internetas

Įvairiausio plauko sukčių ir aferistų veikiančių internete išmonė kartais pasiekia sunkiai įsivaizduojamą lygį. Jei aferistai siūlantys milijoninį palikimą ar paramą jau stebina mažai ką, tai klaipėdietė Rosita sulaukė iš kojų verčiančio pasiūlymo. Iškrypėlis internete merginai siūlė 500 eurų už tai, kad ji savo kojomis nugalabytų varlę, o procesas būtų fotografuojamas.

Du šių metų karantinai paspartino elektroninės prekybos plėtrą Lietuvoje. Nuošalyje neliko ir šalies turgavietės – maisto produktų iš turgaus į namus jau galima užsisakyti Vilniuje ir Kaune, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Visos atžalos besilaukiančios šeimos labai nekantrauja šią naujieną pranešti šeimai ir draugams, ir neretai šią akimirką ilgai ir kruopščiai planuoja. Bet vienai mamai tokie planai visiškai sužlugo.

Pirkti drabužius internetu visada kiek rizikinga, nes niekada nežinai, ką tiksliai gausi. Norint įsitikinti, kad prekė bus kokybiška, geriausia ja pirma pasidomėti internete – pasiskaityti apie gamintoją, apsvarstyti, ar jos kaina priimtina ir perskaityti kitų pirkėjų atsiliepimus. Tačiau net ir visa tai padarius, išlieka rizika gauti daiktą, kuris nė iš tolo neprimena to, ką įsivaizdavote.

Vokietijos policija išjungė „pasaulio didžiausią“ „tamsiojo interneto“ (darknet) prekyvietę, kur jos įtariamas administratorius australas leisdavo prekiauti narkotikais, pavogtų kreditinių kortelių duomenimis ir kenkėjiškomis programomis, antradienį pranešė prokurorai. Šiaurinio Oldenburgo miesto policijai „savaitgalį pavyko suimti pasaulio didžiausią tamsiojo interneto neteisėtos prekyvietės įtariamą valdytoją“, rašoma prokurorų pareiškime.

Močiutė užkariavo internetą. Moters kurioziniai triukai priverčia išsišiepti net patį niuriausią žiūrovą. Internete paplito močiutės vaizdo įrašai, kuriuose ji atlieka triukus. Žinoma, galima paprastai pamatyti, kad jie nėra nei stebuklingi, o kaip juos atlieka – akivaizdžiai matyti. Tačiau senolės žavesys ir užburiantis pozityvumas privertė internautus žiūrėti ir žiūrėti į jos įrašus ir džiagtis moters noru skleisti šilumą. Itin žavus įrašas – video siužete.

Pandemijos metu vis dažniau dirbant iš namų – dažnam darbuotojui dingsta riba tarp darbo ir asmeninio laiko. Ir žmonėms neretai po darbo valandų tenka atsiliepti į darbinius skambučius ar atsakinėti į laiškus. Kaip gi kitaip – juk galima užsitraukti darbdavio nemalonę. Darbdaviai, pasak profsąjungų – tuo piktnaudžiauja. Europos parlamentarai nusprendė ieškoti išeities – nori garantuoti žmonėms „teisę atsijungti“ ir būti nepasiekiamam po darbo valandų.

Jei galvojate, kad karantino metu vakarėliai vykti negali, klystate. Šiais metais kalėdinių vakarėlių su kolegomis, ar draugais tikrai bus, tik jie kitokie – virtualūs. O ir pramogų pasiūlymų tokiems internetiniams vakarėliams netrūksta – kas siūlo žaisti interaktyvius žaidimus komandomis, kas mokytis pinti kalėdinius vainikus, ar pasigaminti šventinę vakarienę.

Kalėdinė Vilniaus eglė solidarizuojasi su vilniečiais – atsitveria saugiu atstumu nuo visų ir šventinį laikotarpį leis griežtame karantine: Vilniaus eglė keliasi į internetą ir bus atitverta nuo lankytojų visą šventinį laikotarpį. Savivaldybė siunčia aiškią žinutę miestiečiams – per Kalėdas ir Naujuosius neplanuokite jokių vykimų į Katedros aikštę.

Daugelis „Google“ paslaugų, įskaitant „YouTube“, „Gmail“, „Google Docs“ susidūrė su nenustatytomis problemomis. „DownDetector“ rodo, kad vartotojai negali prisijungti ne tik prie asmeninių, bet ir prie verslo paskyrų. „Google“ kol kas oficialiai nepranešė, kokios priežastys nulėmė problemas.

Gruodžio 14-ąją vartotojai visame pasaulyje susidūrė su problemomis jungiantis prie „YouTube“ tinklo. Paslauga neprieinama jeigu yra jungiamasi per savo vartotojo paskyrą. „Downdetector“ pirmadienio popietę (Lietuvos laiku) užfiksuota tūkstančiai pranešimų apie neveikiančia populiariausią pasaulyje vaizdo įrašų dalijimosi platformą. Vartotojai skundžiasi, kad negali prisijungti prie „YouTube“ iš kompiuterių ar telefonų.

Bene populiariausia paieškos sistema „Google“ pristatė, kokios buvo dažniausios paieškos visame pasaulyje 2020-aisiais metais. Informacija pristatyta trumpu vaizdo įrašu, o specialiame projektui sukurtame puslapyje galima patyrinėti, ko ieškojome mes visi. Pagrindinis vaizdo įraše pateiktas klausimas buvo „kodėl?“ Žmonės domėjosi aktualijomis, savo kasdieniu gyvenimu bei juos supančiu pasauliu.

Kėdainiuose įžiebta pagrindinė miesto eglė. „Saulė sugrįžta“ puošybos tematika papuošta eglė internete sukėlė ir nemažai diskusijų. Daliai ši eglutė labai patinka, tačiau kiti tokių simbolių ant eglės teigia nesuprantantys.  Kaip skelbia Kėdainių rajono savivaldybė savo puslapyje, Didžiosios Rinkos aikštės viešnia lyg elnias devyniaragis ant savo pečių tvirtai laiko dangaus kūnus – saulę ir mėnulį. Mėnulis aukštai, nes ilgiausia žiemos naktis, o saulė žemai, nes trumpiausia žiemos diena.

Pasibaigus darbo valandoms, darbuotojams turi būti užtikrinta teisė išjungti skaitmeninius prietaisus ir likti nepasiekiamais, įsitikinęs Europos Parlamento (EP) Užimtumo ir socialinių reikalų komitetas. Komiteto patvirtintoje rezoliucijoje (31 balsas už, 6 prieš, 18 susilaikė) sakoma, kad darbuotojo teisė atsijungti nuo interneto, darbinių užduočių ir elektroninio bendravimo nedarbo metu turėtų būti įtvirtinta ES teisės aktuose, taip pat kolektyviniuose darbuotojų ir darbdavių susitarimuose.

„Telia“ klientai pirmadienį susidūrė su nemalonumais – maždaug tūkstantis vartotojų negali naudotis televizija ir internetu. Įmonės specialistai tikina, kad gedimai turėtų būti pašalinti iki vidurnakčio. Ryšys turėtų būti sutrikęs Kauno rajono vartotojams, nes būtent ten atliekant darbus buvo pažeista signalą tiekianti sistema.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) informuoja, jog  rytoj, gruodžio 1 d., nuo 06.00 iki 14.00 val. dėl atliekamų planinių darbų bus laikinai nepasiekiama Mano VMI ir Mano VMI beta versija. VMI atsiprašo už nepatogumus. Pažymima, kad visos kitos VMI elektroninių paslaugų sistemos (i.MAS, EDS, MOSS ir kt.) ir svetainė veiks.

Pandemijos apimtam pasauliui neįprastai juodais metais, neįprastas ir juodasis penktadienis. Jungtinėse Valstijose, kur įprasta per šį apsipirkimo bumą būriuotis ir stumdytis – apsipirkimas vyko kur kas ramiau. Nepaisant to, susirgimų Amerikoje sparčiai daugėja ir medikai ragina žmones susiprasti. Tuo metu Europoje – protestai prieš karantino suvaržymus.

Mažiausiai du Lietuvos tiekėjai pastarosiomis dienomis patyrė programišių išpuolius, kurių metu vartotojams sutrikdytas interneto tiekimas. Tokio pobūdžio puolimas padažnėjo pandemijos laikotarpiu. Siekiama sutrikdyti bendrovių veiklą, jei prieš tai reketu nepavyksta išsireikalauti pinigų. Paaiškėjo, kad programišiai prieš Lietuvos interneto tiekėjus vykdė DDoS (angl. Distributed Denial of Service) ataką.

Visame pasaulyje plinta įvairiausi mitai apie 5G: neva dėl jo mobilieji duomenys taps brangesni, spinduliuotė žalinga sveikatai, aplinkai ir net bitėms. Tyrimai rodo, kad tiek Europoje, tiek Lietuvoje apstu tuo tikinčių žmonių. Anot specialistų, tai lemia žinių stoka – žmonės linkę nepasitikėti ar net bijoti to, ko gerai nesupranta.  Trimis mitais tiki kas penktas  Visais laikais buvo žmonių, kurie bijojo ar net priešinosi naujovėms.

Vienas iš Lietuvos interneto ir televizijos tiekėtų „Cgates“ patyrė kibernetinę ataką, dėl ko pusvalandžiui paslaugų tiekimas patyrė trikdžių.  „Mielas kliente, šiandien prieš Cgates buvo įvykdyta kibernetinė ataka. Dėl šios priežasties pusvalandžiui sutriko interneto ir IP TV paslaugos. Nuoširdžiai atsiprašome už nepatogumus ir atsakingai dirbame, kad tokias nusikaltėlių atakas suvaldytume ir ateityje“, – rašoma klientams išplatintoje žinutėje.

Nuo lapkričio 17 d. Lietuvoje pradeda veikti „Google Pay“ interneto mokėjimų sistema „Mastercard“ kortelių turėtojams. Naujas atsiskaitymo būdas „Android“ vartotojams suteiks galimybę patogiai ir greitai atsiskaityti tiek internete, tiek bekontakčiu būdu mobiliuoju telefonu fizinėse parduotuvėse, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„TikTok“ programėlė – šiuo metu populiariausia pasaulyje, šią vasarą perkopusi 2 milijardų parsisiuntimų ribą. Tačiau pasaulis rimtai sunerimęs dėl jos galimai keliamų grėsmių, o pavienės šalys netgi imasi ją drausti. Iš pažiūros nekaltas socialinis tinklas, kuriame naudotojai dalinasi linksmais vaizdo įrašais, kaltinamas neteisėtų duomenų rinkimu ir grėsmėmis nacionaliniam saugumui.

73-ejų Natalijai Dzičkancienei iš Vilniaus skaitmeninis pasaulis niekada nebuvo svetimas, naršydama internete ir bendraudama socialiniuose tinkluose ji jaučiasi kaip žuvis vandenyje. Todėl susikūrusi „Instagram“ paskyrą moteris tikrai nesitikėjo išgarsėti – ji paprasčiausiai norėjo su pasauliu dalintis savo nuotraukomis.

Visiškai suprantama, kad koronaviruso pandemijos laikotarpiu prioritetai keičiasi. Tačiau neseniai Didžiojoje Britanijoje „Travelodge“ atlikta gyventojų apklausa atskleidė įdomų faktą. Pasirodo, kad šalies gyventojams geras interneto ryšys yra svarbiau už ... nuosavus tėvus. Jaustis laimingam ir būti sveikam vis dar yra svarbiausia dalykas žmonėms. Tačiau žmonės taip pat nebegali gyventi be „Netflix“, internetinio apsipirkimo ir socialinių tinklų. 1500 žmonių apklausa parodė, kad 62 proc.

Daugėjant lietuviškų domenų internete, auga ir nesaugių svetainių skaičius, įspėja Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC). Krašto apsaugos ministerijai pavaldaus centro duomenimis, Lietuvoje registruojamų .lt domenų skaičius jau perkopė 200 tūkst. ribą. Pernai metais atlikus interneto svetainių skenavimus, nustatyta, kad iš 118 tūkst. aukščiausiojo lygio lietuviškų domenų, turinčių tik vieną, .lt galūnę, beveik pusė (56,4 tūkst.) turėjo turinio valdymo sistemas – net 62  proc.

29 valstybės, tarp jų JAV, paragino Baltarusijos valdžią neatjungti interneto ir laikytis įsipareigojimų žmogaus teisių srityje. „Raginame Baltarusijos valdžią susilaikyti nuo [interneto] atjungimo ir blokavimo ar resursų filtravimo ir laikytis tarptautinių Baltarusijos įsipareigojimų žmogaus teisių srityje, taip pat ir pagal Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 ir 21 straipsnius. Raginame Baltarusijos vyriausybę gerbti pilietinę erdvę, taip pat ir.

Koronaviruso pandemija privertė daugelį keisti darbo pobūdį, susitikimus iškeisti į internetinius skambučius, o kostiumą į pižamą, nes dirbti iš namų pastangų daug nereikalauja. Tačiau kuriozinis įrašas nepraslydo pro internautus. Netikėtas posūkis privertė išsišiepti tikrai ne vieną.  Vaizdo siužete matyti, kaip vyksta svarbus ir rimta susitikimas internetu, visi sėdi su kostiumais ir diskutuoja svarbiomis temomis. Deja, vienam iš pašnekovų nuolat trukdo jo vaikas.

Jau niekam nekelia nuostabos, kai poros susipažįsta internete, sukuria santykius, o kartais net ir šeimas. Pastarųjų metų pažinčių „topas“ – pažinčių programėlė „Tinder“. Šios programėlės atsiradimo tikriausiai galima buvo tikėtis: jei išmaniuosiuose įrenginiuose apsipirkinėjame, žiūrime filmus ir išsinuomojame paspirtukus, kodėl negalime susirasti partnerio? Kai kurių psichologų teigimu, tinderis turi nemažai seksualinių bruožų aspektų – mat tai lemia išvaizda grindžiamas pasirinkimas.

Daugelis yra susidūrę su paslaugų tiekėjų pasiūlymais įsivesti internetą ar televiziją, įsigyti kitų prekių ir paslaugų. Vis dėlto įsigijus tokias paslaugas, vėliau jų atsisakyti gali būti keblu. Tokioje situacijoje atsidūrę klientai mano, sutartį nutraukti atsisakoma specialiai. Ryšio bendrovė tikina, kad taip negali būti. Su tokia situacija susidūrė vilnietė Ieva (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma), nusprendusi atsisakyti bendrovės „Telia“ teikiamų interneto ir televizijos paslaugų.

Mobiliųjų koronaviruso patikros punktų užimtumas pradedamas skelbti internete, antradienį informavo Sveikatos apsaugos ministerija. Anot jos, informacija specialioje platformoje yra atnaujinama nuolat – asmeniui užsiregistravus į mobilųjį punktą, informacija apie laisvas ir užimtas vietas iš karto pasikeičia. Šioje platformoje pranešama apie dviejų savaičių mobilių punktų užimtumą. Laisvų vietų skaičių mobiliuosiuose punktuose patikrinti galima adresu: https://bit.

Baltarusijoje trečiadienį ryte atkurta normali prieiga prie interneto.  Vartotojai praneša, kad po kelių dienų pertraukos vėl pradėjo įprastai veikti socialiniai tinklai ir susirašinėjimo platformos, už nacionalinės domenų zonos ribų veikia tinklalapiai, vyksta interneto paslaugų atnaujinimai.  Rugpjūčio 9-ąją, kai Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai, vakare ėmė strigti interneto ryšys.

Nuo penktadienio ryto dalyje Vilniaus neveikia „Telia“ interneto ryšys. Su naujienų portalui tv3.lt susisiekusi vilnienė Jolanta sako, kad grįžusi po darbų pastebėjo, kad neveikia jos internetas.  „Paskambinus konsultantui jis mane informavo, kas nuo ryto dalyje Vilniaus sutriko interneto ryšys, nes yra nutrūkęs magistralinis kabelis.

Istorinis įvykis numizmatams ir ne tik – Lietuvos bankas pristatė unikalią, pirmąją pasaulyje, skaitmeninę kolekcinę monetą LBCOIN. Naujiena skirta pagerbti 1918 metų Nepriklausomybės Akto signatarus. Esą tokie projektai padės ateityje apsispręsti ar galima pereiti prie virtualių pinigų. Tiesa, atsiskaityti parduotuvėje su skaitmenine moneta už prekes bent jau kol kas nepavyks.

Siuntų išvežiotoja tapo žvaigžde po to, kai nufilmuotas įrašas, kuriame ji pristato prekę klientui.  Siuntų darbuotoja puikiai atliko savo darbą ir dėl to tapo tikra sensacija. Viskas prasidėjo nuo to, kai paauglys užsisakęs prekes sumanė pajuokauti ir į pristatymo instrukciją prirašė, kad atvežus siuntą reikia ją padėti ir sušukti „Abrakadabra“.  Įrašas patalpintas socialiniame tinkle „Faceook“ sulaukė daugiau nei 2 milijonų peržiūrų, daugeliui sukeldamas juoką iki ašarų.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) trečiadienį užblokavo dar 29 piratines veidrodines interneto svetaines, sukurtas po ankstesnių blokavimų. Kaip informavo komisija, svetainių kopijose neteisėtai viešai skelbiamas autorių teisių saugomas turinys – muzikos, audiovizualiniai kūriniai ir knygos. „Piratinių svetainių blokavimas yra nuolatinis LRTK darbas, kuris duoda vaisius – neabejotinai mažėja šių svetainių žiūrėjimas“, – teigia LRTK pirmininkas Mantas Martišius.

Pastarosiomis dienomis internete įvairiose merginų grupėse galima pastebėti vis populiarėjančias kalbas apie savęs žalojimą. Vienoje „Facebook“ grupėje merginai paklausus, kaip pasakyti savo mamai apie tai, kad ji pati save žaloja, po šiuo įrašu atsirado dešimtys paauglių merginų, kurios prisipažino, kad gyvenime jos yra skriaudusios pačios save. Tuo metu specialistai pastebi, kad karantino metu iš tiesų padaugėjo save žalojančių paauglių.

Lietuvos komercinės žiniasklaidos atstovai Europos Komisijai pateikė skundą dėl LRT finansavimo. Skundo teikėjai siekia, kad neteisėtai valstybės skirti pinigai visuomeniniam transliuotojui būtų grąžinti į valstybės biudžetą, o Seimas pakeistų taisykles, pagal kurias LRT gauna pinigus.

Visuotinio karantino metu Lietuvos gyventojai iš rankų nepaleido išmaniųjų telefonų, neatsitraukė nuo kompiuterių. Daugiau laiko praleidžia internete ir karantinui sušvelnėjus. Nors gyvuoja mitas, kad naršymas internete yra progresyvus ir lavinantis užsiėmimas, visgi, ar šis mitas tebėra teisingas? Virtualioje erdvėje sparčiausiai auga socialinių tinklų, ypač feisbuko naudojimas.

Naujasis fantazijas, baimę ir net agresijos protrūkius keliantis 5G ryšys artėja prie Lietuvos. Planuojama, kad pirmosios penktosios kartos ryšio antenos šalyje išdygs per dvejus metus. Visgi bokštams nė neiškilus socialiniai tinklai lūžta nuo sąmokslo teorijų.

Prie Seimo protestuoti išėjo žmonės įtikėję sąmokslo teorijomis, kurių prisiskaitė internete. Keli šimtai protestuotojų skandavo šūkius prieš karantiną, neva išgalvotą koronavirusą, skiepus, pedofilų klanus ir 5G ryšį. Susirinkusieji pasakoja kuo įvairiausias teorijas – nuo slaptų implantų, kuriais bus valdomi žmonės iki satanistų aukščiausiuose pasaulio valdžios sluoksniuose. Popietę Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo susirinko apie porą šimtų, sąmokslo teorijų vedamų protestuotojų.

Planuojama, kad dar šiais metais Lietuvos gyventojai, prisijungę per e.sveikatą, galės saugiai ir patogiai nuotoliniu būdu iš pasirinktos vaistinės įsigyti pagal elektroninius receptus jiems paskirtus receptinius vaistus ar kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones (MPP). Primename, kad dabar nuotoliniu būdu tiesiogiai iš vaistinių galima įsigyti tik nereceptinius vaistus.

Vyresni vaikai gali patys apsispręsti dėl jų nuotraukų viešinimo socialiniuose tinkluose, o už mažylius šį sprendimą turi priimti tėvai. Ar dera dalintis vaikų nuotraukomis socialiniuose tinkluose ir į ką svarbu atkreipti dėmesį? Socialiniai tinklai, jeigu jais naudojamasi atsakingai, yra puikus įrankis. Gyvenimo akimirkų, o kartu ir vaiko nuotraukų pasidalinimas socialiniuose tinkluose turi daug pliusų: Ryšio palaikymas su artimaisiais.

Baruose ir klubuose šėlti negalintys japonai sugalvojo, kaip linksmintis internetu. Šalyje akimirksniu išpopuliarėjo internetinės išgertuvės, kuriose jau sudalyvavo beveik pustrečio milijono žmonių. 35-erių mokytojas Anzu ruošiasi internetiniam vakarėliui su draugais. Pagal iš anksto sutartą vakarėlio temą, japonui tenka persirengti moterimi ir net pasidaryti makiažą. Netrukus Anzu prisipildo puodelį mėgstamo alkoholio ir sveikinasi su draugais.

Vaizdai, kai poliklinikose nutįsdavo eilės, o laukiamajame stoviniuoja dešimtys žmonių, buvo tik prieš karantiną. Dabar susirgus net šeimos gydytojui pirmiau prašoma tik skambinti. Tačiau ką daryti, jei susirgote ir konsultacija jums yra būtina? Sumanūs medikai rado išeitį ir susibūrė į projektą „MEDo“ – pacientus nemokamai konsultuoja internetu ir stengiasi padėti visais negalavimų klausimais.

Per ilgiau nei mėnesį užsitęsusį karantino laikotarpį daugelis porų gavo progą kartu praleisti kaip niekada daug laiko. Vis tik šis išskirtinis laikas tik nedaugeliui buvo pats romantiškiausias gyvenime. Nežinomybė, rutina ir buitis – trijulė, kuri gali įvaryti rakštį net į tobulus santykius. Kaip tik todėl, šiuo metu derėtų skirti laiko ir dėmesio savo romantiškų santykių puoselėjimui.

Lietuvą užplūdo sąmokslo teorijų kūrėjų skleidžiami straipsniai ir filmukai, kuriuose bandoma įteigti neva COVID-19 susijęs su naujos kartos 5G ryšio tinklu. Vis daugiau žmonių dalijasi tokiomis melagingomis žinutėmis. Anot abejotinos reputacijos interneto ekspertų, būtent naujosios technologijos lėmė koronaviruso protrūkį.

„Mokytojas yra toks asmuo, kuriam technologijos leidžia susikalbėti su šiuolaikiniais moksleiviais. Turime išmokti tą kalbą, jei norime dirbti“, –  įsitikinusi Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Onutė Baumilienė.

Seime pasigirdus siūlymui interneto žiniasklaidai nuo 2021 metų taikyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM), valdantieji abejoja, ar pataisa gali būti priimta. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad bus kompensuoti šios žiniasklaidos nuostoliai, patirti dėl koronaviruso krizės.  „Žiniasklaidai – ir internetinei, ir ne internetinei – bus viskas kompensuota, kas bus įmanoma, kas bus įrodyta, kad tie nuostoliai patirti.

Karantino metu gyventojai raginami nevykti į gydymo įstaigas, o pajutus ligos simptomus kreiptis pagalbos telefonu. Gyventojams į pagalbą atėjo įvairių sričių medikai, kurie susijungė į savanorišką iniciatyvą ir nemokamai teikia rekomendacijas gyventojams nuotoliniu būdu – konsultuoja internetu. Viena iš projekto iniciatorių gydytoja, ortopedė traumatologė Akvilė Vilkytė dėl galimo kontakto su COVID-19 buvo priversta pasitraukti į karantiną.