įmonės

Galimybėmis persikelti į Lietuvą domisi daugiau nei pusšimtis Baltarusijos informacinių technologijų (IT) įmonių, tačiau to kol kas padaryti negali dėl teisinių kliūčių, teigia valstybinės agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas. Pasak jo, dėl krizės Baltarusijoje visos kaimynės sulaukia šios šalies IT kompanijų užklausų perkelti verslą. „Lietuvoje taip pat turime jau dabar virš 60 įmonių (ir jų skaičius kas dieną auga), besidominčių galimybe investuoti Lietuvoje.

Augantys koronaviruso atvejai šalyje koreguoja ir atskirų įmonių ar valstybinių institucijų darbo rutiną. Tam tikri pakeitimai, taikomi įmonėse, koreguoja ir paslaugų suteikimo galimybes. Ne išimtis ir valstybinė įmonė „Regitra“. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pateikė rekomendacijas, kaip turėtų dirbti įstaigos skirtingose darbo vietose. „Jau ir patys vadovaujamės rekomendacijomis, susitinkame nuotoliniu būdu.

Lietuvoje vis garsiau kalbama apie antrąją koronaviruso bangą. Tad įmonėms vėl tenka pertvarkyti darbą biuruose. Daugelyje darboviečių didžioji dalis darbuotojų taip ir nespėjo grįžti į biurus. Tačiau grįžusių biuruose laukė naujovės, pavyzdžiui, pasitikimo ar apsaugos priemonių rinkiniai, naujos durys, kurias galima atidaryti alkūne.

Dėl koronaviruso neigiamo poveikio sumažėjus vartojimo paklausai krito dažnos Lietuvos įmonės pelnas, sumenko gamybos apimtis ir daugumai įmonių, kol pasieks iki COVID-19 pandemijos buvusį savo finansinės būklės lygį, tai gali užtrukti mažiausiai metus. Taip teigė daugiau kaip pusė Lietuvos banko užsakymu apklaustų įmonių vadovų ar finansininkų.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka savo naujam paskirtam Gardino apskrities gubernatoriui šeštadienį paliepė „užrakinti“ įmones, paskelbusias streikus demonstruojant solidarumą su opozicijos protestuotojais, laikančiais valstybės vadovo perrinkimą suklastotu ir reikalaujančius jo atsistatydinimo. „Prašau gubernatoriaus, vykdomųjų komitetų pirmininkų: jeigu kas nors nenori dirbti – neverskite. Vis tiek jų nepriversime ir neįkalbėsime.

Pavasarį visus vienaip ar kitaip sukaustęs karantinas turėjo įtakos tiek įmonėms, tiek darbuotojams. Visgi teigiama, kad viskas po truputį grįžta į savas vėžes – birželį gyventojų pajamos augo taip pat sparčiai, kaip ir metų pradžioje.

Protestuotojai pirmadienį susirinko prie vieno fabriko ir valstybinės televizijos būstinės Minske, Baltarusijos opozicijai paraginus surengti visuotinį streiką dėl ginčijamų rinkimų. Naujienų agentūros AFP žurnalistai matė protestuotojus, mojuojančius opozicijos baltai raudonai baltomis vėliavomis prie Valstybinės Baltarusijos televizijos ir radijo kompanijos (BTRK) būstinės ir Minsko ratinių vilkikų gamyklos (MZKT), kur apsilankė Aliaksandras Lukašenka.

Baltarusijoje dėl masinių protestų atjunginėjamo interneto pasekmes pajuto ir šalyje veikiančios lietuviškos įmonės, tačiau didesnių gamybos procesų sutrikimų bendrovės nefiksuoja. Kaip rašo portalas 15min.lt, koncerno SBA vadovai susidūrė su problemomis bendraujant su Mogiliovo laisvojoje ekonominėje zonoje dirbančia įmonių grupei priklausančia baldų gamykla „Mebelain“. Tačiau anot SBA viceprezidento Egidijaus Valentinavičiaus, interneto trikdžiai gamybos procesams įtakos neturėjo.

Laukiant galimos antrosios koronaviruso CIVOD-19 krizės bangos baimių dėl vidaus vartojimui skirto verslo nėra daug, nes jos metu ketinama taikyti tik tikslines ribojančios priemones, tuo metu į eksportą nukreipta Lietuvos ekonomikos dalis kelia didesnį nerimą, tvirtina ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. „Situacija čia labiausiai priklausys nuo padėties, kokia susiklostys eksporto rinkose.

Įmonėms, kurių veikla dėl koronaviruso krizės buvo sustabdyta ar apribota, jau išmokėta iki šiol išmokėta beveik 5,6 mln. eurų nuomos subsidijų. Vien liepą išmokėta 3,97 mln. eurų, BNS informavo paramą administruojanti „Invega“. Per mėnesį „Invega“ gavo 2,1 tūkst. paraiškų. 183 paraiškos grąžintos tikslinti. Per mėnesį patvirtintos 907 paraiškos, pagal jas bus išmokėta 6,6 mln. eurų, o vidutinė vienos kompensacijos suma – apie  7,7 tūkst. eurų.

Nuo šeštadienio sugrąžinus privalomą kaukių dėvėjimą vidaus patalpose, už šio reikalavimo nesilaikymą bus galima bausti ne tik įmones, bet ir fizinius asmenis, BNS penktadienį informaciją patikslino Sveikatos apsaugos ministerija. „Ekstremaliosios situacijos metu baudas galima skirti ir fiziniams, ir juridiniams asmenims, jei nesilaikoma Operacijų vadovo sprendime numatytų taisyklių, šiuo atveju – jei nedėvima kaukių“, – BNS sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė.

Nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusios, per karantiną parduotuvių duris užvėrusios įmonės atsidūrė biurokratų pinklėse. Smulkios ir vidutinės įmonės teikia paraiškas, nuomos kompensacijoms gauti, tačiau valdininkai vieniems parduotuvėms pinigus išmoka, o kitoms atšauna, kad parama formaliai nepriklauso. Ekonomikos ir Inovacijų ministerija aiškina, kad pagal dabartinę tvarką nuomos kompensaciją gali gauti prekybininkai, o tie kas yra ir prekybininkas ir gamintojas jau nebe.

JAV Teisingumo departamentas antradienį apkaltino du Kinijos kompiuterinius įsilaužėlius vogus prekybos paslapčių iš įmonių vienuolikoje valstybių, įskaitant Lietuvą. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius BNS patvirtino, kad Lietuvos tarnybos tiria šį atvejį, bendraudamos su tarptautiniais partneriais. JAV pareigūnai teigia, kad Kinijos programišiai pastaruoju metu mėgino atakuoti bendroves, kuriančias vakcinas nuo naujojo koronaviruso.

Autoservisų savininkams, auklėms ar pastatų remontininkams nuo liepos 1 d. tenka iš naujo pasukti galvą dėl mokestinių klausimų, taip pat ir dėl veiklos reglamentavimo – tuo besiverčiantiems asmenims buvo panaikinti verslo liudijimai. Dėl šios priežasties kai kurie autoservisų atstovai tikina, kad kainos kils, todėl suremontuoti automobilį gali atsieiti brangiau.

Darbo inspekcija kyla į kovą ir ėmė kaip reikiant kratyti įmones, kuriose ir po karantino darbuotojai yra išleisti į prastovas. Pasirodo, piktnaudžiaujančių netrūksta – dalis darbdavių skelbia, kad nėra užsakymų, išleidžia darbuotojus į prastovas, tačiau toliau nelegaliai pluša, bet ir gauna valstybės pinigus.  Karantinas baigėsi ir Valstybinės darbo inspekcijos komanda keliauja į planinį reidą.

Siekiant persiorentuoti į inovatyvias veiklas ir taip prisitaikyti prie koronaviruso krizės sukeltų aplinkybių, 325 turizmo paslaugas teikiančios įmonės ir turizmo verslo asociacijos prašo 9 mln. eurų paramos inovatyvioms veikloms. Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, prašomų finansuoti išlaidų suma jau viršijo numatytą biudžetą – 6 mln. eurų. „Karantinui pakeitus visų gyvenimo būdus, turizmas tapo vienu labiausiai paveiktų sektorių tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje.

Nuo liepos pradžios kultūros, pramogų ir sporto renginiuose gali dalyvauti daugiau žiūrovų – uždarose erdvėse iki 200, atvirose – iki tūkstančio, tačiau organizatoriai renginių proveržio nesitiki. Uždarose patalpose vykstančiuose renginiuose saugaus dviejų metrų atstumo galima ir nesilaikyti, jeigu užtikrinama, kad dalyviai viso renginio metu dėvi veido apsaugos priemones. Atvirose erdvėse turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei vieno metro atstumas tarp žiūrovų.

Vos prieš savaitę prie Klaipėdos uosto vairo stojo naujas jo vadovas Algis Latakas. Nors konkursą naujoms pareigoms jis laimėjo beveik prieš 2 mėnesius, kilus įtarimams dėl vadovo skaidrumo ir interesų konflikto ilgai užtruko naujojo vadovo patikra. Įtarimų kilo, nes A. Latakas ilgus metus dirbo didžiausioje uosto įmonėje „Klasco“. Taip pat pernai jis su kitais uosto įmonių vadovais dalyvavo Klaipėdos miesto tarybos rinkimuose ir finansiškai rėmė atstovaujamą „valstiečių“ partiją.

Valdantieji nusiteikę pakeisti valstybės ir savivaldybių įmonių valdybų sudarymo tvarką – siekiama sumažinti nepriklausomų narių, juos pakeičiant valstybės tarnautojais.   Dabar Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas numato, kad į valdybas turi būti skiriami ne tik valstybės tarnautojai – nepriklausomi nariai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę valdybos.   Valdantieji siekia, kad nepriklausomų narių turi būti tik penktadalis.

Vyriausybė pirmadienį posėdyje pritarė siūlymui suteikti galimybę valstybės ar savivaldybės įmonėms mokėti mažesnes pelno įmokas į biudžetą, jei jos galėtų tapti nemokios šalį ištikus krizei, pavyzdžiui, karui, ekstremaliai situacijai, karantinui. Praėjusią savaitę tam buvo pritarta pasitarime.

Prezidentui vetavus įstatymų pataisas, numatančias pertvarkytos Kelių direkcijos valdybą suformuoti iš valstybės tarnautojų daugumos, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad tarnautojai turi turėti didesnę įtaką valstybės ir savivaldybių įmonėse.    „Taip, be abejo, nes valstybė turi turėti kažkokią bent įtaką, kalbant apie valstybės valdomas ir savivaldybių įmones. (...) Valstybė turi turėti daugiau įtakos. Nebūtinai tai turi būti absoliuti dauguma, bet iki 50 proc.

Seimas spręs, ar keisti įmonių valdybų formavimo tvarką, leidžiant jų  daugumą sudaryti iš valstybės ar savivaldybių tarnautojų.   Parlamentarai ketvirtadienį priėmė svarstyti tokias Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pataisas: už balsavo 49 Seimo nariai, prieš – keturi, o susilaikė septyni. Toliau pakeitimai Seime bus svarstomi birželio pabaigoje.

Švelninant karantino sąlygas vis daugiau nuomininkų pradeda grįžti į biurus. Jie pripažįsta, kad šis procesas bus lėtas ir ilgas, nes reikia iš naujo suplanuoti darbą ir darbuotojų nenoro ar baimės grįžti. Tūkstančius darbuotojų turinčios didžiosios šalies bendrovės ir paslaugų centrai Vilniuje šią savaitę skelbia pradedantys grąžinti darbuotojus į biurus. Kai kuriuose didžiuosiuose biuruose jau dirba 10-25 proc.

Valstybei šią savaitę pradėjus mokėti subsidijas smulkioms, iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms, joms jau išmokėta apie 9 mln. eurų, pranešė laikinai Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujantis Žygimantas Vaičiūnas. Pasak jo, pirmieji pinigai šioms įmonėms išmokėti ketvirtadienį, mokėjimai tęsiami penktadienį. „Vakar buvo atliktos pirmosios išmokos, šiai dienai eina antrasis išmokų srautas. Iš esmės turėsime dabar išmokėtą maždaug 9 mln. eurų sumą mikro įmonėms, maždaug 6 tūkst.

Papildomai paramai nuo karantino nukentėjusioms ypač mažoms – iki devynių darbuotojų turinčioms įmonėms skirta iki 100 milijonų eurų, o priemonė startuos antradienį, pranešė premjeras Saulius Skvernelis. Anot jo, įmonės galės kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl vienkartinių subsidijų, kurios bus išmokamos per tris darbo dienas. Išmokų dydis priklausys nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių – jei sumokėta iki 1 tūkst. eurų GPM – subsidija sieks 500 eurų, nuo 1 iki 2 tūkst.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba pirmadienį pranešė, kad atlikusi patikrinimus dėl subsidijų už prastovas, pažeidimų rado aštuoniose įmonėse, kur darbuotojai dirbo prastovų metu. FNTT Vilniaus apygardos valdyba šią savaitę tikrino siuvimo, didmeninės farmacinės veiklos, prekybos automobilių padangomis, naftos produktais, buhalterinės apskaitos tvarkymo ir kitas įmones, gavusias valstybės subsidijas. Rasti pažeidimai dvejose sostinės bendrovėse.

Kol darbuotojai karantinuojasi, vietoj jų biuruose ar restoranuose šeimininkauja tarakonai ir žiurkės. Kai kurios su šiais kenkėjais kariaujančios įmonės sako gaunančios kone dvigubai iškvietimų, nei buvę iki karantino. Mat atėję trumpam į darbą žmonės randa ir žiurkių sugraužtus laidus, ir tarakonus, keliaujančius iš patalpos į patalpą. Daugiau tarakonų ir žiurkių tenka naikinti ir daugiabučiuose, kur neseniai buvo užvirinti šiukšlių vamzdžiai.

Su įmonėmis, kurios patiria nuostolių dėl paskelbto karantino, jau pasirašytos 649 sutartys dėl mokestinių paskolų atidėjimo ar išdėstymo dalimis, iki šiol mokestinių paskolų suteikta už 12,46 mln. eurų, penktadienį pranešė Vyriausybė. Jos teigimu, taip pat sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmai. Šiuo metu mokestinių nepriemokų suma siekia virš 246 mln. eurų bei yra 52 tūkst. mokesčių mokėtojų, iš kurių laikinai nevykdomas nepriemokų išieškojimas.

Nuo šių metų pradžios sukčiams iš šalies gyventojų ir įmonių pavyko išvilioti daugiau kaip 550 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Tiesa, banko saugumo specialistams pavyko užkirsti kelią daliai neteisėtų operacijų ir grąžinti klientams virš 150 tūkst. eurų. Saugumo specialistai įspėja, kad sukčiai siekdami išvilioti gyventojų lėšas gali bandyti naudotis ir COVID-19 situacija, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Didžiausi atlyginimai Lietuvos įmonėse ir organizacijose vasarį, palyginti su šių metų sausiu, buvo mažesni. Visgi didžiausių atlyginimų dešimtuke visos sumos penkiaženklės, kurias darbuotojams mokėjo užsienio ir Lietuvos bendrovės, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Kokios algos mokėtos kovą, kai buvo paskelbtas karantinas ir daugelis bendrovių užsidarė, bus aišku tik šio mėnesio pabaigoje. Tačiau aišku, kad antrą šių metų mėnesį kai kam mokėtos įspūdingos algos.

Nuo karantino pradžios dirbančiųjų Lietuvoje jau sumažėjo daugiau kaip 8,6 tūkst. Beveik penktadalio ūkio šakų darbuotojų skaičius susitraukė procentu ar daugiau. Tačiau kai kuriuose sektoriuose darbuotojų skaičius ir augo, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Dar tik dvi savaitės praėjo nuo momento, kai didžiajai daliai paslaugų verslo įmonių teko uždaryti fizinių parduotuvių, kavinių ar biurų duris ir pamiršti optimistines nuotaikas, kuriomis gyvenome keletą pastarųjų metų.

Lietuvoje įvedus karantiną dalis įmonių patiria sunkumų užsitikrindamos paskolas iš bankų, dėl to auga alternatyvaus skolinimosi platformų populiarumas, verslas svarsto ir apie tarpusavio kreditavimo priemones, rašo portalas delfi.lt.  Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, kalbėdama apie verslo padėtį šiandien bei apie jo galimybę pasiimti paskolas aiškino, kad situacija labai sudėtinga. Anot jos, atsiskaitymai tarp įmonių yra sutrikę.

Lietuvoje paskelbus karantiną iškart keitėsi ir verslo sąlygos, įmonės susidūrė su daugybe teisinių iššūkių – kaip spręsti darbo teisės klausimus, kaip suvaldyti tiekimą ir santykius su tiekėjais, kaip elgtis su įsipareigojimais klientams. Nemokamas atostogas arba prastovas renkasi ne visi.

Vyriausybės atstovai teigia, kad dėl koronaviruso įvestas karantinas neatleidžia įmonių nuo įsipareigojimų vykdymo, o kai kurių didelių bendrovių sprendimas jau pirmą dieną skelbti apie sustabdytus užsakymus ir atidėtus mokėjimus atskleidžia jų požiūrį į socialinę atsakomybę. „Vyriausybės sprendimas net ir dėl karantino neatleidžia įmonių nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo“, – BNS trečiadienį sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

Leidimus gaminti dezinfekcinį skystį įmonės gaus dar ketvirtadienį, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. (SAM) Jos duomenimis, dešimt įmonių atitinka reikalavimus ir gali pradėti jo gamybą. Visos įmonės kartu gali pagaminti apie 2 tūkst. tonų skysčio per mėnesį.  „Visos jos dar šiandien turės reikiamą leidimą tiekti rinkai ir naudoti rankų dezinfekantus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) skelbia atliekanti tyrimą dėl, įtariama, neskaidrią prekybą mėsos produktais Vilniuje ir Vilniaus apskrityje. Kaip ketvirtadienį pranešė FNTT, keturių sostinėje registruotų įmonių vadovai ir akcininkai nuo 2014 metų gegužės iki 2020 metų sausio į apskaitą galimai neįtraukė, nedeklaravo pardavimų iš viso už daugiau nei 1,4 mln. eurų. Įtariama, kad tokiu būdu žala valstybės biudžetui siekia daugiau nei pusę milijono eurų: 295 tūkst.

Didžioji dauguma Lietuvos įmonių vadovų ir toliau ketina kelti atlyginimus darbuotojams. Visgi pastebima – nors atlyginimai didėja jau kelerius metus, įmonės vis dar jaučia kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, o tai viena esminių priežasčių stabdančių verslo plėtrą. „PwC“ atlikta verslo įmonių vadovų apklausa Baltijos šalyse rodo, kad Lietuvos vadovai nors ir darosi atsargesni prognozuodami savo įmonės pajamų augimą, net 88 proc. iš jų vis dar planuoja didinti atlyginimus, o likę 12 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pareiškė, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius „įdarbino“ mažiausiai 20 savo partiečių ir su jais susijusių žmonių ministerijai pavaldžiose įmonėse.

Lietuvoje keičiantis atsisveikinimo tradicijoms ir populiarėjant ekologiškam laidojimo būdui – kremavimui, vis daugiau šalies gyventojų renkasi pagarbaus ritualinio kremavimo paslaugas. Per 2019 m. vieninteliame Lietuvoje veikiančiame „Lietuvos krematoriume“ atlikti 4902 kremavimai, tai yra 29 proc. daugiau nei 2018 m. „Lietuvos krematoriumo“ direktorius Bernardas Vilkelis pastebi, kad kremavimų skaičius tendencingai didėja nuo pat įmonės veiklos pradžios – 2012 m. kremuota 3,5 proc.

Alytaus miesto savivaldybė pirmadienį skelbia nuo antradienio atšaukianti draudimą vykdyti veiklą netoli degančios padangų perdirbimo gamyklos „Ekologistika“ esančioms įmonėms. „Kadangi gaisras stipriai malšinamas, vėjo kryptis nebus vien į Pramonės rajoną, todėl Ekstremalių situacijų komisija nusprendė nebeblokuoti kelių į Pramonės rajoną. Komisijos rekomendacija nedirbti lieka, tad darbdaviai protingi žmonės ir galės priimti sprendimus“, – BNS sakė Alytaus meras Nerijus Cesiulis.

Kaune – karas dėl šiukšlių. Mieste atliekas tvarkanti įmonė kaltina pakaunės bendrovę, kad ši braunasi į miestą ir iš didelių įmonių veža ne tik leistinas šiukšles, bet ir komunalines atliekas. O klientus esą vilioja pasiūliusi keliais centais pigesnius tarifus. Prabilta ir apie neva apgaulingas schemas, tačiau konkurentai tokius įtarimus neigia. Kaune verda aistros, primenančios populiaraus televizijos serialo „Sopranai – mafijos kronika“ peripetijas. Tik ne dėl mafijos, o dėl šiukšlių.

Aukštaitijos verslininkų siaubas – naktiniai seifų plėšikai įkliuvo. Panevėžio policijos pareigūnams kartu su kolegomis pavyko pričiupti po regioną siautusią įtariamą vagių gaują: sulaikyti 4 vyrai užsieniečiai, į Lietuvą atkeliaudavo net iš Makedonijos ir Albanijos. Įtariama, kad nesugaunamais praminti plėšikai šalies įmones galėjo siaubti beveik metus.

Per pirmąjį 2019 m. pusmetį „Swedbank“ su šalies įmonėmis pasirašė automobilių lizingo sutarčių už beveik 31 mln. eurų sumą, tai yra 7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. „Swedbank“ duomenimis, 4 iš 5 verslo įmonių lizingu įsigyjamų automobilių buvo nauji. Didžiausias automobilių finansavimo poreikio šuolis fiksuotas tarp smulkių ir vidutinių įmonių, rašoma banko pranešime spaudai.

Praėjusį mėnesį dešimtyje Lietuvos bendrovių mokėtų algų vidurkis beveik siekė 16 tūkst. eurų „ant popieriaus“. „Sodros“ duomenimis, didžiausias algų vidurkis liepą fiksuotas verslininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojamoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovėje „M.M.M. Projektai“. Jos darbuotojams vidutiniškai mokėta 41 tūkst. eurų alga, neatskaičius mokesčių. Bendrovėje dirba 9 apdrausti darbuotojai.

Seime nuo 2017 metų pradėti svarstyti įstatymo pakeitimai, ar leisti verslininkams naudoti nelietuviškus pavadinimus steigiant naują įmonę, tačiau jie iki šiol yra atidėliojami. Nepaisant to, bendrovės, teikiančios įmonių registravimo paslaugas, vis tiek geba įteisinti užsienietiškus pavadinimus. Tiesa, už tokią paslaugą gali tekti sumokėti dvigubai.

  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) į viešai prieinamą nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą įtraukė pirmas 4 bendroves. Kai kurios jų piktinasi esą neproporcinga sankcija ir didžiule žala reputacijai, rašo portalas 15min.lt.

Nedeklaruoto darbo atvejų Lietuvoje mažėja, tačiau daugėja nelegaliai dirbančių užsieniečių, skelbia Valstybinė darbo inspekcija. Pasak vyriausiojo darbo inspektoriaus Jono Griciaus, kvalifikuotos darbo jėgos stoka, paprastesnis trečiųjų šalių piliečių įdarbinimas ar komandiravimas suteikia daugiau galimybių uždirbti tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tačiau nesąžiningi darbdaviai neretai naudojasi pigia darbo jėga, nemokėdami mokesčių.

Marijampolėje esančiose įmonėse rasti trys kilogramai, įtariama, kokaino. Jo rinkos vertė siekia apie 300 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė Marijampolės apskrities policija. Taip pat prie narkotinės medžiagos rasti du nelegalūs koviniai pistoletai su šoviniais. Kriminalinės policijos pareigūnai sulaikė 1964 metais gimusį bendrovių vadovą. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, asmuo teismo sprendimu suimtas vienam mėnesiui. Tyrimą kontroliuoja Kauno apygardos prokuratūra.

Kasdienis kiekvieno verslo galvosūkis – kaip išsiskirti iš konkurentų ir išlikti konkurencingam? Siekdami išspręsti šiuos iššūkius įmonių vadovai ne tik didina įmonės našumą, bet ir ieško galimybių klientams pasiūlyti naujoves, gilinasi ir sprendžia rinkos poreikių klausimus bei ieško galimybių praplėsti verslo ribas užsienio šalyse.