infliacija

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 7,2 proc. bei buvo aštuntoje vietoje ES. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (17,5 proc.), toliau rikiavosi Slovakija (10,3 proc.) bei Lenkija (10,3 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 6,1 proc., o vien euro zonoje – 5,3 procento.

Maistas Lietuvoje per dvejus metus pabrango 45 proc. Labiau už kitus produktus brango vištų kiaušiniai, kurių kaina šoktelėjo daugiau nei dvigubai. Kainų stebėtojai tikina, kad gamintojai ir prekybininkai galėtų kainas sumažinti ne procentu, o net keliasdešimčia procentų, tačiau to nedaro, nes siekia pripratinti pirkėjus prie aukštų kainų. Ekonomistai aiškina, jog ne viskas taip paprasta, o gamintojai vardija aibę priežasčių, kodėl piginti prekių negali.

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį pranešė, jog didina bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto, siekdamas pažaboti didelę infliaciją. Norma didinama iki 4 proc. – aukščiausio nuo 2008 metų lygio. Pasak centrinio banko, infliacija, kuri liepą pasiekė 5,4 proc., „kiek sumažėjo, bet tebėra didelė ir gerokai viršija tikslinį“ 2 proc. lygį. „Kad infliacija vėl pasiektų tikslinį lygį, reikia šiek tiek didesnės palūkanų normos“, – teigiama centrinio banko paskelbtame pranešime.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse nuo 2021 metų brango trečdaliu, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su 2021 metų liepa, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis šių metų liepą brango 32 proc. (17,12 eurų). Daugiausiai krepšelio kainą didino „Iki“ – 42,9 proc. (kaina didėjo 23,13 eurų), antroje vietoje „Maxima“ – 35,5 proc. (17,02 eurų), trečioje „Lidl“ – 30,2 proc. (15,67 eurų), ketvirtoje „Rimi“ – 25,8 proc.

Eksportuotų prekių kainos birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 8,7 proc., importuotų prekių – 13,3 procento. Per mėnesį – birželį, palyginti su geguže – eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,3 proc., importuotų – sumažėjo 0,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 26,5 proc. – per mėnesį pabrango elektra. Transporto priemonių kėbulai, priekabos ir puspriekabės pabrango 12 proc., betono, cemento ir gipso gaminiai – 9,1 proc.

Naujausi tyrimai parodė, jog Lietuvoje žmonės geria mažiau alkoholio. Per metus alkoholio vartojimas sumenko 8 proc. Pasak tyrimą atlikusių mokslininkų, prie šios tendencijos ženkliai prisidėjo rekordinė infliacija. Mat kainoms užkilus, žmonės atsisakė dalies nebūtinų prekių, tarp jų ir alkoholio, nes pritrūko pinigų. Mokslininkai taip pat pastebėjo, kad žmonės dėl infliacijos vis dažniau geria nelegalų, kontrabandinį alkoholį ar pilstuką.

Metinė infliacija Lenkijoje liepą tebebuvo dviženklė, nors ir pasiekė žemiausią per beveik pusantrų metų lygį, parodė šalies statistikos tarnybos (GUS) pirmadienį paskelbti galutiniai duomenys. Metinė infliacija, birželį siekusi 11,5 proc., liepą, kaip ir skelbta preliminariai, smuko iki 10,8 proc., nusileidusi žemiausiai nuo 2022 metų vasario, rašo portalai „Trading Economics“ ir „RTT News“. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų metinis augimo tempas liepą sulėtėjo nuo 17,8 proc.

JAV ūkio augimas ir darbo užmokesčio didėjimas turėtų būti „atsparumo šaltinis“, net jei ekonomika ir toliau vės, sako šalies iždo sekretorė Janet Yellen. „Vis dar manau, kad yra kelias toliau mažinti infliaciją ir kartu išlaikyti sveiką darbo rinką“, – sakoma penktadienį paskelbtose jos kalbos, kurią ji šią savaitę sakys Nevadoje, ištraukose. „Nors esama rizikos, kol kas turimi įrodymai rodo, kad mes einame tokiu keliu“, – pridūrė J. Yellen.

Metinė infliacija Baltarusijoje liepą smuko nuo 2,9 proc. mėnesiu anksčiau iki 2,7 proc., parodė nacionalinio statistikos komiteto paskelbti duomenys. Šiais duomenimis, metinės infliacijos rodiklis šalyje liepą pasiekė rekordiškai žemą lygį, rašo portalas „Trading Economics“. Komiteto paskelbtais skaičiavimais, paslaugų sektoriaus metinis augimo tempas paspartėjo nuo 6,9 proc. birželį iki 7,1 proc., o maisto prekių kainų metinis augimo tempas – nuo 3,6 iki 3,9 procento.

Lietuvoje infliacija toliau pamažu traukiasi, tiesa, pinga tikrai ne viskas. Maisto, drabužių, avalynės ir kitų prekių kainos iš lėto leidžiasi žemyn, per vieną mėnesį vidutiniškai sumažėjo procentu. O paslaugos, priešingai – pabrango beveik pusantro procento. Dalis ekonomistų prognozuoja, kad dėl pabrangusių degalų vasaros pabaigoje kainos vėl pradės kopti į viršų ir pasibaigs mėnesinė defliacija. Sostinėje dirbantis kirpėjas Vytautas Vančys klientų dėmesiu nesiskundžia, darbo netrūksta.

Metinė infliacija Rusijoje liepą, kaip ir prognozuota rinkoje, pakilo nuo 3,3 proc. mėnesiu anksčiau iki 4,3 proc., pasiekusi aukščiausią per penkis mėnesius lygį, parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti oficialūs duomenys. Rusijos centrinis bankas yra sakęs, jog šiemet galbūt padidins palūkanų normas, kad infliacija iki 2024 metų sugrįžtų į tikslinį 4 proc. lygį, nes pagal jo dabartines prognozes, iki metų pabaigos infliacija greičiausiai pasieks 4,5–6,5 proc.

Metinė infliacija Latvijoje, birželį siekusi 7,9 proc., liepą sumažėjo iki 6,4 proc. ir smuko šeštą mėnesį iš eilės, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Metinės infliacijos rodiklis praėjusį mėnesį pasiekė žemiausią lygį nuo 2021 metų spalio. Be to, metinė infliacija liepą antrą mėnesį iš eilės buvo mažesnė už centrinio banko 2023 metams prognozuotą 8,5 proc. lygį. Liepą sulėtėjo būsto ir komunalinių paslaugų kainų metinis augimo tempas – nuo 13,1 proc.

Metinė infliacija Nyderlanduose liepą mažėjo antrą mėnesį iš eilės ir pasiekė žemiausią per tris mėnesius lygį, parodė šalies statistikos tarnybos antradienį paskelbti naujausi oficialūs duomenys. Metinė infliacija, birželį siekusi 5,7 proc., liepą, kaip ir skelbta preliminariai, sumažėjo iki 4,6 proc., rašo portalai „Trading Economics“ ir „RTT News“. Energijos kainos liepą, palyginti su metais anksčiau, sumažėjo 4,5 procento.

Metinei infliacijai Lietuvoje liepą nukritus iki 7,4 proc., o defliacijai siekiant 0,2 proc., šie rodikliai ir toliau turėtų mažėti, sako ekonomistai. Kai kurie taip pat pastebi, defliaciją kol kas jaučia tik mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad toliau mažėjančią infliaciją lemia atpigę energetiniai ištekliai, taip pat nukritusios žaliavų kainos.

Lietuvoje liepą mėnesio defliacija siekė 0,2 procento. Defliacija fiksuota trečią mėnesį iš eilės, prieš tai paskutinį kartą ji buvo 2021 metų lapkritį. Metinė infliacija – liepą, palyginti su tuo pačiu metu pernai – siekė 7,4 proc., vidutinė metinė infliacija buvo 17,4 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Seimo komitetai pradeda svarstyti mokesčių reformą. Verslo atstovai sako, kad reforma siūloma blogu laiku ir tik apsunkins žmonių gyvenimą, kuris ir taip nelengvas dėl recesijos. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Artėjant kadencijos pabaigai, ši Vyriausybė pagaliau „išstenėjo“ seniai žadėtą mokesčių reformą. Šiomis dienomis ji pradedama svarstyti Seimo komitetuose.

Infliacija lietuvius nuskriaudė kone labiausiai ne tik tarp Europos, bet ir dalies pasaulio valstybių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija skelbia, kad kainų augimas mūsų šalyje taip suvalgė algų augimą, kad sąraše atsidūrėme antri nuo galo. Realusis darbo užmokestis, įvertinus infliacijos įtaką, Lietuvoje traukėsi kone 10 procentų.  Avalynę Šiauliuose taisantis Dainius, kaip ir kone visi verslai, pastaruoju metu didino kainas.

Egipto centrinis bankas rugpjūčio mėnesio posėdyje netikėtai padidino savo pagrindinę vienos nakties indėlių palūkanų normą iš karto 100 bazinių punktų iki 19,25 proc., pakėlęs bazinę normą į aukščiausią nuo 1992 metų lygį.

Pingant energijai, metinė infliacija euro zonoje liepą, kaip ir prognozuota rinkose, smuko nuo 5,5 proc. mėnesiu anksčiau iki 5,3 proc. ir mažėjo trečią mėnesį iš eilės, parodė Europos Sąjungos (ES) oficialios statistikos agentūros pirmadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Metinė infliacija bendros valiutos bloke liepą buvo mažiausia nuo 2022 metų sausio.

Trečią mėnesį iš eilės Lietuvoje traukiasi kainos, tiesa, kol kas simboliškai. Išankstiniais duomenimis, liepos mėnesį kainos susitraukė 0,3 procento, užfiksuota mėnesinė defliacija. Sostinėje įsikūrusių gastrobarų savininkas A. Zimnickas pasakoja, kad paskutinį kartą gėrimų ir maisto kainas kėlė praėjusių metų rudenį nuo 5-ių iki 10-ies procentų.

Metų infliacija Vokietijoje liepą sumenko iki 6,2 proc. nuo 6,4 proc. birželį, penktadienį skelbia federalinė statistikos tarnyba „Destatis“, remdamasi išankstiniais duomenimis. Prekės praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 7 proc. brangesnės nei prieš metus (birželį – 7,3 proc.), vien tik maisto prekės – 11 proc. brangesnės (13,7 proc.), energijos ištekliai – 5,7 proc. brangesni (3 proc.). Paslaugos per metus pabrango 5,2 proc. (5,3 proc.

Svarbaus JAV infliacijos rodiklio, kuriam pirmenybę teikia JAV Federaliniai Rezervai (šalies centrinis bankas) – asmeninio vartojimo kainų indekso (Personal consumption expenditure, PCE) – metinis prieaugis birželį sumenko iki kukliausio nuo 2021-ųjų kovo. Prekybos departamentas penktadienį paskelbė, kad PCE indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pakilo 3 procentais. Mėnesiu anksčiau šis rodiklis buvo 3,8 procento.

Verslininkų sukeltos kainos mūsų šalyje lietuvius padarė rekordininkais Lenkijoje. Lenkijos statistikos departamentas suskaičiavo, kad lietuviai lenkų verslininkams vos per tris pirmus šių metų mėnesius sumokėjo tiek pinigų, kiek seniai pas kaimynus nebuvo išleidę – 70 milijonų eurų. Gitana iš Vilkaviškio rajono, Matlaukio kaimo, apsipirkti maisto produktų važiuoja į Suvalkus. Įvairių prekių – pilna mašina. Suvažinėti į Lenkijos parduotuves suvalkietei – apie 150 kilometrų.

Valdančiosios koalicijos narė Laisvės frakcija siūlo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo ribą keisti atsižvelgiant į infliaciją.  Frakcija ketvirtadienį įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą ir siūlo PVM mokėtojo ribą indeksuoti kiekvienų metų pabaigoje pagal vidutinės metinės infliacijos rodiklį.  Vyriausybė dabar siūlo nustatyti 55 tūkst. eurų PVM mokėtojo ribą.

Infliacija Lietuvoje ir toliau kelia didelį gyventojų susirūpinimą, tačiau mažesnį nei metų pradžioje, rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa.  40 proc. respondentų Lietuvoje (25 proc. europiečių) mano, kad tarptautinė padėtis yra svarbiausia problema, su kuria šiuo metu susiduria ES, rodo birželį atlikta apklausa. Ekonominė situacija kelia susirūpinimą 27 proc. lietuvių (17 proc. europiečių), didėjančios kainos, infliacija ir pragyvenimo išlaidos – 20 proc. (27 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Estijoje, paskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, birželį sulėtėjo iki 9,0 proc. nuo 11,2 proc. gegužę, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (19,2 proc.), poilsio ir pramogų organizavimo paslaugos (11,9 proc.), sveikatos priežiūros paslaugos (11,5 proc.), namų apyvokos prekės (11,3 proc.), drabužiai ir avalynė (10,8 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Čekijoje birželį sulėtėjo iki 9,7 proc. nuo 11,1 proc. gegužę, ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų gruodžio. Tarnybos duomenimis, metų infliaciją praėjusį mėnesį toliau smukdė mažėję daugumos prekių ir paslaugų kainų metiniai prieaugiai. Vien tik maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų augimas per metus sulėtėjo iki 12 proc., būsto ir komunalinių paslaugų – iki 14,4 proc.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) birželį metinė infliacija siekė 8,2 proc., o mėnesio – 0,1 procento.  Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 9 proc., o mėnesio – 0,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje birželį sulėtėjo iki 7,9 proc. nuo 12,1 proc. gegužę, rodo nacionalinės statistikos tarnybos antradienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis – mažiausias per pastaruosius 17 mėnesių. Vidutinė metų infliacija praėjusį mėnesį sudarė 18,4 procento. Birželį užfiksuota 1,4 proc. mėnesio defliacija. Praėjusį mėnesį atpigo daugumos grupių prekės ar paslaugos, įskaitant būsto išlaikymo – 5,5 proc., transporto – 1,5 proc.

Metų (12-os mėnesių) infliacija birželį vienženkle tapo visose trijose Baltijos valstybėse. Mažiausias šis infliacijos rodiklis – Latvijoje, didžiausias – Estijoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 9,0 proc. brangesnės nei pernai birželį. Latvijos vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 7,9 proc., Estijos – 9,2 procento.

Lietuvoje birželio mėnesį defliacija buvo 0,1 procento. Defliacija fiksuota antrą mėnesį iš eilės, prieš tai paskutinį kartą ji fiksuota 2021 metų lapkritį, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Metinė infliacija – birželį, palyginti su 2022 metų birželiu – siekė 9 proc., o vidutinė metinė infliacija -18,6 procento.

Metų infliacija Danijoje birželį sumenko iki 2,5 proc. nuo 2,9 proc. gegužę, išlikdama mažiausia nuo 2021-ųjų rugsėjo, rodo nacionalinės statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti duomenys. Anot pranešimo, infliacijos lėtėjimą lėmė toliau menkę metiniai kainų prieaugiai maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 8,8 proc.), kainų kritimo per metus pagilėjimas transporto prekių ir paslaugų (iki 3,1 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 1,9 proc.). Birželį užfiksuota 0,3 proc.

Metų infliacija Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybėse narėse gegužę sumenko iki 6,5 proc. nuo 7,4 proc. balandį. Naujasis rodiklis – mažiausias nuo 2021-ųjų gruodžio, antradienį skelbia organizacija. Ji pažymi, jog metų infliacijos sulėtėjimas gegužę užfiksuotas visose EBPO narėse, išskyrus Nyderlandus, Norvegiją ir Jungtinę Karalystę. Didžiausias šis infliacijos rodiklis išliko Turkijoje ir Vengrijoje – per 20 procentų.

Lietuvoje 2022 metais itin didelę infliaciją lėmė ne tik sparčiai pakilusios energetinių prekių, bet ir reikšmingai išaugusios maisto bei gėrimų kainos. Lietuvoje maisto ir gėrimų kainos 2022 metais padidėjo net 25,9 proc. – daugiau nei dvigubai sparčiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), kurioje augimas siekė 11,9 proc. „Eurostat“ vertinimu, maisto ir gėrimų kainų lygis Lietuvoje 2022 metais jau buvo pakilęs iki 99 proc. ES vidurkio, kai 2021 metais kainų lygis siekė 88 proc.

Vyriausybė nusprendė, kad kitais metais Lietuvoje minimalioji mėnesinė alga (MMA) didės iki 924 eurų ant popieriaus, o valandinis užmokestis – 5,65 euro. Tai yra 10 proc. augimas, tačiau Lietuvoje minimumas tebėra gerokai mažesnis nei Vokietijoje, o kai kurios kainos – jau netgi didesnės. Verslo atstovai skaičiuoja, kad ne tiek daug žmonių Lietuvoje ir gauna MMA. Tuo metu darbuotojų atstovai siūlo žiūrėti į kainas ir algas didinti tiek, kiek auga infliacija.

Skelbiama, kad maisto kainos krenta, tačiau, ar tai jaučia gyventojai ir kaip Lietuva atrodo kitų šalių kontekste, tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ aptaria „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas. Pone Vizickai, kaip mes atrodome kaimyninių šalių kontekste? Ar mes esame tie rekordininkai, ar kitur žmonės daugiau išleidžia už tą patį maisto krepšelį, negu Lietuvoje? Iš principo galima pasakyti taip, kam man pardavinėti du batonus po 2 eurus, jeigu aš galiu parduoti vieną batoną už 5 eurus.

Svarbus JAV infliacijos rodiklis, kuriam pirmenybę teikia JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) – asmeninio vartojimo kainų indeksas (Personal consumption expenditure, PCE) – gegužę metų išraiška sumažėjo iki kukliausio nuo 2021-ųjų balandžio. Prekybos departamentas penktadienį paskelbė, kad PCE indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pakilo 3,8 procento. Mėnesiu anksčiau šis rodiklis buvo 4,3 procento. Bazinis PCE praėjusį mėnesį sudarė 4,6 proc.

Metų infliacija Vokietijoje birželį padidėjo iki 6,4 proc. nuo gegužę užfiksuoto žemiausio per 14 mėnesius lygio – 6,1 proc., ketvirtadienį skelbia federalinė statistikos tarnyba „Destatis“, remdamasi išankstiniais duomenimis. Išankstinis 12-os mėnesių infliacijos didžiausioje Europos ekonomikoje įvertis pranoko ekonomistų prognozių vidurkį, kuris sudarė 6,3 proc.

Metinei infliacijai Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, nukritus iki vienaženklio skaičiaus, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad tokių tendencijų ir tikėtasi.  „Matome tendencijos yra į tai, kad infliacija slopsta kurį laiką, tikimės, kad iki metų pabaigos metinė infliacija galėtų sumažėti iki maždaug 3 procentų. Taip pat matome, kad septintą mėnesį iš eilės yra ir maisto infliacijos slopimas, kuri gal užsilaikė šiek tiek ilgiau“, – žurnalistams trečiadienį sakė ministrė.

Metinei infliacijai Lietuvoje birželį, išankstiniais vertinimais, nukritus iki vienženklio skaičiaus – 8,2 proc. – tai daugiausiai lėmė aukšta palyginamoji bazė, sako finansų analitikas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. Anot jo, metų pabaigoje metinė infliacija gali būti artima nuliui ir pasieks tarptautinių finansinių institucijų rekomenduojamą normą: 2–2,5 proc. „Infliacija valgo savo uodegą – einame ant aukštos bazės, metinė infliacija mažėja.

Gyventojai skundžiasi, kad išaugus prekių ir paslaugų kainoms pragyventi darosi sunku. Žmonės skaičiuoja, kad jų išlaidos viršija pajamas. Bankų atstovai skaičiuoja, kad beveik pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos. Tačiau finansų profesoriai ir ekonomistai tikina, kad tai ne visada blogai. Be to, anot jų, norint sutaupyti reikia uždirbti bent 800 eurų. Neseniai atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 47 proc.

Lietuvos ekonomikai panirus į recesiją, pirmieji nerimo ženklai tiek įmonėse, tiek ir gyventojų kišenėse. Daugelis pramonės įmonių dėl susitraukusios paklausos ir eksporto, priverstos mažinti gamybos apimtis ir atleidžia tūkstančius darbuotojų. Kai, pavyzdžiui, prekybininkai ir paslaugų sektoriai demonstruoja gerus rezultatus, o kai kurie netgi kraunasi viršpelnius.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo didesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 10,7 proc. bei buvo septintoje vietoje ES. Didžiausia ji buvo Vengrijoje (21,9 proc.), toliau rikiavosi Lenkija ir Čekija (po 12,5 proc.), Slovakija ir Latvija (po 12,3 proc.) bei Estija (11,2 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 7,1 proc., o vien euro zonoje – 6,1 procento.

Metų infliacija euro zonoje gegužę pasiekė žemiausią lygį nuo praėjusių metų vasario – 6,1 proc., rodo Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ penktadienį paskelbti galutiniai duomenys. Galutinis įvertis atitiko pirmąją šio mėnesio dieną skelbtą išankstinį. Kita vertus, šis rodiklis išlieka gerokai aukščiau Europos Centrinio Banko nustatytos 2 proc. tikslinės ribos.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad euro zonoje pasiekus Europos Centrinio Banko (ECB) siekiamą 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslą, Lietuvoje ji kurį laiką išliktų didesnė.  Vis dėlto, pasak Gedimino Šimkaus, ilgainiui infliacija šalyje ECB siektiną vidurkį turėtų pasiekti.

Tarptautinis valiutos fondas ragina vyriausybę suvaldyti infliaciją, kuri Lietuvoje tapo didžiausia eurozonos šalyse. Pirkėjai skundžiasi, kad produktų kainos kyla toliau, nepaisant prekybininkų skelbiamų nuolaidų ir akcijų. Tačiau vyriausybė vartotojams pagalbos nežada, tik planuoja Seimui pateikti naujų mokesčių projektus. Beje, tarptautinis valiutos fondas perspėja, kad Lietuvos ekonomika smuks labiau nei anksčiau prognozavo. Lietuvą vis labiau kausto sausra, dega miškai.

Tikėtinas metų infliacijos JAV sulėtėjimas gegužę iki 26 mėnesių žemumų gali lemti bazinių palūkanų didinimo pertrauką, teigia „Tranding Economics“ kalbinti ekspertai. Volstryto analitikų prognozėmis, 12-os mėnesių infliacija Jungtinėse Valstijose sumenko nuo 4,9 proc. balandį iki 4,1 proc. gegužę, pasiekdama žemiausią lygį nuo 2021-ųjų kovo, o bazinė infliacija sumažėjo nuo 5,5 proc. iki 5,3 procento. Mėnesio infliacijos gegužę prognozė – 0,2 proc., bazinės – 0,4 procento.

Metų infliacija Norvegijoje gegužę pakilo iki 6,7 proc. nuo 6,4 proc. balandį, penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Jos duomenimis, infliacija didėjo pirmiausia dėl paspartėjusio metinio kainų augimo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų (iki 12,7 proc.), būsto ir komunalinių paslaugų (iki 5 proc.), drabužių ir avalynės (iki 3,4 proc.). Ją stabdė sulėtėjęs kainų augimas transporto prekių ir paslaugų grupėje (iki 7,5 proc.), namų apyvokos prekių (iki 7,1 proc.

Lietuvoje šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), defliacija siekė 0,1 procento. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota mėnesio defliacija buvo 0,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Suderinta metinė – gegužę, palyginti su 2022 metų geguže – infliacija buvo 10,7 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 11,7 procento.