infekcijos

Vasarą daugiau laiko praleidžiant gamtoje išauga rizika užsikrėsti įvairiomis infekcijomis, pastebi gydytojai. Pavojų slypi visur – tiek vandens telkiniuose, tiek maiste ir net ant paplūdimio gultų ar ežero lieptelių. Per karščius – jokių sintetinių drabužių Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Gaiva Dabravalskienė pastebi, kad vasarą padaugėja pacientų, kurie skundžiasi dėl ūminių virškinamojo trakto infekcijų, pasireiškiančių vėmimu, viduriavimu, pakilusia kūno temperatūra.

Žaliuojanti gamta, gaivūs ir vasariški orai – pats darbymetis, prižiūrintiems sodus bei daržus. Tačiau iš pirmo žvilgsnio nesudėtingas darbas gali pasibaigti ne tik įvairiais susižeidimais, bet ir sunkiais patempimais, priverčiančiais kurį laiką likti lovoje. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė įspėja, jog laikytis atsargumo būtina net ir dirbant sode, o pasirūpinti sužeidimais reikia nedelsiant.

Ekspertai teigia, kad padidėjus uodų platinamų infekcijų skaičiui, kuris vėl pasiekė iki pandemijos buvusį lygį, keliautojams liepta atsakingai planuoti keliones. Tokių ligų, kaip dengės karštinė ir maliarija, atvejų skaičius yra toks didelis, kokio nebuvo nuo 2019 m., perspėjo Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūra. Šių infekcijų simptomai yra karščiavimas, stiprus galvos skausmas, skausmas už akių, raumenų, sąnarių ir pilvo skausmas, apetito praradimas, pykinimas ir vėmimas.

Prieš prasidedant aktyviam sodų ir sodybų lankymo sezonui Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad po žiemos pravėrus sodų ir sodybų pastatų duris pirmiausia reikia kruopščiai išvalyti patalpas. Mat jose per žiemą galėjo lankytis neprašyti svečiai – graužikai, platinantys pavojingas užkrečiamąsias ligas. Kokios tai ligos, kas padeda nuo jų apsisaugoti bei kaip sumažinti graužikų atsiradimo tikimybę – išsamiai šiame pranešime.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dar padaugėjo sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir ypač gripu, pirmadienį pranešė Nacionalinio visuomenės sveikatos centras (NVSC).  Jo duomenimis, 26 savivaldybės iš 60 pasiekė epideminį lygį, tai yra peržengė 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ribą. Tačiau iki šios dienos nė viena savivaldybė epidemijos nėra paskelbusi.

Nors dauguma žmonių tualetinį popierių naudoja kasdien, kai kurie gydytojai tvirtina, kad jį naudojame neteisingai, o mūsų brangiai kainuojančios klaidos gali pakenkti mūsų sveikatai.  Gydytojas tvirtina, kad tualetinį popierių naudojame neteisingai – ir tai gali sukelti didelį pavojų sveikatai.  Nepaisant to, kad tualete praleidžiame vidutiniškai tris valandas per savaitę, šluostymosi būdą reikėtų patobulinti. Pasirodo, kad jūsų daromos klaidos gali kelti pavojų sveikatai.

Minint Europos testavimo savaitę Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) ragina gyventojus įvertinti ŽIV, virusinių hepatitų B ir C bei lytiškai plintančių infekcijų (LPI) riziką ir pasitikrinti profilaktiškai. NVSC, prisidėdamas prie Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (angl.

Kai kuriems žmonėms vien mintis apie kojinių mūvėjimą miego metu kelia siaubą, tačiau kiti neįsivaizduoja, kaip galėtų miegoti be jų. Jei miegate su kojinėmis, specialistai turi jums blogų žinių. Miego ekspertai atskleidė, kad poroje jau dėvėtų kojinių yra tiek pat bakterijų, kaip ir durų kilimėlyje, taip pat čia randama bakterijų, kurios aptinkamos tualetuose ir tarakonų išmatose.

Jau nuo seno vyrauja įsitikinimas, kad nėra nešvaresnės vietos nei viešieji tualetai. Iš dalies toks manymas yra teisingas – čia gali tykoti įvairių ligų sukėlėjai, tačiau ne viskas yra tiesa – kai kurie teiginiai tėra mitai.

Dažnas nesusimąsto, kad bakterijų sukelta šlapimo takų infekcija smogia iš pasalų ir gali baigtis net sepsiu. Tuo įsitikinęs šeimos gydytojas Irmantas Aleksa, kuris sako, kad šią, skausmingu šlapinimusi, prasidedančią infekciją, būtina gydyti laiku ir suvartoti visus paskirtus antibiotikus. Pasak tv3.lt tinklalaidėje „Sveikatos DNR“ dalyvavusio mediko I.Aleksos, šlapimo takų infekcija yra bakterinė infekcija, kuri privalomai turi būti gydoma antibiotikais.

Norint, kad atostogos užsienyje neapkarstų, medikai primygtinai rekomenduoja pasidomėti epidemiologine situacija šalyje, į kurią vykstama. Gali būti, kad jums reikės papildomai pasirūpinti tam tikrais skiepais arba profilaktine vaistų doze. Negana to, jau nuvykus būtina laikytis ir tam tikrų taisyklių, mat kitaip vietoj malonių įspūdžių gresia ligos patalas.

Nors šiltuoju metų laiku peršalimo ligomis sergame mažiau, medikai primena, kad vasarą atsiranda palankios sąlygos ne vienai infekcinei ligai plisti. Vienos jų dažniau užklumpa suaugusiuosius, kitos labiau atakuoja vaikus. Kaip išvengti šių ligų ir kokie simptomai jau rodo, kad reikėtų kreiptis į gydytojus? VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė visų pirma priminė, kad infekcijų kaltininkai gali būti skirtingi.

Skirtingais istoriniais periodais, skirtingais sezonais žmonių lūpose nugula vis skirtingi siaučiančių ar dominuojančių ligų pavadinimai. Vieni užsimiršta greičiau, kiti lėčiau, vienus pavadinimus keičia kiti. Tiesa, neramina ir tam tikros tendencijos, kai į užmarštį nugulusios ir, atrodo, grėsmės kelti nebeturinčios ligos sugrįžta. Ir tai vyksta su trenksmu. Viena tokių – tymai.

Kai kurie žmonės tuos pačius rankšluosčius naudoja ne po porą kartų, o net savaitę. Tačiau tiesa yra tokia, kad juos reikėtų keisti ir skalbti kur kas dažniau nei gali atrodyti. Sužinokite, kaip dažnai turėtumėte tai daryti. Daugelis žmonių norėdami sutaupyti, drabužius ir rankšluosčius plauna vos kartą per savaitę. Tačiau toks įprotis – kenksmingas sveikatai, kadangi naudojant tą patį rankšluostį bent kelias dienas, didėja rizika susidurti su įvairiomis bakterijomis ir infekcijomis.

Artėjant Pasaulinei rankų plovimo dienai, kuri kasmet minima spalio 15-ąją, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad per nešvarias rankas plinta įvairios užkrečiamosios ligos. Todėl rankas būtina plauti dažnai ir taisyklingai.  „Net apie 80 proc. infekcinių ligų plinta per nešvarias rankas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (toliau – ULAC) primena, kad nesaugus maisto tvarkymas yra dažniausia žarnyno infekcijų, dar vadinamo skrandžio gripo, protrūkių priežastis.  ULAC duomenimis, mūsų šalyje kasmet užregistruojama apie 20 tūkst. susirgimų žarnyno infekcinėmis ligomis – dažniausiai serga vaikai iki 5 metų.  Apie 70 proc. susirgusių žarnyno infekcinėmis ligomis asmenų Lietuvoje užsikrečia namų aplinkoje.

Vis nepavyksta susidoroti su karpomis? Nesijaudinkite, kadangi šiais šiurkščiais ir kietais odos dariniais, kurie sukelia infekcija tam tikro tipo žmogaus papilomos virusu, galima atsikratyti visai nesudėtingai ir natūraliais būdais. Dažniausiai karpos atsiranda, kuomet yra naudojamasi viešais dušais, dirbant su mėsa ar esant silpnai imuninei sistemai. Laimei, yra keli būdai, kuomet naudojant įprastus produktus namuose galėsite jas lengvai pašalinti.

Padėtis Mariupolyje toliau prastėja. Vietos valdžia skaičiuoja, kad iki metų galo gali mirti apie 10 tūkst. miesto gyventojų. Mieste likę žmonės dėl rusų agresijos yra priversti gyventi antisanitarinėmis sąlygomis, mieste jau kilo choleros protrūkis, gresia kitų pavojingų ligų pavojus. Apie tai „Telegram“ pranešė Mariupolio meras Vadimas Bojčenka, rašo UNIAN. Pasak jo, epidemiologinė situacija Mariupolyje nuolat blogėja.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir UNICEF praneša apie tymų plitimą pasaulyje. Per pirmus 2022 m. mėnesius tymų atvejų padaugėjo net 79 proc. nei tuo pačiu metu 2021 m., skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Manoma, jog prie augančių šios ligos skaičių prisidėjo COVID-19 pandemija, kurios akivaizdoje žmonės pamiršo skiepytis kitais svarbiais skiepais, skelbia SAM savo socialiniame tinkle.

Pro langus kartu su oro srovėmis į vidų patenkančios, maisto gaminimo ar namų švarinimo metu po erdves pasklindančios įvairios dulkės ir bakterijos nuolat teršia namų orą. Alergologės ir klinikinės imunologės Neringos Stirbienės nuomone, nešvarus oras namuose – tarsi nematomas priešas tiems, kurie kenčia nuo alergijų, tad būtina atkreipti dėmesį į būdus jų išvengti.

Skandalas Trakų ligoninėje – po operacijų slaugytojos skundžiasi turinčios kruvinus, gleivėtus įrankius plauti ne specialiose mašinose, o rankomis. Darbuotojos baiminasi infekcijų, ir kaip sako visuomenės sveikatos specialistai – jų baimės pagrįstos. Rizika užsikrėsti ir ŽIV, ir hepatitu B – didžiulė. Specialistai darbuotojų skunduose įžvelgia ir rimtesnių bėdų – darbuotojos ligoninėje iš marlės gamina savadarbius tvarsčius, kurie gali būti nesaugūs pacientams.

Nuo pirmadienio, gruodžio 27 dienos, į koronaviruso infekcijos paveiktų šalių sąrašo raudoną zoną iš geltonos perkeliama Rumunija.  Visiems atvykusiems iš raudonos ir pilkos zonos (įskaitant persirgusius ir vakcinuotus) valstybių ne vėliau kaip trečią dieną po atvykimo rekomenduojama atlikti PGR tyrimą COVID-19 ligai nustatyti.

Atšalus orams susirūpiname ne tik stipriu imunitetu, bet ir savo odos būkle. Oda gali sudirgti ir išvystyti uždegimą ne tik nuo permainingų orų, žvarbaus vėjo, bet ir nuo nešiojamos veido kaukės. Specialistė patarė, kaip tinkamai prižiūrėti veido odą nešiojant veidą dengiančią kaukę.   Dermatovenerologė Nastasija Savickaja primena, kad neteisingas kaukių nešiojimas gali ne tik sumažinti apsaugą nuo virusų patekimo, bet ir pakenkti veido odai – sukelti uždegimą, folikulitus.

Šlapinimasis duše gali atrodyti kaip visai nekenksmingas dalykas, tačiau tai nėra visai tiesa. Šlapinimasis duše turi daug neigiamų padarinių sveikatai – ypač moterų. Šlapindamiesi duše gal ir sutaupome daug vandens, galbūt ir padeda aplinkai. Tačiau kineziterapeutė Ylenia Degli Esposti sako, kad tai gali tapti nesąmoningu įpročiu. Karts nuo karto tai daryti nėra pavojinga, tačiau tai neturėtų tapti įprastu dalyku.

Sugrįžus į mokyklas ir atėjus rudeniui, stipriai daugėja peršalimo ligų ir kitų kvėpavimo takų infekcijų, plinta kosulys ir čiaudulys, sunkesnės ligos, o kai kurie žmonės praneša sergantys blogiausiais peršalimais jų gyvenimuose.  Pasak Anglijos Visuomenės sveikatos agentūros, nėra ypač nemalonių naujų virusų, tačiau ekspertai įspėja, kad dabar žmonės gali tikėtis dažnesnių infekcijų ir rimtesnių simptomų dėl nutraukto karantino, rašo theguardian.com.

Gerklėje esančios tonzilės yra tarsi riteriai, šarvais saugantys kvėpavimo takus nuo infekcijų. Tonziles užpuolus bakterijoms ar virusams užplūsta būsena, vadinama angina. Specialistai sako, kad savo tonzilėmis reikėtų rūpintis dar prieš atsirandant problemoms – nuolat stiprinti savo imunitetą. Bakterijoms bei virusams užpuolus tonziles, gali kilti audinio uždegimas, kuris paprastai vadinamas angina.

Intymi moters higiena ypač aktuali tampa vasarą, nes maudantis atviruose vandens telkiniuose padidėja rizika užsikrėsti. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė rekomenduoja moterims iš karto po maudynių persirengti drabužius.   „Norėčiau pabrėžti taisykles, kuriomis reikėtų vadovautis vasarą, bet ir žiemą jos yra svarbios, tiesiog ne tokios aktualios“, – „Eurovaistinės“ rengiamo seminaro metu kalba vaistininkė.

Niekam nesinorėtų šiltas vasaros dienas praleisti lovoje apsinuodijus maistu ar pasigavus žarnyno infekciją. Nors „skrandžio gripu“ vadinamos rotavirusinė ir noravirusinė infekcijos vasarą retesnės, salmoneliozės atvejų vasarą padaugėja.

Augintinių šeimininkai su neramumu pasitinka vasarą ir vis labiau šiltėjančius orus. Kadangi šiuo metų laiku ženkliai didėja užsikrėtimo erkėmis rizika. O nerimauti dėl šių parazitų išties yra dėl ko. Lietuvoje paplitusios net trys erkių pernešamos ligos šunims – babeziozė, anaplazmozė ir Laimo liga. Jos, o ypatingai babeziozė, yra nusinešusios ne vieną keturkojo gyvybę.

Šiltuoju metų laiku ypač padidėja sergamumas bakterinėmis žarnyno ligomis, kuriomis dažniausiai užsikrečiama nuo gyvūninės kilmės produktų ir užteršto vandens. Jų priskaičiuojama daugiau nei 200 rūšių. Paprastai šios ligos pasireiškia pykinimu, vėmimu ar pilvo skausmais, tačiau kartais gali sukelti net smegenų uždegimą ar sepsį. Alytaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Evelina Zujienė pataria, ką daryti, kad smagi iškyla gamtoje nesibaigtų žarnyno infekcija.

Nors didžiąsias metų šventes jau palikome užnugaryje, peršalimo ligų sukėlėjams jos vis dar tęsiasi. Įvairioms bakterijoms ir virusams patinka drėgmė, šaltis ir nusilpęs žmogaus imunitetas, o viena dažniausiai sutinkamų infekcijų visame pasaulyje yra pneumokokas. Nors didžiausią grėsmę jo komplikacijos keliasenjorams ir būtent jie turėtų būti pirmieji prie skiepų kabinetų, galimybe išvengti skaudžių pasekmių pasinaudoja ne visi.

Pasak naujos apatinių gamintojo „Tommy John“ apklausos, maždaug pusė amerikiečių (45 procentai) apatinių kasdien nekeičia, o dar baisiau tai, kad net 13 procentų prisipažįsta su tais pačiais apatiniais vaikštantys visą savaitę. Pastebėta, kad tai dažniausiai daro vyrai – 1 000 amerikiečių apklausa parodė, kad vyrai du su puse karto dažniau nei moterys dėvi tuos pačius apatinius septynias dienas iš eilės ar ilgiau, rašoma mirror.co.uk.

Pažymint Pasaulinę AIDS dieną,  Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, kad šiemet naujų ŽIV atvejų nustatyta mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, ŽIV dažniau plito per heteroseksualius santykius. Pasak ULAC stebėsenos duomenų, per 11 mėnesių Lietuvoje diagnozuoti 104 nauji ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių 74 vyrams ir 30 moterų. Tai 30 atvejų mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Tiek infekcijų Lietuva dar nematė – 1656 nauji COVID-19 atvejai. Prezidentas Gitanas Nausėda aiškina, kad kovos su koronaviruso sėkmė priklausys nuo to, kaip atsakingai žmonės saugosis – laikysis specialistų rekomendacijų ir ribojimų. Mokslininkas sako, kad jei žmonės numos į karantiną ranka, gruodžio pabaigoje Lietuvoje gali sirgti apie penkiasdešimt tūkstančių žmonių.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ketvirtadienį pareiškė, kad Europoje koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičiaus augimas primena „sprogimą“, taip pat perspėjo ir dėl augančio mirtingumo. „Mes matome sprogimą.

Minėdami Pasaulinę maisto dieną – spalio 16-ąją – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad beveik vienas iš dešimties žmonių pasaulyje kasmet suserga valgydamas užteršto maisto. Portalas tv3.lt primena, kad įvairios žarnyno infekcijos liaudiškai neretai vadinamos skrandžio gripu. O dažniausia susirgus vienam šeimos nariui, infekcija užsikrečia ir visa šeima.

Šiltuoju metų laiku didesnė tikimybė užsikrėsti per maistą plintančiomis bakterinės kilmės žarnyno ligomis, kadangi susidaro palankios sąlygos bakterijoms veistis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai primena, ką kiekvienas iš mūsų turėtume žinoti apie maisto laikymą ir ruošimą vasarą, kad išvengtume sveikatos sutrikimų.

Alinant karščiams vis daugiau tautiečių traukia atsigaivinti prie vandens telkinių. Vis dėlto specialistai įspėja, kad pulti maudytis vertėtų ne visose vietose. Pasirodo, vos vienas užteršto vandens gurkšnis gali kaip reikiant sugadinti poilsį.  Visuomenės sveikatos specialistai įspėja, kad vasarą ežeruose, upėse ir kituose vandens telkiniuose, susidaro palanki terpė daugintis įvairiems ligų sukėlėjams.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai atkreipia dėmesį, kad vasarą – atostogų sezono metu padidėja rizika užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI). ULAC duomenimis, beveik kasmet po vasaros registruojama daugiau susirgimų LPI. Būtent todėl dabar pats laikas priminti apie LPI prevenciją. Rizikinga elgsena – atsitiktiniai lytiniai santykiai, trumpalaikės pažintys ir lytiniai santykiai be apsaugos priemonių – visa tai rizikos veiksniai, skatinantys LPI plitimą.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), Jungtinių Tautų vaikų fondo (angl. UNICEF), Pasaulio vakcinacijos ir imunizacijos aljanso (angl. GAVI) ir  Sabin vakcinų instituto (angl. Sabin Vaccine Institute) surinktais duomenimis, dėl nepalankios epidemiologinės situacijos pasaulyje, įprastinės imunizacijos paslaugų teikimas sutriko mažiausiai 68 šalyse ir tai kelią nerimą, nes manoma, kad ši situacija gali paveikti apie 80 milijonų vaikų iki 1 metų sveikatą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis (ULAC), pernai Lietuvoje penkiems asmenims diagnozuota pažengusio sifilio stadija – vėlyvasis sifilis (dviem vyrams ir trims moterims). Nustatytos šios pažengusio sifilio formos: simptominis neurosifilis, kardiovaskulinės sistemos sifilis, slaptasis (vėlyvasis latentinis sifilis) ir kt. Minėti susirgimai nustatyti Vilniaus, Kauno, Alytaus ir Marijampolės apskričių gyventojams.

Ausų krapštukai viena iš higienos priemonių, kurią daugelis turime savo vonioje. Deja, bet dažniausiai jais valome ausis, ko specialistai nerekomenduoja. „Mechaniškai valyti ausies nereikėtų, todėl kad susikaupusi siera mechaniškai pati pasišalina, kai mes kramtome, kalbame. Kai juda ausies kaušelis, tada pasišalina sieros perteklius. Patys ausų krapštukai negali sukelti infekcijos, bet žmogus valydamas ausį gali pažeisti ausies odą, prisideda bakterija ir tada gali kilti sukelti infekciją.

Ūminės žarnyno infekcijos iki šiol yra vienos nemaloniausių. Mat vos suserga vaikai, netrukus šios infekcijos pakerta ir jų tėvus. Kokiais simptomais dažniausiai pasireiškia ūminės žarnyno infekcijos, ar galima jas gydyti natūraliais būdais ir kokių priemonių imtis, siekiant užkirsti joms kelią? Šiandien apie tai ir dar daugiau naujienų portalo tv3.lt studijoje kalbamės kartu su NVSC Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Biruta Zdanevičiene.

Sergamumas ūminėmis žarnyno infekcijomis, dar kitaip liaudyje vadinamomis skrandžio gripu, išauga rudenį ir žiemą. Dažnai tai siejama su vaikų sugrįžimu į mokyklų ir darželių kolektyvus. Vos suserga vaikai, netrukus šios nemalonios infekcijos pakerta ir vaikus slaugančius tėvus.

Daugeliui Lietuvos gyventojų rudens ir žiemos laikotarpis – puikus metas rinktis atostogas šiltesniuose kraštuose. Tačiau keliautojai turėtų išlikti budrūs, ypač rinkdamiesi keliones į besivystančias šalis. Didelė dalis keliautojų suserga ūminėmis žarnyno infekcijomis, dėl kelionės metu vartojamo užteršto maisto ar vandens. Didžiausia rizika susirgti atsiranda keliaujant į Meksiką, Peru, Braziliją, Egiptą, Alžyrą, Indiją, vidutinė rizika – į Ispaniją, Portugaliją, Kiniją, Rusiją.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai įspėja, kad netinkamai prižiūrimo baseino vandenyje gali būti ne tik pavojingų cheminių medžiagų, bet ir ligas sukeliančių mikroorganizmų. Užkrečiamųjų ligų sukėlėjai, kurie išsiskiria su išmatomis (bakterijos, virusai, parazitai ar kirmėlių kiaušinėliai), patekę į baseino vandenį ar sūkurinę vonią gali būti perduoti iš vieno žmogaus kitam.

Jei viduriuojame ir tai mums sukelia diskomfortą, dažniausiai šia nemalonia problema pašnibždomis pasidalijame tik su artimiausiais žmonėmis ir, numoję ranka, į gydytojus nesikreipiame. Viduriavimas visuomenėje dažniau siejamas su suvalgytu blogu maistu ar virusais. Tačiau Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Gastroenterologijos centro gydytoja gastroenterologė dr. Laura Mašalaitė sako, kad viduriavimą lemia ne tik infekcijos.

Dar senais laikais žmonės neabejojo imbiero nauda. Jį valgome ir dabar, kai norime sustiprinti imuninę sistemą bei apsisaugoti nuo ligų.  Vis dėlto, imbieras gali būti naudingas ne tik siekiant sustiprinti organizmą, bet ir trokštant atsikratyti kelių kilogramų.  Toks gėrimas jau skaičiuoja ilgus šimtmečius.

Iki šių dienų sergamumas tokiomis lytiškai plintančiomis infekcijomis, kaip ŽIV, sifilis, gonorėja ir chlamidiozė (LPI), išlieka aktualia visuomenės sveikatos problema. Tai susiję su LPI pasekmėmis: reprodukcinės sistemos pažeidimais, gimdos kaklelio vėžiu, įgimtu sifiliu, negimdiniu nėštumu, persileidimais, nevaisingumu ir kt. Lietuvoje LPI dažniausiai diagnozuojama jauniems asmenims. Per pastaruosius (2014–2017 m.) metus sergamumas ŽIV infekcija padidėjo nuo 4,8 iki 9,4 atvejo 100 tūkst.