inga balnanosienė

Nepaisant ekonomikos lėtėjimo ir daugėjančių grupinių atleidimų, darbo rinka rodo savo atsparumą, teigia Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. „Darbo rinka rodo savo atsparumą ir nepaisant to, kad mažėja darbo pasiūlymų pramonėje, įmonės ne atleidžia darbuotojų iš pramonės sektoriaus, bet lėtina priėmimus ir šiuo metu vyraujanti sezoninių darbų pasiūla ir paklausa atliepia poreikį darbo rinkoje ir darbo ieškantys žmonės gali susirasti darbą“, – LRT radijui teigė I. Balnanosienė.

Nuo karo pabėgusių ir Lietuvoje jau įsidarbinti spėjusių ukrainiečių nenoras mokytis lietuvių kalbos jau tampa galvos skausmu valstybinėms institucijoms ir politikams. Net 9 iš 10-ies Lietuvoje įsidarbinusių ukrainiečių mūsų kalbos mokytis nenori, nors ją mokėti įpareigoja seniai galiojantis Vyriausybės nutarimas.

Kai Valstybinė kalbos inspekcija kitoms šalies institucijoms priminė apie greitai pasibaigsiantį Vyriausybės nustatytą dvejų metų laikotarpį, per kurį mūsų šalyje pagal darbo sutartis dirbantys ukrainiečiai turės bent minimaliai išmokti lietuvių kalbos, į akis pirmiausiai šoko ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, kuri iškart įžvelgė ukrainiečių ir juos įdarbinusių darbdavių persekiojimą.

Lietuvoje per metus beveik padvigubėjo dirbančių užsieniečių. Šiuo metu jų daugiau nei 123 tūkstančiai. Dauguma jų ne Europos Sąjungos piliečiai, baltarusiai ir ukrainiečiai. Ekonomistai tokiais rezultatais džiaugiasi: vien nuo karo pabėgę dirbantys ukrainiečiai per mėnesį sumoka daugiau nei 5 milijonus eurų mokesčių. Užsieniečiai ne tik siunčia pinigus į gimtąsias šalis, bet ir leidžia juos Lietuvoje.

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė sako, kad Lietuvos nedarbas yra mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis (ES), tačiau iššūkių visoje Bendrijoje kelia didelis laisvų darbo vietų skaičius. Anot jos, kitąmet darbuotojų migracija ES ribose taps vienu iš prioritetų. „Pastaruoju metu darbo rinkoje tiek ES, tiek Lietuvoje neturime jokių didelių nerimą keliančių ženklų, nedarbas yra Europoje šiuo metu vienas mažiausių ir turime Lietuvoje taip pat nedarbą mažesnį nei ES vidurkis.

Pasaulinės koronaviruso pandemijos išvakarėse esmines vidaus reformas įdiegusiai Užimtumo tarnybai 2020 ir 2021 metais buvo patikėtos svarbios, tačiau jai visiškai naujos funkcijos. Pertvarkiusi vidaus procesus ir su šiais uždaviniais susitvarkiusi institucija dabar tęsia reformas, ruošiama nauja veiklos strategija. 2022 metų pradžioje buvo apibendrinti pandemijos laikotarpio skaičiai ir faktai.

Nepaisant nedidelio gerėjimo, nedarbo situacija Lietuvoje vis dar išlieka sudėtinga, o labiausiai komplikuotas atrodo ilgalaikių bedarbių įdarbinimo klausimas. Nors darbdaviai praneša apie penkis kartus daugiau laisvų darbo vietų nei yra ilgalaikių bedarbių, aiškėja, kad jų įdarbinti nepavyksta dėl žinių ir motyvacijos stokos. Gruodžio 1 d. registruotas nedarbas Lietuvoje siekė 10,1 proc., arba 0,8 proc. punkto mažiau nei lapkritį ir 5,4 proc. punkto mažiau nei pernai gruodį.

Darbo – nors vežimu vežk, o darbuotojų – nė su žiburiu. Tiesa, ne visur, mat specialistams darbo kaip tik tektų gerai pasidairyti. Tačiau aptarnavimo ir pramonės sektoriai nuogąstauja negalintys dirbti dėl rekordinio darbuotojų trūkumo. Verslo atstovai šiuo klausimu kaltę verčia klestinčiam šešėliniam darbui. Užimtumo tarnyba ir Socialinės apsaugos ministerija pripažįsta, kad problema bent iš dalies slypi šešėlyje.

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje kiek išsikreipė. Darbdaviai sako, kad situacija – paradoksali, mat laisvų darbo vietų – rekordiškai daug, tačiau dirbti vis vien nėra kam. Tuo metu darbuotojų atstovai sako, kad nedarbo ir susiklosčiusios situacijos priežastis yra netinkamas darbdavių požiūris. Užimtumo tarnybos duomenimis, birželį darbdaviai įregistravo virš 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius.

Nedarbas Lietuvoje ir toliau turėtų mažėti, jei nebus didesnių karantino suvaržymų, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, nedarbas mažėja dėl sezoniškumo, tačiau situacija išlieka sudėtinga dėl koronaviruso pandemijos ir karantino. „Pavasarį kiekvienais metais registruojama daugiau laisvų darbo vietų, pradedami registruoti sezoninio darbo vietų pasiūlymai ir nedarbas tiesiog natūraliai pradeda mažėti.

Oficialus nedarbas vasario pradžioje pasiekė naują rekordą – 16,4 proc. procentų. Užimtumo tarnybos duomenimis, vasario 1-ąją šalyje darbo ieškojo 282 tūkst. darbo žmonių. Registruotas nedarbo rodiklis sausį paaugo 0,4 proc. punkto – didžiausią įtaką tam turėjo įprastinis darbo rinkos sulėtėjimas žiemos sezonu. Pasak tarnybos, antrojo karantino laikotarpiu situacija darbo rinkoje išlieka stabilesnė, palyginti su situacija pernai pavasarį.

Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis pripažino kad jo Vyriausybės paskirta 200 eurų darbo paieškos išmoka nebuvo tinkama priemonė. Ši išmoka mokama iki šių metų pabaigos, siekiant paremti per koronaviruso krizę darbo netekusius žmones.

Vasaros pabaiga buvo dosni darbo pasiūlymų. Paskutinį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 40,2 tūkst. laisvų darbo vietų – tai didžiausias darbo pasiūlymų skaičius šiais metais ir apskritai šį dešimtmetį, praneša Užimtumo tarnyba. Pastarąjį kartą daugiausiai per mėnesį buvo užfiksuota 2013 m. gegužę, kai darbdaviai pateikė 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Šį rugpjūtį darbo jėgos paklausa augo 14,7 proc., palyginti su liepa, ir net 20,9 proc., palyginti su 2019 m. rugpjūčiu.

Darbo neturinčių asmenų Lietuvoje ir toliau daugėja. Užimtumo tarnyba pastebi ir naują tendenciją: tarp neužimtų asmenų moterų skaičius viršijo vyrų skaičių. Tarnyba praneša, kad šiuo metu darbo neturi 111,8 tūkst. (13,1 proc.) šalies darbingo amžiaus moterų – tai 0,2 proc. punkto daugiau nei praėjusią savaitę. Vyrų registruota 110,7 tūkst. Kaip ir prieš savaitę, jie sudaro 12,7 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų.

Koronavirusui pasiekus mūsų šalį buvo paskelbtas karantinas, daugelis verslų sustabdė veiklą, o nemaža dalis darbuotojų neteko darbo. Tačiau panašu, kad bent jau darbo rinkoje krizė baigėsi. Tiesa, „Sodra“ perspėja, kad džiaugtis dėl to dar anksti. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame svarsto, kad realius nedarbo rodiklius iškraipo naujos išmokos.

Karantino metu Užimtumo taryba teikia paramą savarankišką veiklą vykdžiusiems gyventojams, kurie jos vykdyti nebegali, bei įmonėms, kurios priverstos išleisti savo darbuotojus į prastovas, antradienį Vyriausybėje sakė Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. „Kviečiame visus savarankišką veiklą vykdančius ir vykdžiusius žmones, nepriklausomai nuo verslo ir veiklos formos, kreiptis į Užimtumo tarnybą ir teikti prašymus išmokai gauti. Esame gavę jau daugiau nei 12 tūkst. prašymų.

Daugiau nei kas trečias darbingo amžiaus bedarbis, registruotas darbo biržoje, metus ir ilgiau buvo neaktyvus darbo rinkoje. Nuo praėjusių metų rugpjūčio 1 dienos Lietuvos darbo birža įgyvendina Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Ilgalaikių bedarbių įdarbinimo rėmimas“, kurio metu beveik 11 tūkst. žmonių visoje Lietuvoje įgis paklausias profesijas ir naujų kompetencijų.

 Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Šiandien“ Sezoninių darbų mugėje Kaune – darbo Europos Sąjungoje ar Skandinavijoje ieškančiųjų antplūdis. Darbo biržos specialistai sako, kad ne visi nori išvažiuoti svetur – bedarbius ar jaunimą domina ir sezoniniai darbai Lietuvoje. Sezoninių darbų mugėje tarp ieškančiųjų darbo populiariausios Norvegija ir Jungtinė Karalystė, darbo pasiūlymai Latvijoje, Lenkijoje ar krizės užkluptoje Graikijoje domina mažiau.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pradėjo įgyvendinti permainas Lietuvos darbo biržos sistemoje. Nuo liepos 1 dienos darbo biržos darbuotojai, tiesiogiai dirbantys su darbo ieškančiais žmonėmis, bus vertinami pagal tiesioginius savo darbo rezultatus – sėkmingai darbintus bedarbius. Už savo pastangas darbo biržos darbuotojai gali tikėtis didesnio atlyginimo.

Kauno teritorinė darbo birža kovo mėnesį laisvų darbo vietų registravo daugiau nei vasarį bei fiksavo 0,5 proc. sumažėjusį nedarbą biržos aptarnaujamose savivaldybėse. Pasak biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjos Ingos Balnanosienės, balandžio 1 d. teritorinėje darbo biržoje buvo registruota apie 53,09 tūkst. darbo ieškančių žmonių - 12,3 proc. visų darbingo amžiaus regiono gyventojų.