iranas

Iranas šeštadienį pranešė suėmęs Švedijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu, bet nepateikė išsamesnės informacijos apie įtariamojo tapatybę arba sulaikymo datą. Pranešimas buvo paskelbtas tvyrant diplomatinei įtampai tarp Teherano ir Stokholmo, Švedijos teismui skyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę vienam buvusiam Irano kalėjimų sistemos pareigūnui už karo nusikaltimus, susijusius su 1988 metais šiitiškoje respublikoje vykdytomis masinėmis egzekucijomis.

Iranas šią savaitę per vieną dieną įvykdė egzekucijas trims moterims, nuteistoms už savo vyrų nužudymą, penktadienį paskelbė viena nevyriausybinė organizacija. Vis labiau didėja susirūpinimas, augant Irane pakariamų moterų skaičiui ir bendrai daugėjant egzekucijų. Daug Irane myriop nuteistų moterų nužudė smurtavusius vyrus, nemažai jų buvo ištekintos vaikystėje, net už giminaičių, sako aktyvistai.

Iranas suėmė penkis asmenis, kaltinamus ryšiais su Izraelio žvalgybos agentūra „Mossad“, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Praėjusią savaitę taip pat buvo pranešta apie kelių su „Mossad“ susijusių šnipų sulaikymą.  „Išaiškinti ir sulaikyti šnipų tinklo, kurį sudarė penki su sionistiniu režimu susiję asmenys, nariai“, – sakoma policijos žvalgybos tarnybos pranešime, kurį citavo oficialioji naujienų agentūra IRNA.

Iranas pradėjo tyrimą dėl pranešimo, kad jo oro erdvėje dėl skrydžių kontrolierių klaidos vos nesusidūrė du dideliame aukštyje skridę Pakistano keleiviniai lėktuvai, trečiadienį pranešė vietos žiniasklaida. Antradienį valstybinė oro bendrovė „Pakistan International Airlines“ (PIA) nurodė, kad lėktuvai pavojingai priartėjo vienas prie kito sekmadienį, kai iraniečių skrydžių kontrolė (ATC) leido į Pešavarą reisu PK-268 skridusiam PIA lėktuvui nusileisti iš 11 tūkst. metrų aukščio į 6 tūkst.

Irako šiauriniame Mosulo mieste įvykdyta raketų raketa, per kurią buvo padaryta žalos šalia Turkijos konsulato, bet žmonės nenukentėjo, trečiadienį pranešė irakiečių ir turkų šaltiniai. Ataka buvo surengta praeitą naktį. Tikėtina, kad ji susijusi su praeitą savaitę įvykusiu incidentu, kai Irako teritorija buvo apšaudyta, kaip manoma, Turkijos pajėgų. Šis bombardavimas, pareikalavęs devynių civilių gyvybės, išprovokavo prieš Turkiją nukreiptų protestų visame Irake.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį pranešė pateikęs susitarimo dėl Irano branduolinės programos projektą ir paragino sutarties dalyves jam pritarti, nes priešingu atveju gali susidurti su „pavojingos branduolinės krizės“ grėsme. J. Borrellis tai pranešė Iranui pirmadienį perspėjus, kad jis neskubės sudaryti „greito“ susitarimo, kuris atgaivintų 2015 metais Teherano su pasaulio galybėmis pasirašytą branduolinę sutartį.

Irano oro erdvėje dėl skrydžių kontrolierių klaidos vos nesusidūrė du dideliame aukštyje buvę Pakistano keleiviniai lėktuvai, antradienį pranešė oro linijų pareigūnas. Valstybinė oro bendrovė „Pakistan International Airlines“ (PIA) nurodė, kad lėktuvai pavojingai priartėjo vienas prie kito sekmadienį, kai iraniečių skrydžių kontrolė (ATC) leido į Pešavarą reisu PK-268 skridusiam PIA lėktuvui nusileisti iš 11 tūkst. m aukščio į 6 tūkst. m aukštį. Tačiau apačioje, 10,7 tūkst.

Izraelio gynybos ministras Benny Gantzas pareiškė, kad šalis yra pasiruošusi „prevenciniam smūgiui Iranui“ dėl šios šalies vystomos branduolinės programos. Jis taip pat pažymėjo, kad tai nėra tik Izraelio, o viso pasaulio problema. Kalbėdamas vietos televizijai „Channel 13“ jis pažymėjo, kad dabartinis siūlomas susitarimas dėl Irano netenkina Izraelio, nes suteikia Iranui galimybę sugrįžti į pasaulines rinkas su galimybe po poros metų atnaujinti savo branduolinę programą.

Iranas pirmadienį pareiškė, kad nepavyks jo priversti sutikti su „greitu“ susitarimu dėl 2015 metų branduolinio pakto atgaivinimo, deryboms Vienoje nejudant iš vietos. „Jie reikalauja, kad Iranas greitai priimtų sprendimą, [tvirtina, kad] laiko nedaug ir kad Iranas privalo atsakyti greitai“, – per savo savaitinę spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani, kalbėdamas apie susitarime dalyvaujančias Vakarų galias. Iranas „neaukos šalies esminių interesų.

Rusijos karas Ukrainoje įstrigo, abi pusės yra pakankamai išsekusios ir nevykdo aktyvių karinių operacijų. Situacija pradeda darytis panaši į 1980-1988 metų Irako ir Irano karą, o tai signalizuoja, kad konfliktas Europoje gali labai išsitęsti. Tokios nuomonės laikosi gynybos ekspertas, dr. Egidijus Papečkys.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį Irano prezidentui Ebrahimui Raisi pasakė, kad svarbaus daugiašalio 2015 metų susitarimo dėl Teherano branduolinių pajėgumų atgaivinimas „vis dar įmanomas“, bet turėtų įvykti „kuo greičiau“. E. Macronas taip pat „išreiškė nusivylimą“, kad nėra pažangos įstrigusiose derybose Vienoje, ir akcentavo būtinybę Iranui sugrįžti į susitarimą ir vykdyti savo įsipareigojimus, sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime.

Izraelio karinės oro pajėgos sunaikino gamyklą šalia Sirijos sostinės Damasko. Joje galėjo būti gaminami bepiločiai, kurie buvo surinkinėjami pagal Irano technologijas. SOHR praneša, kad karinės operacijos ankstyvą penktadienio rytą metu Damasko apylinkėse žuvo mažiausiai 8 žmonės, trys – „ne Sirijos piliečiai“. Šaltinių teigimu, žuvo trys ne Sirijos tautybės žmonės ir du  Libano „Hezbollah“ kolaborantai.

Alpinistės iš Pakistano ir Irano tapo pirmosiomis moterimis iš savo šalių, įkopusiomis į K2 – vieną aukščiausių ir pavojingiausių pasaulio viršukalnių, penktadienį pranešė vienas pareigūnas. 32 metų alpinistė Samina Baig iš atokaus šiaurinio Pakistano kaimo penktadienį iškėlė savo šalies žaliai baltą vėliavą ant 8 610 metrų aukščio K2 viršūnės. Iranietė Afsaneh Hesamifard, pasak Irano žiniasklaidos, tapo trečiąja moterimi, šių metų gegužę įkopusia į Everesto viršūnę.

Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnybos MI6 vadovas Richardas Moore'as (Ričardas Muras) ketvirtadienį išreiškė abejonių dėl to, ar Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) pritars grįžimui prie 2015 metų branduolinio susitarimo su galingosiomis šalimis, nepaisant derybų maratono. „Jei galėsime pasiekti susitarimą, tai tikriausiai [būtų] geriausia dar prieinama priemonė Irano branduolinei programai suvaržyti.

Rusija, Turkija ir Iranas antradienį pažadėjo toliau bendradarbiauti, kad Sirijoje būtų „eliminuoti teroristai“, sakoma po trišalio prezidentų susitikimo Teherane paskelbtame bendrame pareiškime. Šios trys šalys „patvirtino ryžtą tęsti savo... bendradarbiavimą, kad galiausiai būtų eliminuoti teroristai – asmenys, grupės, įmonės ir subjektai“, sakoma pareiškime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagyrė antradienį įvykusias derybas su Irano ir Turkijos vadovais, kalbėdamas po trišalio pasitarimo dėl konflikto Sirijoje, aptemdyto Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atvyko į Teheraną, į susitikimą su Irano ir Turkijos lyderiais dėl Sirijos, kurį temdo Maskvos karas Ukrainoje, pranešė valstybinė televizija. V. Putinas tik antrą kartą nuo vasario 24 dienos, kai įsakė savo pajėgoms įsiveržti į Ukrainą, išvyko į užsienį, kad galėtų dalyvauti trišaliame susitikime Irano sostinėje.

Maskvai tęsiant agresiją prieš Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį vyksta į Teheraną, kur su Irano ir Turkijos vadovais ves derybas dėl Sirijos konflikto.  Rusija, Turkija ir Iranas pastaraisiais metais susitikdavo aptarti Sirijos klausimo vadinamojo Astanos taikos proceso, kuriuo siekiama užbaigti ilgiau nei 11 metų trunkantį konfliktą šioje arabų šalyje, rėmuose. Rusija ir Iranas Sirijos pilietiniame kare palaiko Damasko režimą, o Turkija remia sukilėlius.

Irano aukščiausiasis lyderis dviejų svarbių musulmoniškų švenčių proga suteikė malonę arba sušvelnino bausmę daugiau kaip 2,2 tūkst. kalinių, tarp kurių yra ir mirties myriop nuteistų asmenų, sekmadienį pranešė šaltiniai valstybės institucijose. Ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenejus) „suteikė malonę arba sušvelnino bausmę 2 272 nuteistiesiems“ šį mėnesį minimų Id al Adchos ir Id al Gadiro švenčių proga, paskelbta lyderio tinklapyje.

Teheranas sekmadienį apkaltino Vašingtoną provokuojant įtampą Viduriuose Rytuose, JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) baigus kelionę į Irano varžovę Saudo Arabiją ir nesutaikomą priešą Izraelį. Vašingtonas „vėl griebėsi nesėkmingos iranofobiškos politikos, bandydamas sukelti įtampą ir krizes regione“, – teigiama iraniečių Užsienio reikalų ministerijos atstovo Nassero Kanani (Nasero Kananio) pareiškime.

Iranas įspėjo Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes nekenkti saugumui regione, JAV prezidentui Joe Bidenui ketvirtadienį per vizitą Izraelyje pasirašius su žydų valstybe saugumo paktą. „Sakau amerikiečiams ir jų sąjungininkams regione, kad Irano valstybė nesitaikstys su jokia krize ar nesaugumu regione, kad į bet kokią klaidą, padarytą šiame regione, bus griežtai... atsakyta“, – per televiziją pareiškė iraniečių prezidentas Ebrahimas Raisi.

Iranas planuoja parūpinti Rusijai šimtus kovinių dronų, kurie būtų naudojami per karo veiksmus Ukrainoje, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Pasak Baltųjų rūmų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano, Vašingtono gauta informacija patvirtina nuomonę, kad Rusijos kariuomenei po reikšmingų nuostolių Ukrainoje sunku išlaikyti savo arsenalą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas liepos 19 dieną vyks į Teheraną į aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Sirijos su Irano vadovu Ebrahimu Raisi ir Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu, antradienį pranešė Kremlius. „Prezidento vizitas į Teheraną planuojamas liepos 19 dieną“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis sakė, kad V. Putinas, E. Raisi ir R. T. Erdoganas susitiks taikos derybų dėl Sirijos.

Iranas planuoja perduoti Rusijai šimtus bepiločių orlaivių, įskaitant kovinius dronus, kurie bus naudojami Ukrainoje, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas sakė, kad Jungtinių Valstijų gauta informacija patvirtina nuomonę, kad Rusijos kariuomenė, patyrusi didelių nuostolių Ukrainoje, susiduria su sunkumais dėl ginkluotės.

Iranietis disidentas kino režisierius Jafaras Panahi, 2015 metais laimėjęs pagrindinį „Auksinio lokio“ apdovanojimą per Berlyno kino festivalį už savo juostą „Taksi“ (Taxi), buvo suimtas savo šalies tarnybų, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Mehr“. 62 metų J. Panahi tapo jau trečiu kino režisieriumi, suimtu Irane per mažiau kaip savaitę.

Pietų Irane mažiausia penki žmonės žuvo ir dar 19 buvo sužeisti anksti šeštadienį įvykus stipriam žemės drebėjimui, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA. Požeminių smūgių, kurių stiprumas siekė 6 balus, epicentras buvo už 100 km į pietvakarius nuo Bandare Abaso uostamiesčio Hormozgano provincijoje, nurodė JAV Geologijos tarnyba (USGS). Vos minute anksčiau ten pat įvyko 5,7 balo smūgis.

Prieš tris mėnesius įstrigusios derybos dėl Irano branduolinės sutarties atgaivinimo bus atnaujintos artimiausiomis dienomis, šeštadienį pareiškė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, ankstesnę dieną atvykęs neskelbto vizito į Teheraną.   „Derybas dėl JCPOA atnaujinsime artimiausiomis dienomis.

Iranas pranešė, kad Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį atvyks į Teheraną aptarti pastangų atgaivinti 2015 metų daugiašalę sutartį dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos. „Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis penktadienį vakare aplankys Teheraną, kad susitiktų su Irano užsienio reikalų ministru Hosseinu Amiru-Abdollahianu ir kitais pareigūnais“, – sakoma URM atstovo Saeedo Khatibzadeh pareiškime.

Irano teismas ketvirtadienį nusprendė, kad Vašingtonas turi sumokėti 4 mlrd. JAV dolerių (3,8 mlrd. eurų) kompensaciją pastaraisiais metais nužudytų branduolinės fizikos mokslininkų šeimoms, pranešė valstybinė žiniasklaida. Iranas kaltina Jungtines Valstijas ir Izraelį dėl virtinės svarbių asmenų nužudymo, įskaitant 2020 metų lapkritį įvykdytą branduolinės fizikos mokslininko Mohseno Fakhrizadeh žmogžudystę.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį atvyksta į Iraną derybų dėl bendradarbiavimo prekybos bei energijos srityse skatinimo, abiem šalims patiriant Vakarų ekonomines sankcijas. Iranas ir Rusija turi didžiulius naftos ir gamtinių dujų išteklius, bet šias šalis varžo sankcijos, ribojančios jų galimybes eksportuoti.

Izraelio užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas pirmadienį paragino Turkijoje esančius savo šalies piliečius „kuo greičiau“ iš ten išvykti dėl grėsmės, kad Irano agentai aktyviai planuoja išpuolius prieš izraeliečius Stambule. „Esama realaus ir tiesioginio pavojaus, – sakė Y. Lapidas. – Jei jau esate Stambule, kuo greičiau grįžkite į Izraelį... Jei esate suplanavę skrydį į Stambulą – atšaukite jį. Jokios atostogos nevertos jūsų gyvybės.

Prieš daugiau nei 100 dienų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karinę invaziją Ukrainoje, o vėliau įspėjo ir apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą, rašo „The Economist“. Pabrėždamas savo turimų atominių ginklų galią ir žadėdamas pavergti Ukrainą jis grasino, kad šalys, kurios padeda ukrainiečių karinėms pajėgoms, išvys tokias pasekmes, kurių dar „neregėjo per visą pasaulio istoriją“. Nuo to laiko rusų propagandinėje televizijoje rodomi pliurpalai apie artėjantį Armag...

Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija ketvirtadienį paragino Iraną „nutraukti branduolinį eskalavimą“ ir „skubiai sudaryti šiuo metu svarstomą susitarimą“, kad būtų atgaivinta 2015 metų branduolinė sutartis. „Nuo kovo mėnesio svarstomas perspektyvus susitarimas“, – sakoma bendrame šalių pareiškime. „Apgailestaujame, kad Iranas nepasinaudojo diplomatine galimybe sudaryti susitarimą. Raginame jį tai padaryti dabar“, – nurodoma pareiškime.

Iranas nuims 27 stebėjimo kameras, įtaisytas jo branduoliniuose objektuose,  ketvirtadienį pranešė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi. Šį žingsnį jis pavadino „rimtu iššūkiu“ agentūros darbui šalyje. „Mus informavo, kad 27 kameros... yra nuimamos Irane“, – sakė jis žurnalistams. „Tai, žinoma, meta rimtą iššūkį mūsų galimybei toliau ten dirbti“, – pridūrė R. Grossi.

Irane sugriuvus pastatui žuvo du žmonės ir keturi buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Incidentas įvyko praėjus dviem savaitėms po to, kai daugiaaukščio pastato griūtis nusinešė 43 gyvybes ir išprovokavo įtūžusių žmonių protestus. Vėliausias incidentas Kermanšaho provincijos Pavės apygardos Nosudo mieste įvyko, kaip manoma, dėl dujų nuotėkio trijų aukštų name, cituodama Pavės gubernatorių pranešė naujienų agentūra IRNA.

Rytų Irane anksti trečiadienį nuo bėgių nulėkus daliai keleivinio traukinio vagonų žuvo mažiausiai 17 žmonių, o dar dešimtys buvo sužeisti, pranešė valstybinė žiniasklaida. Per 5 val. 30 min. vietos (4 val. Lietuvos) laiku netoli dykumų miesto Tabaso įvykusią avariją nuo bėgių nulėkė penki iš 11 traukinio vagonų, pranešė gelbėjimo tarnyba.

Irano sostinės Teherano rytuose užpuolikai sekmadienį nušovė šalies Revoliucinės gvardijos aukšto rango karininką, pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA. „Sayyadas Khodai (Sajadas Chodajus)... buvo nužudytas per dviejų motociklininkų išpuolį panaudojant šaunamąjį ginklą“, – teigiama pranešime. Savo ruožtu Islamo revoliucijos gvardijos korpusas – ideologinė Irano kariuomenės dalis – nurodė, kad S. Khodai turėjo pulkininko laipsnį.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje sparčiai kylant energijos kainoms, Iranas svarsto galimybę eksportuoti gamtines dujas į Europą, sekmadienį pareiškė šalies naftos ministerijos pareigūnas. „Iranas nagrinėja šį klausimą, bet sprendimo dar nepriėmėme“, – pareiškė naftos viceministras Majidas Chegeni, kurį cituoja oficialioji ministerijos naujienų agentūra „Shana“. „Iranas visada siekia vystyti energetinę diplomatiją ir plėsti rinką“, – pridūrė jis.

Teheranas nepritaria karui Ukrainoje ir tikisi politinio konflikto sprendimo, sekmadienį pareiškė Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amir-Abdollahianis, po susitikimo su kolega iš Lenkijos. „Pasisakome prieš karą Ukrainoje, kaip ir prieš karą Jemene, Afganistane, Sirijoje, Irake ar bet kurioje kitoje pasaulio dalyje“, – kalbėjo Irano diplomatijos vadovas bendroje spaudos konferencijoje Teherane su Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas šeštadienį paragino Iraną paleisti Amerikos pilietį, kuris jau daugelį metų laikomas už grotų kaip „politinis įkaitas“, Vašingtonui ir Teheranui artėjant prie atnaujinto branduolinio susitarimo. Emadas Sharghi buvo nuteistas kalėti 10 metų už įtariamą šnipinėjimą, pernai sausį pranešė iraniečių žiniasklaida, teigdama, kad jis buvo sulaikytas bandydamas pabėgti iš šalies.

Susitarimas dėl Irano branduolinę programą ribojančio pakto atkūrimo nėra garantuotas, tačiau Vašingtonas yra pasirengęs priimti „sunkius sprendimus“, kad baigtis būtų sėkminga, pirmadienį pareiškė Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as. Jis sakė žurnalistams negalįs aptarti konkrečių paskutinių likusių klausimų, nagrinėjamų per derybas dėl galimybės atkurti Bendrą visapusišką veiksmų planą (JCPOA), prasidėjusias prieš 11 mėnesių.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Rusija ir Iranas ruošia naujus dokumentus, kurie turėtų „įtvirtinti aukštos kokybės partnerystę“. Irano derybos su Vakarais dėl sankcijų atšaukimo ir grįžimo į pasaulinę naftos prekybos rinką įstrigo būtent po Rusijos reikalavimo, kad jai nebūtų taikomos prekybos su Iranu sankcijos. Anksčiau buvo skelbiama, kad Vakarų šalys bando sutarti su Iranu dėl sankcijų šiai šaliai sušvelninimo, siekiant pasinaudoti jos turima nafta.

Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas antradienį vyks į Maskvą derybų, pranešė jo ministerija, praėjus kelioms dienoms po to, kai derybos dėl Irano branduolinio susitarimo įstrigo dėl naujų Rusijos reikalavimų. H. Amiras-Abdollahianas „antradienį vyks į Maskvą“ tęsti diskusijų dėl branduolinio susitarimo, pirmadienį žurnalistams sakė URM atstovas Saeedas Khatibzadeh.

Vienas aukšto rango Irano pareigūnas pirmadienį pareiškė, kad jo šalis ieško „kūrybingų būdų“ atkurti susitarimą su galingosiomis valstybėmis dėl Teherano branduolinės programos, Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui susiejus sankcijas Maskvai dėl karo Ukrainoje su besitęsiančių derybų baigtimi. Įtakingos iraniečių Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretoriaus Ali Shamkhani „Twitter“ žinutė šiuo klausimu tapo pirmuoju S. Lavrovo reikalavimų pripažinimu aukšto lygiu.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad galimybės sudaryti naują susitarimą dėl Irano branduolinės programos „nebegalima atidėlioti“. Tokį pareiškimą jis padarė besilankydamas Izraelyje, aršiai besipriešinančiam pastangoms atgaivinti šį paktą. „Norėtume, kad susitarimas būtų pasiektas Vienoje“, – žurnalistams sakė O. Scholzas, stovėdamas šalia Izraelio ministro pirmininko Naftali Bennetto, negailinčio kritikos tarptautinėms deryboms Austrijos sostinėje.

Lietuva Jungtinėse Tautose sulaukė ir kritikos dėl to, kas vyksta šalies viduje ir pamokymų, ką reikėtų keisti ir kaip gyventi. O tą darė ne tik Vakarų valstybės, bet ir tokios tolimos šalys, kaip Afganistanas, Iranas, Sirija, ar net Šiaurės Korėja. Kai kurie Lietuvos politikai sako, kad tai tiesiog absurdas, primenantis Sovietų Sąjungos pamokslus dėl žmogaus teisių amerikiečiams.

JAV prezidento Joe Bideno administracija penktadienį grąžino kai kurias sankcijų Iranui išimtis, stringančioms pastangoms išgelbėti 2015 metų sutartį dėl Teherano branduolinės programos žengiant į kritinę fazę. JAV derybininkai grįžta į Vieną, kur vyksiančių derybų tolesnis etapas gali būti lemiamas. Tuo metu JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pasirašė keletą įsakų, kad nebūtų taikomos sankcijos, susijusios su Irano civiline branduoline veikla.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėdamasis su Irano prezidentu Ebrahimu Raisi pabrėžė, kad būtina sparčiau siekti pažangos derybose dėl daugiašalio susitarimo Irano branduolinės programos klausimu, sekmadienį pranešė padėjėjai. „Keli mėnesiai po to, kai Vienoje buvo atnaujintos derybos, [E. Macronas] primygtinai akcentavo būtinybę spartinti [pastangas], kad greitai būtų pasiekta apčiuopiamos pažangos“, – sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.

Derybininkai pirmą kartą susirinko po to, kai rugpjūtį Irano prezidento pareigas pradėjo eiti konservatyvusis islamistas Ebrahimas Raisi. Derybininkų nuotaikos buvo niūrios, kai jie išvyko iš Vienos Koburgo rūmų. Diplomatai svarstė, ar mėnesius trukusios derybos, bandančios atgaivinti Irano branduolinį susitarimą, greitai baigsis visam laikui.