziją pareiškė iraniečių prezidentas Ebrahimas Raisi.

Iranas planuoja parūpinti Rusijai šimtus kovinių dronų, kurie būtų naudojami per karo veiksmus Ukrainoje, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Pasak Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano, Vašingtono gauta informacija patvirtina nuomonę, kad Rusijos kariuomenei po reikšmingų nuostolių Ukrainoje sunku išlaikyti savo arsenalą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos 19 dieną vyks į Teheraną į aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Sirijos su Irano vadovu Ebrahimu Raisi ir Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, antradienį pranešė Kremlius. „Prezidento vizitas į Teheraną planuojamas liepos 19 dieną“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis sakė, kad V. Putinas, E. Raisi ir R. T. Erdoganas susitiks taikos derybų dėl Sirijos.

Iranas planuoja perduoti Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, įskaitant kovinius dronus, kurie bus naudojami Ukrainoje, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas sakė, kad Jungtinių Valstijų gauta informacija patvirtina nuomonę, kad Rusijos kariuomenė, patyrusi didelių nuostolių Ukrainoje, susiduria su sunkumais dėl ginkluotės.

Iranietis disidentas kino režisierius Jafaras Panahi, 2015 metais laimėjęs pagrindinį „Auksinio lokio“ apdovanojimą per Berlyno kino festivalį už savo juostą „Taksi“ (Taxi), buvo suimtas savo šalies tarnybų, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Mehr“. 62 metų J. Panahi tapo jau trečiu kino režisieriumi, suimtu Irane per mažiau kaip savaitę.

Pietų Irane mažiausia penki žmonės žuvo ir dar 19 buvo sužeisti anksti šeštadienį įvykus stipriam žemės drebėjimui, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA. Požeminių smūgių, kurių stiprumas siekė 6 balus, epicentras buvo už 100 km į pietvakarius nuo Bandare Abaso uostamiesčio Hormozgano provincijoje, nurodė JAV Geologijos tarnyba (USGS). Vos minute anksčiau ten pat įvyko 5,7 balo smūgis.

Prieš tris mėnesius įstrigusios derybos dėl Irano branduolinės sutarties atgaivinimo bus atnaujintos artimiausiomis dienomis, šeštadienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, ankstesnę dieną atvykęs neskelbto vizito į Teheraną.   „Derybas dėl JCPOA atnaujinsime artimiausiomis dienomis.

Iranas pranešė, kad Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį atvyks į Teheraną aptarti pastangų atgaivinti 2015 metų daugiašalę sutartį dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos. „Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį vakare aplankys Teheraną, kad susitiktų su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru-Abdollahianu ir kitais pareigūnais“, – sakoma URM atstovo Saeedo Khatibzadeh pareiškime.