human rights watch

Vašingtonas pirmadienį išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) ataskaitos, kurioje teigiama, kad Saudo Arabijos pasieniečiai nužudė šimtus migrantų iš Etiopijos, ir paragino atlikti išsamų tyrimą. „Mes išreiškėme savo susirūpinimą dėl šių kaltinimų Saudo Arabijos vyriausybei“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas spaudai.

Nevyriausybinė organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) antradienį apkaltino Rusiją įvykdžius karo nusikaltimą, kai per raketinę ataką geležinkelio stotyje Rytų Ukrainoje žuvo apie 60 civilių, bėgančių nuo karo.  Išpuolis Kramatorsko geležinkelio stotyje praeitų metų balandį yra vienas iš daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių prieš civilius gyventojus nuo praėjusių metų vasario 24-osios, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą ir pradėjo plataus masto invaziją.

Dešimtys demonstrantų, pernai dalyvavusių plataus masto protestuose prieš vyriausybę, vis dar sulaikyti Kinijoje, ketvirtadienį pranešė žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ ir pridūrė, kad kai kurių buvimo vieta nežinoma. Lapkričio mėnesį šalies miestuose susirinkę protestuotojai ragino nutraukti griežtus Kinijos „nulinio COVIDo“ apribojimus, o kai kuriais atvejais taip pat reikalavo didesnių politinių laisvių.

Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko penktadienį pranešė, kad šiaurinėje ir rytinėje Kyjivo regiono dalyje vyksta itin didelės kovos prieš Rusijos karines pajėgas. Meras savo ruožtu įspėja gyventojus, kad noras sugrįžti atgal į Kyjivą gali baigtis mirtimi, todėl civilius ragina dar šiek tiek palaukti.

Rusijos pajėgos Ukrainoje apšaudė autobusų koloną, vežusią civilius humanitarinės pagalbos darbuotojus. Pranešama, kad per okupantų įvykdytą ataką nukentėjo žmonės, yra aukų.

Du iš keturių Rusijos lėktuvų, kurie kovo pradžioje pažeidė Švedijos oro erdvę, buvo ginkluoti branduoliniais ginklais, rašo švedų žiniasklaidos kanalas TV4. Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai: 01:16 | Volodymyras Zelenskis: Rusija ruošiasi naujiems smūgiams, bet savo žemės neatiduosime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio naktiniame pranešime teigė, kad Rusijos kalbos dėl taikos derybų yra tik žodžiai, neatitinkantys realių veiksmų.

Vladimiras Putinas jau skaičiuoja nemažus savo komandos nuostolius – 15 jos narių, įvairių generolų ir kitų aukšto rango karininkų jau žuvo. Tačiau keletas galingų žmonių valdžioje vis dar išlieka. Pranešama, jog Rusijos prezidentas jau žvalgosi savo komandoje, ieškodamas, kam suversti kaltę dėl per 72 valandas, kaip buvo numatyta, nepasibaigusio karo. Tie Putino komandos nariai, kurie dar nespėjo su juo susipykti ar žūti, savo rankose turi nemažai galios.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) sustabdė tyrimą dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų per Filipinų prezidento Rodrigo Duterte paskelbtą „karą su narkotikais“, atsižvelgęs į Manilos prašymą. Hagoje įsikūręs teismas rugsėjį suteikė leidimą atlikti tyrimą dėl kampanijos, nusinešusios tūkstančius žmonių gyvybių. Anot TBT, ši kampanija turi neteisėto ir sistemingo puolimo prieš civilius gyventojus požymių.

Izraelio ir savo valstybės siekiančių palestiniečių konfliktas trunka metų metus, tačiau pastaroji konflikto eskalacija kilo dėl numatomo priverstinio palestiniečių šeimų iškeldinimo iš Sheikh Jarrah rajono rytinėje Jeruzalės dalyje. Šios šeimos iš esmės save laiko pabėgėliais nuo 1948 metų, kai sukūrus Izraelio valstybę turėjo trauktis iš savo gyvenamų namų ir įsikūrė rytinėje Jeruzalėje.

Afganistane ketvirtadienį nušauta vietos televizijos naujienų laidų vedėja ir jos vairuotojas, paskelbė žurnalistės darbdaviai. Tai antras žurnalisto nužudymas Afganistane per vieną mėnesį. Malala Maiwand nužudyta rytiniame Džalalabado mieste, pranešė privati televizija „Enekaas“, kurioje ji dirbo. Garsių figūrų, įskaitant žurnalistus, dvasininkus, politikus ir teisių gynėjus, nužudymų pastaraisiais mėnesiais padaugėjo.

Šiaurės Korėjos kardomojo kalinimo vietose dažni sulaikytųjų kankinimai, žeminimai, prievarta išgaunami prisipažinimai; su žmogumi jose elgiamasi „blogiau nei su gyvuliu“, sakoma pirmadienį paskelbtoje žmogaus teisių gynėjų ataskaitoje apie teisinių procedūrų pažeidimus.

Sveiki atvykę į Kinijos „Socialinių kreditų sistemą“, kurioje surinktas žemas reitingas gali sugriauti jūsų gyvenimą net jeigu ir nuspręsite pasikeisti. Tarkime, atvykstate į Pekino oro uostą, bandote patekti į už 2 tūkst. kilometrų esantį Gvandžou. Bilietus parduodantis operatorius jums pareiškia, kad – jūs jau atspėjote – jūsų socialinis kreditas tam yra per žemas. Jūs ne tik būsite viešai pažemintas prieš kitus žmones eilėje, tačiau dar ir priverstas keliauti traukiniu.

Svetimavimas ir tos pačios lyties asmenų lytiniai santykiai Brunėjuje nuo kitos savaitės bus priskiriami nusikaltimams, už kuriuos skiriama mirties bausmė užmėtant akmenimis, trečiadienį pranešė pareigūnai. Šią bausmę numatantys šariato įstatymai sulaukė griežtos kritikos ir jų galiojimas buvo sustabdytas ketveriems metams. Žmogaus teisių gynėjų grupės trečiadienį su pasibaisėjimu reagavo į Borneo saloje įsikūrusios valstybės sprendimą.

Šių metų pradžioje iš Jungtinių Arabų Emyratų mėginusi pabėgti princesė yra „sutrikusi jauna moteris“, ketvirtadienį pareiškė buvusi Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė, susitikusi su merginos motina. Mary Robinson BBC radijo laidai „4's Today“ sakė, kad Dubajaus valdytojo šeicho Mohammedo bin Rashido al Maktoumo žmona princesė Haya (Haja) paprašė jos pagalbos dėl dukters princesės Latifos.

Šių metų pradžioje 19-metis rusas nužudė kartu gyvenusią studentę, su kuria anksčiau palaikė artimus ryšius, taip pat 19-os Tatjaną Strachovą, po mirties jis ją išniekino ir surašė išsamų laišką socialiniame tinkle „Vkontakte“: jis teisinosi pavydu, esą mergina draugauja ne su juo. Bet tai, kas sekė po to, šiurpina dar labiau: dalis žmonių dėl to pradėjo kaltinti pačią T. Strachovą, o kasdien moterims nutinkančios žiaurios egzekucijos parodo problemos mastą.

Pietų Sudano karo tribunolas ketvirtadienį nuteisė 10 kareivių, kurie buvo pripažinti kaltais dėl penkių užsienio humanitarinės pagalbos darbuotojų išžaginimo ir vieno vietos žurnalisto nužudymo per susirėmimą Džuboje 2016 metų liepą. „Karo tribunolas pripažino, kad kaltinamieji... yra kalti dėl šių nusikaltimų“, - paskelbė teisėjas Knightas Baryano Almas (Naitas Barjanas Almas), patvirtindamas kaltinimus dėl išžaginimo, nužudymo, plėšimo ir griovimų.

Rusijos istorikas, savo tyrimais apie sovietų Gulago sistemą kėlęs susierzinimą valdžiai, buvo oficialiai apkaltintas lytiniu nusikaltimu, po išteisinimo kitoje panašioje byloje, antradienį pranešė tyrimą atliekantys pareigūnai. Visuomenėje gerbiamas istorikas Jurijus Dmitrijevas yra apkaltintas lytiniu smurtu, už kurį jam gresia iki 20 metų laisvės atėmimo, pranešė Rusijos tyrimų biuro regioninio padalinio atstovas Vitalijus Konovalovas naujienų agentūrai AFP.

JAV įsikūrusi žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ketvirtadienį apkaltino Rusijos valdžią vykdant „didelio masto“ persekiojimo kampaniją prieš Jehovos liudytojų religinę bendruomenę. Po virtinės kratų visoje šalyje ikiteisminio kalinimo įstaigose buvo uždaryti 18 vyrų, anot teisėsaugos, susijusių su „ekstremistų organizacija“, sakoma „Human Rights Watch“ pareiškime. Dar keliems įtariamiesiems taikomas namų areštas bei kitų apribojimų, pridūrė HRW.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Sankt Peterburge susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu aptarti tokių opių klausimų kaip susitarimas su Iranu ir konfliktai Sirijoje bei Ukrainoje. Tai pirmoji E. Macrono prezidentinė kelionė į Rusiją, kur praėjusią savaitę lankėsi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Europa ir Maskva imasi diplomatinių iniciatyvų susitarimui su Iranu išsaugoti po JAV sprendimo pasitraukti iš šios sutarties dėl Teherano branduolinės programos.

Jungtinės Valstijos penktadienį pavadino savo strategines konkurentes Kiniją ir Rusiją „nestabilumo jėgomis“, priskirdamos šias šalis į vieną grupę su Iranu ir Šiaurės Korėja, kur fiksuojami teisių pažeidimai esą prilygsta pasaulinei grėsmei. Tokį pareiškimą paskelbė laikinasis JAV valstybės sekretorius Johnas Sullivanas, pristatęs kasmetinę Vašingtono pasaulinę žmogaus teisių ataskaitą.

Palestiniečiai šeštadienį rengiasi naujiems protestams ankstesnės dienos didelės demonstracijos, peraugusios į susirėmimus, per kuriuos Izraelio pajėgos nukovė 16 žmonių. Penktadienio neramumai tapo kruviniausia diena nuo 2014 metais Gazos Ruože vykusio karo. Demonstrantai pradėjo grįžti į greta sienos su Izraeliu plytintį palapinių miestelį ir sieks tęsti protestą, planuojamą rengti šešias savaites.

Sirijos sukilėlių kontroliuojamame anklave netoli Damasko mažiausiai 21 asmuo, tarp jų yra ir vaikų, pirmadienį patyrė kvėpavimo sutrikimų, kurie yra susiję su įtariama chemine režimo ataka, pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija. Jungtinių Tautų inspektoriai kaltina Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimą, kad per beveik septynerius metus karo buvo surengtos kelios gyvybių nusinešusios nuodingų dujų atakos.

Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte (Rodrigas Dutertė) ketvirtadienį pareiškė, kad būdamas paauglys yra mirtinai subadęs žmogų. Šį prisipažinimą jis išsakė aštrioje kalboje apie savo paskelbtą karą narkotikams, artėjant Maniloje vyksiančiam pasaulio lyderių susitikimui.

Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas antradienį apkaltino Iraną „tiesiogine karine agresija“ prieš jo karalystę, nes Teheranas esą parūpino balistinių raketų Jemene veikiantiems šiitų husių sukilėliams, paskelbė valstybinė žiniasklaida. Sunitų valdoma Saudo Arabija ir šiitiškas Iranas jau seniai aštriai kaltina vienas kitą dėl vaidmens Jemeno konflikte. Abi šalys šiame kare remia priešingas stovyklas.

Iš Švedijos deportuotas afganų paauglys, praleidęs tėvynėje mažiau nei savaitę, žuvo per sprogimą Kabule, trečiadienį pranešė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW). Ji paragino Europos šalis nutraukti deportacijas, nes „Kabule nėra saugu“. Prieglobsčio negavusių asmenų deportavimas iš Europos Sąjungos šalių vertinamas itin prieštaringai, o kritikos joms dar padaugėjo paaiškėjus, kad pareigūnai siunčia žmones atgal į konfliktų draskomą Afganistaną po neseniai valstybę sukrėtusios...

Kongo Demokratinėje Respublikoje antradienį per didžiulius protestus prieš prezidentą Josephą Kabilą kilo susirėmimai, per kuriuos žuvo mažiausiai 26 žmonės, pranešė žmogaus teisių gynėjai. Protestuotojai reikalavo, kad J.Kabila pasitrauktų, vidurnaktį pasibaigus jo kadencijai.

Rusija penktadienį neperrinkta į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą per balsavimą, vainikavusį žmogaus teisių organizacijų dėtas pastangas išstumti Rusiją iš šios institucijos dėl Maskvos vaidmens Sirijos kare. Per balsavimą JT Generalinėje Asamblėjoje Rytų Europos atstovėmis Žmogaus teisių taryboje išrinktos Vengrija ir Kroatija. Šis rezultatas smarkiai nuliūdino Maskvą, kuri 2006 m. įsteigtoje taryboje buvo kasmet, išskyrus vienerius metus.

Jemene mažiausiai 140 gyvybių nusinešęs aviacijos smūgis, suduotas laidotuvių ceremonijai, yra „numanomas karo nusikaltimas“, ketvirtadienį pareiškė tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW). Šeštadienio antskrydis, dėl kurio husių sukilėliai apkaltino Saudo Arabijos vadovaujamą karinę koaliciją, buvo vienas kruviniausių per šios koalicijos oro smūgių kampaniją prieš sukilėlius ir jų sąjungininkus.

Indonezija ketvirtadienį pareiškė, kad šioje Pietryčių Azijos šalyje, kurioje gyvena daugiausia pasaulio musulmonų, „nėra vietos“ homoseksualų bendruomenei.

Buvęs Čado diktatorius Hissene'as Habre pirmadienį specialiame teisme Senegale buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos. „Hissene'ai Habre, šis teismas pripažįsta jus kaltu dėl nusikaltimų žmoniškumui, išžaginimo, prievartinės vergijos ir pagrobimo“, – paskelbė teismo pirmininkas iš Burkina Faso Gberdao Gustave'as Kamas. Buvęs diktatorius taip pat buvo pripažintas kaltu dėl moters išžaginimo.

Po Krymo užgrobimo, kurį įvykdė Rusija, jau praėjo daugiau nei dveji metai. Maskva aktyviai įveda „savo tvarką“ pusiasalyje. Nenuostabu, jog esminis šios „tvarkos“ bruožas – valdančiojo kurso ir įvykdytos aneksijos oponentų persekiojimas. Krymas tapo viena problemiškiausių teritorijų Rusijoje, žiūrint iš žmogaus teisių perspektyvos. Iš čia persekiojamų etninių ir socialinių grupių ypač išsiskiria Krymo totorių atvejis. Situacijos sudėtingumą galima suprasti, pažiūrėjus į ją plačiau.

JAV prezidento rinkimams artėjant prie finalo šių metų lapkritį, Demokratų partija savo galutinį kandidatą renkasi iš dviejų politikų: dabartinio Vermonto valstijos senatoriaus Bernie‘o Sanderso ir buvusios JAV valstybės sekretorės Hillary Clinton. Abu demokratų kandidatai neabejotinai skiriasi nuo respublikonų kandidatų vidaus politika: dėmesiu moterų ir mažumų teisėms, aplinkosaugai, socialinei apsaugai ir kitoms sritims.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, vizituodamas prieš dvejus metus aneksuotą Krymo pusiasalį, pareikalavo valdžios atstovų surasti atsakingus už trasos Kerčė-Simferopolis projekto įgyvendinimą asmenis, praneša „BBC Russia“. „Reikia konkrečios institucijos, reikia konkretaus žmogaus, kuris atsakingas už visą projektą, kad man nereikėtų telefonu skambinėti po visą vyriausybę ar federacijos subjektus“, – aiškino V. Putinas susirinkime, kreipdamasis į vicepremjerą Dmitrijų Kozaką ir ekonomikos ...

Tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) nurodė, kad Sirijos vyriausybės pajėgos ir Rusijos aviacija pastarąsias kelias savaites per savo atakas kasdien naudodavo kasetines bombas. Pirmadienį paskelbtoje HRW ataskaitoje sakoma, kad tarptautine konvencija uždrausti kasetiniai sprogmenys nuo sausio 26 dienos buvo panaudoti per mažiausiai 14 atakų penkiose provincijose.

Vyriausybei birželį nutarus viešinti dalį nacionalinio nepageidaujamų asmenų sąrašo, po daugiau nei pusmečio jis išlieka tuščias. Vienas aktyviausių iniciatyvos paviešinti dalį Lietuvoje nepageidajamų asmenų rėmėjų vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis teigė negalintis atsakyti, kodėl institucijos, turinčios teisę inicijuoti nepageidaujamų asmenų paskelbimą, kol kas to nedaro.

 Žmogaus teisių organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) ketvirtadienį pranešė apie naujus nenustatytų ginkluotų asmenų išpuolius Egėjo jūroje prieš migrantus, mėginančius pasiekti Europą.

  Organizacija „Human Rights Watch“ (HRW) sekmadienį apkaltino Rusiją naujos modernios kasetinės amunicijos naudojimu Sirijoje, numetant ją iš karo lėktuvų arba tiekiant ją Damasko režimui. Niujorke įsikūrusi HRW nurodė, jog jos gautos nuotraukos rodo, kad kasetinė amunicija spalio 4 dieną buvo numesta ant Kafr Halabo kaimo į pietvakarius nuo antrojo pagal dydį Sirijos miesto Alepo.

Kroatijoje penktadienį pradėta gabenti migrantus link sienos su Vengrija, kuri jau ir taip nesusidoroja su tūkstančiais pabėgėlių, besiveržiančių ieškoti geresnio gyvenimo Europos vakaruose, pranešė policija.  „Migrantų pervežimas ... organizuojamas Vengrijos sienos link“, – pareiškė naujienų agentūrai AFP Vidaus reikalų ministerijos atstovė. Pranešama, kad apie 20 autobusų su migrantais jau pasiekė Vengrijos sieną.

 Rusijos policija šeštadienį sulaikė kelis gėjų teisių aktyvistus, mėginusius surengti nesankcionuotas eitynes Maskvos centre, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. Policininkai areštavo aktyvistus, iš kurių vienas mėgino išskleisti vaivorykštės spalvų vėliavą, ir įlaipino juos į laukiančius mikroautobusus. Tuo metu apie 30 slepiamųju spalvų drabužius vilkinčių nacionalistų apmėtė gėjų teisių šalininkus kiaušiniais ir juos apstumdė.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama, pakalbėjęs telefonu su Kubos lyderiu Rauliu Castro, paskelbė sieksiantis diplomatinių santykių atkūrimo su daugiau nei 50 metų blokuojama kaimynine šalimi. Panašų pranešimą tuo pačiu metu padarė ir Kubos lyderis, ragindamas JAV panaikinti prekybos embargą, ilgai žalojusį šalies ekonomiką.

Pastaruoju metu Ukrainos kariuomenė ir prorusiški sukilėliai sustiprino kovos veiksmus, kai kuriuose Rytų Ukrainos miestuose ir kaimuose naudodami sunkiąją artileriją, griaudami namus, žudydami žmones, gyvenančius juose, plėšydami į gabalus viešojo transporto keleivius ir išsprogdindami pėsčiuosius. Tai „The Daily Beast“ rašo Ana Nemcova.

Čečėnijoje buvo padegti vienos aktyviausių Rusijoje žmogaus teisių gynimo grupių biurai, sekmadienį jos narius laikė ginkluoti vyrai maskuojamosiomis uniformomis, pranešė garsi žmogaus teisių aktyvistė. Organizaciją „Joint Mobile Group“ neseniai užsipuolė Kremliaus remiamas šio neramaus Šiaurės Kaukazo regiono lyderis Ramzanas Kadyrovas – po to, kai šios grupės vadovas sukritikavo baudimo metodus, taikomus įtariamiems regiono islamistų sukilimo dalyviams. „Maždaug 13 val. (12 val.

Vidurio Indijoje aštuonios moterys mirė, o dar dešimtys gydomos ligoninėse kritinės būklės po valstybės organizuojamų masinių sterilizacijos procedūrų, antradienį pranešė vienas vietos pareigūnas. Daugiau negu 80 moterų, kurioms šeštadienį buvo nemokamai atlikta sterilizacija vyriausybės organizuotoje stovykloje Čhatisgaro valstijoje, netrukus pasijuto blogai, vyriausybės pareigūnas sakė naujienų agentūrai AFP.

Pasaulio akiratyje atsidūrus „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) kovotojams, vis dažniau girdėti ir apie Irako kurdų vaidmenį šiame konflikte. Kas gi tie kurdai, kur plyti Kurdistanas, kokia Irako Kurdistano istorija ir ką ILIV atakos gali reikšti jo tolimesnei geopolitinei situacijai – tai daug svarbių klausimų, į kuriuos šių dienų kontekste pasigilinti įdomu ir naudinga.

Ant Gazos Ruožo gyventojų nuo liepos pradžios krenta bombos: prasidėjus Izraelio vykdomai operacijai „Apsauginė riba“ (angl. Protective edge), žuvusių palestiniečių skaičius jau viršijo 700, sužeistų – 4000. Izraelis teigia, kad taip norima sustabdyti Gazos Ruožą valdančios „Hamas“ į jo teritoriją leidžiamas raketas, kurios iki šiol Izraelyje sužeidė dešimt žmonių ir vieną užmušė.

Praėjus ketvirčiui šimtmečio po to, kai Vakarų šalys pasmerkė „skerdikus“ sutriuškinusius protestuotojus Tiananmenio aikštėje, Kinijoje įvykusios stulbinamos ekonominės ir karinės transformacijos byloja, jog pasaulis iš esmės liovėsi nerimauti dėl žmogaus teisių, siekdamas glaudesnių ryšių su buvusia atstumtąja valstybe.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) pirmadienį tapo pirmuoju šios šalies vadovu, aplankiusiu Europos Sąjungos (ES) valdymo institucijų būstines. Po susitikimo su Belgijos karališkosios šeimos nariais ir vizito zoologijos sode, kur buvo atidarytas naujas aptvaras Pekino paskolintoms didžiosioms pandoms, Xi Jimpingas pereis prie rimtesnių reikalų. Numatoma, kad per derybas su aukščiausiais Bendrijos pareigūnais bus kalbama apie krizę Ukrainoje, žmogaus teises ir prekybos ginčus.

Serbija pirmadienį mini 15-ąsias NATO bombardavimų kampanijos, kuria siekta sustabdyti Slobodano Miloševičiaus režimo susidorojimą su nepriklausomybės siekiančiais Kosovo albanais, metines. 11-a savaičių trukusi operacija buvo pirmoji didelė Šiaurės Atlanto aljanso oro kampanija Europoje, kuri tebėra giliai įsirėžusi Serbijos visuomenės atmintyje nepaisant vyriausybės pastangų judėti į priekį.

Sklandžiai vykusios ir neretai nuostabą kėlusios Sočio olimpinės žaidynės virto įgyvendintu prezidento Vladimiro Putino pažadu organizuoti „įspūdingą renginį“, nors abejonių dėl infrastruktūros tvarumo bei politinio fono taip ir nepavyko iki galo atsikratyti. Siekdamas paversti savo svajonę realybe, V.Putinas per pusę dešimtmečio pavertė iki to laiko iš esmės nepaliestą pelkyną į pietus nuo Sočio olimpiniu parku su šešiais stadionais, o šalia stūksančius kalnus – pasaulinio lygio žiemos kurortu.