infrastruktūra

Europos ryšio operatorių sąjunga (ETNO) siūlo iš stambių interneto paslaugas teikiančių kompanijų, pavyzdžiui, „Facebook“ ir „Google“, imti duomenų srauto mokestį už didelį interneto ryšio tinklų apkrovimą, pranešė „CNet News“. ETNO savo pasiūlymą, kurį remia Europos šalių interneto paslaugų teikėjai (IPT), pateikė Tarptautinei telekomunikacijų sąjungai (ITU), Jungtinių Tautų vadovaujamai organizacijai. Šį prašymą ketinama išnagrinėti 2012 m. pabaigoje numatytame ITU posėdyje.

Vilniaus miesto savivaldybė pirmą kartą konsolidavo – į bendrą ataskaitą sujungė savo valdomą turtą: savivaldybės bei viešojo sektoriaus subjektų apskaitomą žemę, pastatus, statinius, nebaigtą statybą, infrastruktūros objektus. Bendra savivaldybės valdomo turto rinkos vertė siekia apie 9 mlrd. litų. „Savivaldybės pozicija – atvirai, išsamiai ir oficialiai skelbti informaciją apie esamą finansinę ir turto situaciją. Rezultatai rodo, jog miesto valdomas turtas yra gana didelis.

Kinija nusprendė sukurti ypatingą 10 milijardų JAV dolerių vertės kredito liniją ir teikti lengvatines paskolas Vidurio ir Rytų Europoje vykdomiems bendradarbiavimo projektams infrastruktūros, technologijų ir žaliosios ekonomikos srityse, rašo english.news.cn. Varšuvoje viešintis Kinijos premjeras Wenas Jiaboa teigė, kad tokia politika Kinija norinti paskatinti region bendradarbiavimą. Kinija ketina įsteigti investicijų bendradarbiavimo fondą, į kurį tikisi surinkti 500 mln. JAV dolerių.

JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris mano, kad, nepaisant euro zonos problemų, JAV ekonomika laipsniškai stiprėja. „Pamažu stiprėjame, o Europai geriau sekasi suvaldyti skolų krizę“, - interviu CNBC sakė T. Geithneris. „Labiausiai tikėtina, kad Europa sulaikys didelio kataklizmo riziką. Jie gali sau leisti šiek tiek laiko, kad reformos pradėtų veikti. O mūsų ekonomika dėl to turėtų laipsniškai stiprėti“, - pridūrė jis.

Sostinės savivaldybėje prasidėjo Vilniaus ir Kauno politikų posėdžiai dėl dvimiesčio projekto įgyvendinimo. Pirmajame susirinkime – šimtus kartų girdėtos rožinės idėjos ir vizijos. Tęsia tradiciją Ilgai delsę dviejų didžiausių šalies miestų politikai pagaliau susėdo prie bendro stalo aptarti dvimiesčio projekto plėtojimo klausimų.

Lietuvos keliais ir miestų gatvėmis vis dar rieda nedaug elektromobilių, o laiko įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) reikalavimus lieka vis mažiau. Lietuva yra įsipareigojusi, kad iki 2030 metų net pusė miestų automobilių turėtų būti varomi elektra.

Didžiosios Britanijos bendrovė „Callcredit Information Group“, nusprendusi plėsti savo veiklą, rimtai svarstė, kurioje Europos valstybėje įsteigti naują padalinį. Žvilgsniams nukrypus į Lietuvą, susidomėta Kaunu. Kaune britai artimiausiais metais žada investuoti apie 61 mln. litų, primena ELTA. Apie tai antradienį Kauno miesto savivaldybėje bendrovės vykdomasis direktorius Adrianas Mitri kalbėjo susitikime su miesto meru Andriumi Kupčinsku.

Kinijos ekonomika yra viena sparčiausiai augančių pasaulyje, tačiau ekspertai šiai Azijos pasakai laimingos pabaigos neprognozuoja. Kol Vakarų pasaulis įnirtingai bando išsivaduoti iš finansų krizės pančių, Kinijos milžinas žengia į priekį tvirtu žingsniu. Ne vienas pasaulio ekonomistas mano, kad Kinijos valstybinis kapitalizmas yra tinkamiausias priešnuodis modernios pasaulinės ekonomikos iššūkiams. Nepaisant to, vis dažniau pasigirsta balsų, pranašaujančių niūrią Kinijos ekonomikos ateitį.

Ledas sukaustė vieną svarbiausių Europos vandens arterijų – Dunojų, o daugybė laivų priversti likti uostuose. 2860 kilometrų besidriekianti upė, tekanti per devynias šalis, svarbi transportui, energetikai, drėkinimui, pramonei ir žvejybai, iš dalies ar visiškai užšalo nuo pat Austrijos iki žiočių Juodojoje jūroje. Aplink Serbijos sostinę Belgradą upėje susidarė iki pusės metro storio ledo lytys.

Šalti orai vis labiau įsivyrauja Lietuvoje. Dėl itin atšiauraus oro stringa susisiekimo sistema, trūkinėja šildymo vamzdžiai, atšaukiami tarpmiestiniai autobusai. Šaltis kenkia ir lėktuvams, jų elektronika pradeda striginėti. Tačiau skaitytojai pranešė ir apie naujus nepatogumus, atsiradusius dėl arktinio oro. Žmonės teigia, kad pradėjo strigti kai kurie SEB banko bankomatai. Banko atstovų teigimu, specialistai stengiasi sutvarkyti kilusius nesklandumus.

D. Britanija, kurioje visus metus nebuvo sniego, staiga tapo panaši į Rytų Europos šalis. Nemažas sniego kiekis nustebino šios šalies gyventojus, rašo dailymail.co.uk. Staiga atšalus orams ir iškritus nemažam kiekiui kritulių D. Britanijos gyventojai pasijuto lyg sniego karalystėje. Be to, šios šalies kelininkai sunerimo dėl galimų susisiekimo problemų. Šioje šalyje retai būna šaltos žiemos, todėl infrastruktūra nėra parengta šalčiams ir sniegui.

Pagal bendrąjį konkurencingumo indeksą (BKI) Lietuva yra 44 vietoje iš 142 pasaulio šalių. Lietuva iš 47 vietos pakilo į 44. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros ir sveikatos bei pradinio išsilavinimo sritys, prasčiausiai – makroekonominė bei institucinė aplinka. Estija liko tame pačiame lygyje kaip ir 2010 m. (33), o Latvija, nuo 2006 m. smukusi, šiemet pakilo šešiais laipteliais ir dabar užima 64 vietą.

Prezidentė, apžiūrėjusi Druskininkų kurorto infrastruktūrą, pasiūlė kitiems Lietuvos kurortams perimti Druskininkų sėkmės modelį. Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Druskininkai – kurortas, per dešimtmetį padaręs didžiausią pažangą ir pavyzdingiausiai naudojantis ES fondus, praneša LTV „Šiandien“. Apžiūrėjusi gydyklas, Dalia Grybauskaitė pasuko į vieną didžiausių Europos žiemos pramogų kompleksą. Čia ji pati ryžosi išbandyti trasą su sniego motociklu.

Dalis tauragiškių pastebėjo, kad suintensyvėjo per Tauragę riedančių traukinių srautas. Žmonės ne tiek nerimauja, kiek domisi, galbūt Tauragės geležinkelio stotis vėl bus keleivinių traukinių stotis. Klaipėdos regiono stočių skyriaus (KLRSS) viršininkas Igoris Petrovskis atsako, jog suintensyvėjęs traukinių eismas – laikinas dalykas.

Lietuva nesutiks su Europos Komisijos (EK) sprendimu paduoti Lietuvą į Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismą dėl to, kad Lietuvoje negalima registruoti transporto priemonių su vairu dešinėje pusėje, ir teisme gins savo interesus, sako susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Geležinkelių reformos Lietuvoje esmė – pasiekti, kad pervežimai ir infrastruktūra nebūtų vienose rankose. Panašių žingsnių Europos Komisija imasi ir kitose srityse. Štai 3-iasis ES energetikos paketas atskiria dujų pardavimą ir vamzdynus, elektros energijos gamybą  ir tinklus. Žiūrint apibendrintai, visos šios ES iniciatyvos panašios tuo, kad siekia konkurencijos tose ūkio šakose, kuriose valdžios sprendimais buvo įsitvirtinusios vertikaliai integruotos valstybinės įmonės.

„Kamestos“ bendrovė Kalėdoms nudžiugins Neveronių gyventojus - numatoma rekonstruoti vienus nuotekų valymo įrengimus, pakloti 7,49 km nuotekų tinklų, 7,51 km vandentiekio tinklų. Prie nuotekų ir vandentiekio tinklų bus suteikta galimybė prijungti 680 gyventojų namų valdų. Neveronyse vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros darbus atlieka UAB „Kamesta“, o nuotekų valymo įrenginių darbus vykdo AB „Ekra“. Abiejų sutarčių vertė - po 2,8 mln. Lt.

Vakar Alytaus pramonininkai ir verslininkai svarstė Ūkio ministerijos pasiūlymą vietoj Pramonės parko, kuriamo Pramonės rajone, įsteigti laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Jau net parengtas šių naujų zonų įstatymo projektas, dėl LEZ įsteigimo artimiausiame posėdyje sprendimą turi priimti miesto savivaldybės taryba. Pasigesta PVM lengvatų Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi LEZ – Klaipėdoje ir Kaune, kuriose atitinkamai įsikūrusios apie dvidešimt ir apie dešimt įmonių.

Dvi Japonijos kompanijos  „Hitachi“ ir „Mitsubishi Heavy Industries“ pradėjo derybas, kurios gali tapti didžiausiu Japonijoje susijungimo sandoriu, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi neįvardintais šaltiniais. Paprastai kompanijų susijungimas yra laikomas paskutine nesėkmingai veikiančių įmonių išeitimi, tačiau iki šiol Japonijos kompanijos vengdavo jungtis.

Siekis atidaryti tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Tel Avivo buvo pagrindinė Lietuvos ūkio ir Izraelio turizmo ministrų susitikimo tema. Izraelio turizmo ministras Stasas Misežnikovas sakė, kad Lietuva galėtų tapti turizmo paslaugų centru ir jungiamąja kryžkele Izraeliui organizuojant tiesioginius skrydžius net į Jungtines Amerikos Valstijas.

Pirmasis greitaeigis traukinys, kuris pasiekia iki 300 km per valandą greitį, pirmadienį pradėjo kursuoti maršrutu „Pekinas-Šanchajus“. Kaip pažymi „The Daily Telegraph“, 1 tūkst. 318 km atstumas buvo įveiktas per mažiau nei penkias valandas. Į pirmąjį reisą keleiviai, kaip paprastai, bilietų negalėjo nusipirkti: traukiniu iš Pekino į Šanchajų vyko tik valdininkai ir žurnalistai. Keleiviai traukinio paslaugomis jau galės naudotis po trijų dienų.

Iki dviejų tūkstančių litų. Maždaug tiek tektų užsienin sparnų nepakėlusiai kiekvienai šiauliečių šeimai pinigų, kuriuos Šiaulių valdžia palaidojo po žeme Zoknių šabakštynuose. Aštuoniasdešimt milijonų litų ES bei Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų ir niekam nereikalingi tyrai su išdraskytais inžineriniais įrenginiais. Taip realybėje atrodo Pramoninis parkas, apie kurį miesto valdžia vis dar seka „sėkmės“ pasakas.

Apie turizmo padėtį Lietuvoje daug kalbėta, pernai bandyta ją išgarsinti („Lithuaniabuy“), kaip šalį, ypač patrauklią konferencijoms organizuoti. Deja, paaiškėjo, kad mūsų viešbučiai yra per maži ir nutolę vienas nuo kito, jog galėtų priimti dideles delegacijas. Lietuvoje viešintys užsieniečiai išleidžia daugiau pinigų, nei lietuviai išveža į užsienį. Ir tai yra vienintelis teigiamo eksporto ir importo balanso pavyzdys Lietuvoje. 2010 metais Lietuvą aplankė 1,5 mln. užsieniečių.

Po šaltos šių metų žiemos daugelyje miestų gatvių, daugiabučių namų kiemuose atsivėrė didžiulės duobės, tačiau jas užtaisyti skubama ne visur, nes savivaldybių biudžetuose švilpauja vėjai. Gatvėms tvarkyti numatyta skirti mažiau lėšų nei pernai. Kai kur kelininkai vis dėlto pluša, skuba panaudoti ir tas negausias lėšas, kurias gavo.

Vyriausybei siūloma skubos tvarka laikinai atstatyti degalų akcizo dalies, pervedamos į Kelių priežiūros ir plėtros finansavimo programos sąskaitą, dydį nuo 55 iki 80 procentų, ir iš papildomų lėšų 140 mln. litų skirti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus miestų kelių ir gatvių infrastruktūrai sutvarkyti.

Kelias iš Vilniaus tarptautinio oro uosto į miesto centrą, kuriuo važiuoja atskridę svečiai iš užsienio, – tarsi sostinės vizitinė kortelė. Tačiau metai iš metų netvarka oro uosto prieigose nesikeičia. Vilniaus savivaldybė žada, kad iki liepos 1-osios ši miesto atkarpa pagaliau bus sutvarkyta.Tiesa, tam reikia 3 mln. Lt. Sostinės vicemeras sako, kad be Vyriausybės pagalbos neišsivers.

Europos Sąjunga (ES) pasirengusi skirti iš savo biudžeto 1,5-2 trilijonus. eurų stambių infrastruktūros projektų finansavimui, praneša AP."Investicijos į ES infrastruktūros projektus iki 2020 m. turi siekti rekordinę sumą - 1,5-2 trln. eurų, norint įgyvendinti transporto, energetikos ir ryšių sistemų planus", - pareiškė pirmadienį Briuselyje ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olli Rehnas. Pasak jo, iš šių lėšų gali būti finansuojami nauji energetikos ir transporto projektai.

Ministrų Kabinete niekaip nepavyksta sutarti dėl „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros atskyrimo modelio, tačiau, pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, linkstama pritarti jo vadovaujamos ministerijos pozicijai, kuria geležinkelių infrastruktūros valdymas būtų perduodamas įsteigtai naujai antrinei bendrovės įmonei.

Šiaulių miesto savivaldybė infrastruktūros darbams bei skoloms atiduoti 2010 metais skiria 13,81 mln. litų. Šiek tiek daugiau nei trečdalis sumos - 5,5 mln. litų - skirta skoloms padengti, likusieji taupiai padalyti miestui tvarkyti ir prižiūrėti. Iš viso rangovams savivaldybė skolinga per 12 mln. litų. Bene labiausiai šiemet nukentės gatvių tvarkymas - pernai tam skirti penki milijonai, šiemet - vos pusketvirto. Didžiausia suma - beveik 400 tūkst. litų - skirta kapinėms prižiūrėti.

Startuoja sparčiojo interneto ryšio kaimui projektas RAIN. Pirmosios šalyje šio ryšio paslaugomis jau gali naudotis Klaipėdos apskrities kaimų seniūnijos. Netrukus spartusis internetas veiks ir Alytaus bei Kauno apskrityse, skelbia „Panorama“.Šviesolaidiniu kabeliu Šilutės, Kretingos, Gargždų ir Skuodo savivaldybės sujungtos su visomis 34 kaimiškosiomis seniūnijomis.