imunitetas

Italija pranešė atsisakanti reikalavimo atvykstantiesiems į šalį pateikti įrodymus, kad asmuo yra pasiskiepijęs nuo koronaviruso, neseniai pasveikęs nuo COVID-19 arba kad tyrimo rezultatas yra neigiamas. Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad reikalavimas pateikti vadinamąjį žaliąjį pasą norint įvažiuoti į Italiją „nebus pratęstas“, kai gegužės 31 dieną baigsis šio reikalavimo terminas. Italija buvo pirmoji Europos šalis, kuri 2020 metų pradžioje susidūrė su koronavirusu.

Koronaviruso atmaina omikron „apeina“ vakcinų sukurtą imunitetą ir antikūnų terapijos metodus, tačiau antivirusiniai vaistai išlieka veiksmingi. Kaip tik tada, kai ligoninės įsigijo naudingų ginklų kovai su COVID-19, pradėjo plisti omikron atmaina. Naujoji ir labai užkrečiama koronaviruso atmaina pradėjo plisti Europoje. Ankstyvieji duomenys rodo, kad ji gali ne tik sumažinti vakcinų veiksmingumą, bet ir išvengti specialiai pritaikyto COVID-19 gydymo.

Liūdna, tačiau pandemija jau antrus metus yra mūsų kasdienybė. Koronaviruso sukeliama infekcija yra itin rimtas susirgimas, galintis stipriai pakenkti mūsų organizmui. Šeštadienį laidoje „Sveikata.lt“ pakalbėsime apie būdus, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius. COVID-19 infekcija nėra įprastas peršalimas. Specialistai sutinka, jog ši liga gali turėti ilgalaikį ir neigiamą poveikį žmogaus organizmui.

Oksfordšyre įsikūrusi įmonė netrukus pradės klinikinius antrosios kartos vakcinos nuo COVID-19 tyrimus – tai lengvai naudojamas odos pleistras, kuris, pasitelkdamas T ląsteles, naikina užkrėstas ląsteles ir gali suteikti ilgiau išliekantį imunitetą nei dabartinės vakcinos.

Valdžia grįžta prie privalomų skiepų nuo koronaviruso darbuotojams, dirbantiems sveikatos, socialinės apsaugos ir švietimo sektoriuose, taip pat galbūt viešajame administravime ir profesinėje karo tarnyboje. Toks siūlymas buvo pristatytas pirmadienį Trišalėje taryboje.   Kartu siūloma leisti darbdaviams priimti sprendimą dėl privalomos vakcinacijos darbuotojams nuo COVID-19, net jeigu tai nesusiję su aukščiau paminėtais sektoriais.

Vis žemesnė temperatūra lauke, rudens darganos ir čiaudintys praeiviai verčia susirūpinti organizmo imunitetu. Subalansuota mityba yra svarbi sveikos gyvensenos dalis, o keli paprasti, supermaistu vadinami produktai, gali padėti greitai ir efektyviai sustiprinti imunitetą. Ir nors nėra tokio maisto, kuris stebuklingai užkirstų kelią visoms ligoms, tačiau sustiprintas imunitetas padeda lengviau atlaikyti peršalimo virusus ir kitus negalavimus.

Lietuvoje mėgautis saule galime ne itin ilgai – daugiau pasikaitiname vasarą, o atėjus šaltajam sezonui jos gauname vis mažiau. Nestebina, jog dėl šios priežasties daugeliui lietuvių trūksta vitamino D, kuris svarbus kiekvienai žmogaus organizmo ląstelei. „Antėja“ medicinos klinikos šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė pasakoja, jog šis vitaminas dalyvauja daugelyje organizmo funkcijų ir procesų, todėl dažnai ir garsiai kalbama apie jo svarbą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas savo socialinėje Facebook paskyroje pasidalijo mintimis apie tai, kuri situacija – persirgimas ar skiepas nuo COVID-19, užtikrina stipresnį imunitetą nuo šio viruso. „Vos ne hamletiškas klausimas, kurį vis dar užduoda nemažai iš mūsų. Pasigirsta pasvarstymų, kad persirgus susidaro ilgesnis ir stipresnis imunitetas, nei po vakcinacijos. Nesu imunologas, tad apie imuniteto specifiškumus negaliu plačiau komentuoti.

Atvėsus orams, vis dažniau susiduriame su peršalimo ligomis ir nusilpusiu imunitetu, kurie paskatina itin nemalonios pūslelinės suaktyvėjimą. Šį virusą savyje nešioja daugiau nei 90 proc. pasaulio populiacijos, dėl to kiekvienam iš mūsų yra itin svarbu žinoti, kas paskatina pūslelinės suaktyvėjimą ir kaip teisingai ją gydyti.

Vėstant orams dažnas susimąstome, ar savo organizmą tinkamai paruošėme šaltajam metų sezonui, o kai aplink situacija įtempta ir rūpestis sveikata tampa prioritetu, šis klausimas ypač aktualus. Gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova dalinasi patarimais, kaip teisingai ir laiku sustiprinti imunitetą, bei išskiria mitybos ypatumus, kuriuos svarbu žinoti, atvėsus orams. Gydytoja atkreipia dėmesį į ypatingą riešutų svarbą organizmo stiprinimui – pasak ekspertės, vien maisto papildų nepakanka.

Medžių šakoms linkstant nuo rudens gėrybių, žmonės vis atsisuka į liaudies mediciną ir bando naujus būdus organizmą papildyti vitaminais. Nuo seno medicinoje vartotos šermukšnio uogos bei bruknės, iš jų iki šiol verdamos arbatos, gaminamos uogienės, aprūpinančios organizmą naudingomis medžiagomis.   Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Stukas sako, kad šermukšnių uogas vartoti galima ir visai išdžiovintas – jos net nepraranda savo veikliųjų savybių.

Saulei vis rečiau išlendant iš už debesų, dažniau norisi užsimesti storą megztinį ar šilčiau apsirengti. Vėstant orams ne tik norisi susisupti į šiltus rūbus, reikia pasirūpinti ir organizmu, kuris reikalauja daugiau vitaminų, kurie padeda stiprinti atsparumą ligoms. Kaip sustiprinti ir apsaugoti imunitetą nuo piktųjų bakterijų papasakojo vaikų gydytoja Daiva Stanislovaitienė.   Rudenėjant sodai prisipildo obuoliais, uogomis, pilnomis vitaminų, kurie ruošia organizmą žiemai.

Tikriausiai ne vienam žmogui sunku patikėti, jog grėsmingos ligos akivaizdoje, žmonės atsisako skiepų, kurie yra bene geriausias būdas imuniteto stiprinimui. Skiepams pritaria ir fitoterapeutas Juozas Ruolia, kuris sako, kad žmonės „pernelyg sureikšmina savo nepagrįstą ir nepatikrintą nuomonę“. Nepaisant to, specialistas sutiko su skaitytojais pasidalinti ir keliais natūraliais imuniteto stiprinimo būdais.

Elektrėnuose gyvenanti Edita Jaugelavičienė sugalvojo originalią ir imunitetą stiprinančią dovaną – česnakų puokštę. Moteris sako, kad tokia dovana gali nustebinti kiekvieną. „Nors pagal išsilavinimą neturėjau nieko bendro su žemės ūkiu, tačiau ne vienerius metus dirbau Olandijoje, ekologiniame ūkyje. Ten ir pamačiau, kaip gražiai supakuojamos daržovės ir vežamos į vietinius turgelius“, – pasakoja moteris.

Netikėtai užkluptas negalavimų dažnas kaltina neveiksmingą imuninę apsaugą, tačiau retai susimąsto, kodėl organizmas nesugeba apsiginti nuo jį puolančių virusų. Tiesa tokia, kad savo imunitetą žmogus nualina pats: gyvendamas nuolatinėje įtampoje, neskirdamas laiko poilsiui ir fiziniam aktyvumui, valgydamas nereguliariai ir nesveikai.

Gera vaiko sveika didžiąja dalimi priklauso nuo imuniteto stiprumo, kuris tokiame amžiuje atlieka labai svarbų vaidmenį. Ar vaiko imunitetas bus pakankamai stiprus – priklauso nuo daugelio faktorių: paveldimumo, dienos režimo, mitybos raciono, užsigrūdinimo ir t.t. Apie visus šiuos faktorius ir norėtume pakalbėti šiame straipsnyje. Kokią įtaką imunitetui turi paveldimumas? Paveldimumas – svarbus veiksnys, kai kalbame apie imunitetą.

Atrodytų, kad rudeninės darganos, laikas kuomet ištisai būname uždarose patalpose (mokyklose, darbovietėse, namuose) ir tai lydintis ligų sezonas – dar toli. Tačiau ruoštis reikia jau dabar, nes norint išvengti peršalimo ligų, imunitetą stiprinti būtina iš anksto. Vaistininkas Marius Lukštaraupis sako, kad svarbu atskirti, kas yra specifinis imunitetas ir kas – nespecifinis.

Prieš prasidedant mokslo metams labai svarbu sustiprinti vaiko imunitetą, o svarbiausias patarimas siekiant to – stenkitės, kad vaiko mityba būtų subalansuota (tai pagerins imuninės sistemos funkcionavimą) ir įtraukite į ją daugiau imunitetą stiprinančių produktų. Vitaminas C Vaikų imuniteto stiprinimui labai reikalingi šio vitamino turintys produktai. Jis didina baltųjų kraujo kūnelių, kovojančių su mikrobais ir bakterijomis, skaičių.

Specifinį imunitetą COVID-19 infekcijai galima įgyti tiek ja persirgus, tiek pasiskiepijus. Tačiau vis pasigirsta svarstymų, kokiu būdu sukurtas imunitetas galėtų būti „geresnis“. Kaip aiškėja dabar, tvirčiausias ir visapusiškiausias imunitetas susidaro gavus vieną vakcinos dozę jau po persirgimo. Visgi specialistai akcentuoja, kad tai jokiu būdu nėra paskata siekti užsikrėsti koronavirusu.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako norinti, kad kolektyvinis imunitetas Lietuvoje nuo COVID-19 būtų pasiektas iki rudens, kadangi kitu atveju susirgimų rodikliai gali išaugti. „Labai norėčiau, kad pasiektume iki rudens, nes priešingu atveju bijau, kad ruduo gali laukti gana nemalonus“, – penktadienį LRT radijui sakė Vyriausybės vadovė. „Atvejų skaičius veikiausiai pradės augti netrukus.

Stiprus imunitetas ypatingai svarbus šiandien, pasaulinės koronaviruso pandemijos akivaizdoje. Imunitetą stiprinti galima įvairiai, tačiau bene geriausias būdas tai daryti – užtikrinti, kad organizme būtų pakankamai naudingųjų mineralų, vitaminų ir kitų medžiagų.  Pandemija pakeitė mūsų mitybos įpročius Norint apsisaugoti nuo infekcijų ar su jomis efektyviai kovoti, reikia atkreipti dėmesį į savo mitybą.

Ekspertai ruošiasi svarstyti ne tik antikūnų testo į Galimybių pasą įtraukimą, bet ir ilgiau nei pusmetį po persirgimo „galiojantį“ imunitetą. Tai patvirtinusi premjerės patarėja teigė, kad apskritai toks įrankis kaip Galimybių pasas greičiausiai galios iki tol, kol COVID-19 bus pripažinta kaip sezoninė liga.

Keliones po Europą palengvinti turintis Skaitmeninis COVID-19 pažymėjimas Lietuvoje turėtų pradėti veikti jau kitą pirmadienį. Žaliuoju pasu dar vadinamas skaitmeninis sertifikatas jau naudojamas septyniose Europos Sąjungos šalyse. Sveikatos Apsaugos ministerija sako, kad jį Lietuvoje bus galima naudoti ir vietoj Galimybių paso. Skaitmeninis COVID-19 pažymėjimą galės gauti visi visi paskiepyti, šia liga persirgę arba neigiamą testo atsakymą turintys europiečiai.

Europa vienu žingsniu arčiau „žaliojo paso“. Bloko šalys ir Europos Parlamentas susitarė dėl europinio sertifikato, kuris atvers keliones pasiskiepijusiems, persirgusiems ar neigiamą koronaviruso testą turintiems žmonėms. Gali būti, kad Bendrijoje „Žaliasis pasas“ įsigalios jau nuo liepos. „Žaliasis pasas“ laikomas pagrindiniu įrankiu vasaros atostogoms Europoje išgelbėti, kuris leis nuo turizmo priklausančioms valstybėms atverti sienas Bendrijos keliautojams.

Galimybių pasas jau paruoštas startui. Nuo pirmadienio su juo gyventojai galės mėgauti švelnesniais karantino ribojimais. Tiesa, kai kurie verslai nusprendė tokį pasą boikotuoti. Neva, toks pasas – diskriminacija neskiepytiems ir nepersirgusiems, todėl privilegijų jo turėtojams nesuteiks. Prieš galimybių pasą jau pasisako ir Šiaulių meras.  Lengviausias būdas kaip gauti galimybių pasą – nueiti į puslapį gpasas.lt.

Iš pareigų savo noru traukiasi Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus vadovė Jurga Mickienė – jos prašymas patvirtintas antradienį, pranešė naujienų portalas delfi.lt. Pastarąsias dvi savaites ji buvo nušalinta nuo pareigų atliekant tarnybinius patikrinimus dėl galimo neteisėto disponavimo tarnybinę paslaptį sudarančia informacija ir dėl galimo netinkamo pareigų atlikimo.

Sveikatos apsaugos ministerija moja ranka į ekspertų siūlymų neskiepyti „AstraZeneca“, kitaip „Vaxzevria", vakcina jaunų žmonių ir nusprendė toliau vakcinuoti visus pilnamečius šalies gyventojus. Ministerijos teigimu, riboti skiepijamų žmonių amžiaus nerekomenduoja ir Europos Vaistų agentūra. Pasak onkoimunologo Mariaus Striogos, klinikiniai tyrimai rodo, kad „Vaxzevria“ vakcina yra efektyvesnė ir saugesnė  senjorams nei jaunimui.

Nuo koronaviruso Santaros klinikose mirė jauna 23 metų mergina. Ukmergiškė koronavirusu užsikrėtė balandžio pradžioje ir ilgą laiką medikai ją gydė Santaros klinikose. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, kaip ir kur jauna mergina užsikrėtė COVID-19, kol kas nėra žinoma. Mergina nuo koronaviruso nebuvo paskiepyta. Plintant viruso atmainoms, serga vis jaunesni, o Lietuva jau laukia sprendimo, ar galės „Pfizer" vakcina skiepyti ir paauglius.

Paaiškėjo, kaip Lietuvoje vyks masinė gyventojų vakcinacija. Sveiktos apsaugos ministerija kiekvienos gegužės mėnesio savaitės pradžioje leis savivaldybėms skiepyti vis jaunesnius gyventojus. Taip gegužės 31-oji taps pirmąja masinio gyventojų vakcinavimo diena šalyje. Tiesa, dalyje regionų masinė vakcinacija prasideda anksčiau. Savivaldybių merai nori greičiau panaudoti mažiau populiarias „AstraZeneca“ vakcinas. Vakcinas nuo Covid-19 greitai galės gauti visi Lietuvos gyventojai.

Infekcinių ligų prevencija yra geriau nei gydymas ir tai ypač tinka kalbant apie koronavirusą. Kaip ir su kitais virusais, kovai su COVID-19 šiuo metu trūksta perspektyvaus gydymo – turimos vakcinos veiksmingai stabdo užsikrėtimus, tačiau rimtos infekcijos vis dar žudo žmones daugelyje pasaulio kampelių. Dažniausias gydymo būdas yra paciento aprūpinimas deguonimi ir jo palaikymas stabilioje būsenoje, kol jo imuninė sistema kovoja su viruso dalelėmis.

Vyriausybė pritarė galimybių pasui ir skelbia, kad jis įsigalios jau nuo gegužės 24-os dienos. Šiuo pasu galės naudotis tie, kurie yra skiepyti arba prasirgę koronavirusu, arba turi neigiamą testo rezultatą. Valdžia skelbia, kad testą bus galima pasidaryti nemokamai, tačiau jį atlikti bent kol kas galimybės gali būti ribotos. Beje, kad spėtumėte po testo pasinaudoti galimybių pasu, teks skubėti – jis galios tik parą, o po vakcinos jį gausite toli gražu ne iš karto.

Žmogaus kūnas (tinkamai funkcionuodamas) turi neįtikėtiną apsaugos sistemą, kuri aptinka pažįstamus ar naujus įsibrovėlius ir pradeda ataką imuninio atsako forma. Giliai jūroje aptiktas atradimas privertė suabejoti viską aptinkančia žmogaus imunine sistema, nes buvo nustatyta, kad naujai atrasti „nematomi“ mikrobai prasibrauna pro mūsų gynybą net neaptikti.

Besiskiepijančių daugėjant, medikai pasakoja ir apie naujausius tyrimus – kas dažniausiai skundžiasi šalutinėmis reakcijomis ir ar jos rodo greičiau besiformuojantį imunitetą?  Vilniaus meras pranešė, kad skiepams registruotis kitą savaitę leis jaunesniems – 45-erių metų sulaukusiems ir vyresniems žmonėms.  Prie ką tik duris atvėrusio didžiausio šalyje masinės vakcinacijos centro „Litexpo“ rūmuose – sumaištis.

Ištyrus dar žiemą pirmąjį skiepą nuo COVID-19 gavusių Kauno klinikų medicinos darbuotojų nepageidaujamas reakcijas į skiepą paaiškėjo, kad net daugiau kaip pusė jų susidūrė su vienokio ar kitokio stiprumo reiškiniais. 2,6 proc. jų dėl būklės kreipėsi į gydymo įstaigas. Be kita ko, patyrusieji ryškesnes reakcijas turėjo didesnį imuninį atsaką. Tokius tyrimo duomenis konferencijoje „COVID-19 infekcija ir vakcinacija: ką galime padaryti geriau?“ pristatė Kauno klinikų Šeimos klinikos prof. dr.

Naujas tyrimas žurnale „Science Advances“ pateikė įrodymų, kad raumenų masė galimai yra susijusi su imuninės sistemos sveikata, todėl daugiau raumenų turintys žmonės infekcijas įveikia lengviau. Kaip teigiama darbe, raumenys yra lyg imuninių ląstelių prieglobstis, kur jos gali prisiglausti ir pailsėti nuo nuolatinės kovos su įvairiais užkratais.

Įsigaliojus tvarkai, kai imunitetą įgiję žmonės turi laisvesnes karantino sąlygas nei jo neturintieji, imunitetą nuo koronaviruso reikės pagrįsti e.sveikatos arba gydytojo dokumentu. Sąlygos, kokiais dokumentais remiantis ir kam tikrinant bus galima pasinaudoti persirgusiems ir pasiskiepijusiems skirtais atlaisvinimais, nustatytos ketvirtadienį įsigaliojusiame operacijų vadovo sprendime.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo leisti ilgalaikius pasimatymus su nuteistaisiais, jeigu į juos atvyksta imunitetą dėl skiepo ar persirgimo COVID-19 turintis asmuo. Vyriausybei teikiamas toks karantino reikalavimų pakeitimas. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, nuteistųjų ir suimtųjų lankymas yra apribotas: leidžiami tik trumpalaikiai pasimatymai.

Skiepų kampaniją premjerė Ingrida Šimonytė surengė tautinių mažumų regionuose, kurie skiepijasi lėčiausiai ir vangiausiai. Nors žmones vakcinuotis ragina net ir po miestelius važinėjantys autobusiukai, visgi kai kurie gyventojai laukia rusiškos „Sputnik“ vakcinos ir kategoriškai neigia vakarietiškų skiepų naudą. Iki šiol vangiausiai gyventojus skiepija Šalčininkų, Visagino, Vilniaus rajono savivaldybės.

Milžiniška senjorų eilė nusidriekė prie Vilniaus miesto savivaldybės – „Pfizer“ skiepo atėję pensininkai piktinasi, kad šaltyje  tenka laukti daugiau kaip valandą, o Vyriausybė užsimojo ilginti tarpą tarp dviejų „Pfizer“ vakcinų, mat taip norima paskiepyti kuo daugiau žmonių bent viena doze. Chaosas prie Vilniaus miesto savivaldybės, kur ,,Pfizer“ skiepo laukiančių eilė driekiasi jau net iki „Europos“ prekybos centro.

Šeimos gydytojai šiuo metu sulaukia ne tik besibaiminančiųjų dėl šalutinių skiepų reakcijų, bet ir besidominčiųjų, kiek ilgai vakcinos bus veiksmingos ir kiek truks imunitetas nuo koronaviruso. Anot profesoriaus Juliaus Kalibato, nežinomųjų dėl imuniteto dar daug, tačiau skiepams jokios kitos alternatyvos nėra.  Nors persirgus natūraliai imuniteto apsauga siekia ir daugiau nei pusmetį, kiek ilgai veiks vakcinų sukurta apsauga, dar nėra aišku.

Sustiprinti savo imuninę sistemą galima įvairiausiais būdais. Svarbiausia, žinoma, yra subalansuota mityba, tačiau kai kurios maistingosios medžiagos yra ypatingai svarbios. Mokslininkai atkakliai dirba šioje srityje, ieškodami efektyvių būdų įveikti COVID-19. Jei laikysitės paprastų taisyklių, jūsų imuninė sistema jus apsaugos nuo negandų. Imuniteto stiprinimui padės vitaminas D Vitaminas D yra gyvybiškai svarbus mūsų kaulams ir raumenims.

Nuo seno kalbama, kad pavasarį su gamta atgyja ir peršalimo ligos. Šios kalbos nėra iš piršto laužtos – jau dabar galime pastebėti, kad atšilus draugus ar šeimos narius dažniau puola sloga ar kiti susirgimai. Tai patvirtina ir Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Edita Svikščiūtė. Pavasarį šviečiant saulei norisi vis daugiau laiko praleisti gryname ore, tačiau kartais pasivaikščiojimus tenka atidėti dėl perštinčios gerklės, slogos ar kiti virusinių susirgimų požymių.

Kas gali būti geriau už šiltąjį sezoną, kuomet vis daugiau laiko praleidžiame lauke? Visgi, atėjus pavasariui, virusai niekur nesitraukia, todėl norint išlikti sveikiems ir galėti džiaugtis bundančia gamta, reikėtų stiprinti imunitetą. Pirmiausia, dalykai, kuriuos galite padaryti, kad nenusilptų imunitetas ir neužsikrėstumėte ligomis – pakankamai miegoti, reguliariai mankštintis, plauti rankas ir, žinoma, pasirūpinti tinkama mityba. Būdai, kaip stiprinti imunitetą: 1. Sveikai maitinkitės.

Kol Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prašo išaiškinimo, ar persirgusiems COVID-19 asmenims gali užtekti vieno skiepo, kai kurie šalies infektologai šiuo metu siūlo užsiimti daug aktualesniais klausimais. Anot profesoriaus Arvydo Ambrozaičio, tokios diskusijos visiškai neracionalios, kai penktadalis pakviestųjų skiepytis tiesiog neatvyksta.

Prie Širvintų kultūros centro nusidriekė gyva žmonių eilė, kur be jokios registracijos gyventojai plūsta skiepytis „AstraZeneca" vakcina. Skiepą gavo eilėje laukę ne vyresni nei 65 metų širvintiškiai, vakcinuotis miesto valdžia pakvietė ir policijos pareigūnus, ugniagesius, švietimo įstaigų darbuotojus. Tiesa, pastarųjų skiepui Širvintų merė Živilė Pinskuvienė prisipažįsta neklaususi Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo. Neva dėl to pati priima atsakomybę.

Teatras, pramogos, koncertai, restoranai tik COVID-19 imunitetą turintiems vilniečiams, kitiems ir toliau namai ir karantinas. Vilniaus meras siūlo įvesti imuniteto pasą, kuris suteiktų galimybę persirgusiems ir paskiepytiems naudotis įvairiomis paslaugomis, kuriomis karantino metu likusi visuomenė naudotis negali. Jei toks modelis pasiteisintų, imuniteto pasus galėtų turėti ir visos šalies tautiečiai, ne tik vilniečiai.  Vilniuje esantis sporto klubas – apmiręs.

Vėl skiepijant „AstraZeneca“ vakcina, poliklinikos bando prisišaukti jos norinčius žmones. Žmonės dabar gali gali rinktis, kurios vakcinos nori.  Iš savivaldybių, kuriose skiepijama lėčiausiai, Sveikatos apsaugos ministerija nori atimti užsigulėjusias vakcinas ir jas perskirstyti.  Vos tik sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys davė leidimą vėl naudoti „AstraZeneca“, poliklinikų darbuotojai pradėjo skambinti gyventojams – klausia, ar norėtų būtent šios vakcinos.

Viena iš labiausiai aptariamų maistinių medžiagų šiais laikais, turinti įtaką žmogaus organizmo gerai savijautai, yra vitaminas D. Šiandien ir jaunas, ir senas žino, kad vitaminas D itin svarbus žmogaus kaulams, raumenims, dantims bei bendrai imuninei sistemai, o jo trūkumas (nustatomas specialiu tyrimu) – gali būti įvairių negalavimų priežastis.  Sveikam žmogui vitamino D paros poreikis yra 600IU, vyresnio amžiaus – šis skaičius gali siekti 800IU.

Vieni žmonės gimsta ir lieka sveiki, o kiti – deja ne. Atsakymų į klausimą, kodėl taip yra, ieškosime jau šį sekmadienį, laidoje „Sveikata.lt“. Vidaus ligų gydytojas Virginijus Šapoka teigia, kad labai didelę įtaką lėtinių ir onkologinių ligų atsiradimui turi mūsų gyvenimo būdas.  Lėtinės ligos, o ypač vėžys – ko gero daugumai yra pati baisiausia diagnozė. Tačiau vienus tokia žinia aplenkia, o kitus paliečia ir rimtai paveikia gyvenimo ritmą.