inovacijos

Europos Komisijos (EK) sudaromoje Europos inovacijų švieslentėje Lietuva tarp Europos Sąjungos (ES) šalių šiemet pakilo į 18-tą poziciją. Tuo metu 2023–2024 metais Lietuvos inovacijų ekosistemos pažanga siekė 3,7 proc. punkto (ES vidurkis – 0,6 punkto) ir buvo didžiausia Bendrijoje.  Bendra šalies inovacijų ekosistema, pasiekusi 92 balų suminį indeksą, buvo aukščiausia per visą istoriją, pirmadienį skelbia Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Saugumo situacija Europoje pasikeitė dramatiškai, o plikomis rankomis Putino nenugalėsi – taip apie galimas grėsmes ir pasiruošimą joms kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. Pati Europa turi gaminti daugiau ginkluotės, tvirtino Lietuvoje lankęsis vidaus rinkos eurokomisaras. Lietuva toliau stengiasi į šalį prisikviesti daugiau ginkluotės gamintojų iš užsienio.

Vokietija kartu su Lietuva, Latvija ir Estija bendradarbiaus inovacijų srityje – Vokietijos skaitmenizavimo ir transporto ministro Volkerio Wissingo iniciatyva įsteigtas Inovacijų klubas.  „Pasirašėme susitarimą, pirmąją šio Inovacijų klubo deklaraciją, ir kartu su verslo ir pilietinės visuomenės atstovais norime aptarti jos turinį bei pateikti konkrečių rekomendacijų“, – po deklaracijos pasirašymo penktadienį spaudos konferencijoje Vokietijos mieste Maince sakė V. Wissingas.

Šiais metais pagal pasaulio inovacijų indeksą, vertinant inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį, Lietuva užėmė 34 vietą tarp 132 pasaulio valstybių. Per metus Lietuvos pozicija pagal pasaulio inovacijų indeksą pakilo rekordiškai – per 5 vietas, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Rudenį Lietuvos moterų krepšinio lyga pasitinka su naujienomis – „SMART WAY“ prekės ženklas tapo lygos generaliniu rėmėju, o lyga nuo šiol vadinsis „SMART WAY Moterų Lietuvos krepšinio lyga“. „Matydami, kiek daug laiko, ambicijų, asmeninio ir komandinio darbo įdeda Lietuvos moterų krepšinio bendruomenė, norime prisidėti prie jos puoselėjimo ir padėti sportininkėms siekti pačių aukščiausių rezultatų“, – sako Arvydas Klovas, UAB „Osteca“ įmonių grupės, valdančios inovatyvių maisto papildų prekės ...

Lietuva turi tuos pačius privalumus, kaip Estija, pristatanti save kaip itin patrauklią šalį inovatyvių technologijų verslams, ir dar „įdomesnę, diversifikuotą“ ekonomiką, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė. „Nežinau, ko mes neturime, ką jie turi, kalbant apie realius dalykus, ne apie komunikaciją, kuri yra nuostabi Estijoje.

Plungėje penktadienį atidarant naują geležinkelio atšaką tai paskatins darbo vietų kūrimą, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Nuo 2020 metų skyrėme jau daugiau kaip 3 mln. eurų trims infrastruktūros projektams. Tarp jų – ir šiandien atidaroma geležinkelio atšaka. Šis projektas reikšmingai prisidės prie vietos pramonės plėtros ir naujų darbo vietų atsiradimo“, – pranešime sakė ministrė.

Įmonėms, planuojančioms įgyvendinti inovacijų projektus vidurio ir vakarų Lietuvos regione, planuojama paskirstyti 35 mln. eurų finansavimą.  Inovatoriai užsiims moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra (MTEP), turės galimybę sukurtus produktus patentuoti bei parengti juos rinkai, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pagal ilgalaikę inovacijų ekosistemos pažangą 2023 metais Lietuva užima 6-tą vietą tarp kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių,  rodo Europos Komisijos (EK) paskelbti Europos inovacijų švieslentės rezultatai. Bendrai inovacijų švieslentėje Lietuvos pozicija nepakito – liko 19-oje vietoje. 2016–2023 metais Lietuvos suminio inovacijų indekso reikšmė padidėjo 16,7 punkto.

Lietuva ir Italija bendradarbiaus gyvybės mokslų srityje – Lombardijos regiono gyvybės mokslų klasteris ir asociacija „LithuaniaBIO“ Milane antradienį pasirašė tai numatantį susitarimą. Tai leis sustiprinti partnerystę pritraukiant investicijų, skatins technologijų naujoves ir verslumo iniciatyvas, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Pasirašytas susitarimas leis mums plėtoti gyvybės mokslų projektus.

Ekonomikos ir inovacijų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ragina mokslo ir studijų institucijas su verslu burtis į konsorciumus ir įgyvendinti programas, kurioms numatyta 77,7 mln. eurų paramos iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, pranešė Inovacijų agentūra.

Ne pramonės srityje veikiančios smulkios ir vidutinės įmonės, kuriančios ir diegiančios žaliąsias inovacijas gali kreiptis paramos – Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 5 mln. eurų kvietimą. „Kuriantieji ir diegiantieji aplinkai palankius produktus galės pasinaudoti iki 50 tūkst. eurų parama, o iš viso planuojama finansuoti 97 projektus“, – pranešime sakė ekonomikos ir inovacijų viceministrė Eglė Markevičiūtė.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė šiemet pagamins produkcijos už rekordinę sumą – 6,8 mlrd. eurų, arba 22 proc. daugiau nei pernai, skelbia Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės sektoriaus asociacija (LINPRA). „Jeigu lapkričio-gruodžio mėnesiai pakartos spalio rezultatus, tai per rekordinius 2022 metus šio sektoriaus įmonės bus pagaminusios produkcijos už 6,77 mlrd. eurų (be PVM ir akcizų) – 21,9 proc.

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse ekologinių produktų gamintoja „Auga Group“ keičia struktūrą ir pirmajame pertvarkos etape atskiria augalininkystės, pienininkystės bei žemės valdymo veiklas, taip pat pradeda vystyti ir plėsti žemės ūkio inovacijų veiklą.

Daugiau rinkoje veikiančių vežėjų, reguliaresni maršrutai ir naujos stotelės juose, modernesni autobusų parkai, geresnė keleivių aptarnavimo kokybė, stočių pritaikymas individualių poreikių turintiems žmonėms, realaus laiko geografinės lokacijos duomenys. Šie esminiai pokyčiai apibrėžiami Susisiekimo ministerijos inicijuojamoje tolimojo susisiekimo autobusais sistemos reformoje. Ją numatančias pataisas šiuo metu svarsto Seimo komitetai.

Lietuvos inovacijų centro sukurtą pramonės skaitmeninimo indekso apskaičiavimo metodą būtų galima naudoti visoje Europos Sąjungoje (ES) nustatant atskirų šalių rodiklį, sako inovacijų ekspertas.  „Tą indeksą būtų galima kaip labai šaunią metodiką perduoti ir pasiūlyti naudoti taip pat ir Europos Komisijai“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje sakė Gamybos inovacijų slėnio direktorius Gintaras Vilda.

Dalis žemdirbiams naujuoju finansiniu laikotarpiu keliamų reikalavimų jau yra jiems pažįstami. „Dauguma Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų – GAAB – buvo ir praėjusiame laikotarpyje, bet naujajame jų bus daugiau ir jiems suteikta daugiau galių.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sandoris dėl dalies viešosios įstaigos Lietuvos inovacijų centro (LIC) pardavimo bendrovei „Eurointegracijos projektai“ toliau lieka įšaldytas.

Buvęs Lietuvos banko valdybos (LB) narys Marius Jurgilas dirbs inovacijų laboratorijoje „Super How?“, kur vadovaus ekonominių inovacijų tyrimui grupei, dirbančiai su proveržio technologijų projektais. Grupė vysto blokų grandinės technologijos sprendimus ir paslaugas ar produktus, skirtus žaliųjų inovacijų, poveikio ir socialiai atsakingo investavimo modelių tyrimams ir vystymui.

Lietuva šiemet pagal inovacijų išvystymą išlaikė 19 vietą visoje Europos Sąjungoje (ES), Latvija liko 25 vietoje, o Estija prarado dvi pozicijas ir nukrito į 12 vietą, rodo Europos Komisijos paskelbta Europos inovacijų švieslentė (angl. „European Innovation Scoreboard“). Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, pagal inovacijų pažangą Lietuva pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015 metų.

Valdžia kviečia verslą ir mokslą jungtis į konsorciumus ir nuo rugsėjo teikti paraiškas gauti beveik 78 mln. eurų valstybės paramą kuriant inovacijas.  Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, valstybė nori ne tik investuoti į išradimus, bet ir juos pritaikyti komercijai. o švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, norima, kad Lietuvoje gimtų bent du stiprūs biotechnologijų ar lazerių klasteriai.

Inovacijoms skatinti per kelerius metus bus paskirstyta apie 600 mln. eurų, o pirmosios finansavimo priemonės turėtų startuoti šių metų rudenį. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tai numatančią Ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2021–2027 metų Sumaniosios specializacijos koncepciją. Ja siekiama stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus, kurti naujas technologijas bei auginti šalies konkurencingumą ir vertę globaliose rinkose, trečiadienį pranešė ministerija.

Klaipėda iš visų Lietuvos miestų turi didžiausią potencialą ateityje pritraukti su Baltijos jūros ištekliais, arba vadinama mėlynąja ekonomika ir aplinkosauga susijusias investicijas, teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Su vietos verslininkais ir valdžios atstovais uostamiesčio verslo ateitį antradienį aptarusi ministrė sako, jog mėlynosios ekonomikos idėjoms bus numatytas didelis finansavimas.

Birželio 16 d. Vilniuje vykusiame renginyje „Žiedinės ekonomikos principų taikymas maisto technologijoje ir medžiagų inžinerijoje“ mokslo ir verslo bendruomenės pristatė savo veiklą, bendradarbiaujant sukurtus produktus, pasidalino rinkos tendencijomis bei aptarė bendradarbiavimo galimybes su potencialiais partneriais iš užsienio.

Lietuvoje kuriamos 5G „smėliadėžės“ (angl. „Sandbox“) iniciatyvos tęstinumui užtikrinti numatyta 24 mln. eurų parama, pranešė Susisiekimo ministerija.  Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė teigė, jog siekiama skatinti naujų verslų steigimąsi įvairiose srityse, tokiose kaip transportas, žemės ūkis, energetika, aplinka.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija ragina viešojo sektoriaus institucijas rengtis paskelbti didelės vertės duomenų rinkinius. „Tikimės, kad dar šiemet turėtų prasidėti šių duomenų atvėrimo procesas. Šie duomenys gali tarnauti kaip esminiai duomenų šaltiniai aukštą komercinį potencialą turinčių produktų  ir inovatyvių sprendimų vystymui. Jie bus prieinami nemokamai, užtikrinant aukštą jų kokybę“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Erika Kuročkina.

Europos Komisija ėmėsi įgyvendinti plataus užmojo 20 mln. EUR vertės priemonę Ukrainos inovacijų bendruomenei remti. Tikslingai iš dalies pakeitus 2022 m. Europos inovacijų tarybos darbo programą, pagal naująją iniciatyvą bus paremta ne mažiau kaip 200 Ukrainos giliųjų technologijų startuolių, kiekvienam skiriant iki 60 000 EUR. Be to, Europos inovacijų taryba teiks nefinansinę paramą, pavyzdžiui, verslo konsultacines ir ryšių užmezgimo paslaugas.

Inovacijos kurs kokybišką Lietuvos ekonomiką, kuri galės sėkmingai konkuruoti pasaulyje, sako šalies premjerė. O tam, pasak Ingridos Šimonytės, pasitarnaus naujai įkurta Inovacijų agentūra.  „Šita institucija yra labai svarbus įrankis to, kad mūsų ekonomika galėtų vis labiau konkuruoti savo kokybe, kuri neįmanoma be inovacijų“, – pirmadienį oficialioje Inovacijų agentūros atidarymo ceremonijoje sakė I. Šimonytė.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad pasibaigus pandemijai į Lietuvą atvyks vis daugiau turistų iš užsienio, kurie čia praleis ilgiau nei vieną dieną.  Ministrės teigimu, Lietuva ketina aktyviai kviesti ją aplankyti Izraelio, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Lenkijos, Baltijos šalių ir Suomijos turistus.

Širdies ir kraujagyslių ligos tūkstančiams žmonių sukelia komplikacijas ar net mirtį, tačiau užkirsti tam kelią galėtų reguliariai atliekami tyrimai. Sprendimo kaip tą padaryti ėmėsi ieškoti Lietuvos mokslininkai – ir jiems pavyko. Kauniečio dr. Gedimino Mikulėno iniciatyva buvo sukurti išmanūs marškinėliai, kurie suteikia galimybę medicinos personalui gauti informaciją apie pacientų širdies veiklą ir peržiūrėti jų elektrokardiografijos (EKG) duomenis ištisą parą.

Šią savaitę Las Vegase vykstančioje didžiausioje technologijų parodoje pasaulyje – „CES 2022“ yra pristatomos svarbiausios metų technologijų tendencijos ir įdomiausios inovacijos. Jos parodo, kokius įrenginius naudosime ateityje. Ekspertai teigia, kad šioje parodoje galima pamatyti nuostabą keliančių inovacijų ir susipažinti su jų teikiamomis naujovėmis.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva trečiadienį Vyriausybė pritarė dar dviem pagalbos priemonėms, kurios skirtos Lietuvos įmonėms, patiriančioms sunkumų eksportuoti savo produkciją į Kiniją. Priemonės skirtos naujų užsienio rinkų paieškai, esamų rinkų plėtrai ir diversifikacijai. Įmonių produkcijai pristatyti užsienyje ir planuojamų eksportuoti produktų sertifikavimui iš viso numatyta skirti 6 mln. eurų.

COVID-19 viruso sukelta pandemija pakeitė didžiosios dalies žmonių kasdienybę – saugumo reikalavimai, kaukių dėvėjimas ir darbas iš namų tapo visiems įprastu reiškiniu. Verslui pastarieji metai taip pat nebuvo lengvi, tačiau daliai verslo atstovų pandemija tapo paskatinimu kurti ir vystyti inovacijas, kurios prisidėtų prie pandemijos keliamų rizikų valdymo.

Lietuvos keliuose jau išbandomas automobilis, kuris važiuoja be vairuotojo. Jį valdo specialūs operatoriai iš biuro, esančio už keliasdešimties kilometrų, o automobilyje važiuojantis žmogus gali tai stebėti sudėjęs rankas. Kol kas vyksta tik eksperimentiniai tokio vairavimo bandymai, tačiau, anot automobilį pristatančių bendrovių, pavažiuoti su juo galbūt galėsime jau kitais metais.

Dr. Lara Martin nori išmokyti dirbtinį intelektą pasakoti istorijas ir tai daryti gerai. Dr. L. Martin yra Pensilvanijos universiteto kompiuterijos inovacijų daktaro laipsnį turinti tyrėja, bandanti išmokyti dirbtinį intelektą kurti istorijas ir tai daryti tokia kalba, kuri būtų natūrali ir primintų žmogaus kalbėjimą.

Kitų metų pradžioje turėtų pradėti veikti nauja Inovacijų agentūra – ji taps vienintele įstaiga, atsakinga už visos inovacijų ekosistemos vystymą nuo idėjos iki produktų pateikimo rinkai. Inovacijų agentūros koncepcijai trečiadienį pritarta Vyriausybės pasitarime. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, dabar inovacijas versle fragmentiškai kuruoja kelios nesusijusios institucijos, trūksta sisteminio ir ilgalaikio požiūrio.

Greičiau nei žmogaus akis taršą nustatantys davikliai, lokomotyvai robotai ir fantastinius filmus primenantys milžiniškų kranų simuliatoriai. Pasitelkę tokias technologijas darbuojasi Klaipėdos uostininkai. Kviečiame išvysti technologijas, kurias realybėje gali pamatyti tik griežtą patikrą įveikę žmonės. Klaipėdos jūrų uosto direkcijoj verda darbas. Budintys dispečeriai reguliuoja, kur švartuojasi į uostamiestį atvykstantys laivai.

Prie Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus komandos prisijungia patarėja investicijų, inovacijų ir verslo plėtros klausimais. Ja tapo „Investuok Lietuvoje“ iki šiol dirbusi Virginija Gelžinytė.  Naujoji patarėja bus atsakinga už santykių su verslo organizacijomis plėtojimą, investicijų pritraukimą į Vilnių bei inovacijas.  „Vilnius sparčiai auga, tačiau matau dar neišnaudoto potencialo, bendradarbiavimo galimybių.

Mažiausioje Kinijos provincijoje Hainane įsikūręs inovacijų parkas jau kitąmet planuoja į rinką paleisti skraidančius automobilius, kurie keliautojams padės išvengti kamščių miestuose ir supaprastins patekimą į gretimas šalies salas. „Skraidančių automobilių dizainą kuriame lyg įprastam automobiliui – tam, jog pakilimo ir nusileidimo procedūroms būtų užtektinai erdvės mieste. Planuojame išleisti prototipą šių metų rugsėjį ar spalį, o Hainane automobiliai bus gruodį.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki balandžio 16 dienos patvirtino 41,2 mln. eurų dydžio subsidijas nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui, lengvatinėms paskoloms skirta 23,2 mln. eurų, o turgavietės mokesčio kompensacijoms – 1,89 mln. eurų. Savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims skirta 2,1 mln. eurų subsidijų. Bendra visų šių priemonių suma siekia 68,4 mln. eurų.  Subsidijos paskirstytos 15 171 įmonei, o lengvatines paskolos suteiktos 575 įmonėms.

Kai robotas Camello pakraunamas, jo durelės užsidaro, o viduje užsidega ultravioletinės lempos. O tuomet robotas pajuda pirkėjo namų link, mat veža prekes iš vietinio prekybos centro. Pristačiusį žmonėms prekes po kiekvienos kelionės ultravioletinės lempos pačios robotą išdezinfekuoja ir jis vėl pasiruošęs pristatyti kitą užsakymą. Kalbame apie vieną iš dviejų autonominių prekių pristatymo robotų, kurie važinėjasi Singapūro gatvėmis.

„Neuperlach“ Miuncheno ligoninėje robotas Franziska linksmina pacientus ir medicinos darbuotojus. Linksmoji robotė tapo nepamainoma ligoninės dalimi – ji gali valyti grindis, papasakoti apie savo dieną, dainuoti ir juokauti. „Kol Francizka važinėjasi ir valo grindis, mūsų darbuotojai turi daugiau laiko dezinfekuoti paviršius. Francizka puikiai valo, o geriausia, kad ji teikia daug džiaugsmo. Ji dainuoja, repuoja, pasakoja anekdotus.

Mažos gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės veikti Vilniuje kuriamame Gamybos inovacijų slėnyje. Į jį bus investuota apie 10 mln. eurų. Tikimasi, kad slėnyje iki 2023-ųjų vidurio galės įsikurti daugiau nei 200 Lietuvos ir užsienio valstybių įmonių bei fizinių asmenų. „Nedidelės gamybos įmonės, gamybos technologijų startuoliai ir pavieniai inovatoriai iki šiol neturi vienos erdvės savo veiklai ir jos auginimui.

Buvusi Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė, pastaruoju metu dirbusi Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclere, turėtų dirbti ekonomikos ir inovacijų viceministre.  Tai BNS antradienį patvirtino ministrės atstovė spaudai Skaistė Barauskienė. Pasak jos, J. Neliupšienė dar nėra paskirta, tai bus padaryta gavus teisėsaugos išvadą dėl tinkamumo užimti naujas pareigas.

Informacinėmis ir ryšių technologijomis grįstos paslaugos ir produktai – progresyvaus verslo būtinybė. Šiuolaikinėms įmonėms ypač svarbus inovatyvių sprendimų kūrimas ir diegimas, kadangi tai padeda įgyti unikalius konkurencinius pranašumus globalioje rinkoje – optimizuoti savo procesus bei vartotojui pasiūlyti išskirtines paslaugas ar prekes.

Įmonės, kurių veikla dėl koronaviruso krizės vis dar sustabdyta ar apribota, gali ir toliau tikėtis gauti patalpų nuomos subsidijas, žada ekonomikos ir inovacijų viceministrė.  Tačiau Jekaterina Rojaka įspėja, kad tokios išmokos pasieks ne visas įmones. Subsidijų gali tikėtis tik labiausiai nukentėjusių sektorių bendrovės.  „Nuomos subsidijų priemonė turėjo labai didelį poveikį daugeliui įmonių.

Kovos su klimato kaita kontekste daugiau dėmesio reikia skirti naujovėms energetikoje, teigia prezidento Aplinkos ir infrastruktūros grupės vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius. Penktadienį šalies vadovo patarėjai kartu su dvidešimties organizacijų atstovais aptarė energetikos inovacijų svarbą įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus, ES ir Lietuvos siekį iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, praneša Prezidentūra.

Saulės gijos įaustos lietuviškuose audiniuose, – taip drąsiai apie savo gaminius gali kalbėti bendrovės Audėjas darbuotojai. Jau metai ant fabriko stogo veikia saulės elektrinė, kurios energija suka audimo stakles ir ne tik jas.

Žiūrėkite reportažą apie įmonę „Putokšinis“, kuri kartu su Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos įgyvendina ambicingiausias svajones....