infrastruktūra

Pasibaigus keliadieniam ūkininkų protestui sostinės centre, žalos Gedimino prospekto trinkelėms ir kitai kelio dangai nenustatyta, teigia Vilniaus miesto savivaldybė. „Pasibaigus protestui buvo atlikta dangų inventorizacija, žala nebuvo padaryta“, – pirmadienį Eltą informavo savivaldybės komunikacijos skyrius.

„Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros tinklą valdanti įmonė „LTG Infra“ iki kitų metų gegužės turės sutvarkyti 3 tūkst. tonų Radviliškyje sukauptų ir naudoti netinkamų medinių pabėgių, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Departamentas „LTG Infrai“ pateikė privalomąjį nurodymą, pagal kurį bendrovė pradėjo tvarkyti 38,5 tūkst. vienetų senų medinių pabėgių. Bendru sutarimu jie turi būti sutvarkyti iki kitų metų gegužės 23 dienos.

Kauno valdžia dar šiais metais už 0,88 mln. eurų žada sutvarkyti tarp Kauno technologijos universiteto (KTU) fakultetų ir bendrabučių esantį Gričiupio parką – įrengs naują infrastruktūrą.   Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos vedėja Radeta Savickienė sako, kad šiuo metu parke nėra jokios infrastruktūros, todėl takus, poilsio vietas įrengs naujai. „Planuojama suremontuoti kolektorių, nutiesti taką su apšvietimu, įrengti poilsio erdves“, – komentare BNS teigė ji.

Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajono savivaldybėse esančių pramoninių teritorijų ir laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) vystymui planuojama skirti 30,6 mln. eurų paramos.  Akmenės rajono savivaldybei numatoma skirti 11,74 mln. eurų, Jonavos rajonui – 8,6 mln. eurų, o Mažeikių rajonui – 10,25 mln. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

 Investicijos į vėjo jėgainių parkų statyboms Baltijos jūroje aptarnauti skirtą infrastruktūrą Klaipėdos uoste gali siekti iki 35 mln. eurų, teigia Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Dar apie 80 mln. eurų teritorijos pritaikymui planuoja skirti „Achemos grupės“ valdoma didžiausia uosto krovos kompanija „Klasco“. Prieš metus uostas skelbė, kad specialios infrastruktūros įrengimas kainuos apie 27 mln. eurų. Anot A. Latako, investicijos didėja dėl augančių kainų.

Beveik 60 mln. eurų nuo 2021 m. įvairiems sporto infrastruktūros projektams pasiekė iš Valstybės investicijų, Švietimo įstaigų sporto aikštynų atnaujinimo programų ir Sporto rėmimo fondo. Šiandien valstybės investicijas Seimo jaunimo ir sporto reikalų komitete pristatė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Linas Obcarskas.

Moksliniams tyrimams reikalingai infrastruktūrai atnaujinti Lietuvos mokslo taryba (LMT) planuoja skirti 3,2 mln. eurų. Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, valstybinės mokslo ir studijų institucijos gali teikti paraiškas LMT dėl mokslo ir meno tyrimams reikalingos infrastruktūros įsigijimo iki gegužės 5-osios. Tikimasi, kad ši priemonė prisidės prie prie mokslo ir meno tyrimų bazės modernizavimo, tyrimų aplinkos patrauklumo bei šalies mokslinio konkurencingumo didinimo.

Išplėtus bankų solidarumo mokesčio panaudojimą, iš jo planuojamų finansuoti infrastruktūros plėtros projektų galutinis sąrašas dar derinamas, sako Finansų ministrė Gintarė Skaistė. Taip ji kalbėjo trečiadienį, pristatydama projektus, kur galėtų būti panaudotos lėšos, įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą. „Artimiausiu metu Krašto apsaugos ministerija pabandys atnaujinti tą sąrašą“, – kalbėjo G. Skaistė.

  Klaipėdos savivaldybė pranešė apie Danės prieigose prasidėsiančius pėsčiųjų takų ir aikštelių šalia planuojamų pontoninių prieplaukų įrengimo darbus, ruošiantis reguliarių vandens autobusų startui. Planuojama, kad elektriniai autobusai-katamaranai Danės upe pradės kursuoti šių metų gegužę. Pėsčiųjų takų ir aikštelių įrengimo darbus pagal sutartį su Klaipėdos miesto savivaldybe bendrovė „Kesrama“ turės atlikti per tris mėnesius – iki gegužės pabaigos. Sutarties kaina – 114  tūkst.

Berlyno pozicija dėl brigados dislokavimo yra nukreipta į esamą situaciją, Lietuva turi investuoti į infrastruktūrą, kad galėtų priimti sąjungininkų pajėgų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai, kas šiandien yra kalbama iš Vokietijos politikų pusės, yra kalba apie dabartinę situaciją“, – pirmadienį transliuotame interviu „Verslo žinioms“ sakė šalies vadovas. Anot jo, Lietuva turi atlikti savo darbus – parengti kariams būtiną infrastruktūrą.

Vyriausybė pritarė beveik 170 mln. eurų preliminarios vertės valstybės pastatų komplekso Vilniaus centre pertvarkai, į buvusius mokslinių tyrimų institutų pastatus iki 2028 metų perkeliant dalį ministerijų bei kitų įstaigų, o atlaisvintus jų pastatus parduodant.  Trečiadienį Vyriausybė iš esmės pritarė kvartalo Goštauto gatvėje, šalia Neries, pertvarkos koncepcijai ir įpareigojo Turto banką jį vystyti.

Vieną vėlyvą lapkričio rytą Stokholmo priemiesčio ramybę sugriovė du kariniai sraigtasparniai. Jie suko ratus aplink privatų namą tylioje Kil gyvenvietėje, vykdant didelio atgarsio sulaukusią šnipinėjimu Rusijai kaltinamos poros sulaikymo operaciją. „Negalėjau patikėti, kai pamačiau į jų namus įeinančius policininkus, – pasakojo sulaikytos Stokholmo poros kaimynas.

Privatus energetikos operatorius DTEK ketvirtadienį pranešė, kad praėjus savaitei po naujausių Rusijos smūgių šalies energetikos infrastruktūrai, dėl kurių sutriko elektros tiekimas milijonams žmonių, beveik pusė Ukrainos elektros tinklų tebėra pažeisti. „Rusija teroristinėmis raketų atakomis sunaikino 40 proc. Ukrainos energetikos sistemos. Žuvo ir buvo sužeista dešimtys energetikos darbuotojų“, – sakoma įmonės DTEK įraše socialiniuose tinkluose.

Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų konkursus dažnai laimi tos pačios trys bendrovės, o pats procesas nėra pakankamai skaidrus, pirmadienį paskelbė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi korupcijos rizikos analizę. Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, daugiausiai infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų sutarčių savivaldybė sudarė su trimis bendrovėmis:  „Autokausta“ (47 sutartys, bendra vertė 166 mln.

Už „Rail Baltica“ projektą Lietuvoje atsakinga „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ ruošiasi Vilniaus–Kauno ruožo, kuris apims Kauno geležinkelio stotį, Vilniaus mazgą bei regionines stotis Kaišiadoryse ir Vievyje, rekonstrukcijai. Įmonė pradėjo konsultacijas su rinkos dalyviais.  „LTG Infra“ planuoja, kad šių objektų projektavimo konkursai bus skelbiami dar šiemet, o sutartys su laimėtojais bus pasirašytos 2023 metų antrąjį arba trečiąjį ketvirčiais.

Didysis septynetas (G-7) susitarė dėl naujos struktūros, padėsiančios nukreipti pagalbą Rusijos užpultai Ukrainai, kad ji galėtų atstatyti savo infrastruktūrą, penktadienį pareiškė grupės užsienio reikalų ministrai. „Šiandien įkuriame G-7 koordinavimo mechanizmą, skirtą padėti Ukrainai suremontuoti, atkurti ir apsaugoti jos ypatingos svarbos energetikos ir vandens infrastruktūrą“, – sakė ministrai po dviejų dienų susitikimo vakariniame Vokietijos Miunsterio mieste.

Suomija po įtariamo sabotažo, lėmusio didelius nuotėkius iš dujotiekių „Nord Stream“ Baltijos jūroje, padidins ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą. „Visiems valdžios padaliniams davėme įsakymą užtikrinti įvairios ypatingos svarbos infrastruktūros saugumo priemonių parengtį ir stiprinimą“, – ketvirtadienį pareiškė žurnalistams finansų ministrė Annika Saarikko. Ypatingos svarbos infrastruktūrai priskiriami, be kita ko, elektros tinklai ir vandens tiekimo linijos.

Lietuva išreiškė protestą Baltarusijai dėl valstybės sienos infrastruktūros gadinimo. Užsienio reikalų ministerija antradienį pranešė iškvietusi Baltarusijos ambasados Lietuvoje atstovą.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį lankysis Kauno rajone, kur susitiks su vietos savivaldybės vadovais ir domėsis šio rajono transporto infrastruktūros būkle. M. Skuodis susitiks su Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu ir savivaldybės specialistais, kur aptars šiam rajonui aktualius susisiekimo klausimus, svarstys galimus kompleksinius sprendimus eismo sąlygoms gerinti. Aptartus probleminius kelių ruožus numatoma apžiūrėti vietoje, pranešė Susisiekimo ministerija.

Klaipėdos uostas sukurtų dar daugiau pridėtinės vertės, jei patobulintų infrastruktūros ir žemės valdymą, skelbia Valstybės kontrolės atlikto infrastruktūros valdymo audito išvados. Uosto vadovas pastabų neneigia ir sako, kad patobulinimams reikia laiko. Uosto krantinių būklė turi būti gerinama, reikia tobulinti uosto žemės valdymą ir kontrolę, neatidėlioti sprendimų dėl rezervinių teritorijų poreikio ir jų prijungimo prie uosto, teigiama Valstybės kontrolės pranešime.

Kauno miesto savivaldybė visiškai finansuos gyventojų prisijungimą prie centralizuotų tinklų – geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros.  Geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūros programai, kuriai per artimiausius dvejus metus planuojama skirti beveik 3 mln. eurų, praėjusią savaitę pritarė Kauno miesto taryba.

Jungtinių Valstijų tarptautinės plėtros finansavimo korporacija (DFC) ir Trijų jūrų iniciatyvos investicinis fondas pasiekė susitarimą, tapsiantį pagrindu sutarčiai, įpareigosiančiai JAV skirti šiam fondui iki 300 mln. dolerių (285,3 mln. eurų), pranešė DFC atstovai. Finansavimas bus skiriamas investicijoms į energetiką ir infrastruktūrą palaikyti, siekiant didinti aprūpinimo energija saugumą ir energetikos diversifikaciją, taip pat siekiant stiprinti tarpusavio ryšius Trijų jūrų regione.

Ukrainoje ir toliau liepsnojant karui, Lietuvoje vis dažniau kalbama apie kolektyvinę gynybą. Valdantieji sulaukia priekaištų, kad Lietuva nepasiruošusi priimti NATO karių brigadas, nes neturi tinkamos infrastruktūros. Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo nuomone, nėra normalu, kad Lietuva nuo Rusijos invazijos į Sakartvelą laikų dar nepasiruošė savo teritorijoje priimti sąjungininkų karių.

Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus labai padaugėjo burinių jachtų – buriuotojai teigia, kad jų būtų dar daugiau, jei netrūktų infrastruktūros. Šių pramoginių laivų paklausa išaugo per koronaviruso pandemiją, kai lietuviai ėmė pirkti daugiausia naudotas jachtas, o dėl paklausos smarkiai išaugo jų kainos.  Klaipėdos Pilies uosto kapitonas Algimantas Stanislauskas sako, kad prieš kelerius metus laisvų vietų buvo daug, o dabar norintieji čia laikyti laivus nesutelpa ir priversti laukti.

Bendra tiesioginė žala Ukrainos ekonomikai dėl gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų bei infrastruktūros sugadinimo ir sunaikinimo gegužės 25-ąją siekė apytikriai 105,5 mlrd. JAV dolerių, per savaitę išaugusi daugiau kaip 8 mlrd. dolerių, rodo Kyjivo ekonomikos mokyklos karo žalos tyrimų „Rusija sumokės“ naujausi duomenys.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ketvirtadienį pareiškė, jog Vyriausybė Europos Sąjungos paramos lėšomis artimiausiu metu planuoja atnaujinti kelius, kurie užtikrintų geresnį judėjimą Lietuvoje dislokuotiems kariškiams. „Esame gavę europinį finansavimą virš 60 mln.

Už strateginę infrastruktūrą atsakingas Lenkijos vyriausybės įgaliotinis Petras Naimskis pakartojo, jog Lenkija neketina pratęsti sutarties su Rusijos monopolininku „Gazprom“ dėl dujų tiekimo, kuri baigs galioti kartu su 2022 metais, praneša Lenkijos radijas.

Elektromobilių rinka visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje sparčiai plečiasi. Kasmet užregistruojama vis daugiau naujų elektra varomų automobilių, o vidaus degimo variklius turinčių transporto priemonių paklausa mažėja. Dėl šios priežasties reikalinga sparčiai gerinti elektromobiliams skirtą infrastruktūrą, įvairiose vietose įrenginėti įkrovimo stoteles.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija 14-kai šalies savivaldybių paskirstė beveik 25 mln. eurų 22 infrastruktūros projektams. Už šias lėšas Laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ), pramonės parkuose ir kitose pramonės teritorijose bus įrengta infrastruktūra, pranešė ministerija.

NATO sistemingai telkia puolamąją infrastruktūrą palei Baltarusijos sienas, penktadienį pareiškė autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Mūsų šalis, būdama jungiamoji grandis tarp Vakarų ir Rytų, pateko į civilizacijų konfrontacijos epicentrą. Mes netirštiname spalvų, o konstatuojame faktą: prie mūsų sienų metodiškai telkiama NATO puolamoji karinė infrastruktūra“, – jį citavo valstybinė naujienų agentūra BELTA.

Valdant migrantų krizę, savivaldybės ragina Vyriausybę greičiau sutelkti migrantus vienoje vietoje įrengiant gyvenimui tinkamą infrastruktūrą, užtikrinti apsaugą, numatyti kompensacinius mechanizmus patiriamoms išlaidoms. Kaip ketvirtadienį informavo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), šie ir kiti siūlymai Vyriausybei, kaip sklandžiau valdyti migrantų situaciją, patvirtinti trečiadienį per išplėstinį LSA valdybos posėdį.

Lietuva siūlo Latvijai ir Estijai trijų šalių elektros gamintojus, pirmiausia naudojančius iškastinį kurą, apmokestinti nauju – infrastruktūros mokesčiu. Apie tai Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius. Vėliau jis BNS pripažino, kad dėl tokio mokesčio nesusitarus Baltijos šalims, jis galėtų būti įvedamas tik Lietuvoje.

Vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ šiais metais į infrastruktūrą planuoja investuoti beveik 33 mln. eurų – dukart daugiau nei praėjusiais metais. Daugiausiai investicijų šiemet numatyta skirti nuotekų valyklos rekonstrukcijai – 7,3 mln. eurų, vandentiekio bei nuotekų tinklų atnaujinimui – 7,38 mln.

Lietuvos kelių infrastruktūrai skirtų investicijų panaudojimui trūksta efektyvumo, ne visada kelio darbai planuojami remiantis pakankamais duomenimis, suplanuotų darbų pakeitimai ne visada pagrįsti, o darbų kokybės kontrolės priežiūra nepakankamai užtikrina, kad kelio darbai bus atlikti kokybiškai, teigia kelių infrastruktūros valdymo auditą atlikusi Valstybės kontrolė.

Vokietijos mažmeninės prekybos tinklas „Lidl Lietuva“ Kauno rajone, Ramučiuose, šalia savo logistikos centro planuoja pastatyti beveik 8 tūkst. kv. metrų priestatą. Investicijas į temperatūrini sandėlį planuoja ir „Maxima“, rašo „Verslo žinios“. „Lidl Lietuvos“ Logistikos departamento vadovo Andriaus Narmonto teigimu, logistikos centrą būtina išplėsti, nes dabartinio, kuris užima 41,9 tūkst. kv. metrų, nebeužtenka. Įmonė statybos leidimo dar negavo, bet projektiniai siūlymai jau parengti.

Baltijos šalims statant europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“, pagrindinės linijos tiesimas Lietuvoje vyksta sparčiai, šalis įsipareigoja projektą įgyvendinti iki 2026 metų, teigia premjeras Saulius Skvernelis.  Laiške už transportą atsakingai eurokomisarei Adinai Valean jis padėkojo už paramą projektui ir įvardijo jį prioritetiniu Baltijos šalių projektu, praneša Vyriausybės kanceliarija.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo mažinti savivaldybėms tenkančią finansinę naštą įgyvendinant projektus, susijusius su elektros oro linijų iškėlimu. Be to siekiama užtikrinti tvarią skirstomojo elektros tinklo plėtrą ir didesnį jo atsparumą. Tokias iniciatyvas šalies vadovas iš pradžių teikia viešai konsultacijai, trečiadienį pranešė prezidentūra.  G. Nausėda paskui ketina Seimui pateikti kelių įstatymų pataisas, kuriomis iki 50 proc.

Naują valstybės debesijos paslaugų infrastruktūrą už beveik 1 mln. eurų per tris mėnesius įdiegs telekomunikacijų bendrovė „Telia“. 930 tūkst. eurų (be PVM)  vertės sutartį bendrovė su partneriais BAIP ir „Blue Bridge“ bei Informacinės visuomenės plėtros komitetu pasirašė balandžio 15 dieną, pranešė „Telia“. Pasak Telia“ verslo klientų vadovo Danieliaus Karpovičiaus, tai leis valstybės sektoriui sumažinti ūkio valdymo išlaidas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žada per ateinančius penkerius metus investuoti dešimtis trilijonų rublių į susidėvėjusią šalies infrastruktūrą ir kitus sektorius, siekdamas atgaivinti silpną ekonomikos augimą. Praėjusią savaitę V. Putino paskirtas naujasis Rusijos ministras pirmininkas Michailas Mišustinas pažadėjo suteikti postūmį šiems „nacionaliniams projektams“. Daugumos 2018 metų pradžioje pristatytų iniciatyvų įgyvendinimas strigo. Kremlius tikisi pasiekti 4 proc.

Nepaisant degalinių savininkų nepasitenkinimo, tarptautinės automagistralės „Via Baltica“ atkarpą nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija rekonstruojantys kelininkai nekeis projekto ir neįrengs tiesioginių nuovažų į šalia kelio esančias degalines, pareiškė Kelių direkcijos vadovas. Pasak Vitalijaus Andrejevo, be jau veikiančių ar baigiamų statyti 16 degalinių, šalia šios „Via Baltica“ atkarpos Kalvarijų ir Marijampolės savivaldybėse suplanuotos dar 29 degalinės.

NATO yra Šaltojo karo produktas, o jo karinės infrastruktūros priartėjimas prie Rusijos sienų patvirtina Aljanso konfrontacinę esmę ir tikslus, antradienį pareiškė Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas. „Mūsų požiūris į NATO gerai žinomas: tai Šaltojo karo ir Šaltojo karo konfrontacijos produktas“, – žurnalistams sakė D. Peskovas.

Lietuvos verslo konfederacijos duomenys apie situaciją šalies keliuose yra neteisingi, sako susisiekimo viceministras Paulius Martinkus. Taip jis komentavo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus duomenimis, rodančiais esą merdintį žvyrkelių tvarkymą. „Iš tų fake facts išeina fake news“, – po Seimo Ekonomikos komiteto posėdžio trečiadienį BNS teigė viceministras. „Privatus sektorius renkasi (duomenis – BNS) tik iš savo narių, o direkcija mato visą vaizdą.

Lietuvos oro uostų koncesijos projektas nėra stabdomas, tačiau svarstoma jį išplėsti, galbūt pastatant visiškai naują oro uostą, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Apie naują oro uostą už Vilniaus ribų dar 2004 metais svajojo tuometinis susisiekimo ministras Zigmantas Balčytis, tikėjęs, kad jis galėtų atsirasti 2015-2020 metais.

Dideli, pinigingi ir įtakingi. Taip galima pavadinti pastaruoju metu viešoje erdvėje dažnai linksniuojamus kelininkus. Kilus skandalui dėl ploninamų kelių, naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kas yra stambiausi Lietuvos kelininkai, į kieno kišenes keliauja šimtai milijonų eurų ir kokių jų sėkmės paslaptis. Dažniausiai dėl prastų kelių keiksnojame vietines savivaldybes ir apie kelininkų darbą nepagalvojame. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kritikos taikiklis atsisuka ir į juos.

Ukraina svarsto galimybę ateityje prisijungti prie Baltijos šalių europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“, penktadienį pareiškė Vilniuje viešintis Ukrainos infrastruktūros ministras Volodymyras Omelyanas. „Taip pat diskutavome, kad šis ambicingas projektas „Rail Baltica“ galėtų būti prijungtas prie Ukrainos“, - žurnalistams sakė V.Omelyanas po susitikimo su Lietuvos ūkio ministru Mindaugu Sinkevičiumi.

 Lapkričio pabaigoje trijose Lietuvos vietose bus pradėta statyti NATO bataliono kovinei grupei priimti skirta infrastruktūra. Pirmieji logistinės, ryšio įrangos, amunicijos saugojimo ir kitos infrastruktūros rangos darbai numatyti Ruklos kariniame miestelyje, Gaižiūnų poligone Jonavos rajone ir Linkaičiuose Radviliškio rajone, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Lapkričio mėnesį Infrastruktūros plėtros departamentas prie KAM pasirašė tris sutartis su Lietuvos statybų bendrovėmis „Ti...

105 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo statybos gali būti baigtos jau šiemet - tikimasi, kad aplinkkelis iš karto bus atidarytas eismui, sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „Su darbais ne tik pagal grafiką einame, bet ir prieš grafiką. Jeigu viskas vyks sklandžiai, tai šiemet turėtų įvykti viso aplinkkelio etapo atidarymas. Su finansavimu visi klausimai irgi vyksta visiškai sklandžiai ir savivaldybė atsiskaitinėja su savo kofinansavimu.

Strateginius transporto ir energetikos infrastruktūros projektus koordinuos nauja komisija. Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui sudaryti Ekonominės infrastruktūros plėtros komisiją.

Greitėjant žmonių gyvenimo tempui, vis daugiau jų, taupydami savo laiką, buriasi arčiau darboviečių, miesto centro. Ši tendencija ryški jau daugelyje Europos sostinių, o po truputį plečiasi ir Vilniuje. Dėl to nekilnojamojo turto (NT) kainų atskirtis tarp skirtingų mikrorajonų auga. Vilniuje skirtumas tarp tam tikrų mikrorajonų siekia jau beveik 2 kartus.