infobalt

Skelbimų portalui alio.lt pranešus apie patirtą kibernetinę ataką ir galimai nutekėjusius 345 tūkst. klientų duomenis, Informacinių ir ryšių technologijų asociacijos „Infobalt“ vadovas sako, kad įmonėms ir įstaigoms būtina didinti investicijas į informacinių sistemų saugumą, o vartotojai turėtų apsaugoti savo prisijungimus ir dažnai keisti slaptažodžius.

Naujus informacinių ir ryšių technologijų sprendimus vykdančias Lietuvos įmones Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kviečia dalyvauti „Norway Grants“ programoje ir gauti iki 1 mln. eurų siekiančią investiciją. „COVID-19 pandemija yra ne tik didžiulis iššūkis, bet ir unikali galimybė verslui plėtoti ir siūlyti rinkai savo skaitmenines paslaugas ir produktus.

Verslo ir darbdavių atstovai bei dalis profsąjungų pirmadienį pasirašė memorandumą, kuriuo darbdaviai įsipareigojo nemažinti darbuotojų atlyginimų, jei Seimas patvirtins prezidento siūlymus 5 punktais mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir 50 eurų didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Memorandumą pasirašė asociacijos „Infobalt“, „Investors’ Forum“, Lietuvos darbdavių ir Lietuvos verslo konfederacijos, Pramonininkų konfederacija, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ir pro...

Koronaviruso pandemija neabejotinai paveikė įprastą gyvenimo ritmą, o nemaža dalis dirbančiųjų galėjo išbandyti darbą nuotoliniu būdu. Štai socialinių tinklų gigantas „Twitter“, planuodamas savo ateitį po pandemijos, darbuotojams pranešė, kad jei tik norės, iš namų jie gali dirbti „amžinai“. Ekspertai mano, kad ir Lietuvoje padaugės įmonių, kurios į darbą iš namų žvelgs palankiau.

Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ strateginės komunikacijos konsultantu daugiau kaip metus dirbęs Vaidotas Cucėnas pasitraukė iš užimamų pareigų. Anksčiau pagrindinio vadinamosios VP grupės akcininko Nerijaus Numavičiaus šeimos biuro „Talka LT” komunikacijai vadovavęs V. Cucėnas „Vilniaus prekyboje“ buvo atsakingas už strateginę komunikaciją ir su akcininkais susijusius klausimus. „Man tai buvo labai įdomus ir intensyvus laikotarpis.

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų įmonių asociacijos „Infobalt“ vadovu tapo Mindaugas Ubartas, iki šių metų pavasario vadovavęs bendrovės „Telia Lietuva“ Verslo klientų padaliniui. Jis pakeitė liepą pasitraukusį Paulių Vertelką, asociacijai vadovavusį ketverius metus, pranešė „Infobalt“. Nuo tol jai laikinai vadovavo skaitmeninės politikos vadovė Rūta Šatrovaitė.

Pirmadienį prasideda dvi dienas truksiančios viešos konsultacijos dėl to, kurį laiką – vasaros ar žiemos – pasirinkti kaip nuolatinį. Jų rezultatai bus panaudoti tariantis su kaimyninėmis šalimis bei priimant galutinį sprendimą. Konsultacijose dalyvaus ministerijos socialiniai partneriai, susisiekimo ir kitų sričių įmonės, pranešė Susisiekimo ministerija. Jų metu norima surinkti nuomones, argumentus bei pasiūlymus, kaip prisitaikyti prie būsimų pokyčių.

Europos Sąjungai atsisakant laiko sukiojimo, Lietuvoje kitą pirmadienį ir antradienį vyks viešos konsultacijos, kurį – vasaros ar žiemos – laiką pasirinkti kaip nuolatinį. Jų rezultatai bus panaudoti, tariantis su kaimyninėmis šalimis bei priimant galutinį sprendimą. Konsultacijose dalyvaus ministerijos bei suinteresuotos šalys, socialiniai partneriai, susisiekimo ir kitų sričių įmonės, pranešė Susisiekimo ministerija.

Krašto apsaugos ministerijos (KAM) valdoma valstybės įmonė „Infostruktūra“ valstybės ar savivaldybių įstaigoms bei įmonėms teiks saugaus valstybinio duomenų perdavimo tinklo paslaugas. Vyriausybė trečiadienį pritarė ministerijos siūlomiems Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimams.

Asociacija „Infobalt“ svarsto kreiptis į Europos Komisiją dėl Krašto apsaugos ministerijos (KAM) iniciatyvos valstybinių duomenų perdavimo paslaugas patikėti biudžetinei įstaigai „Infostruktūra“. Asociacijos vadovo Pauliaus Vertelkos teigimu, KAM parengtame Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimo projekte siūloma, kad „Infostruktūra“ teiktų neapibrėžtos apimties paslaugas valstybės institucijoms, valstybės įmonėms, savivaldybėms, jų įmonėms ir net viešosioms įstaigoms.

Vyriausybė, siekdama pagerinti verslo aplinką ir pritraukti į Lietuvą aukštos kvalifikacijos specialistų, beveik du kartus išplėtė lengvesnio užsieniečių įdarbinimo sąrašą. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Ūkio ministerijos siūlymui šalyje trūkstamų profesijų sąrašą išplėsti nuo 27 iki 49-ių, BNS patvirtino ūkio ministras Virginijus Sinkevičius. Iš 22 į sąrašą siūlomų naujų profesijų devynios yra susijusios su informacinių ir ryšių technologijų verslu.

Atokioje Neries regioninio parko vietoje, Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajono vakaruose, įsikūrusi sodyba „Elniakampis“ mena įspūdingą istoriją – kadaise čia stovėjo dvaras. O ir aplinka dabartinis savininkas Vytautas Vitkauskas pagrįstai didžiuojasi – sodybą iš visų pusių supa miškai, netoliese telkšo Elniakampio ežeras. Brangus pirkinys Sodybą Elniakampio kaime V.Vitkauskas nusipirko dar sovietmečiu, už ją tuo laiku sumokėjo net 15 tūkst. rublių.

Informacinių technologijų įmones vienijančiai asociacijai „Infobalt“ nerimaujant, jog valstybė siekia monopolizuoti duomenų perdavimo valstybės institucijoms ir įmonėms rinką, krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza tikina, kad ministerijos valdomai įmonei „Infostruktūra“ bus patikėtos tik svarbiausios šalies įstaigos. „Mes sakome, kad nereikia visko saugoti, nes tai brangiai kainuoja, ir reikia gyventi vertinant rizikas.

„Barclays“ operacijų centro Lietuvoje planai atsisakyti 350 darbuotojų ne juokais įgąsdino rinką. Ar tikrai tokį sprendimą paskatino per daug išaugusios IT specialistų algos ir jų stygius? „Informacinių technologijų specialistų ir finansų sektoriaus profesionalų atlyginimai senokai kėlė pavydą mažiau uždirbantiems kitų Lietuvos ūkio šakų atstovams, – sako informaciją apie įmones renkančios ir analizuojančios UAB „Creditrefom Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – o paskutiniu metu į rinką pl...

  Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) specialistų skaičius Lietuvoje per pastaruosius trejus metus augo 10 kartų sparčiau nei bendras samdomų darbuotojų skaičius, bet specialistų trūkumas ir toliau išlieka vienu opiausių iššūkių. Planuojama, kad IRT darbuotojų paklausa didės, o per ateinančius 3 metus įmonėms papildomai reikės apie 13,3 tūkst. įvairių IRT specialistų. Trumpuoju laikotarpiu iššūkius galėtų padėti spręsti veiksminga perkvalifikavimo sistema, bet vien jos nepakaks.

Parengusi teisinę bazę ir turinti pakankamai išvystytą infrastruktūrą Lietuva vilioja pasaulio savivaldžių automobilių gamintojus šalyje išbandyti naujos kartos transporto priemones. Nors susidomėjimo kol kas nesulaukiama, tačiau neprarandama vilties, kad ateinančiais metais pagrindiniuose šalies keliuose jau išvysime ir be vairuotojo pagalbos važiuojančius automobilius.

Ūkio ministro socialdemokrato Mindaugos Sinkevičiaus pasitraukimas iš Vyriausybės sukurs neapibrėžtumą verslui, gali strigti europinis finansavimas kai kuriems projektams, mano verslo asociacijų atstovai. „Tas netikrumas nėra geras politikoje, ir tai daro įtaką verslo aplinkai. Visi paprastai nori aiškumo ir tada jaučiasi geriau. Lauksime žinių apie potencialius kandidatus, tada bus galima spręsti, kaip tas perdavimas vyks.

Informacinių technologijų bendroves vienijanti asociacija „Infobalt“, įkūrusi grupę „Fintech Lithuania“, tikisi paskatinti finansų technologijų plėtrą Lietuvoje. Tikimasi sukurti technologijų ir jas eksportuoti, tačiau asociacija pabrėžia, kad susirūpinimo kelia švietimas ir specialistų trūkumas. „Infobalt“ prezidentas Tomas Vitkus teigia, jog IT sektorius yra vienas sparčiausiai augančių ir turintis plėtros galimybių. Tačiau, jo teigimu, būtina keisti švietimo sistemą.

Antrus metus rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Kantar TNS“ kartu su nacionaline informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija „Infobalt“ atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos informacinių technologijų (IT) sektoriaus įmonių reputacijos lygis išlieka labai aukštas ir lenkia bendrą šio sektoriaus reputacijos vertinimo vidurkį visoje Europoje.

Seimo valdančiųjų siūlymai parlamentinį Informacinės visuomenės plėtros komitetą (IVPK) prijungti prie Ekonomikos komiteto šokiravo rinkos dalyvius. Jų teigimu, valstybė neskiria pakankamai dėmesio itin svarbiam valstybei sektoriui ir rizikuoja neišnaudoti informacinių ir ryšių technologijų (IRT) teikiamo potencialo. „Košmaras.

Pastaraisiais metais kibernetinis saugumas tapo itin aktualia ir dažnai viešojoje erdvėje aptariama tema. Specialistai kalba apie inovatyvius sprendimus, verslo investicijų poreikį bei tarptautinės teisinės bazės paruošimą.

Penkerius metus iš eilės pajamų mažėjimą fiksavusi Lietuvos telekomunikacijų rinka tik praėjusių metų trečią ketvirtį pradėjo atsigauti. Šių metų pirmąjį pusmetį telekomunikacijų rinkos apyvarta augo 8,5 proc. Antrąjį šių metų ketvirtį, net neskaičiuojant įrangos pardavimų, rinka augo 4 proc.

Asociacija INFOBALT kreipėsi į Prezidentūrą, Seimą, Vyriausybę, Susisiekimo ir Ūkio ministerijas bei Ryšių reguliavimo tarnybą dėl valstybės ketinimų dalyvauti mobiliojo ryšio paslaugų teikimo rinkoje.

Vyriausybė, įgyvendindama Kibernetinio saugumo įstatymo nuostatas, Krašto apsaugos ministerijos teikimu nutarė sudaryti Kibernetinio saugumo tarybą ir patvirtino jos reglamentą. Pagal Vyriausybės nutarimą krašto apsaugos ministras per mėnesį turės patvirtinti šios tarybos sudėtį, pranešė Vyriausybės kanceliarijos Spaudos tarnyba.

Sunku būtų rasti Lietuvoje žmogų, kuris nebūtų girdėjęs pagyrų mūsų interneto greičiui, mobilaus ryšio vartotojų skaičiui ar piliečių aktyvumui socialiniuose tinkluose. Taip pat nieko nebestebina, kad verslo įmonės vis aktyviau perkelia savo klientų aptarnavimą, tarpusavio bendradarbiavimą į internetą. Tačiau dažnai nutylima kita pusė – kaip mes išnaudojame turimą infrastruktūrą ir technologinį potencialą.

Lietuva sparčiai plečia savo skaitmeninę erdvę ir neketina nusileisti didžiosioms Europos valstybėms. Pagal bendrą skaitmenizavimosi procesą tarp 28 Europos Sąjungos valstybių Lietuva šiuo metu užima 11 poziciją. Šiuos duomenis skelbia naujausias Europos Komisijos „Digital Economy and Society Index“ vertinimas. „Tyrimo rezultatai rodo, kad šiuo metu Lietuva yra pasiekusi gerą skaitmeninės erdvės vystymo pagreitį.

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų industrijos asociacija INFOBALT, bendradarbiaudama su IT verslo įmonėmis, jauniesiems mokslininkams skatinti per penkerius metus skyrė 30 tūkst. eurų. Per šį laikotarpį įsteigta iš viso trisdešimt nuo 200 iki 3000 eurų dydžio įvairios paskirties stipendijų. Į asociacijos INFOBALT teikiamas stipendijas kiekvienais metais gali pretenduoti Lietuvos mokslų akademijos organizuojamos Jaunųjų mokslininkų konferencijos laureatai.

Asociacija „INFOBALT“ pranešė kartu su Lietuvos tūkstantmečio vaikais vasario 24 d. 11 val. kviesianti 5-12 klasių moksleivius dalyvauti e. įgūdžių varžytuvėse. E. varžytuvės bus transliuojamos LRT internetiniame tinklapyje, o jų metu moksleiviai galės varžytis realiu laiku į klausimus informacinių technologijų tema atsakinėdami Lietuvos tūkstantmečio vaikų mobiliojoje programėlėje.

Antradienio popietę, minint IRT asociacijos „INFOBALT“ dvidešimties metų jubiliejų, pirmą kartą Lietuvoje apdovanoti IT sektoriaus vėliavnešiai. Tarp nugalėtojų puikuojasi garsūs verslo, tokie kaip Ilja Laurs, „Pixelmator“, „Ruptela“, mokslo ir valstybinio sektoriaus atstovų vardai. „Po dvidešimties sėkmingo bendradarbiavimo metų asociacijos veiklos ir tikslų amplitudė vis labiau plečiasi ne tik į vietines, bet ir į tarptautines rinkas.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, praūžė ES programavimo savaitė. Jos metu Lietuvoje organizuotas beveik 30 renginių maratonas, kuriuo siekiama priminti, kad mokėjimas programuoti – neatskiriama ateities profesionalo įgūdžių dalis, pranešė programavimo savaitės organizatoriai.

Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į darbo rinkoje trūkstamų specialistų poreikį, į darbdavių siūlymus, pranešė pertvarkanti profesinio mokymo sistemą: diegiamos naujos paklausios programos, į profesinį mokymą vis labiau įsitraukia darbdaviai. Profesinio mokymo įstaigose jau nuo rugsėjo atsiras naujos programos, skirtos rengti informacinių technologijų specialistus.

Informacinių technologijų sektorius nedidina kainų dėl artėjančio euro. Kainų kilimą čia lemia darbuotojų stygius, sako asociacijos „Infobalt“ viceprezidentas, „Skaitos kompiuterių serviso“ direktorius Virginijus Jasaitis. „Pats sektorius yra pakankamai aiškiai ir švariai dirbantis rinkoje. Nenorėčiau spekuliuoti, kad tai būtinai susiję su šituo įvykiu (euro įvedimu – red.). Yra kiti veiksniai, kurie verčia kilti tų pačių įmonių kaštus.

Informacinių technologijų asociacija „INFOBALT“, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnyba, imasi elektroninio parašo skatinimo iniciatyvos. Apskritojo stalo diskusijoje „Elektroninio parašo proveržis Lietuvoje“, kurioje susirinko valstybės ir verslo atstovai, atsakingi už el. parašo plėtrą, bendru sutarimu priimtas sprendimas susitelkti į paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę, naudojamų el.

Šiandien tarptautinė IT įmonė norėdama laikinai pasamdyti aukštos kvalifikacijos specialistą iš valstybės nesančios Europos Sąjungoje turi apsiginkluot geležine kantrybe laukdama kol per 4 mėnesius specialistui bus išduotas leidimas, sutvarkyti dokumentai laikinai dirbti ir gyventi Lietuvoje. Anot asociacijos „INFOBALT“ vykdančiojo direktoriaus Edmundo Žvirblio, ši situacija yra visiškai nepriimtina ir turi keistis, jeigu norime sėkmingai konkuruoti pasaulinėje IT rinkoje.

Vasario 25 dieną Lietuvos mokslų akademijoje vyko asociacijos „INFOBALT“ stipendijų įteikimo ceremonija, kurios metu IV-osios LMA jaunųjų mokslininkų konferencijos laureatams, fizinių ir technologijų mokslų krypčių atstovams buvo įteiktos vardinės ir skatinamosios stipendijos už tiriamuosius darbus. Renginyje dalyvavo  ir laureatus sveikino „INFOBALT“ prezidentas Kristijonas Kaikaris, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof.

Vasario 11 d. įvyks Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus, Technikos mokslų skyriaus ir asociacijos „INFOBALT“ organizuojama jaunųjų mokslininkų konferencija „Tarpdalykiniai tyrimai fiziniuose ir technologijos moksluose – 2014“. Šioje ketvirtą kartą rengiamoje konferencijoje dalyvaus Lietuvos mokslo ir studijų institucijų jaunieji mokslininkai (magistrai, rezidentai, doktorantai ir podoktorantūros stažuotojai). Jaunieji mokslininkai skaitys pranešimus fizini...

Lietuvos informacinių ir ryšių technologijų (IRT) asociacijos „INFOBALT“ pirmajame valdybos posėdyje naujuoju prezidentu buvo išrinktas „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris. Jis pakeitė prieš tai prezidento pareigas ėjusį Vytautą Vitkauską, IT bendrovės „Inta“ vadovą, sakoma asociacijos pranešime. Ankščiau dirbęs tarptautinių korporacijų IBM ir „Oracle“ atstovybėse Lietuvoje, 2012 metais Kristijonas Kaikaris tapo „Microsoft Lietuva“ generaliniu direktoriumi.

Elektroniniam parašui skaičiuojant keturioliktus metus, jo koncepcija ir naudojimosi galimybės daugumai lietuvių vis dar nėra žinomos. Asociacijos „Infobalt“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, elektroniniu parašu teigia nesinaudojantys 82 proc. Lietuvos gyventojų – šio parašo naudojimo plėtrą riboja paslaugų ir informacijos trūkumas. Iš nesinaudojančiųjų elektroniniu parašu daugiau nei pusė – 58 proc. – teigia, kad tokio parašo jiems dar niekur neprireikė.

Elektroniniam parašui skaičiuojant keturioliktus metus, jo koncepcija ir naudojimosi galimybės daugumai lietuvių vis dar nėra žinomos. Asociacijos „Infobalt“ užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, elektroniniu parašu teigia nesinaudojantys 82 proc. Lietuvos gyventojų – šio parašo naudojimo plėtrą riboja paslaugų ir informacijos trūkumas. Iš nesinaudojančiųjų elektroniniu parašu daugiau nei pusė – 58 proc. – teigia, kad tokio parašo jiems dar niekur neprireikė.

2014–2016 m. informacinių ir ryšių technologijų specialistų paklausa Lietuvoje penkis kartus viršys pasiūlą. IRT darbuotojų poreikis sieks 17,5 tūkst. specialistų, o Lietuvos aukštųjų mokyklų suformuota pasiūla – 3,2 tūkst. Tokias prognozes atskleidžia asociacijos „Infobalt“ atliktas tyrimas. Tyrimo duomenimis, ateinančiais metais 91 proc. įmonių planuoja priimti naujų IRT specialistų, labiausiai didinti jų skaičių planuoja mikroįmonės, kuriose dirba iki 10 darbuotojų.

IRT (informacinių ir ryšių technologijų) specialistų pasiūla ir paklausa Lietuvoje jau ne vienerius metus gerokai prasilenkia. Nuo to kenčia verslas, o valstybė praranda milijonus. Per paskutinius metus įvyko nemažai pokyčių, susijusių su užsienio investicijų atėjimu. Tačiau augimą stabdo IRT specialistų pasiūlos stoka, o tendencingas jos mažėjimas kelia nerimą. 2012 m., lyginant su 2008 m., universitetuose IRT technologijų sričių absolventų buvo 6 proc. mažiau.

Lapkričio 7 d. Europos Komisijos drauge su Lietuvos Respublikos (LR) susisiekimo ir užsienio reikalų ministerijomis surengtoje konferencijoje „ICT 2013: Create, Connect, Grow“ Vilniuje pasirašytas bendradarbiavimo memorandumas dėl Nacionalinės skaitmeninės koalicijos Lietuvoje įkūrimo. Memorandumą pasirašė ir Europos Komisijos viceprezidentė Neelie Kroes.

Lapkričio 7 dieną, Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų konferencijos „Informacinės ir ryšio technologijos“ metu, žinių visuomenės kūrimą Lietuvoje koordinuojančios, visuomenės skaitmeninius gebėjimus ugdančios, informacinių technologijų specialistus rengiančios institucijos drauge su Europos Komisijos viceprezidente Neelie Kroes pasirašys bendradarbiavimo memorandumą dėl Nacionalinės skaitmeninės koalicijos Lietuvoje įkūrimo.

Asociacija „INFOBALT“ pranešė Lietuvoje pristatanti nacionalinę iniciatyvą „Moterys ir technologijos“. Įgyvendinant šią iniciatyvą, su partneriais bus siekiama atkreipti Lietuvos moterų dėmesį į palankias darbo galimybes IRT srityje bei paskatinti susieti su ja savo ateitį. Remiantis statistika, šiuo metu iš 1000 moterų, įgijusių bakalauro diplomą, tik 4 lieka dirbti IT srityje.

Interesų kova aplink lažybas initernete aštrėja. Šalia siūlymų uždrausti lošti visai peršami ir siūlymai pagaliau priimti naują reglamentuojančio įstatymo redakciją, ir skuboti mėginimai tokį verslą padovanoti siauriai grupei verslininkų, dargi įvedant interneto cenzūrą.

Interneto operatoriai bei informacijos technologijų bendrovės nuogąstauja, kad siekis Lietuvoje riboti nelegalias azartinių lošimų svetaines varžys interneto vartotojų teises ir šalyje sukurs interneto cenzūros precedentą. Informacijos technologijų bendrovių asociacijos "Infobalt" prezidentas Vytautas Vitkauskas sako, kad svarstomos Azartinių lošimų įstatymo pataisos, kurios numatytų prieigos blokavimą prie tam tikrų svetainių, turi spragų, be to, abejotinas tokių priemonių efektyvumas.

Po ketvirtadienį vykusio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio, komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas pabrėžė, kad būtina suformuoti privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimo modelį, kuris užtikrintų operatyvią gynybą nuo kibernetinių atakų. Parlamentaras pridūrė, kad visos už kibernetinį saugumą atsakingos institucijos kažką daro, bet tik maža jų dalis bendradarbiauja tarpusavyje.

Amžinoji vištos ir kiaušinio problema: darbdaviai prašo patirties, o jaunuoliai be darbo jos neturi kur gauti. Problemą spręsti yra kaip, o vėliau gali pavykti sukurti elektromobilį, telpantį į liftą. Ateities prognozės nežada nieko gero. Pasaulinė konsultacijų bendrovė „McKinsey“ praėjusių metų pabaigoje išplatintoje ataskaitoje suskaičiavo, kad labiausiai išsivysčiusiose pasaulio ekonomikose 2020 metais trūks 16–18 mln. aukštos kvalifikacijos darbuotojų.

Šią savaitę vykstančioje informacinių ir ryšių technologijų parodoje „Comex Oman 2013“ Muskate, Omane dalyvauja aštuonios įmonės ir keturi universitetai iš Lietuvos. Bendrovės jungtiniame stende ieško naujų investuotojų, o Vilniaus Gedimino technikos, Kauno technologijų, Vytautas Magnus ir Vilniaus universitetai parodoje pristato IT studijų programas ir siekia pritraukti užsienio studentų.