ignalinos ae

Europos Komisija (EK) Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui 2021–2027 metų Europos Sąjungos biudžete siūlo skirti 552 mln. eurų – 230 mln. eurų mažiau nei norėtų Lietuva. EK atstovybė Lietuvoje atstovė Agnė Kazlauskaitė BNS paaiškino, kad tai yra galutinis Komisijos pasiūlymas, o vėliau dėl to valstybės narės dar derėsis Europos Sąjungos Taryboje ir Europos Parlamente. Energetikos ministerija anksčiau skelbė, kad naujajame ES biudžete IAE uždarymui reikėtų apie 780 mln. eurų.

Lietuvai rengiantis naujoms deryboms dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo finansavimo, buvęs premjeras Algirdas Butkevičius teigia, kad prieš pradėdamas pareigas susidūrė su rimta projekto finansavimo nutraukimo rizika, rašo portalas delfi.lt.

Nacionalinio Ignalinos atominės elektrinės (AE) eksploatavimo nutraukimo fondo pajamos 2017 metais buvo 1,88 mln. eurų, o išlaidos – 3,72 mln. eurų, arba atitinkamai 24,6 proc. ir 20 proc. mažesnės negu planuota. 2017 metų pabaigoje fondo lėšų likutis buvo 373,6 tūkst. eurų – beveik 6 karto mažiau nei pernai (2,212 mln. eurų), nurodoma fondo ataskaitoje, kuri trečiadienį bus pristatyta Vyriausybei.

Europos Parlamento narys, buvęs finansų ministras Zigmantas Balčytis sako, kad Europos institucijose vyks „didelė kova“ dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui skiriamos paramos būsimoje 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) finansinėje perspektyvoje. Pasak Z. Balčyčio, procesas bus sunkus dėl „Brexit“, tačiau Lietuva neketina nuleisti rankų. „Būkim realistai, bus didelė kova dėl ateinančios septynerių metų laikotarpio finansinės perspektyvos.

Europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ įgyvendinančios bendros trijų Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ stebėtojų tarybai ketvirtadienį ketinant spręsti dėl įmonės vadovės Baibos Rubesos galimybių toliau dirbti, Lietuvos susisiekimo ministras sako, jog daugumai akcininkų nepasitikint, vadovas turėtų pasitraukti. Tačiau Rokas Masiulis pabrėžia, jog projektas ir jo sėkmė yra svarbiau nei vadovas, todėl nepaisant konflikto, darbas turi vykti toliau.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, jog gavo patikinimą iš Europos Komisijos atstovo, kad Ignalinos atominės elektrinės (AE) finansavimo būdas iš Europos Sąjungos lėšų po 2020 metų neturėtų keistis, rašo „Verslo žinios“. „Gavau viceprezidento Šefčovičiaus sveikinimą su atskira biudžeto eilute naujoje ES finansinėje perspektyvoje – iš esmės tai yra Komisijos pateiktas pasiūlymas, kad ateinančioje finansinėje perspektyvoje Ignalinos AE uždarymo projektui išliktų atskira biudžetinė eil...

Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) pareiškė, kad nebeveikiančioje ir uždarymo projektus įgyvendinančioje Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) neįvyko jokių visuomenei pavojingų incidentų. Tai rašoma penktadienį Minskui išsiųstoje atsakomoje notoje dėl pernai gruodį tariamai įvykusio incidento IAE.

Minskas trečiadienį įteikė notą Lietuvai dėl viešai paskelbtos informacijos apie nesklandumus nebeveikiančioje Ignalinos atominėje elektrinėje (AE), tvarkant radioaktyvias atliekas. Baltarusijos Užsienio reikalų ministerija (URM) pranešė išsikvietusi ambasadorių Andrių Puloką ir įteikusi notą, kuria reiškiamas susirūpinimas, jog apie įvykį Ignalinos AE nebuvo pranešta Baltarusijai.

Ignalinos atominėje elektrinėje (AE) praėjusių metų pabaigoje įvyko incidentas, apie kurį nebuvo pranešta visuomenei. Iš senų saugyklų į naujas iškeliant radioaktyvias atliekas, paaiškėjo, kad jų radiacinis lygis yra didesnis nei apskaičiuota. Jei atliekos iš reaktorių būtų sukrautos į konteinerius, kaip ir planuota, galėjo įvykti tam tikra reakcija.

 Į Lietuvą kitą mėnesį atvyks europarlamentarų delegacija domėtis Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projektais. Parlamentinio Biudžeto kontrolės komiteto nariai per vizitą balandžio 4–6 dienomis lankysis pačioje jėgainėje, susitiks su Seimo ir Finansų ministerijos atstovais, BNS patvirtino Europos Parlamento informacijos biuras. Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) institucijos pradeda diskusijas dėl naujo 2021–2027 metų biudžeto.

Teisėsaugos įtarimų dėl galbūt neskaidraus įmonės turto pardavimo sulaukęs Ignalinos atominės elektrinės (IAE) generalinis direktorius Darius Janulevičius traukiasi iš pareigų. Skelbiama, kad toks sprendimas priimtas abipusiu sutarimu. „Pastaruoju metu Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo procese buvo pasiekta akivaizdi pažanga – nebeliko vėlavimų ir problemų dėl lėšų panaudojimo efektyvumo.

 Už Europos Sąjungos (ES) biudžetą atsakingas eurokomisaras Guentheris Oettingeris (Giunteris Otingeris) ketina padėti Lietuvai užsitikrinti tolimesnį bendrijos finansavimą Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui. Anot jo, Lietuva pati nesugebėtų pakelti tokios didelės finansinės naštos viena.

 Europos Sąjunga (ES) žada toliau finansuoti nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymą, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Anot jo, tokį pažadą jis išgirdo iš eurokomisaro Guentherio Oettingerio (Giunterio Otingerio), atsakingo už ES biudžetą. „Jie (ES - BNS) supranta mūsų poreikį. (...) Komisaras Oettingeris pasakė, kad puikiai supranta šią padėtį ir kad tai - Europos įsipareigojimas ir jis bus garbingai vykdomas.

Europos Sąjunga turi remti nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymą, nes vienai Lietuvai tai yra per didelė našta, prieš susitikimą su už biudžetą atsakingu eurokomisaru Guentheriu Oettingeriu (Giunteriu Otingeriu) sako premjeras Saulius Skvernelis. „Artėjanti naujoji finansinė perspektyva, nes matome, kokie yra iššūkiai, kalbant apie Europos Sąjungos biudžetą.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Taline susitiks su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude‘u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu) aptarti galimą Europos Sąjungos (ES) paramą elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa.

Nebeveikiančios Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui nuo 2018 iki 2038 metų dar reikia 1,6 mlrd. eurų, iš kurių Lietuvos dalis turėtų siekti 314 mln. eurų. Vyriausybė trečiadienį turėtų pavesti Energetikos ministerijai derėtis dėl europinės paramos IAE uždarymui po 2020 metų. Anot ministerijos, siekiant gauti paramą, svarbu, kad Lietuva įsipareigotų pati skirti ne mažesnį finansavimą uždarymui nei dabar.

Lietuvai siekiant, kad Astravo atominė elektrinė (AE) netoli Vilniaus būtų statoma saugiai, laikantis tarptautinių standartų, valdžia ketina riboti elektros pralaidumus su Baltarusija bei apmokestinti elektrą iš kaimyninės šalies. Taip pat siūloma uždrausti Kruonio hidroakumuliacinei elektrinei teikti paslaugas Baltarusijai. Tokios ir kitos priemonės numatomos Energetikos ministerijos parengtame plano projekte, skirtame apsisaugoti nuo Astravo AE grėsmių.

Lietuvai siekiant po 2020 metų toliau gauti Europos Sąjungos paramą Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui, tai priklausys ir nuo „Brexit“ rezultatų, teigia už energetiką atsakingas eurokomisaras Marošas Šefčovičius. „Vienas svarbus donoras (Didžioji Britanija - BNS) pasitrauks ir mes turėsime prisitaikyti. (...) Tai nebus lengva diskusija (apie paramą Ignalinos AE - BNS), tai bus sudėtinga diskusija“, - spaudos konferencijoje ketvirtadienį Vilniuje teigė M. Šefčovičius.

Rekonstruodama Ignalinos atominės elektrinės (AE) pastotę, Lietuva atjungs vieną iš penkių elektros linijų su Baltarusija. Anot energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno, vienu projektu bus įgyvendinti kali tikslai. Trečiadienį Vyriausybė spręs, ar Ignalinos AE ir Utenos pastočių rekonstrukciją, kuri yra svarbi Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Europa, pripažinti valstybinės svarbos projektu.

Baltarusijos prezidentas spaudos konferencijos Minske metu paskelbė, kad Astravo AE bus būtinai pastatyta, o Lietuvos kaltinimus dėl elektrinės saugumo pavadino politiniais. Jis taip pat tikisi prisivilioti buvusius ir „didelę darbo patirtį sukaupusius“ uždaromos Ignalinos AE darbuotojus.

Naujosios Vyriausybės programoje energetikos srityje pagrindiniai prioritetai skirti atsinaujinantiems energijos šaltiniams bei elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa. „Mažiau importuosime, didindami vidaus elektros energijos gamybą, panaudodami vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, siekdami ES ir tarptautinių organizacijų priimtų klimato kaitos mažinimo tikslų.

Jauniausios ministerijos Lietuvoje jau greitai gali nebelikti. Apie tokius planus prakalbo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Baltarusijos prašymas suteikti oficialios informacijos apie Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo eigą yra susijęs su Lietuvos keliamais klausimais dėl kaimyninėje šalyje statomos Astravo AE, teigia Aplinkos ministerijos atstovas. „Mes elektroniniu paštu jų raštą gavome ir žiūrėsime, ko jie prašo. Čia jie daro veidrodinį atvejį. Jeigu mes prašome kažko, tai jie tada pasižiūri, kas pas mus. Tai pilnai susiję su Astravo klausimu.

Baltarusijos prašymas suteikti oficialios informacijos apie Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo eigą yra susijęs su Lietuvos keliamais klausimais dėl kaimyninėje šalyje statomos Astravo AE, teigia Aplinkos ministerijos atstovas. „Mes elektroniniu paštu jų raštą gavome ir žiūrėsime, ko jie prašo. Čia jie daro veidrodinį atvejį. Jeigu mes prašome kažko, tai jie tada pasižiūri, kas pas mus. Tai pilnai susiję su Astravo klausimu.

Daugiau kaip prieš dešimtmetį Europos Sąjungoje ir Lietuvoje startavusi aplinkos taršos leidimų sistema (ATL) bent jau pirmajame jos etape daugeliui šalies įmonių sudarė galimybę gauti papildomo pelno, o viena labiausiai pasipelniusių įmonių buvo Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma didžiausia Lietuvoje šilumos tiekėja „Vilniaus energija“. Europos Sąjungai pradėjus mažinti Lietuvai suteiktą ATL kvotą, viena pirmųjų leidimų trūkumą pajuto iki energetikos sektoriaus pertvarkos veikusi bendrovė Li...

Europos Audito rūmai pareiškė, kad Ignalinos atominės elektrinės (AE), taip pat Bulgarijos ir Slovakijos AE uždarymo projektai gerokai vėluoja, jų finansavimas nėra efektyvus, todėl auditoriai siūlo nuo 2020 metų nebetęsti specialių šių trijų jėgainių uždarymo finansavimo programų. Jų uždarymas galėtų būti finansuojamas iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų, tačiau šalys turėtų įsipareigoti griežtai laikytis konkrečių projektų terminų ir pačios finansuoti dalį darbų.

Baltarusija „Astravo“ AE statybų nestabdo, O Lietuvai tenka ne tik svarstyti kaip tektų apsisaugoti nuo galimos avarijos elektrinėje, bet ir kaip riboti elektrą, patenkančią iš Astravo į Lietuvą, taip stiprinant pozicijas nesaugios elektrinės atžvilgiu.

Europos Sąjungos (ES) finansavimas padės įvairioms teritorijoms Visagino, Telšių ir Tauragės miestuose atgimti naujam gyvenimui. Visagine buvusio karinio miestelio infrastruktūra bus pritaikyta verslui, čia kursis technologijų bei energetikos parkas. Telšiuose bus sutvarkytos netoli miesto centro esančios apleistos teritorijos, o Tauragėje buvusio karinio miestelio pastatai bus pritaikyti bendruomenės poreikiams.

Artėjant avarijos Černobylio atominėje elektrinėje 29-osioms metinėms, Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila ir Seimo narys Audrius Nakas primena, kad 2012 metų spalį vykusiame referendume pareikšta tautos valia, jog Lietuvai naujos atominės elektrinės nereikia, neįgyvendinta. „2012 metų spalio 14 dieną Lietuvos referendumas pasakė „ne“ bet kokiai naujai atominei elektrinei Lietuvoje.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt   Kai 2009 m. buvo uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, Lietuvos importe energetikos išteklių dalis ėmė sparčiai augti. Ir Lietuva iš elektros energijos eksportuotojos tapo viena didžiausių jos importuotojų. Tačiau naujos atominės statyba toliau kalbų taip ir nenuėjo. Išjudinti projekto nepavyko ne tik konservatoriams, bet ir prieš pusantrų metų valdyti sugrįžusiems socialdemokratams.

Šių metų penkių mėnesių centrinės valdžios deficitas sudarė 1,355 mlrd. litų ir buvo 337,6 mlrd. litų arba 0,3 proc. BVP mažesnis nei tą patį praėjusių metų laikotarpį, rodo Finansų ministerijos duomenys. Penkių mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 13,537 mlrd. litų, išlaidos – 14,521 mlrd. litų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-kovą sudarė 0,370 mlrd. litų. Pirmuosius penkis mėnesius 48,8 proc. centrinės valdžios pajamų sudarė mokesčiai, 41,0 proc. – socialinės įmokos.

Europos Parlamentas (EP) antradienį svarstys Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimą naujoje finansinėje perspektyvoje. Be to, kartu bus svarstoma pagalba Bulgarijos ir Slovakijos branduolinių reaktorių uždarymui. EP narys Zigmantas Balčytis BNS sakė, jog 2014-2020 metais Europos Sąjunga rems trijų atominių elektrinių uždarymą pagal atskirą programą. "Tikiu, kad Europos Parlamentas balsuos už šį palankų Lietuvai sprendimą", - BNS sakė jis.

Estijos ekonominių reikalų ir komunikacijų ministerija sveikina Lietuvos planą surengti naują referendumą dėl atominės elektrinės statybų, nes paaiškėtų tolesni Lietuvos planai. „Lietuvos naujasis referendumas tikrai yra sveikinamas.

Šiandien Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) raštu informavo, kad atsižvelgiant į pasiektą pažangą įgyvendinant projektą B1 (Laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla) ir sprendžiant projekto B1 klausimus, tiesiogiai susijusius su saugos klausimais, yra atnaujinamas finansavimas šiam projektui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2013 m. kovo mėn.

Penktadienį turėtų paaiškėti, ar Europos donorai atnaujins pernai gruodį įšaldytą finansavimą vienam pagrindinių Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo projektų – 193 mln. eurų (666 mln. litų) pradinės vertės laikinajai panaudoto branduolinio kuro saugyklai (B1). Be to, Londone vykstančioje donorų asamblėjoje turėtų būti susitarta ir dėl papildomų 55 mln. eurų (189,9 mln.

Lietuvos ekonomikos augimas, bandymai demonopolizuoti energetikos sektorių ir referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės – trys 2012-ųjų įvykiai, kuriuos kaip vienus svarbiausių įvardijo banko „Citadele“ valdybos pirmininkė Alma Vaitkunskienė. - Kokius tris svarbiausius 2012 metų įvykius galėtumėte įvardyti? – Balsas.lt pasiteiravo A. Vaitkunskienės. - Svarbiausi trys įvykiai ir faktai, mano nuomone, buvo susiję su ekonomika.

Dėl Ignalinos atominės uždarymo finansavimo savo nuomonę turės pasakyti ir Europos Parlamentas. Dalis pramonės ir energetikos komiteto narių siūlo keisti teisinį pagrindą, kuriuo remiantis skiriamas finansavimas atominei uždaryti. Jei kitą mėnesį komitetas pritars šioms pataisoms, tai leistų Ignalinos jėgainės projektui skirti daugiau lėšų nei numatė Europos Komisija.

Ignalinos atominės elektrinės (AE), kuri nebeveikia nuo 2010-ųjų, uždarymui 2014-2017 metais siūloma skirti 210 mln. eurų (725,1 mln. litų) Europos Sąjungos paramos. Projektą ketinama baigti po ketverių metų. Tai numatyta naujausiame Europos Sąjungos 7 metų biudžeto projekte. Tačiau planuojama skirti finansavimo suma yra tris kartus mažesnė nei prašė Lietuva. Kaip praneša naujienų agentūra BNS, Briuselyje neabejojama, kad dokumentus pakeisti bus itin sunku.

Finansų ministerijos duomenimis, centrinės valdžios (viešųjų finansų, išskyrus savivaldybes) perteklius, apskaičiuotas grynųjų pinigų pagrindu, rugsėjį sudarė 38,3 mln. litų arba 0,03 proc. prognozuojamo 2012 metų BVP (110 mlrd. 242 mln. litų). Rugsėjo mėnesio centrinės valdžios sektoriaus pajamos sudarė 2 mlrd. 799,6 mln. litų, išlaidos - 2 mlrd. 626,4 mln. litų, o sandoriai su nefinansiniu turtu - 134,9 mln. litų. Daugiausia pajamų rugsėjo mėnesį gauta iš mokesčių (52,8 proc.

Lietuva, kurios energetika yra priklausoma nuo trečiųjų šalių, vis neapsisprendžia dėl atominės elektrinės statybų. Visagino atominės elektrinės generalinis direktorius ir valdybos narys Dr. Rimantas Vaitkus tarptautinėje energetikos konferencijoje bandė dar kartą pažvelgti į teigiamas šio projekto puses.

Ką tik nuskambėjo žinia, esą Vyriausybė trukdo savivaldybėms įsijungti į daugiabučių atnaujinimo procesus, kone specialiai kaišo joms pagalius į ratus ir pan. Ne pirmą kartą visuomenei pateikiama, sakykime, ne visai teisinga informacija, todėl norėtųsi ją patikslinti. O svarbiausia - paaiškinti, kas žmonių laukia pasirinkus vienokį ar kitokį renovacijos kelią.

Visagino bendruomenė atstovai norėtų, kad uždaromoje Ignalinos atominėje elektrinėje būtų įkurtas atominės energetikos muziejus. Pasak Visagino merės, pinigų muziejui įkurti uždaromoje jėgainėje būtų galima tikėtis iš Europos Sąjungos fondų. Visagino atominės elektrinės reaktoriai išjungti. Po metų kitų išmontuos reaktorius, valdymo  pultus, technologines linijas ir pastatus. Tačiau miesto vadovai norėtų atominės jėgainės pastatus pritaikyti visuomenės reikmėms.

Energetikos ministras sako nepasitikintis Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymo darbus atliekančia bendrove „NUKEM Technologies“. Ši pasigenda Lietuvos partnerių pagalbos sprendžiant objekte kylančias problemas. Ignalinos AE uždarymo projektai vėluoja dvejus ir net daugiau metų.

Buvusios Ignalinos atominės elektrinės (AE) vadovybės veiksmai iki šiol kelia daug rūpesčių, sako Premjeras Andrius Kubilius, vertindamas galimą korupciją Ignalinos AE. „Tiktai noriu priminti vieną dalyką, kad paaiškėjo faktai, jog buvusi Ignalinos AE vadovybė, pono Viktoro Ševaldino vadovaujama vadovybė, kaip rodo amerikiečių tyrimai, galbūt iš tikrųjų elgėsi neskaidriai, ir tai yra apgailėtinas, bet iš praeities ateinantis dalykas.

Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo klausimas priėjo akligatvį. Europos Parlamentas (EP) sumažino elektrinės uždarymui skiriamas lėšas, o EP biudžeto kontrolės komisijos pranešėjas dėl IAE uždarymo Marianas Jeanas Marinescu komisijai pateikė nepatrauklią ataskaitą apie tai, kas buvo padaryta šiuo klausimu iki dabar. Iki šiol ES Lietuvai yra skyrusi 1,2 mlrd. eurų, kad būtų pradėti IAE uždarymo darbai.

Kovo 17-osios mitingo „Už teisingumą“ organizatorių teisme vakar nuskambėjo baigiamosios kalbos, kuriose reikalauta traukti baudžiamojon atsakomybėn Vilniaus miesto savivaldybės valdininkus, trukdžiusius piliečiams realizuoti savo konstitucinę teisę į taikius susirinkimus.

JAV įmonė „Data Systems & Solutions“ sutiko sumokėti 8,82 mln. dolerių baudą, kad būtų panaikinti kaltinimai kyšininkavimu, siekiant gauti užsakymų Ignalinos atominėje elektrinėje (AE). Pasak JAV teisingumo departamento pranešimo, Virdžinijos valstijoje įsikūrusi „Data Systems & Solutions“ buvo apkaltinta sąmokslu pažeisti Korumpuotos veiklos užsienyje įstatymą ir jo pažeidimu, rašo Delfi.lt.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija kreipėsi į Ministrą Pirmininką, norėdama gauti informaciją dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbų eigos. „Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procese Lietuva vėluoja atlikti nemažai projektų, o užbaigiant darbus susiduriama su reikšmingu finansavimo trūkumu – tokią išvada dar šių metų vasario mėnesį paskelbė Europos audito rūmai. Audito rūmų duomenimis, Ignalinos AE uždarymo darbams trūksta 1,48 mlrd. eurų.

Kaltindama opoziciją populizmu dėl referendumo, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pamiršta kelis esminius dalykus, kurie turi didelės įtakos apsisprendžiant dėl atominės elektrinės Lietuvoje. „I.Degutienė priešrinkiminiu populizmu vadina opozicijos paramą siūlymui rengti referendumą dėl atominės elektrinės, sakydama, kad prieš penkerius metus socialdemokratai pritarė įstatymui dėl branduolinės jėgainės statybos.