institucijos

Seimo statute ir jį lydinčiuose įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Seimui nepritarus metinei valstybės institucijos veiklos ataskaitai, valstybės institucijos vadovas būtų atleidžiamas iš užimamų pareigų. Tokias pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys Vaidotas Bacevičius. Siūlomus projektus savo parašais parėmė 29 parlamentarai. V. Bacevičius tikisi, kad tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos Seimui tinkamai vykdyti parlamentinę kontrolę.

Sausio mėnesį šalies gyventojai labiausiai pasitikėjo Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Prezidento tarnyba, Bažnyčia, krašto apsauga, Lietuvos žiniasklaida ir policija. Labiausiai buvo nepasitikima Seimu, Vyriausybe ir komerciniais bankais. Ugniagesiai gelbėtojai viešosios nuomonės apklausoje pelnė 86 proc. apklaustųjų palankumą. Prezidento tarnyba – 69 proc., sielovados institucija Bažnyčia – 67 proc., krašto apsauga – 64 proc., Lietuvos žiniasklaida – 51 proc. ir policija – 50 proc.

Beveik pusė Latvijos gyventojų pasitiki policija, Bažnyčia ir teismais, rodo apklausa, kurią atliko tyrimų bendrovė „TNS Latvia“ ir televizijos stotis LNT. 49 proc. apklaustųjų pasitiki policija, 48 proc. – Bažnyčia, o 46 proc. – teismais. 40 proc. gyventojų pasitiki žiniasklaida, 38 proc. – socialiniais tinklais, 36 proc. – Korupcijos prevencijos biuru. Pasitikėjimas valdžios institucijomis ir profsąjungomis mažesnis. 30 proc. apklaustųjų sakė pasitikį prezidentu, 28 proc.

Praėjus keliems mėnesiams po „Snoro“ griūties, visuomenė pradeda atgauti pasitikėjimą bankais. Per mėnesį jis pakilo beveik 5 procentais – nuo 19,8 iki 24,1 proc. Nuo 54,5 iki 44,6 proc. sumažėjo ir nepasitikinčiųjų bankais. Tai rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ skelbiami sausio 12-24 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos rezultatai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ ir Policijos veiklos įstatymo pataisas, kuriomis nuo gegužės 1 d. suvienodinamos apygardų teismų, prokuratūros bei policijos veiklos teritorijos. „Būtina sudaryti sąlygas sklandžiam teismų, prokuratūros ir policijos darbui visoje Lietuvoje.

Po „Snoro" griūties krito ir visuomenės pasitikėjimas bankais. Per mėnesį jis sumažėjo net du kartus – nuo 39,0 iki 19,8 proc. Nuo 30,9 iki 54,5 proc. padaugėjo ir nepasitikinčiųjų bankais. Tai rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ skelbiami gruodžio 2–13 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos rezultatai. Į klausimą „Ar pasitikite bankais?“ 0,3 proc. atsakė „visiškai pasitiki“, 19,5 proc. – „pasitiki“, 25,7 proc.

Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į septyniolika įvairių institucijų informuodama, kad artimiausiu metu šalia  jų buveinių bus sumažintas rezervuotų vietų statyti automobilius skaičius. „Iki šiol prie Vidaus reikalų ministerijos buvo rezervuotos netgi 28 vietos automobiliams, Žemės ūkio ministerijos – 27, kai remiantis įstatymais galėjo rezervuoti  tik 6 vietas.

Kitų metų biudžeto projektas grąžinamas Vyriausybei tobulinti. Pakartotinas biudžeto svarstymas Seime planuojamas gruodžio 6 dieną. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko teigimu, Seimo komitetai ir komisijos pasiūlė didinti asignavimą 568,9 mln. Lt. Buvo gauti 177  Seimo narių pasiūlymai perskirstyti ir padidinti valstybės biudžeto asignavimą 4,360 mlrd. Lt.

Pagal šalies Konstituciją, visi asmenys iki šešiolikos metų privalo mokytis. Tačiau kiekvienų mokslo metų pradžioje tenka sudarinėti sąrašus vaikų, kurie mokyklos nelanko. Lietuvių liaudies patarlė sako, kad viščiukai skaičiuojami rudenį. Rudenį skaičiuojami ir šalies bendrojo lavinimo mokyklų nelankantys vaikai. Kai kuriais duomenimis, praėjusiais mokslo metais Lietuvoje į mokyklą nėjo 14–20 tūkstančių moksleivių nuo 7 iki 16 metų. Kitais duomenimis, tokių vaikų buvo 6 tūkstančiai.

Trečiadienį Vyriausybėje devynių verslą prižiūrinčių institucijų vadovai pasirašė deklaraciją dėl paramos verslui pirmaisiais jo gyvavimo metais. Pasak Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus, toks susitarimas demonstruos naują etapą valstybės institucijų ir verslo santykiuose ir bus naudingas tiek verslui, tiek valstybės institucijoms.

Mohedeye ir Nedaa Dawabsha yra sesės. Kai žurnalistai jas išvydo pirmą kartą, jos tyliai sėdėjo ant miniatiūrinio kambario grindų, savo tėvų namuose dulkėtame Dumos kaime Vakarų Krante, Palestinos savivaldos kontroliuojamoje teritorijoje. Sesės prikaustytos pusantro metro ilgio milžiniškomis grandinėmis prie spintelės kambario kampe. Jų istoriją pasakoja CNN. 21–ių  Nedaa tokiomis sąlygomis šiame kambaryje gyvena jau dešimtmetį, 25-ių metų Mohedeye – pastaruosius du metus.

Apklausų lyderiai ugniagesiai gelbėtojai stabiliai laikosi piliečių pasitikėjimo viršūnėje. Nuolatinių autsaiderių pozicijų neužleidžia Seimas ir Vyriausybė. Liepos 1–10 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausos duomenimis, kuriuos skelbia šeštadienio „Lietuvos rytas“, Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba pasitikėjo 90,2 proc. gyventojų. Prezidento tarnyba – 71 proc., Bažnyčia – 53,4 proc., kariuomene – 51,9 proc., bankais – 39,5 proc. gyventojų.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nuomone, Rytų kaimynystės politika turėtų būti vienas iš Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. prioritetų. Trečiadienį posėdžiavę komiteto nariai pabrėžė, kad reikia stiprinti ES politinį aktyvumą ES Rytų partnerystės valstybėse, taip pat užtikrinti tinkamai subalansuotą finansinę paramą projektams ES Rytų ir Pietų kaimynystėje.

Vyriausybė pritarė  pirmajai šalies istorijoje Nacionalinei Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros 2011–2019 m. programai, kurioje nurodytos pagrindinės strateginės kryptys ir gairės kibernetinio saugumo srityje. Pagrindinis programos tikslas – sudaryti prielaidas kibernetinio saugumo plėtojimui Lietuvoje 2011–2019 m., sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

Moteris apskundė Lukiškių tardymo izoliatoriaus konvojų, palikusių vyrą be pietų bei surakinusi rankas antrankiais. Ramute  Daktarienė, garsaus nusikaltėlio „Henytės“ žmona kreipėsi į Seimo kontrolierius bei Žmogaus teisių komitetą, Kalėjimų departamentą. Skunduose ji teigia, jog iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus į Klaipėdos teismą H. Daktarą išvežė apie 4 h ryto.

Seimo valdyba pritarė darbo grupės siūlymams tobulinti Seimo steigiamų ir jam atskaitingų institucijų sistemą ir galimiems jų statuso pokyčiams. Vienas iš siūlymų – sujungti Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos administracijas.

Seimo valdyba pritarė darbo grupės siūlymams dėl Seimo steigiamų ir jam atskaitingų valstybės institucijų sistemos tobulinimo ir galimų jų statuso pokyčių. Darbo grupės pateiktus pasiūlymus vadyba nutarė perduoti Vyriausybei. Jai rekomenduota spręsti, ar reikia patikslinti Seimui atskaitingų, tačiau įstatymų leidžiamosios valdžios sričiai nebūdingas funkcijas įgyvendinančių institucijų statusą ir kompetenciją.

Nepasitikėjimo keturiomis svarbiausiomis šalies valdžios ir teisėsaugos institucijomis – Seimu, Vyriausybe, teismais ir prokuratūra – reitingai viršija visus rekordus. Kaip jaustis paprastam žmogui, kuris kasdien su jomis susiduria, kasdien priverstas gyventi pagal jų kuriamas taisykles. Apie tai „Respublika" kalbasi su Klaipėdos universiteto Politologijos katedros vedėju docentu Sauliumi Šiliausku. – Naujausių apklausų duomenys pribloškia.

Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių komisaro regioninis biuras, pasienis ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija kartu spręs prieglobsčio prašytojų problemas.

Seimo valdyba kreipsis į Ministrą Pirmininką, prašydama kai kurioms Seimui atskaitingoms institucijoms suteikti patalpas Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastate. Toks sprendimas priimtas išanalizavus Seimo valdybos sudarytos darbo grupės išvadą. Siekiant optimizuoti išlaidas, skirtas Seimui atskaitingų institucijų patalpų nuomai ir eksploatavimui, Seimo valdyba nusprendė, kad didžiausias efektas būtų pasiektas dalį šių institucijų sukėlus į vieną pastatą.

Vyriausybė įpareigojo valstybės institucijas ir įstaigas konsultuotis su interesų grupėmis dėl numatomų priimti sprendimų projektų. Iki šiol galiojusi dar 2003-iaisiais Vyriausybės patvirtinta Sprendimų poveikio vertinimo metodika neįpareigojo šių institucijų konsultuotis su interesų grupėmis dėl sprendimų projektų, o tik numatė galimybę "atsižvelgti" į jų nuomonę.