internetas

Internetas sujungia žmones, esančius skirtinguose pasaulio vietose. Jame mes galima surasti naujienas, įvairias pramogas. Susikūrė kibernetinis pasaulis, nuo kurio mes esame per daug priklausomi. Tačiau veikla internete ne visada atneša norimus rezultatus. Pateiksime 5 dalykus kaip internetas keičia ar daro įtaką mūsų gyvenimams ir visam pasauliui. 1. Internetinis flirtas Colinas Powellas neseniai prisijungė prie politikų sąrašo, kurių reputaciją sugadino filrtas su moterimi.

Internetas kiekvienam žmogui suteikia daugybę galimybių, tarp jų – ir nesunkiai užsidirbti. Progų pasipelnyti padedant internetui netrūksta ir Lietuvoje. Vienas elementariausių būdų užsidirbti internete – parduoti nereikalingus daiktus arba užsiimti perpardavinėjimu. Tam galima pasitelkti skelbimų portalus, tačiau padidinti skelbimo sėkmę galima socialiniais tinklais.

Per pirmąjį šių metų pusmetį vartotojai pradėjo intensyviau naudotis internetu telefone. Birželį 27 proc. aktyviai internetu besinaudojančių „Bitė Lietuva“ vartotojų atsisiuntė daugiau duomenų nei sausį. Labiausiai augo vartotojų, parsisiunčiančių nuo pusės iki vieno gigabaito duomenų, skaičius – beveik 50 procentų. „Augimą labiausiai lėmė, kad vis daugiau vartotojų atranda jiems kasdien reikalingas išmaniųjų telefonų funkcijas ir jomis naudojasi.

Kai kurie žmonės dėl vienų ar kitų priežasčių nusprendžia radikaliai pakeisti savo gyvenimus ir padaryti tai, kas kietiems atrodo neįmanoma ar sunkiai suprantama. Oddee.com siūlo paskaityti apie 9 žmones, kurie nusprendė metus ar ilgiau gyventi kitaip nei didžioji dauguma. 1. Metai be interneto Kaip ir dauguma jo kartos žmonių, Paulas Milleris didžiąją savo gyvenimo dalį praleido prisijungęs prie interneto.

Paplūdimio lankytojai ketvirtadienį pateikė įtikinamą pateisinimą, kaip viename Niujorko metropoliteno traukinyje prieš dvi dienas atsirado negyvas ryklys. Žuvimi dvokiantis apie metro ilgio padaras išprovokavo komentarų bangą internete, kai jis buvo rastas – ir iškart nufotografuotas – keleivių metropoliteno traukinyje, važiavusiame į Kvinso rajoną.

Po Lietuvos diplomatų pokalbių paskelbimo internete kilusi stipri Lietuvos valdžios reakcija, atrodo, nurimo. Tikiuosi, kad tai yra tik pauzė, nes viską numarinti ir apsimesti, kad nieko neįvyko- neleistina. Juk yra prezidentės, užsienio reikalų ministro skambūs pareiškimai, kuriais jie labai sureikšmino paviešintus diplomatų pokalbius bei stipri ir labai negatyvi visuomenės reakcija.

Žmonės vis dažniau ieško įmonių ne pagal fizinės jų būstinės adresą, o pagal virtualųjį. Pastarasis tampa vis aktualesnis tiek klientams, tiek patiems verslininkams. Šiais metais iš įsteigtų 6 tūkst. 578 naujų įmonių maždaug pusė įregistruotos tokiu pat adresu kaip įregistruotos 3 ar daugiau įmonės. Vien 5 populiariausiais adresais įregistruotos 943 įmonės.

Internete plinta vaizdo įrašas, kur savo santykius aiškinasi du tautiečiai. Nors vaizdo įrašo antraštė nurodo, kad tai rusai, vis tik tarp riebių rusiškų keiksmų lavinos puikiai girdėti ir lietuvių kalba. Kovinių judesių iš tautiečių veikiausiai galėtų pasimokyti ir pasaulinio garso kino žvaigždės, mat karingai nusiteikusio mušeikos kojos energingai mosikuojasi ore, tiesa, taikinio beveik niekada nepasiekia.

Šiais socialinių tinklų šlovės laikais, kai kiekvienas gyvenimo žingsnis – maistas, kelionė, bučinys, antroji pusė, vaiko gimimas, susitikimai su draugais…ir visa kita yra tuoj pat užfiksuojama ir dalijamasi su kitais, visi stengiasi turėti ir parodyti tai, kuo didžiuojasi ir kiti. Draugas nuvyko į kelionę? Tuo pat „papostiname“ ir mes savo atostogų nuotraukas – tegu žinosi, kad ne jis vienas toks.

Tyrimų bendrovės „Berent“ atlikto tyrimo duomenimis, lietuviai, rinkdamiesi paslaugų teikėją, naudingą ir reikiamą informaciją internete randa taip pat dažnai, kaip ir naudodamiesi šeimos narių ar draugų rekomendacijomis – taip atsakė 40 proc. respondentų. Be to, paaiškėjo, kad net 60 proc. respondentų teigiamai vertina galimybę parašyti ir skaityti atsiliepimus internete apie paslaugų teikėjus. Tyrimas atliktas pirmojo išmaniojo paslaugų portalo Lietuvoje „Paslaugos24.lt“ užsakymu.



Estijai atgavus nepriklausomybę 1991 metais, po Sovietų Sąjungos žlugimo, tik mažiau nei pusė jos gyventojų naudojosi telefonais, rašo businessinsider.com. Praėjus dviems dešimtmečiams, Estija tapo technologijų lydere. Estai išrado pasaulyje populiarųjį „Skype“. „Hotmail“, „Kazzaa“, (dokumentų dalijimosi tinklas). Be to, 2007 metais Estija tapo pirma valstybė, kurioje piliečiai gali balsuoti internetu. 1,3 mln.

Rugpjūčio 2 d. paskelbtas naujausias pasaulio universitetų reitingas ("Webometrics Ranking of World Universities“), kuriame Kauno technologijos universitetas užima antrąją vietą tarp Lietuvos universitetų. Pagal šį reitingą, KTU yra tarp 500 geriausių Europos universitetų (394 vieta) ir100 geriausiai įvertintų Vidurio ir Rytų Europos universitetų (56 vieta). Pasauliniame reitinge KTU užima 1161 vietą tarp daugiau kaip 20 000 aukštojo mokslo institucijų.

Vienas dalykas aiškus – naujasis prieš piratavimą Rusijoje nukreiptas įstatymas yra kontroversiškas, rašo BBC. „Prieiga prie internetinio turinio turi būti globali ir laisva, nes žmonės turi teisę gauti ir naudotis informacija lygiai taip pat kaip apžiūrinėti meno kūrinius“, - sako Rusijos Piratų partijos atstovė Natalija Malyševa. Šio partijos atstovai sekmadienį susirinko protestuoti Maskvos centre dėl naujo prieš piratavimą nukreipto įstatymo.

Didžiausia Baltijos šalyse el. parduotuvė Pigu.lt tikisi pritraukti dar daugiau pirkėjų įdiegusi naują būdą atsiskaityti už prekes. Nuo rugpjūčio mėnesio šioje el. parduotuvėje šalia įprastų mokėjimo būdų siūlomas „Sving“, kuris suteikia galimybę už jau įsigytas prekes sumokėti po 14-os dienų be jokių papildomų mokesčių. 2013 m. balandį bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa atskleidė, kad internetu yra pirkę 32 proc. šalies gyventojų.

Politologas Nerijus Maliukevičius sako, kad Lietuvos diplomatų pokalbių paviešinimas internete naudingas tiems, kas nori sukompromituoti mūsų šalies diplomatiją, ir šioje istorijoje mato Rusijos specialiųjų tarnybų braižą.

Reklama užima nemažą dalį mūsų gyvenimo. Laukdami autobuso stotelėje, naršydami internete, eidami gatve, visur matome įvairias reklamas. Tinklapis oddee.com atrinko 15 reklamų, kurioms buvo pasirinkta ne visai tinkama vieta. Straipsnio antraštė skamba taip: „Krokodilų medžiotojas mirė". Dešinėje pusėje esančioje socialinėje reklamoje parašyta: „Tėti, kas bus man ir mamai, jei tu mirsi". Antraštė teigia: „Šuolininkas su parašiutu mirė, kai šokdamas ore susižeidė kojas.

Pasirėmusi naujausia interneto naudojimo statistika, svetainė „Qmee.com“ parengė diagramą, kurioje rodoma, kas pasauliniame kompiuterių tinkle įvyksta per vieną minutę. Pasirodo, per šį laiką „Instagram“ socialinio tinklo vartotojai apsikeičia 216 000 nuotraukų, „Amazon.com“ parduotuvėje parduodama prekių už 83 000 JAV dolerių, „Facebook“ socialiniame tinkle įvyksta 1,8 milijono „Like“ mygtuko paspaudimų, o į „YouTube“ įkeliama 3 dienų trukmės vaizdo medžiagos. „Qmee.

Vis daugiau tautiečių išmėgina apsipirkimą elektroninėje erdvėje, tik toli gražu ne visiems tokia pirkimo forma tampa priimtina – ir tam yra priežasčių. Elektroninė prekyba pamažu atsikrato stereotipų, tačiau ne taip paprasta lietuvius priversti atsikratyti giliai šaknis suleidusių baimių: būti apgautiems, gauti nekokybišką gaminį ar visai ne tai, ką užsakė.

Idėjų agentūros „New!“ kūrybos vadovas ir bendraįkūrėjas Tomas Ramanauskas sako, kad nepaisant sočios ir visko mačiusios auditorijos, reklama – vis dar ta sritis, kur kūrybiškumas yra neribotas, o būdų pasiekti tikslinį vartotoją yra apstu. Tačiau svarbiausia – gyvybė. „Reklama nemiega – ieškome būdų, kaip būti aktualiais, gyvybingais, įtraukiančiais, ne pamokslautojais ar nuobodžiais akcijiniais robotais. Be abejo, kaip ir seniau, prastos, beveidės, besielės reklamos yra absoliuti dauguma.

Pastaruoju metu atsiranda vis daugiau rinkodaros taktikų bei kanalų, kurių prieš penkerius metus net nebuvo. Vis dažniau pasigirsta kalbų apie skaitmeninę bei internetinę rinkodarą, todėl verslo atstovai ir rinkodaros specialistai klausia savęs, ar tradicinė rinkodara dar veikia. „Eurostat“ duomenimis, 2012 metais Lietuvoje net 65 proc. vartotojų bent kartą per savaitę naudojosi internetu.

Lietuvos gyventojai internetu perka vis daugiau maisto, aprangos bei aksesuarų ir moka didesnes sumas už nakvynės paslaugas. Tai rodo pirmosios Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigos „EVP International“ surinkti duomenys. Bendrovė „EVP International“, administruojanti elektroninių atsiskaitymų sistemą Mokėjimai.lt, ištyrė 2012 ir 2013 metų pirmųjų pusmečių rezultatus. Pirmiausia buvo atsižvelgiama į tai, ar atsiskaitymuose dalyvavo įmonės, veikusios abiem tirtaisiais laikotarpiais.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, net 92 proc. Lietuvos interneto naudotojų skaito elektroninius laikraščius bei žurnalus ir yra aktyviausi šios paslaugos naudotojai Europoje (ES vidurkis – 61 proc.). Taip pat dažniau nei vidutiniai europiečiai internetu atliekame bankines operacijas, skambiname, tačiau gerokai rečiau perkame.

Rinkos ir žiniasklaidos tyrimų kompanijos TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad šiemet sausio – birželio mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 2,9 proc lyginant su pernai analogišku laikotarpiu. Didžiausių reklamuotojų produktų grupėse nesikeitė – per pirmuosius šešis šių metų mėnesius daugiausiai reklamos generavo prekybos tinklai, mobiliojo ryšio bendrovių mokėjimo kortelės ir greitieji kreditai.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, net 92 proc. Lietuvos interneto naudotojų skaito elektroninius laikraščius bei žurnalus ir yra aktyviausi šios paslaugos naudotojai Europoje (ES vidurkis – 61 proc.). Taip pat dažniau nei vidutiniai europiečiai internetu atliekame bankines operacijas, skambiname, tačiau gerokai rečiau perkame.

Banga naujų įmonių, naudojančių duomenų analizę, padeda nustatyti momentą, kada yra palankiausia internetu įsigyti įvairius pirkinius, skelbia BBC. Dažnai žmonės susiduria su problema – ar pirkti kokią nors prekę ne jos sezono metu, pavyzdžiui, slides vasarą, ar pirkti ją tada, kai jos tikrai reikės ir rizikuoti, kad ji pabrangs. „Nifiti“ bendrovė, pradėjusi veiklą šį mėnesį, stengiasi išspręsti šią dilemą.

 32 proc. Lietuvos gyventojų yra pirkę prekių ar paslaugų elektroninėse parduotuvėse. Beveik 40 proc. jų internetu apsipirkinėja bent kartą per mėnesį, o trečdalis elektroninėse parduotuvėse perka bent kartą per ketvirtį. Apie 29 proc. internetu perkančių šalies gyventojų tai daro kartą per pusmetį ar dar rečiau, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų apsipirkimo internetinėse parduotuvėse įpročių tyrimas. 34 proc.

32 proc. Lietuvos gyventojų yra pirkę prekių ar paslaugų elektroninėse parduotuvėse, rodo „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas Lietuvos gyventojų apsipirkimo internetinėse parduotuvėse įpročių tyrimas. Beveik 40 proc. jų internetu apsipirkinėja bent kartą per mėnesį, o trečdalis elektroninėse parduotuvėse perka bent kartą per ketvirtį. Apie 29 proc. internetu perkančių šalies gyventojų tai daro kartą per pusmetį ar dar rečiau, sakoma „Swedbank“ pranešime. 34 proc.

Einant gatve pamatyti muzikos įrašų parduotuvę – praktiškai nebeįmanoma. Greitai ateis metas, kai neberasime ir bankų skyrių? Ir bankai, ir valdžia siekia, kad pinigai keltųsi į virtualią erdvę – juos stabdo tik žmonių konservatyvumas. Skaitmeninės revoliucijos bankuose laukiama seniai. Ypač turint omenyje, kad dalis pinigų ir bankų operacijų jau senokai nebeturi fizinio pavidalo.

 Kompanija „Facebook“ pastebėjo vieną įdomią tendenciją, kuri turėtų patraukti ir kitų verslo atstovų dėmesį, rašo qz.com. Teigiama, kad didžiausia perspektyva šiuo metu slypi ne išmaniuosiuose telefonuose, kurių naudotojai kasdien yra bombarduojami nesuskaičiuojamos gausybės programėlių ir jas platinančių interneto parduotuvių.

JAV nacionalinio Standartų ir technologijų instituto (NIST) specialistai nustatė, kad dėl neretai pasitaikančio interneto ryšio sulėtėjimo dažniausiai yra kalti ne interneto paslaugų teikėjai (IPT), o magistralinės ryšio linijos. Tokią išvadą NIST tyrėjai padarė išnagrinėję 16 JAV IPT tinkluose surinktus duomenis. Pranešama, kad NIST tyrimo metu duomenys apie tinklo apkrovimą buvo renkami iš daugiau nei 13 000 įvairių interneto ryšio bendrovių tinkluose įrengtų matavimo įrenginių.

JAV bendrovės „Deepfield“ atlikto interneto duomenų srauto tyrimo rezultatai atskleidė, kad „Google“ teikiamos interneto paslaugos šiuo metu generuoja ketvirtadalį viso Jungtinių Valstijų internetu perduodamų duomenų srauto, pranešė „PC World“. Pasak leidinio, „Google“ jau seniai kontroliuoja kone viską, kas susiję su internetu, tačiau naujausia „Deepfield“ statistika patvirtino, jog „Google“ generuojama duomenų srauto dalis auga itin sparčiai: dar prieš 3 metus JAV ji sudarė tik 6 proc.

Tarp paieškų sistemų „Google“ gali pasigirti turintis monopolį – įmonei tenka per 90 proc. visų internete atliekamų paieškų. Tačiau yra šalių, kur jos dominavimas ne toks žymus, pavyzdžiui, Kinija ar Rusija. O kitos paieškų sistemos pradeda vytis „Google“ kokybe. BBC sudarė sąrašą paieškų sistemų, kurios stengiasi aplenkti „Google“ pasiūlydamos kitokių sprendimų. „Bing” „Microsoft“ paieškos sistema yra pagrindinis „Google“ varžovas pasaulinėje rinkoje.

Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) šių metų pirmą ketvirtį įkopė į pirmaujančiųjų gretas pagal pajamas už internetą kompiuteryje. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, per šį laikotarpį Lietuvos valstybės valdomos akcinės bendrovės pajamos už interneto prieigos paslaugas išaugo iki 7,3 proc. rinkos dalies – Telecentras užėmė trečią vietą tarp didžiausių mūsų šalies interneto operatorių.

Protesto bangą pernai sukėlęs vadinamasis ACTA susitarimas, sugrįš į darbotvarkę, tik su pakeitimais. Tai BNS sakė Lietuvoje besilankantys Europos Parlamento (EP) Teisės reikalų komiteto nariai. Naujoje dokumento versijoje bus bandoma taisyti ankstesniojo spragas. "Mes nenorime kartoti to paties dokumento, jau yra taikomas reglamentas, kuris draudžia teisėtai naudoti nukopijuotą dokumentą.

Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) šių metų pirmą ketvirtį įkopė į pirmaujančiųjų gretas pagal pajamas už internetą. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, per šį laikotarpį Lietuvos valstybės valdomos akcinės bendrovės pajamos už interneto prieigos paslaugas išaugo iki 7,3 proc. rinkos dalies – Telecentras užėmė trečią vietą tarp didžiausių mūsų šalies interneto operatorių.

„Google“ mokslininkas Davidas Reiley ragina ekonomikoje naudoti neįprastą metodą – eksperimentus. Taip jis sulaužė nusistovėjusius stereotipus reklamos versle. Ekonomikoje mokslininkai yra įpratę daryti tyrimus, paremtus stebėjimu. Tačiau vis populiarėja vadinamieji lauko tyrimai, arba eksperimentai, kai mokslininkai patys sukuria situaciją ir taip gauna sau reikalingų duomenų. Kodėl toks neįprastas būdas plinta tarp ekonomistų? Ekonomikos mokslas dažnai ieško priežastinių ryšių.

Didžiausios Lietuvoje integruotų telekomunikacijų, IT ir televizijos paslaugų teikėjos TEO įmonių grupės pajamos per 2013 metų pirmąjį pusmetį sudarė 360,5 mln. litų, o grynasis pelnas siekė 75,6 mln. litų. Praėjusiais metais bendrovės pajamos per pirmuosius šešis mėnesius sudarė 380,7 mln. litų, o grynasis pelnas buvo 78,3 mln. litų. Bendrovės 2013 metų sausio-birželio EBITDA marža padidėjo iki 41,5 proc., tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu ji sudarė 40,5 procento.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų su išmaniaisiais telefonais nesiskiria ir vasarą, vykdami ilsėtis į užmiestį ar prie jūros. Atsižvelgdama į tai, telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ net tris kartus padidino 3G ryšio aprėptį apie pajūrio miestus bei pagerino trečiosios kartos mobiliojo ryšio tinklo kokybę, aprėptį ir mobiliojo interneto greičius aplink Vilnių, kur gausu vasarnamių, vilniečių pamėgtų ežerų ir sodų bendrijų.

Kaip pranešė bendrovės „Penki kontinentai“ atstovai, šių metų liepos 12 dieną įmonė užfiksavo itin suaktyvėjusią DDoS (angl. Distributed Denial of Service) ataką, nukreiptą prieš kompanijos klientus. Tokių atakų metu į serverį siunčiamas didelis kiekis užklausų. Programišiai tikisi, kad serveris su tokiu duomenų srautu nesusidoros, įprastos užklausos tuo metu nebus priimamos ir taip bus sutrikdytas sklandus kasdienis darbas.

Liepos pradžioje startavo naujas socialinis projektas, kviečiantis lietuvius įvertinti savo laimės lygį. Praėjus dviems savaitėms po bendrovės „IQ Polls” projekto „Laimės barometras” pradžios, nuotaiką Vilniuje jau užfiksavo 7934 žmonės. Pamatuoti savo nuotaiką galima apsilankius internetinėje svetainėje happybarometer.com arba su išmaniaisiais telefonais nuskanavus kodą, kurį galima rasti Vilniuje esančiuose lauko reklamos stenduose. Kaip portalui Ekonomika.

„Interneto šlovės muziejus“ egzistuoja nuo 2012 metų. Jo tikslą galima lengvai nuspėti – čia siekiama pagerbti asmenis, kurie reikšmingai prisidėjo prie interneto kūrimo ir tobulinimo. Muziejuje, žinoma, galima rasti „Linux“ operacinės sistemos kūrėją Linusą Torvaldsą, moderniojo interneto „tėvą“ Timą Berners-Lee‘ą etc.

Neseniai miręs Dougas Engelbartas, kompiuterio pelės išradėjas, niekada nesusikrovė turtų iš savo išradimo. BBC pateikia dar kelis išradimus, kurių kūrėjai nevirto milijardieriais. LED lempos 1962 metais LED lempą išradęs Nickas Holonyakas jaunesnysis teigė, kad niekas niekam nėra skolingas. Tiesiog reikia džiaugtis, kad esi gyvas.

Per 2013 m. II ketvirtį Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto „karštąja linija“ gavo 122 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto naudotojai siuntė pranešimus apie rastą informaciją internete, susijusią su rasinės ar tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, apie vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagą, taip pat neleistiną asmeninės informacijos skelbimą.

„Renault“ ir „Atos“ partnerystė – tai saugaus pirkimo iš automobilio garantija, kurią užtikrina naujasis, jau kai kuriuose „Renault“ modeliuose įrengtas „R-Link“ planšetinis kompiuteris

Neseniai visas pasaulis sužinojo, kad JAV naudojama PRISM pavadinta sistema, kuri leidžia saugumiečiams sekti savo ir užsienio piliečių veiklą internete ir mobiliuosiuose tinkluose. Daugelio Europos šalių vadovai iš karto pasipiktino, tačiau panašu, kad kai kurios šalys tiesiog veidmainiauja. Pavyzdžiui, Prancūzija turi analogišką sistemą.

Rusijos konstitucinis teismas antradienį nutarė, kad interneto svetainių (ir tinklaraščių) valdytojai, kurie nėra žiniasklaidos priemonės, privalo atsakyti už juose talpinamų komentarų turinį ir šalinti juos teismui nutarus, - praneša portalas Gazeta ru. Rusijoje dabar bus įdiegti nauji įstatymai, kurie esą garantuos piliečių garbės ir orumo gynybą internete. Po šio konstitucinio teismo sprendimo galbūt teks keisti šalies civilinio kodekso normas.

Europos Sąjungos (ES) speciali komisija prisipažino, kad interneto vidutinė sparta senajame žemyne sudaro apie 19,7 Mb/s. Be to, kasdien visame pasaulyje generuojama apie 1,7 petabaitų (PB) informacijos. Šis skaičius vien per 2012 metus padvigubėjo. Tikimasi, jog 2019 metais kasdien atsirandančių duomenų kiekis padidės 12 kartų. Atsižvelgus į šiuos skaičius 19 Mb/s – tai tiesiog niekas. Jau dabar galima įsivaizduoti JAV saugumo agentą, atvažiavusį į Europą.

Sparti technologijų raida kasdien pasiūlo vis naujų sprendimų kliūtims, su kuriomis susiduriame tiek buityje, tiek ir versle. Labiau technologiškai išprusę gyventojai, ko gero, jau spėjo susipažinti su debesija (ang. cloud computing), kurią kasdieniai vartotojai aptinka, pavyzdžiui naudodami „Google Drive“ ar „DropBox“ paslaugas. Nevertėtų stebėtis, kad šios paslaugos potencialą greitai suprato ir verslo atstovai.

Tradicinės 1000 km lenktynės, šiemet Palangoje vyksiančios jau keturioliktus metus paeiliui, sutraukia ne tik didžiausią sportininkų bei komandas aptarnaujančių mechanikų būrį, bet ir daugiausia žiniasklaidos atstovų, nušviečiančių šį renginį, teigiama pranešime spaudai. 2008 metais lenktynių spaudos centre buvo akredituoti 109 šalies ir užsienio žurnalistai. Tai kol kas didžiausias žiniasklaidos atstovų būrys, bet kada nušvietęs Lietuvoje vykusias bet kokio rango automobilių sporto varžybas.