investicija

„Ieškojome būdo, kaip galima uždirbti daug nedirbant“, – pasakojo investuotoja Alina Kraujutienė, kurios šeima šiuo metu valdo 20 butų Vilniaus centre. Finansinę nepriklausomybę įgijusi pašnekovė atvira – pasyvios pajamos tapo jos šeimos keliu siekiant gyventi svajonių gyvenimą. Pokalbio metu Alina pasakojo, kad kartu su vyru į nekilnojamąjį turtą (NT) pradėjo investuoti būdami jau beveik 40-ies. Jos teigimu, šeima visada gyveno pasiturinčiai ir pinigų trūkumo nejautė.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą prieš porą metų, dalis lietuvių išsigando ir puolė pinigus investuoti į auksą. Ir nors tuomet jo kaina buvo aukštumose, tiems, kas auksą išlaikė – investicija pavyko. Aukso kaina šiuo metu pasiekė visų laikų rekordą, ir, gali būti, kad kils ir toliau. Tiesa, praėjus pirminiam šokui dėl karo, lietuvių susidomėjimas šiuo metalu ir vėl nuslūgo. „Kai jau yra trūkumas, tai jau šluoja visiškai viską, kad tik galėtų įsigyti.

Birželio mėnesį atliktos apklausos duomenys rodo, kad kiek daugiau negu dešimtadalis apklaustų lietuvių investuoja be konkretaus tikslo. Tuo metu didžiausia dalis, apie 50 proc., investicijas mato kaip būdą įdarbinti turimus laisvus pinigus. ,,Norstat LT“ atliktos apklausos duomenys rodo kad 47 proc. investuojančių asmenų siekia sukaupti pinigų senatvei.  Sukaupti lėšų savarankiškai vaiko gyvenimo pradžiai renkasi 16 proc.

Solana blokų grandinėje, žinomoje dėl sparčių operacijų greičio ir mažų mokesčių, šį birželio mėnesį siūlo keletą memų monetų, kurios yra vertos dėmesio. Tarp jų labiausiai išsiskiria Sealana, Base Dawgz ir PlayDoge, siūlančios unikalų augimo potencialą, realų panaudojimą  ir aktyvią bendruomenę.  Sužinokime, kodėl šį mėnesį verta stebėti būtent šias kriptovaliutas ir kaip į jas galima investuoti jau šiandien.

Auksas tarptautinėje rinkoje penktadienį pasiekė dar vieną vertės rekordą, viršydamas iki šiol niekada nepasiektą 2400 JAV už Trojos unciją ribą. Šiuo šių metų pradžios pagrindinis taurusis metalas pabrango daugiau kaip 14 proc., rodo „Trading Economics“ skelbiami duomenys.

Tvaraus judumo startuolis „Walk15“ pritraukė 1 mln. eurų investiciją – tai antra investicija vos per tris mėnesius.  Tarp naujausių 1 mln. eurų investuotojų – rizikos kapitalo fondas „Coinvest Capital“, Justino Pašio vadovaujamas „8NGLS“ 32 angelų sindikatas, būsimuoju vienaragiu vadinamo saulės energetikos programinės įrangos kūrėjo „PVcase“ vadovas Deividas Trainavičius ir kiti, rašoma pranešime žiniasklaidai. Daugiau nei 640 tūkst.

Įmonės, siekiančios investuoti į miškų ekosistemų atsparumo ir aplinkosauginės vertės didinimą, per 3 metus nereikšmingos („de minimis“) pagalbos galės gauti 100 tūkst. eurų daugiau, nei iki šiol. Tai numatyta Žemės ūkio ministerijos keičiamose taisyklėse. Jos keičiamos, nes nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Europos Komisijos reglamentas dėl „de minimis“ pagalbos. Jame numatyta, kad per 3 metų laikotarpį šios pagalbos suma didėja nuo 200 tūkst. Eur iki 300 tūkst. Eur.

Seime tūno ne vienas parlamentaras, kuris įsigijo namus Europos kurortuose. Pavyzdžiui, Antanas Matulas įsigijo būstą, vertą 65 tūkstančių eurų Ispanijoje.

„SMK Aukštajai mokyklai“ (SMK, anksčiau – Socialinių mokslų kolegija) Klaipėdoje planavus 66 mln. eurų investicijas į holistinį žmogaus tobulėjimo centrą „Holaxy“, dabar SMK kanclerė ir bendraįkūrėja Gabija Skučaitė teigia, kad projektas šiuo metu yra perplanuojamas. „Klaipėda, pagal žmonių skaičių ir ekonominės pažangos lygį, nėra tokioje situacijoje, kad tokį objektą būtų ekonomiškai racionalu vystyti vienu etapu“, – portalui „Verslo žinios“ sakė G. Skučaitė.

JAV technologijų milžinė „Intel“ patvirtino šių metų viduryje skelbtus planus į lustų gamyklą Lenkijoje investuoti iki 4,6 mlrd. JAV dolerių (4,2 mlrd. eurų), sukuriant apie 2 tūkst. naujų darbo vietų, pirmadienį skelbia Lenkijos radijas. Naujoji „Intel“ gamykla netoli Vroclavo, pietvakarių Lenkijoje, turėtų pradėti veikti 2027 metais, patvirtino korporacija.

Kam pilstukas, o kam viskis už beveik pusantro milijono. Škotiškas viskis ypatingas ne tik tuo, kad tokių butelių pasaulyje labai mažai, bet ir todėl, kad pagamintas beveik prieš šimtą metų. Daugelis žmonių, turbūt, bijotų ne tik paimti šį butelį į rankas, bet ir prisiliesti prie jo stiklinės dėžutės – mat butelis kainuoja tiek, kiek dažnas neuždirba per visą savo gyvenimą.

Lietuvio Tado Juciko Didžiojoje Britanijoje ir JAV įkurta dirbtinio intelekto įmonė „Genus AI“ pranešė gavusi 6 mln. JAV dolerių rizikos kapitalo investiciją. Bendrovės iki šiol pritrauktų investicijų suma padidėjo iki 11 mln. JAV dolerių.

Daugiau kaip 170 mln. eurų į „Paupio“ kvartalą Vilniaus senamiestyje investavusi nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ į vieną paskutinių jo etapų investuos dar 3,5 mln. eurų.  „Darnu Group“ pardavimų vadovės Linos Morkūnienės teigimu, tai yra priešpaskutinis, devintasis kvartalo plėtros etapas.

Estijos koncerno „BLRT Grupp“ valdomos Vakarų laivų gamyklos (VLG) grupės įmonės Vakarų Baltijos laivų statykla krantinių gerinimui Klaipėdos uosto direkcija skirs mažiausiai 20 mln. eurų. Tikimasi, kad laivų statybos pramonė bent iš dalies kompensuos tranzitinių krovinių praradimus.   Pasak uosto vadovo Algio Latako, bus rekonstruojamos krantinės, atliekami kiti darbai, o pirmasis etapas turėtų prasidėti šiemet.

Lietuviško kapitalo įmonių grupė „Apex Alliance“ kartu su partneriais iš Rumunijos – bendrove „Paval Holding“ – įsigijo viešbutį „Grand Hotel Gardone“ Italijoje, prie Gardos ežero. Savininkai planuoja į jo renovaciją investuoti apie 45 mln. eurų. Keturių žvaigždučių viešbutį planuojama atidaryti birželį, o 2024 metais, po renovacijos jis turėtų būti vertinamas penkiomis žvaigždutėmis, teigiama bendrovės pranešime.

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė“ atnaujino savo strategiją – 2023-2026 metais ji numato investuoti 2,2-2,8 mlrd. eurų, taip padvigubindama žaliosios gamybos pajėgumus iki 2,2-2,4 gigavato (GW) – pernai jie siekė 1,2 GW.  Strategijoje ir toliau numatoma didinti dividendus bent 3 proc. kasmet – planuojamas jų pajamingumas 2023-2026 metais turėtų siekti 6,3–6,9 proc., antradienį pranešė grupė.

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės  „Linas Agro Group” valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ investuoja 32 mln. eurų į naują greitai paruošiamų produktų gamybos padalinį Alytuje. Gamykloje bus sukurta apie 250-300 naujų darbo vietų. Tai jau antras toks bendrovės fabrikas Alytuje – planuojama, kad naujasis 11 tūkst. kv. metrų ploto fabrikas pradės veikti jau 2024 metų pradžioje.

Ekonomikos ir inovacijų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ragina mokslo ir studijų institucijas su verslu burtis į konsorciumus ir įgyvendinti programas, kurioms numatyta 77,7 mln. eurų paramos iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, pranešė Inovacijų agentūra.

Lazerių technologiją vystantis Lietuvos startuolis „Litilit“ pritraukė 3,5 mln. eurų investiciją iš Taivano rizikos kapitalo fondo „Taiwania Capital“, pranešė įmonė ir fondas.  Tai pirmoji Taivano investicija iš anksčiau šiemet pristatyto 200 mln. JAV dolerių vertės paketo, skirto į Vidurio ir Rytų Europą. „Ši investicija rodo ne tik jų tikėjimą „Litilit“ kuriamų lazerių potencialu, bet ir yra mūsų kuriamų inovacijų tarptautinis pripažinimas.

SBA grupės nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „SBA Urban“ Svencelėje, Klaipėdos rajone vystys pirmąjį „Vėjo miestelį“, į kurį numatoma investuoti 60 mln. eurų.  Pamaryje besidriekianti 36 hektarų teritorija apjungs bendruomenę, gyvenimui, aktyviam laisvalaikiui, poilsiui skirtas paslaugas bei infrastruktūrą, pranešė bendrovė. „Sieksime, kad čia gimsiantis vėjo miestelis taptų gyva gamtos, žmonių gyvenimo, poilsio ir vėjo sporto oaze.

Lietuvos elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ siūlo rinkos reguliuotojui priimti sprendimą grąžinti vartotojams šiemet bendrovės sukauptas perkrovų pajamas.

Paviršių, skirtų virtuvėms, vonioms ir kitoms erdvėms, gamintoja ispanų bendrovė „Cosentino“ Lietuvoje ketina statyti produkcijos sandėlį ir į jį investuoti iki 2 mln. eurų, penktadienį praneša įmonė. „Cosentino” vadovas Šiaurės regionui, kuriam priklauso ir Baltijos šalys, Pierre Wernlundhas sako, kad pardavimų augimas Lietuvoje parodė, jog čia verta investuoti į plėtrą. Įmonė yra suplanavusi čia statyti produkcijos sandėlį ir į jį investuoti 1,5-2 mln. eurų.

SEB banko duomenimis, moterys vis dar nesudaro net trečdalio visų investuojančių gyventojų – remiantis šių metų gegužės skaičiais, moterų investicijos sudaro vos 28 procentus. Kas lemia, kad moterys investicijų srityje vis dar atsilieka nuo vyrų?  SEB banko užsakymu pernai atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje jokių investicijų neturėjo 54 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su Amerikos ir Lietuvos verslo tarybos (ALBC) misijos atstovais aptarė, kaip būtų galima dar labiau paskatinti abipusę prekybą ir ekonominius santykius, gerinti investicinį klimatą mūsų šalyje. Taip pat buvo aptarti Kinijos veiksmai Lietuvos atžvilgiu, galimas karo Ukrainoje poveikis šalies ekonomikai.

Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros finansavimo korporacija (DFC) ir Trijų jūrų iniciatyvos investicinis fondas pasiekė susitarimą, tapsiantį pagrindu sutarčiai, įpareigosiančiai JAV skirti šiam fondui iki 300 mln. dolerių (285,3 mln. eurų), pranešė DFC atstovai. Finansavimas bus skiriamas investicijoms į energetiką ir infrastruktūrą palaikyti, siekiant didinti aprūpinimo energija saugumą ir energetikos diversifikaciją, taip pat siekiant stiprinti tarpusavio ryšius Trijų jūrų regione.

Lietuvių kibernetinės saugos sprendimų bendrovės „Nord Security“, pritraukusios 100 mln. JAV dolerių finansavimą, vertė pasiekė 1,6 mlrd. JAV dolerių, ji tapo antruoju Lietuvos „vienaragiu“. „Sveikinimai Tomui Okmanui ir visai komandai užauginus Lietuvai antrą vienaragį „Nord Security“, kurio vertė šiandien 1,6 mlrd. dolerių“, – feisbuke parašė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Bendrovė skelbia, kad 100 mln.

Vokietijos investuotojų pasitikėjimas šalies ekonomika smuko iki visų laikų žemiausio lygio dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, parodė antradienį paskelbtos reguliariai atliekamos apklausos rezultatai, atskleidę, jog nuotaikos sumenko netgi labiau negu koronaviruso pandemijos metu. ZEW instituto sudaromas ekonominių lūkesčių dėl ateinančių mėnesių indeksas nukrito nuo 93,6 punkto iki minus 39,3 punkto. Tai yra didžiausias nuosmukis nuo tada, kai tyrimas pradėtas 1991 metų gruodžio mėnesį.

Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, prasidėjo ir aukso karštinė. Gyventojai ir įmonės masiškai pirka auksą, taip bandydami apsaugoti turimas lėšas nuo nuvertėjimo ir norėdami užsitikrinti tam tikrą saugumą. Tauriųjų metalų pardavėjai paklausiausių aukso atsargų nebeturi, užsakytos siuntos nuperkamos dar net neatkeliavusios iš gamyklų. Stambesnių aukso luitų, didžiausią tauriųjų metalų asortimentą Baltijos šalyse įprastai turinti bendrovė jau net parodyti negali – viskas išpirkta.

Rusijai ketvirtadienį užpuolus Ukrainą, Lietuvoje gali pradėti trūkti svarbių statybinių medžiagų, didėti jų kainos, todėl būtų stabdomos ar peržiūrėtos valstybės bei verslo investicijos, sako statybų rinkos dalyviai. Anot jų, jeigu didelė statybose dirbančių ukrainiečių dalis grįžtų į savo šalį, tektų ieškoti naujų darbuotojų. Statybų bendrovės „Eikos statybos“ vadovo Almanto Čebanausko teigimu, įmonėje šiuo metu dirba apie 10 žmonių iš Ukrainos, daugiau ukrainiečių yra partnerių įmonėse.

Nesilpstančios geopolitinės įtampos dėl Ukrainos fone aukso kainos tarptautinėje rinkoje pirmąkart nuo pernai birželio pakilo aukščiau 1,9 tūkst. JAV dolerio už Trojos uniciją. Balandžio mėnesio aukso ateities sandorių kaina „Comex“ biržoje ketvirtadienį išaugo 1,7 proc. iki 1902 dolerio už unciją. Išaugusi geopolitinė įtampa skatina investuotojus orientuotis į saugius aktyvus, tokius kaip taurieji metalai.

Kol infliacija toliau šiepia nasrus, brangsta kone visų kategorijų prekes ir paslaugos, lietuviai, saugodami pinigus nuo nuvertėjimo, masiškai perka auksą ir deimantus. Šių prabangos prekių verslai džiaugiasi kartais išaugusiais pardavimais, o būna, kad prekes išgraibsto taip greit, kad jų nė nespėja užsakyti. Tačiau ekonomistai sako, kad visus pinigus sudėti į tokias egzotines vertybes nepatartų. Aukso prekeiviams dabar tikras aukso amžius.

Kaip rodo „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos, nekilnojamojo turto įsigijimą gyventojai vertina kaip jiems priimtiniausią investicinę priemonę, tačiau pastaruoju metu pastebimai augo ir investuojančių į akcijas skaičius. Todėl dažnam šiandien lėšų sukaupusiam ir investuoti nusprendusiam gyventojui iškyla klasikinis klausimas, kur jas nukreipti – į akcijas ar nekilnojamąjį turtą.

Lapkričio pradžioje pasaulio akcijų rinkose tendencijos išsiskyrė – JAV ir Kinijoje fiksuotas kritimas, o Europos ir Baltijos šalių rinkos kopė į viršų. Mūsų regiono investuotojų nuotaikas palaikė nepajudinama ECB pinigų politika, atnaujintos geresnės euro zonos augimo prognozės bei geri įmonių rezultatai.

Į Vilniaus apskrities policiją kreipęsis vyras teigia praradęs 358 tūkst. eurų. Pasak antradienį pareiškimą parašiusio 47 metų vyro, tokios pinigų sumos jis neteko nuo birželio mėnesio investuodamas į kriptovaliutą. Policija pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams Lietuvoje pernai buvo skirta 571,9 mln. eurų – 17,7 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Tuo metu MTEP išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) ūgtelėjo iki 1,17 proc. (2019 metais – 1 proc.). Daugiausiai išlaidų MTEP veiklai pernai teko verslo įmonių sektoriuje – 272,5 mln. eurų, arba 47,7 proc. visų išlaidų. Aukštojo mokslo sektoriuje išlaidos MTEP sudarė 210,1 mln. (36,7 proc.), valdžios sektoriuje – 89,4 mln. eurų (15,6 proc.

 JAV investicijų valdymo įmonė „Certares Managemen“, daugiausia investuojanti į kelionių ir turizmo įmones, ketina investuoti 300 mln. eurų į verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos verslo grupės „Avia Solutions Group“ kapitalą.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad į Lietuvą vasarai grįžę emigrantai ne tik lanko gimines ir draugus, bet apžiūri ir perka būstus. Pagrindinė to priežastis – noras kažkur pasidėti pinigus. NT ekspertai skaičiuoja, kad ši investicija ne visada gali atsipirkti, nes pardavimo kainos auga sparčiau nei nuomos. O dauguma tokių būstų ir keliauja į nuomos rinką.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“ Vilniuje, sparčiai besikeičiančiame Šnipiškių rajone, šiemet planuoja pradėti daugiabučio projektą, į kurį planuoja investuoti apie 7–8 mln. eurų.  „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad projektas bus statomas šalia pagrindinio miesto verslo rajono, kur Konstitucijos prospekte ir aplink jį įsikūrę verslo centrai „3 burės“, „Europa“, „Luminor“, „Swedbank“, kiti nauji verslo pastatai.

Baltijos šalyse atlikto tyrimo duomenys parodė, kad vienokių ar kitokių investicijų turi apie pusę gyventojų. Tie, kurie dar neinvestuoja, turi įvairių baimių ar vadovaujasi gajais mitais. Laimei, jie nesunkiai paneigiami, o baimė investuoti paaiškinama ir išsklaidoma, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai.

Pirmasis ir kol kas vienintelis Lietuvos „vienaragis“, didžiausia Europoje internetinė naudotų drabužių bei aksesuarų prekybos platforma „Vinted“ pritraukė dar 250 mln. eurų investiciją, o įmonė įvertinta 3,5 mlrd. eurų.  „Manome, kad šis naujas pasiekimas parodė pasitikėjimą mūsų įsipareigojimu žiedinės ekonomikos populiarinimui ir pastangoms kurti verslą, skatinantį daugiau žmonių pirkti ir parduoti naudotus daiktus“, – pranešime sakė „Vinted“ vadovas Thomas Platenga.

Beveik 700 tūkstančiai eurų būtų kainavęs skandalingai pagarsėjusio žmonių jausmų ir emocijų matavimo prietaiso- „jausmomačio“ kūrimas. Tačiau aptikus neatitikimų, projekto kūrimas sustabdytas. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad tokie projektai primena „šieno ravėjimo“ prietaisų kūrimą, o ne mokslu grįstą prevenciją.

Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ kartu su verslo angelais investavo į lietuvių kuriamą sutelktinio rėmimo platformą „Contribee“. 100 tūkst. eurų investiciją startuolis panaudos plėtrai užsienyje ir prekės ženklo žinomumui didinti. „Contribee“ turinio kūrėjams, verslui bei organizacijoms padeda transliuoti įrašus, bendrauti su  sekėjais, rinkti jų paramą, pardavinėti vienkartines virtualias peržiūras.

Mažos gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės veikti Vilniuje kuriamame Gamybos inovacijų slėnyje. Į jį bus investuota apie 10 mln. eurų. Tikimasi, kad slėnyje iki 2023-ųjų vidurio galės įsikurti daugiau nei 200 Lietuvos ir užsienio valstybių įmonių bei fizinių asmenų. „Nedidelės gamybos įmonės, gamybos technologijų startuoliai ir pavieniai inovatoriai iki šiol neturi vienos erdvės savo veiklai ir jos auginimui.

Ambicingus plėtos užsienio rinkose planus turinčios valstybės kontroliuojamos energetikos įmonių grupės „Ignitis grupė“ pajamos užsienyje jau kitais metais turėtų sparčiai didėti, teigia „Ignitis grupės“ vadovas. Šiemet per devynis mėnesius jos sudarė tik maždaug 10 proc. visų pajamų.   „Pirmas didesnis projektas yra Pomeranijos vėjo parkas Lenkijoje, ten iš 29 numatytų turbinų 28 jau yra pastatyta ir planuojama, kad kitų metų pirmąjį ketvirtį jis pilnai veiks.

Viešosios investicijos turėtų atlikti „pagrindinį vaidmenį“ tiek besivystančių, tiek išsivysčiusių šalių ekonomikos atsigavime po koronaviruso pandemijos sukelto nuosmukio, pirmadienį pranešė Tarptautinis valiutos fondas (TVF), artėjant rudens posėdžiams.

Lietuvos valdžia jau ėmėsi vilioti Baltarusijos aukštųjų technologijų įmones ir nori perkelti jų verslus į Lietuvą. Į aršią kovą dėl mokesčius nešančių Baltarusijos įmonių ir specialistų Lietuvai tenka stoti su kaimyninėmis šalimis – Latvija, Estija, Lenkija. Tačiau, pasak pramonininkų konfederacijos, nuo Lukašenkos režimo nukentėjusioms Baltarusijos įmonėms perkelti verslą į Lietuvą sunku dėl biurokratinio mechanizmo.

Krizės metu, kylant baimei dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų ima augti tauriųjų metalų – aukso ir sidabro kainos. Ši koronaviruso pandemijos krizė – ne išimtis. Sidabro kainos šiemet jau išaugo trečdaliu. Specialistai įvardijo šios investicijos privalumus ir trūkumus. Taip pat papasakojo, kaip neapsigauti ir nenusipirkti klastotės. Šią savaitę aukso kaina pasaulinėse rinkose viršijo visų laikų rekordą.

Alytaus verslas ir gyventojai nerimauja dėl įmonės „MS LT01“ planų Pramonės rajone, kuriame esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ pernai kilo gaisras, statyti chemijos gamyklą. Savo ruožtu „MS LT01“ vadovas sako, kad gamykla bus saugi ir atitiks aukščiausius standartus. Dėl planuojamos gamyklos Aplinkos ministerijai skundžiasi ne tik verslas, tačiau ir Alytaus gyventojai.

Lietuvių įkurtas drabužių mainų ir prekybos startuolis „Vinted“ pritraukė 128 mln. eurų investiciją ir tapo pirmuoju lietuvių „vienaragiu“ – startuolio vertė perkopė 1 mlrd. eurų.