holokaustas

Ketvirtus metus į Holokausto aukų pagerbimą Paneriuose – „Gyvųjų maršą“ – atvyksta svečiai iš Izraelio, Jungtinių valstijų.Kartu su Lietuvos žydų bendruomene, Izraelio ir Lietuvos vadovybės atstovais Paneriuose pagerbti čia nužudyta 70 tūkstančių žydų. Žmonės, kurių artimieji nukentėjo per holokaustą, Lietuvos žydų bendruomenė ir vadovybės atstovai kilometrą nuo Panerių stoties iki žudynių vietos – Panerių memorialo – pagerbdami žuvusiuosius eina pėsčiomis.

Vokietijos romų centro taryba kreipėsi į teismą, siekdama, jog būtų uždraustas šveicarų savaitraštis „Die Weltwoche“ po to, kai ant jo viršelio buvo išspausdinta nuotrauka, kurioje pavaizduotas romų berniukas su ginklu rankose, skelbia BBC. Žurnale „Die Weltwoche“ išspausdintas straipsnis „Romai ateina“ prilygsta rasinio nepakantumo kurstymui, pareiškė Vokietijos romų centro tarybos delegacija. Šią nuotrauką pateikusi agentūra „Laif“ tvirtina, kad jos prasmė buvo iškreipta.

Dėl sugriežtintų sankcijų Irano prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas grasina Europai prekybos boikotu. „Mūsų prekybos apimtys siekia 24 mlrd. dolerių. Tai mes galime turėti ir kitur“, – pareiškė jis interviu Vokietijos televizijos stočiai ZDF. To padariniai, anot M. Ahmadinejado, būtų papildomai 300 000 bedarbių Europoje. Prezidento teigimu, sankcijos nėra teisingas kelias. Taip nesielgiama su „didele nacija“. „Spaudimu branduolinis klausimas nebus išspręstas.

Vilniaus knygų mugėje pristatytas ypatingai svarbus komiksų kultūros įvykis Lietuvoje ir vienas sėkmingiausių pasakojimų apie holokaustą pasaulyje – amerikiečių autoriaus Arto Spiegelmano grafinis romanas „Maus“. Knyga yra pelniusi prestižinę Pulitzerio premiją, išversta į 20 kalbų, studijuojama universitetuose bei mokyklose. „Santūrus, jaudinantis ir paprastas triumfas.

Holokausto aukų pagerbimu memoriale „Jad Vašem“ Jeruzalėje sekmadienį vizitą Izraelyje Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. „Šoa - tai didžiausia visos Lietuvos tragedija. Neįmanoma pakeisti praeities ir išplėšti šį tamsų puslapį iš mūsų istorijos. Bet įmanoma daryti viską, kad amžiams išsaugotume Holokausto aukų atminimą, kad būtume tikri, jog tai daugiau niekada nepasikartos“, - tokį įrašą Lietuvos diplomatijos vadovas paliko memorialo lankytojų knygoje.

Dr. E. Zuroffas, Jeruzalėje esančio S. Wiesenthalio centro vadovas, viešai pasmerkė Vasario 16-osios proga organizuotą tautinio jaunimo eiseną Kaune. „Tai gėdingas būdas švęsti nepriklausomybės dieną. Griežtai kritikuoju ir visuomenės pritarimą šioms eitynėms bei penkių Lietuvos parlamentarų dalyvavimui jose. Reikia pastebėti ir tai, kad nei visuomenė, nei šalies vadovai ar užsienio šalių atstovybės Lietuvoje neišsakė kritikos eitynėms“, – sakė centro vadovas.

Europai minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną Norvegijos ministras pirmininkas atsiprašė už savo šalies vaidmenį vykdant Holokaustą, praneša BBC. „Norvegai vykdė areštus, norvegai vairavo sunkvežimius ir visa tai vyko Norvegijoje“, – savo kalboje sakė Jensas Stoltenbergas. Tai pirmas kartas, kai vienas Norvegijos lyderių taip atvirai pasisakė apie įvykius nacių okupacijos metu. Daugiau nei trečdalis iš 2 tūkst.

Lietuvoje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Jungtinių Tautų Organizacijos patvirtintą atmintiną dieną pagerbiamos Antrajame pasauliniame kare nacių ir jų talkininkų įvykdytų masinių žudynių aukos, skatinamos švietimo programos, siekiant skleisti tolerancijos idėjas ir ugdyti nepakantumą antisemitizmui.

Žydų genocido – holokausto – metu buvo nužudyta apie 6 milijonus žydų: milijonas vaikų, 2 milijonai moterų ir 3 milijonai vyrų. Tai sudaro maždaug du trečdalius visos Europos žydų populiacijos. Taip pat, jeigu palaikytume daugybės mokslininkų nuomonę, į šį sąrašą reikėtų įtraukti ir daugiau aukų, nukentėjusių nuo nacių – milijonus romų, karo belaisvių, homoseksualų, žmonių su negalia, politinių ir religinių oponentų. Tokiu atveju bendrą holokausto aukų skaičių sudarytų nuo 11 iki 17 milijonų.

LTV laida „Menora“: Rusijos Federacijos ambasada Lietuvoje pati demaskavo sovietinius istorijos falsifikatorius. Portalas Balsas.lt pateikia laidos išklotinę. „Šalom, mieli žiūrovai. Rytoj, sausio 27, – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena.

Sausio 27-oji – Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena. Šią datą 2005 metų lapkričio 1 dieną nustatė JTO generalinė asamblėja, konsensusu priėmusi rezoliuciją 60/7 „Holokaustui atminti“. Priminsime, kad būtent 1945 metų sausio 27 dieną Sovietų kariuomenė užėmė Lenkijos miestą Osvencimą ir šalia esančią hitlerininkų mirties stovyklą Aušvicą-Birkenau. Šia proga Balsas.

Praėjo daugiau nei 60 metų, kol nežinomo nacių koncentracijos stovyklos Aušvice kalinio piešiniai tapo prieinami visiems, rašo „La Repubblica", praneša Inopressa. „Šie piešiniai buvo paslėpti butelyje daugiau nei 60 metų. Tačiau dabar 32 piešiniai, kuriuos nupiešė nežinomas Aušvico kalinys, buvo atrasti. Šie piešiniai – dokumentai, patvirtinantys tragišką mirties fabriko realybę.

Kunigas Johannas Kuehbergeris pakeitė pasaulio istoriją, kai išgelbėjo skęstantį keturmetį vaiką. To vaiko vardas buvo Adolfas. Ši istorija gali būti vienas iš žiauriausių Dievo malonės atvejų. Vokietijos archyvuose atrastas senas laikraštis, kuriame pranešama apie išgelbėtą skęstantį keturių metų amžiaus berniuką. Vaikas buvo išgelbėtas iš šaltutėlio Ino upės vandens Pasau mieste Vokietijoje – 1894 metų sausio mėnesį.

Prieš 70 metų, 1941 m. lapkričio 25 d., vokiečių-lietuvių SS būrio nariai Kauno IX forte sušaudė daugiau kaip 1000 Berlyno žydų vaikų, moterų ir vyrų. Vieną savaitę prieš nužudymą aukos buvo atgabentos iš jų gimtojo miesto į Kauno IX fortą. Berlyno meras, Berlyno žydų bendruomenė bei Federalinis fondas „Memorialas nužudytiems Europos žydams“, bendradarbiaudami su Kauno IX forto muziejumi ir Vokietijos ambasada Vilniuje, parėmė memorialinės lentos, skirtos nužudytiems Berlyno žydams, įrengimą.

Paskutinis Žagarės, nedidelio Lietuvos miestelio, garsėjančio vyšniomis, žydas mirė šių metų rugsėjį. Jis buvo vardu Aizikas Mendelsonas, gimęs 1922 metais. Kai A. Mendelsonas gimė, jis buvo vienas iš beveik 2000 Žagarėje gyvenusių žydų. Tada ten buvo septynios sinagogos, hebrajų mokykla ir Žydų liaudies bankas. Žydai sudarė apie 40 proc. miesto gyventojų.

Kauno kamerinis teatras artėjantį savaitgalį žiūrovams pristatys spektaklio „Diena ir naktis“ premjerą.Pjesę apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių – holokaustą Lietuvoje – parašė dramaturgė Daiva Čepauskaitė. Dviejų dalių spektaklis „Diena ir naktis“ pasakoja lietuvio ir žydės meilės dramą. Drąsiai, atvirai ir aštriai skaudžia dviejų tautų santykių tema kalbantys spektaklio kūrėjai tvirtina esantys pirmieji, išdrįsę scenoje prabilti apie holokaustą Lietuvoje.

Lenkijos valdžia atnaujino tyrimą dėl nusikaltimų per Antrąjį pasaulinį karą Aušvico koncentracijos stovykloje, praneša BBC. 1 mln. žmonių, kurių dauguma žydai ir lenkai, buvo nužudyti nacių koncentracijos stovykloje. Vienas šio tyrimo tikslų yra susekti dar gyvus nacių karo nusikaltėlius. Tyrimą atliks Nacionalinio atminimo institutas - valstybinė įstaiga, tirianti nacizmo ir komunizmo nusikaltimus. Šį tyrimą pradėjo instituto padalinys Krokuvoje, esantis netoli Aušvico.

Teismas Vokietijoje nusprendė dar kartą atverti šimtų nacių mirties stovyklų sargų tyrimų bylas. Dar šimtai buvusių koncentracijos stovyklų sargų gali būti apkaltinti po to, kai buvo nuteistas Johnas Demjanjukas, Sobiboro koncentracijos stovyklos Lenkijoje sargas. Tai sukurs precedentą kitoms byloms. Atsižvelgiant į daugelio įtariamųjų amžių – jauniausias yra 80 metų – nebus laukiama kol bus išnagrinėta Demjanjuko pateikta apeliacija.

Lietuvoje šiemet vykstantis Gyvybės žygis, kurio metu atsiprašoma žydų už karo metų nusikaltimus, atvyko ir į Panevėžį. Valdžios susidomėjimo jis nesulaukė, tačiau ne vienam įvairių tautybių žmogui renginys spaudė ašaras. Gyvybės žygius pradėta rengti 2007 metais Vokietijoje – grupė krikščionių pajuto, jog reikia atgailauti dėl nuodėmių, kurias holokausto metu padarė jų artimieji. Prašoma atleidimo ir krikščionių bei žydų bendruomenių susitaikymo.

Rusijos analitikų kaltinimai Lietuvai – iš „kito pasaulio“, – mano Europos Sąjungos pasiuntinys Afganistane, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ilgametis diplomatas Vygaudas Ušackas. „Lietuva, Latvija ir Estija šiandien yra ne kas kita, kaip JAV naudojami įtakos įrankiai Europoje. Valstijos, kaip Trojos arklį, įvesdino į Europos Sąjungą šias „jaunosios demokratijos šalis“ tik tam, kad turėtų atsvarą Senajai Europai. Dabar šios šalys, kaip čia pasakius, yra šventesnės už Romos popiežių.

Panevėžio žydų bendruomenė ir Žydų paramos bendrija Holokausto atminties dieną minėjo atskirai. Kad ir kokie nesutarimai išskyrė jų narius, šiuo svarbiu žydų tautai laikotarpiu jų, kaip paaiškėjo, buvo ir daugiau. Renginiai, skirti Lietuvos žydų genocido atminties dienai, mieste prasidėjo jau išvakarėse – ketvirtadienį.

JAV valdžia oficialiai patvirtino savo sprendimą iš šalies deportuoti paskutinį JAV gyvenantį nacių nusikaltėlį. Laukiama, kad 90–metis Johnas Calimonas, šiuo metu esantis septintoje pačių pavojingiausių karo nusikaltėlių pasaulyje sąrašo vietoje, greitu metu bus teisiamas Miuncheno teisme, praneša Politlist. JAV vyriausybė yra įsitikinusi, kad 1921 Ukrainoje gimęs J. Calimonas dalyvavo žydų žudynėse Antrojo pasaulinio karo metu.

Šiandien, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Kauno IX Forte susitiko žmonės, vienaip ar kitaip susiję su žiauriomis žydų žudynėmis karo metais. Čia atvyko nacių stovykloje gimęs žydas Peteris Lothas ir Lietuvą okupavusio nacių kariškio anūkas Guido Kaschas. Vokietijoje inicijuotas „Gyvybės žygio“ renginys jau kurį laiką sutaiko ir atstato santykius tarp krikščionių ir žydų. Palikuonys atsakingi už senelių darbus „Šiandien yra ypatinga diena – Holokausto atminimo diena.

Vilniuje tęsiasi atminimo renginiai, skirti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metams. 9.00 val. ryto prasidės maldinga eisena nuo Geto aukų aikštės iki Aukštųjų Panerių memorialo. Procesija pajudės nuo Subačiaus gatvės, kur po Vilniaus geto sunaikinimo atrinktiems žydams buvo įkurta darbo stovykla, iki Rūdininkų aikštės – buvusių geto vartų. Tai bus apie 4 kilometrų autentiškas kančios kelias, kuriuo žmonės eis melsdamiesi.

Vilniaus Antakalnio kapinėse ketvirtadienį pagerbtas Pasaulio tautų teisuolio Anton Schmid atminimas. Austrijos pilietis A. Šmidas, būdamas Vokietijos kariuomenės Vermachto seržantu, 1941–1942 metais išgelbėjo šimtus Vilniaus geto žydų, buvo už tai nuteistas ir sušaudytas. Jam Antakalnio kapinėse atidengtas paminklinis ženklas.

Genocidas yra apibrėžiamas kaip „tyčinis ir sistematiškas etninės, rasinės ar religinės grupės naikinimas“. Nepaisant to, kad mokslininkai ir istorikai nuolatos ginčijasi, kurie atvejai gali būti pavadinti genocidu, vis dėlto, kai kurios žudynės paliko itin ryškų pėdsaką pasaulio istorijoje savo žiaurumu, nežmoniškumu bei didžiuliu aukų skaičiumi. Siūlome pažvelgti į aštuonis didžiausius ir žiauriausius genocidus pasaulio istorijoje.

Vilniuje tęsiasi atminimo renginiai, skirti holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metams. Ketvirtadienį net 15 valandų – nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje bus viešai skaitomi Vilniaus žydų gete kalintų žmonių vardai. Skaityti tūkstančius nužudytųjų Paneriuose vardus ir pavardes kviečiami visi norintys vilniečiai ir miesto svečiai.

Izraelio spaudoje pasirodė siūlymų peržiūrėti diplomatinius santykius su Lietuva, nes šios šalies policija neva mūsų šalies prašymu apklausė Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininką Josephą Melamedą. Tuo tarpu Lietuvos teisėsauga paneigė viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, esą siekiama buvusio Kauno geto kalinio J. Melamedo ekstradicijos. Rugsėjo 7 dieną apžvalgininkas Yossi Melmanas interneto svetainėje haaretz.

Neseniai balsas.lt perspausdino Timothy Snyderio tekstą, kurio originalas anglų kalba publikuotas „The New York Times Rewiew of Books“. Priminsiu, kad T. Snyderis – istorikas, Yale (JAV) universiteto profesorius.  Į lietuvių kalbą išverstos jo knygos: „Kruvinos žemės“, „Tautų rekonstrukcija". Pakeliui į spaudą  „Raudonasis princas“ – talentingai parašyta  Wilhelmo Franzo Josepho Karlo von Habsburgo (1895–1948) biografija.

Vienas interneto portalas skelbia, kad Lietuvos valdžia siekia dangstyti šalyje stiprėjantį antisemitizmą ir vandalizmo išpuolius prieš žydų bendruomenę. (Papildyta 16.05) Balsas.lt susisiekė su URM. Ministerijos teigimu, ji „nekomentuoja privačių asmenų nuomonės, išsakomos interneto puslapiuose“. URM atstovas pabrėžė, kad „Užsienio reikalų ministras jau anksčiau yra griežtai pasmerkęs bet kokius išpuolius, kuriais siekiama supriešinti Lietuvos visuomenę tautiniu, rasiniu ar kitu pagrindu.

Garsus nacionalizmo ir Rytų Europos istorijos tyrėjas Timothy Snyderis, komentuodamas Austrijos paleisto V. Golovatovo istoriją, teigia, kad Lietuva perdėm vienpusiškai žiūri į savo istoriją. Anot jo, kai Lietuvos valdžia vis pabrėžia sovietų nusikaltimus, kartais net nepaisydama akivaizdžių progų pažymėti holokausto mastą Lietuvoje, sunku iš Vakarų sulaukti supratimo dėl sovietinių represijų. Lrt.lt pateikia prof.

Sekmadienio popietę Plungėje, Kaušėnų Holokausto aukų memoriale pagerbtas Holokausto aukų atminimas. (Papildyta 17.20) Holokausto aukų atminimo išsaugojimas skatina puoselėti tradicijas ir dvasines vertybes, sakė Lietuvos užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė - Liauškienė sekmadienį Plungės rajone vykusioje atnaujinto Kaušėnų tragedijos memorialo atidengimo ceremonijoje. „Holokausto atmintis reikalinga mums, gyviesiems, mūsų vaikams ir anūkams.

Šiemet Lietuva mini ir netekčių, ir savo nešlovingo dalyvavimo holokauste, ir nesėkmingo 1941-ųjų metų birželio sukilimo jubiliejus. Nieko labai naujo šiomis temomis nepasakyta. Juodi kaspinai, paradai, minėjimai ir tylos minutės. Kas matė vieną tokį jubiliejų – matė visus. Jei nuobodu -  įdomiau prisiminti Suomiją. Sukilimai ir jubiliejai Sovietų 1941-aisiais organizuotų trėmimų, Rainių ir Pravėniškių žudynių sukaktys ginčų nekelia.

Seimo tinklalapyje skelbiama: „2011-ieji – Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metai“. Dėl netekčių viskas aišku, o štai dėl laisvės gynimo vis dar yra abejojančiųjų. Birželio 14 dieną paminėjusi sovietinių trėmimų 70 metų sukaktį, vadinamą Gedulo ir vilties diena, Lietuva pasitinka ir birželio 23-iosios įvykių 70-metį. Valstybės mastu bus minima iškili sukaktis - numatyta daugybė oficialių renginių.

Penktadienio pavakarę „Kauno“ viešbutyje, Laisvės alėjoje, Kaune, vyks Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados Lietuvoje ir partnerių organizuoto seminaro „Holokausto Europoje istorija, žmogaus teisės ir tolerancija šiandien“ uždarymo ceremonija. Dalyvaus specialioji JAV pasiuntinė Holokausto klausimais Hannah Rosenthal, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Zigmas Lydeka bei Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus direktorius Markas Zingeris.

Vienose seniausių Europoje sunaikintų žydų kapinių įrengta memorialinė kapinių vietos įamžinimo lenta – dar vienas pagarbos ženklas žydų tautai, atspindintis Vilniaus žydų kapinių svarbą Lietuvos istorijoje. Žydų kapinės Vilniaus centre veikė nuo XVI amžiaus. XVIII a. jos buvo uždarytos, o sovietmečiu sunaikintos. Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavęs Premjeras Andrius Kubilius pažymėjo, kad Holokausto metus mininti Lietuva tęsia žydų atminimo įamžinimą.

Krašto apsaugos ministerija ir policija paneigia viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad pirmadienį Vilniuje per antifašistinio filmo demonstravimą įvykusiame išpuolyje dalyvavę asmenys būtų susiję su Lietuvos kariuomene. „Policijos generalinis komisaras Saulius Skverelis mane patikino, kad nėra jokių duomenų apie žiniasklaidoje minimas gijas, vedančias į Lietuvos kariuomenę. Smerkiame antisemitizmą, bet kokią kitą diskriminaciją dėl rasės, tautybės, lyties ar pažiūrų.

Ar Izraelis painioja teisėtą savo politikos kritiką su antisemitizmu, taip siekdamas išvengti sudėtingų egzistencinių sprendimų? Klausimai iš tiesų sunkūs – tačiau atsakymai dar sunkesni. Mėnuo tarp Purimo ir Pesach švenčių yra tinkamas metas apsvarstyti žydų ir antisemitizmo ryšius. Tai trapių ir sudėtingų santykių kompleksas, kupinas įvairių klišių ir negailestingų panikos riksmų, tačiau ten stebėtinai trūksta įžvalgų.

Premjeras Andrius Kubilius vienu pagrindinių tikslų vadina unikalaus litvakų paveldo išsaugojimą. „Mums, gyvenantiems Lietuvoje, labai svarbu, ką Jūs darote, kadangi mes norime pažinti ir susigrąžinti turtingą žydų bendruomenės kultūrinį paveldą“, – sakė A. Kubilius penktadienį per susitikimą su „Gyvųjų maršo“ delegacija. „Gyvųjų maršas“ – tai Izraelio ir Vilnijos žydų bendruomenės narių, išgyvenusių Holokaustą, ir jų vaikų kelionės į Lietuvą programa.

Sausio 27-oji – Tarptautinė Holokausto diena, nustatyta pagal 2005 metais lapkričio 1 dieną išleistą JTO Generalinės Asamblėjos rezoliuciją. Prieš 66 metus sovietų armija išlaisvino vienos baisiausių nacistinės Aušvico stovyklos belaisvius, kurie buvo pasmerkti mirčiai.

Šiandien pasaulyje minimą Holokausto aukų atminimo dieną Lietuvoje labai mažai kas prisimena ir taip yra kasmet - teigia Lietuvos žydų bendruomenės vadovas Simonas Alperovičius. Daugiausia, pasak jo, daroma pačios bendruomenės pastangomis, o šalies valdžia, kad ir kuriai partijai ji priklausytų, didelio dėmesio šiai dienai niekada nerodė. „Šie metai paskelbti Holokausto metais, sudaryta komisija, į ją Vyriausybė paprašė skirti atstovą, o šiaip – dėmesio tiek pat, kaip ir visada.

Istorijos vadovėlis 10 klasei, kurį išleido leidykla „Briedis“ siutina niekur neregistruotos Rusijos tėvynainių organizacijos aktyvistus. Jų spauda, taip pat Rusijos žiniasklaida vadovėlių leidėjus ir pačią Lietuvos valstybę užsipuolė mėgindama pasitelkti ir „žydų kortą“, ir Lietuvos kairiuosius radikalus. Seniai laukė puolimo Prieš Lietuvą kažkada siųstus tikrus tankus, dabar keičia propagandiniai.

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius ir jį lydintys oficialios delegacijos nariai Jeruzalėje (Izraelis) apsilankė pasauliniame Holokausto tyrimų, dokumentų rinkimo, švietimo ir atminties centre Jad Vašemo muziejuje. Susipažinęs su muziejaus ekspozicija, premjeras A. Kubilius padėjo vainiką Atminimo salėje, kur ant grindų surašyti žydų tautos masinių žudynių ir kapaviečių pavadinimai. Deja, yra ten ir Lietuvos vietovardis – Ponery (Paneriai). „Holokausto skausmas yra ir Lietuvos skausmas.

Ar pastebėjote, kaip įstatymui dėl kompensacijų už žydų turtą atsidūrus Seime ir kai kurių etninių organizacijų lyderiams prakalbus apie jų poreikių netenkinančias sumas, viešojoje erdvėje staiga suaktyvėjo kolektyvinės kaltės komplekso diegėjai? Tarsi kapuose nerimstantys zombiai, išgirdę grafo Drakulos nebylų šauksmą, į paviršių išsiropštė įvairiausio plauko viešieji intelektualai, vyriausieji redaktoriai, eiliniai publicistai, ideologizuotų pseudomokslų profesoriai bei šiaip kalbesni kairie...

Kažkas bando plėšti kaukes. Visko būna. O gal nelabai suklydo? R. Palaitis – inkvizicijos auka? UŽ STANKERĄ! – demonstracija Budapešte. Kiek supratau – prie Lietuvos ambasados. Ambasadorius gavo demonstrantų peticiją, ginančią P. Stankerą. Žmogus lyg ir nieko neprašė, o susilaukė uniformuotų žaliūkų paramos.

Triukšmas, kilęs dėl žurnale „Veidas“ paskelbtų teiginių apie holokaustą, atskleidė ir ministro Raimundo Palaičio savybes, kurios nepuošia politiko. Tarptautiniai demaršai Aistrų sukėlė vidaus reikalų sistemoje tris dešimtmečius išdirbusio istoriko Petro Stankero teiginys žurnale „Veidas“ (2010 metų lapkričio 8 diena): „Svarbu ir tai, kad Niurnbergo procese teisinį pagrindą įgavo legenda apie 6 mln.

Svarstant portalo „WikiLeaks“ paviešintus dokumentus, kuriuose minima Lietuva, gali būti primiršti kiti keisti dalykai. Jie neįdomūs programišiams, nes mūsų politikai tai pasakė viešai. Lapkričio 25 dieną Vidaus reikalų ministerijos (VRM) tinklapyje pasirodė ministro Raimundo Palaičio apgailestavimas dėl buvusio VRM darbuotojo, istorijos mokslų daktaro Petro Stankero straipsnio. Straipsnis paskelbtas žurnalo „Veidas“ lapkričio 8-osios numeryje.

Maskva sveikina griežtą Europos diplomatų reakciją į publikaciją Lietuvos žiniasklaidoje, neigiančią holokaustą ir reiškiančią abejones dėl Niurnbergo tribunolo sprendimų. Taip ketvirtadienį Rusijos URM atstovai pakomentavo grupės Vilniuje akredituotų Europos šalių diplomatų demaršą dėl savaitraštyje „Veidas“ išspausdinto Lietuvos VRM darbuotojo straipsnio holokausto klausimu.

Aš jums parodysiu kas! JAV Aukščiausiojo teismo teisėjas Harlanas Fiske Stone'as vykstant teismui Niurnberge pareiškė, kad tai apgaulė (fraud). Anot jo, JAV vyriausiasis kaltintojas Jacksonas Niurnberge vykdo linčiavimą.