hezbollah

Izraelyje vis labiau nerimaujama, kad „Hamas“ grupuotės raketos gali smogti Dimonoje įsikūrusiam slaptam branduolinių tyrimų centrui. Palestiniečių raketos verčia vis didesnį skaičių izraeliečių palikti savo namus ir ieškotis prieglobsčio saugesnėse šalies teritorijose, skelbia „The Times“. Beršebos mieste, kuriame vos prieš kelias dienas buvo visiškai ramu, dabar sunku patikėti, kad mieste gyveno 186 tūkst. žmonių.

Libane veikiančiai islamistinei grupuotei „Hezbollah“ artimas žurnalistas pirmadienį pareiškė, kad, atsakydama į Izraelio veiksmus Gazos ruože, ši grupuotė neatmeta galimybės pulti Izraelį, skelbia „Haaretz“. Be to, „Al-Ahbar“ dienraščio redaktorius Ibrahimas Al-Aminas pareiškė, kad Gazos ruožą valdanti „Hamas“ grupuotė į Izraelio antskrydžius gali atsakyti apšaudydama Izraelį naujos kartos raketomis, kurios gali nuskristi giliau į Izraelio teritoriją.

Trečiadienį Rusija, siekdama sustiprinti savo įtaką Vidurio Rytuose, padovanojo Libanui 10 naikintuvų MiG. Taip Rusija esą siekia stiprinti karinį bendradarbiavimą su šia valstybe. Iš pradžių po Rusijos gynybos ministro Anatolijaus Serdiukovo susitikimo su Libano kolega Eliasu Murrhisu buvo manoma, kad Rusija parduos naikintuvus su nuolaida, tačiau vėliau paaiškėjo, kad Libanui jie atiteks visiškai nemokamai, o be to, Maskva dar apmokės ir šios karinės technikos pristatymą.

Naujajame tūkstantmetyje terorizmas „sušvito“ naujomis spalvomis ir pasirodė naujais veidais. Enciklopedinė svetainė „Wikipedia“ terorizmu (teroru, smurtu, prievarta) vadina organizuotų grupuočių sistemingą grasinimą ar nenuspėjamo smurto naudojimą siekiant ideologinių tikslų. Pagrindinis terorizmo taikinys – civiliai gyventojai, o dažniausiai naudojamas ginklas – baimė.

Per vieną iš nedažnų savo kalbų parlamente Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas pareiškė, kad Libane veikianti grupuotė „Hezbollah“ turi triskart daugiau ginklų nei kad turėjo 2006 prieš prasidedant Libano karui, rašo „The Telegraph“. Skelbiama, kad grupuotė iš viso turi 42 tūkst. raketų, kurios gali pasiekti Aškelono, Beršebos ir Dimonos miestus, esančius pietiniame Izraelyje, daugiau nei 125 kilometrai nuo Libano sienos.

Kad neleistų Iranui įgyti branduolinio ginklo, Izraelio armija ruošiasi galimam kariniam smūgiui prieš šią šalį. „Mes esame pasiruošę daryti bet ką, ko pareikalaus situacija“, - išskirtiniame interviu „Spiegel Online“ teigia Izraelio karinių oro pajėgų generolas majoras Ido Nehushtanas. „Spiegel“: Ką Irano branduolinė programa reiškia Izraelio karinėms oro pajėgoms? I. Nehushtanas: Irano režimas yra problema ne tik karinėms oro pajėgoms ar Izraelio valstybei.

Prancūzų spauda į viešumą iškėlė faktą, kad Bulgarijoje trumpam buvo sulaikytas laivas, gabenęs specialius vamzdžius, iš kurių surinkinėjamos raketos. Jie greičiausiai skirti teroristinei organizacijai "Hezbollah". Pranešama, kad laivo kapitonas - lietuvis. Vienas Lietuvos portalas pranešė, kad prieš kelias dienas prancūzų dienraštyje "Liberation" pasirodė straipsnis apie keistą krovinį, sulaikytą Bulgarijoje šių metų liepos 4 dieną.

Rusų karinių laivų pasiplaukiojimas Karibų jūroje ir Maskvos draugystė su Venesuelos prezidentu Hugo Chavezu – toli gražu ne vieninteliai signalai Vašingtonui, kad gali būti suduotas rimtas smūgis dar XIX a. paskelbtai Monro doktrinai. Ir ideologiniais sumetimais, ir trokšdami naujų rinkų,  Lotynų Amerikos šalyse pastaruoju metu vis aktyviau veikia Kinija ir Iranas.

Izraelio premjeras Ehudas Olmertas pareiškė, kad jo šalis turi pasitraukti iš beveik visos per 1967 metų karą užimtos teritorijos ir padalinti Jeruzalę, kad pagaliau būtų pasiekta taip laukiama taika su Palestina ir Sirija, rašo „The Guardian“. Tokias mintis E. Olmertas išsakė likus kelioms dienoms iki pasitraukimo iš vyriausybės vadovo pareigų. Premjeras ir toliau atkakliai neigia visus kaltinimus dėl korupcijos.

Nėra stebuklingosios lazdelės ar stebukladario, kuris greitai išspręstų Izraelio santykių su kaimynais, ypač su palestiniečiais, problemas. Tačiau kaip visada valstybės vadovų pasikeitimas teikia vilčių, beje, labai dažnai nerealių. Šiuo metu su naujais vadovais viltys siejamos ir Izraelyje, ir JAV. Sekmadienį Izraelio ministras pirmininkas Ehudas Olmertas po 33 mėnesių buvimo valdžioje paskelbė atsistatydinąs.

Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“, remdamasis neįvardytais šaltiniais Europos diplomatiniuose sluoksniuose, skelbia, kad JAV prezidentas George‘as W. Bushas nedavė pritarimo Izraelio kariniam smūgiui prieš Iraną. Skelbiama, kad Izraelis esą ruošėsi sunaikinti Irano branduolinius objektus. Savo nepritarimą kariniam smūgiui G. W. Bushas esą išreiškė viešėdamas Izraelyje gegužės 14 dieną, kai ši šalis šventė savo šešiasdešimtmečio jubiliejų.

Libano politinių frakcijų atstovai susitiko aptarti šalies ateities perspektyvų. Derybos, kurioms vadovauja Libano prezidentas Mišelis Suleimanas, buvo surengtos kaip dalis taikos susitarimo po Libane vykusių ginkluotų susirėmimų. Vakarietiškos šalies vyriausybės šalininkai buvo įvelti į gatvės susirėmimus su Siriją remiančia opozicine „Hezbollah“ organizacija. Pavieniai susirėmimai tęsėsi iki pat frakcijų atstovų susitikimo pradžios.

JAV valstybės departamento pareigūnai, užsiimantys kova su terorizmu, pranešė, kad teroristinis tinklas Al-Qaeda praranda populiarumą tarp musulmonų. Prie Al-Qaeda populiarumo mažėjimo labiausiai prisideda faktas, kad teroristinių išpuolių aukomis vis dažniau tampa patys musulmonai.

Nepaisant prezidento Busho tvirtinimų, kad karinių veiksmų galimybė ir toliau svarstoma kaip vienas iš Irano branduolinės programos problemos sprendimo variantų, oficialūs Izraelio atstovai pripažino, jog Busho administracijos darbui einant į pabaigą JAV smūgis Iranui vis mažiau tikėtinas, rašo JAV savaitraštis „Time“. Izraeliečiai, kaip ir visi kiti, dabar viltis deda į Europos diplomatines pastangas siekiant įtikinti iraniečius sustabdyti urano sodrinimo programą.

Libane veikianti grupuotė „Hezbollah“ trečiadienį Raudonojo kryžiaus darbuotojams Izraelio-Libano pasienyje perdavė du juodus karstus, kuriuose, kaip manoma, yra prieš porą metų pagrobtų ir nužudytų Izraelio karių palaikai, skelbia „The Guardian“. Karių pagrobimas 2006 metais sukėlė mėnesį trukusį karą tarp Izraelio bei Libano, per kurį žuvo 1,2 tūkst. žmonių.

Izraelio vyriausybė antradienį galutinai pritarė planui apsikeisti kaliniais su Libane veikiančia „Hezbollah“ grupuote, skelbia CNN. Planuojama, kad apsikeitimas kaliniais vyks jau trečiadienį. Nors Izraelis teigia, kad bus keičiamasi kaliniais, tačiau dauguma izraeliečių mano, jog iš tikrųjų Izraelis paleis 5 gyvus ir Izraelio kalėjimuose laikomus „Hezbollah“ narius mainais už dviejų nužudytų žydų karių kūnus. Izraelio kariai buvo pagrobti dar 2006 metais ir manoma, kad jie jau yra mirę.

„Bandelėse ir ginkluose“ jūs galite užsisakyti „Kalašnikovo“ sumuštinį iš kulkos formos meniu, kurį paruošia kariniais darbo rūbais apsirengę virėjai, o fone vietoj muzikos griaudžia sprogimai. Šio naujo greito maisto restorano Beiruto pietiniame priemiestyje, kur didelę įtaką turi „Hezbollah“ judėjimas, idėja gimė bendrasavininkio Ali Hammoudo (Ali Hamudo) galvoje. Jis sakė, kad karo tema buvo nauja koncepcija, kuri neturėjo nieko bendro su nesena kruvina Libano istorija.

Libano šiauriniame Tripolio mieste per galingą sprogimą, kuris šeštadienį anksti ryte sudrebino šešių aukštų gyvenamąjį namą, mažiausiai vienas žmogus žuvo, o dar šeši buvo sužeisti, pranešė vienas saugumo pareigūnas. „Per sprogimą vienas žmogus žuvo, o dar šeši, daugiausia moterys ir vaikai, buvo sužeisti“, - sakė pareigūnas apie sprogimą, kuris sunitų gyvenamame Bab Tebano rajone nugriaudėjo maždaug 5 val. 30 min. vietos laiku.

Kai šių metų gegužės viduryje minint Izraelio 60-metį JAV prezidentas George‘as W. Bushas sakė kalbą Izraelio parlamente, joje, be viso kito, išdėstė savo viziją, kaip Artimieji Rytai atrodys po 60 metų. Pasak dabartinio Jungtinių Valstijų prezidento, Izraelis tada minės 120-ąsias savo įkūrimo metines, palestiniečiai turės tėvynę, žmonės visame regione gyvens laisvose ir nepriklausomose visuomenėse, o Iranas ir Sirija bus taikios valstybės.

Šiaurės Libane per intensyvius besivaržančių grupuočių susirėmimus buvo sužeisti mažiausiai 24 žmonės, pranešė AFP vienas saugumo pareigūnas. Vakarų remiamos Libano daugumos šalininkų ir „Hizbollah“ vadovaujamos opozicijos susirėmimai Bab Tebano ir Džabal Mohseno rajonuose šiauriniame miesto pakraštyje prasidėjo maždaug 4 val. 15 min. (ir Lietuvos laiku). Pareigūnas sakė, kad vyriausybę remiantys sunitų kovotojai kovoja su viena alavitų grupuote.

Šią gegužę po aštuonerių metų pertraukos buvo atnaujintos Sirijos ir Izraelio derybos, o liepos 13 d. Paryžiuje gali susitikti ir šių valstybių vadovai. Tarpininkaujant Turkijai, Sirija ir Izraelis derasi dėl taikos ir galimo Golano aukštumų, kurias izraeliečiai okupavo dar 1967 m., grąžinimo Damaskui. Optimistai tikisi, kad teigiama derybų baigtis gali iš esmės pakeisti padėtį Artimuosiuose Rytuose. Ne veltui juk sakoma, kad be Sirijos galima kariauti, tačiau neįmanoma pasiekti taikos.

Prancūzijos prezidentas Nicola Sarkozy (Nikolia Sarkozy) šeštadienį atvyko į Libaną, taip išreikšdamas paramą naujai išrinktam prezidentui Micheliui Sleimanui (Mišeliui Sleimanui) ir jo pastangoms suvienyti šalį po pusantrų metų trukusios politinės krizės, nusinešusios daug žmonių aukų. N.Sarkozy yra pirmasis Vakarų valstybės vadovas, apsilankęs Libane po gegužę įvykusio M.Sleimano prisaikdinimo.

Libano armija teigia, jog yra pasiruošusi naudoti jėgą, kad nuginkluotų kovotojus ir atstatytų tvarką šalyje, skelbia BBC. Toks pareiškimas paskelbtas jau savaitę besitęsiant ginkluotiems susirėmimams tarp provakarietiškos Vyriausybės rėmėjų bei grupuotės „Hezbollah“ vadovaujamos opozicijos šalininkų. Manoma, kad per neramumus žuvo jau mažiausiai 60 žmonių. Itin daug karių dislokuota Beirute, šiauriniame Tripolio mieste bei Choufo kalnuose.

Irako valdžios santykiai su Iranu netenkina nei JAV, nei Irano. Iranas norėtų, kad JAV kariuomenė kuo greičiau išeitų iš kaimyninės valstybės, taip suteikdama dar daugiau politinių galimybių Teheranui. Irano įtakos visame regione didėjimas turbūt yra viena priežasčių, kodėl amerikiečiai neskuba palikti Irako, o lėtą jų traukimąsi, nors ir nenoriai, bet toleruoja arabų sunitų valstybės, kurios bijo stiprėjančios Irano įtakos.

Ginkluoti musulmonų šiitų grupuotės „Hezbollah“ kovotojai užėmė vakarinę Libano sostinės Beiruto dalį ir iš jos veja provakarietiškos Vyriausybės narius, skelbia BBC. „Hezbollah“ taipogi uždarė kelias provyriausybines žiniasklaidos priemones. Susirėmimai prasidėjo, kai pirmadienį Vyriausybė priėmė sprendimą uždaryti „Hezbollah“ telekomunikacijų tinklus. Tokį žingsnį grupuotės lyderis šeichas Hasanas Nasrallah pavadino oficialiu karo paskelbimu.

Praėjus 60 metų nuo gimimo Izraelis tebeįrodinėja, kad tikrovė yra svarbesnė už jos suvokimą. Interneto svetainė „Eye on the UN“ registruoja Jungtinių Tautų Organizacijos (JT) rezoliucijas, sprendimus ir ataskaitas, kuriose vienos ar kitos šalys kaltinamos žmogaus teisių pažeidinėjimais – tikrais ar tariamais, dienraštyje „The Wall Street Journal“ rašo apžvalgininkas Bretas Stephensas.

Kai pernai liepą Arabų šalių lygos delegacija pirmą kartą istorijoje apsilankė Izraelyje, tuo metu Vakarų Krante viešėjęs specialusis pasiuntinys Artimuosiuose Rytuose Tony Blairas pareiškė matąs taikos galimybę Artimuosiuose Rytuose.

Sirija tiekia Libane įsikūrusiai šiitų organizacijai „Hezbollah“ raketas, nors tai draudžia JT Saugumo Tarybos 1701-oji rezoliucija, pareiškė antradienį Izraelio gynybos ministras Ehudas Barakas. „Rezoliucija Nr. 1701 netaikoma. Raketų perdavimas iš Sirijos į Libaną tebevyksta, o „Hezbollah“ karinės struktūros stiprinimas tęsiasi“, - taip anot ministerijos tarnybos sakė E.Barakas, lankydamasis vienoje Izraelio karinių oro pajėgų bazėje.

Aštuoni iš dešimties arabų pasaulio gyventojų nesimpatizuoja Jungtinėms Valstijoms, rodo ką tik surengtos apklausos rezultatai, paskelbti Vašingtone. Tyrimo, kurio metu Merilando universiteto ir instituto „Zogby International“ mokslininkai apklausė 4 tūkst. Maroko, Egipto, Jordanijos, Libano, Saudo Arabijos ir Jungtinių Arabų Emyratų gyventojų, duomenimis, JAV neigiamai vertina net 83 proc. apklaustųjų, o dar 70 proc. jomis nepasitiki.

Mažiausiai 8 žmonės buvo nužudyti, o dar keli sužeisti, kai palestinietis užpuolikas atvėrė ugnį vienos iš didžiausių Jeruzalės seminarijos bibliotekoje, skelbia „The Guardian“. Tai buvo pirmas didelis išpuolis Jeruzalėje per paskutiniuosius 4 metus, tačiau jis gali dar labiau apsunkinti ir taip sunkiai bejudančias Izraelio bei Palestinos taikos derybas. Seminarijos bibliotekoje maldai buvo susirinkę apie 80 studentų.

Irano revoliucinių gvardijų vadas Mohammedas Ali Jafari pareiškė, kad Izraeli netrukus bus sunaikintas Libane veikiančios grupuotės „Hezbollah“ rankomis, skelbia „Haaretz“.Kaip žinia, Iranas yra vienas iš teroristine laikomos grupuotės rėmėjų. Viltį, kad Izraelis bus sunaikintas Irano Revoliucinių gvardijų vadas išreiškė laiške „Hezbollah“ vadui Hassanui Nasralah, kuriam išreiškė užuojautą dėl vieno grupuotės lyderių bei kadaise labiausiai JAV ieškomo teroristo Imado Mughniyah žūties.

Po to, kai Sirijoje buvo nužudytas vienas iš grupuotės „Hezbollah“ lyderių, šios teroristine laikomos organizacijos vadovas Hasanas Nasrallah prabilo apie pasiruošimą pradėti atvirą karą su Izraeliu, skelbia BBC. Tokius teiginius „Hezbollah“ vadas išsakė per Imado Mughniyeh laidotuves Libano sostinėje Beirute. Beirute tvyro milžiniška įtampa, o pats miestas yra pasidaliję į dvi stovyklas.

Libano politinės partijos „Hezbollah“ atstovai pranešė, kad susprogdinus automobilį Damaske žuvo Imadas Mughniyeh – vienas svarbiausių „Hezbollah“ lyderių. Dėl jo mirties apkaltintas Izraelis, skelbia BBC. Manoma, kad būtent I. Mughniyeh yra atsakingas už 9-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį Libane kilusią įkaitų iš Vakarų šalių grobimo bangą. Jis daug metų slapstėsi, nes buvo įtrauktas į labiausiai JAV ir Izraelio ieškomų asmenų sąrašus.

Antrąją savo vizito Artimuosiuose Rytuose dieną JAV prezidentas Georghe‘as W.Bushas atvyko į Vakarų krante esantį Ramalos miestą, praneša „Al Jazeera“.Ketvirtadienį , susitikęs su Palestinos savivaldos prezidentu Mahmoudu Abbasu, JAV prezidentas išreiškė viltį, kad taikos susitarimas tarp palestiniečių ir žydų bus pasirašytas dar 2008 metų viduryje. Tai - pirmasis Baltųjų rūmų vadovo vizitas palestiniečių teritorijose.

Po to, kai Paryžius apkaltino Damaską kliudant pasiekti politinį susitarimą Libane, Sirija sustabdė diplomatinius santykius su Prancūzija, praneša „Haaretz“.Paryžius tikina, kad Sirija nė kiek neprisideda, kad būtų išspręsta Libano prezidentinė krizė ir baigtųsi opozicijos inicijuotas boikotas vyriausybei. Niekam ne paslaptis, kad opozicija, kurios pagrindinė jėga yra grupuotė“ Hezbollah“, yra remiama Damasko.

Izraelio užsienio reikalų ministerija pranešė siekianti užmegzti glaudesnius ryšius su Sirija ir 2008 metais planuoja įgyvendinti strateginį planą, kuris leistų išbraukti Damaską iš radikalių valstybių sąrašo, praneša „Haaretz“.Tokie siekiai išdėstyti Užsienio reikalų ministerijos paviešintame dokumente. Tiesa, jokių konkrečių žingsnių, kaip pasiekti tikslą, nėra numatyta.

Iranas yra atsakingas už kiek daugiau nei prieš dešimtmetį įvykdytus sprogdinimus prieš žydų bendruomenės centrą bei Izraelio ambasadą Argentinos sostinėje Buenos Airėse, išpuolius tyrusio argentiniečių prokuroro Alberto Nismano žodžius cituoja „Haaretz“.„Neturiu jokių abejonių, kad už atakas atsakingi aukščiausi Irano valdžios sluoksniai bei jiems pagalbą teikusi teroristinė grupuotė „Hezbollah“ – teigė prokuroras.

Libano armijos vyriausiasis operacijų vadas generolas Francois al-Hajj bei dar 3 žmonės žuvo per bombos sprogimą krikščioniškame Baabdos miestelyje, esančiame sostinės Beiruto prieigose, praneša BBC.Sprogimas nugriaudėjo visiškai greta Libano prezidento rūmų. Generolas Hajj buvo laikomas realiausiu kandidatu užimti kariuomenės vado, jei dabartinis armijos vadas generolas Michelis Suleimanas būtų paskirtas valstybės prezidentu.

Tarpusavyje besivaidijančioms Libano politinėms grupuotėms ir vėl nepavyko išsirinkti žmogaus, prezidento poste pakeisiančio prosirišką šalies prezidentą Emilį Lahoudą, praneša “Al Jazeera”.Balsavimas buvo atidėtas savaitei po to, kai grupuotės „Hezbollah“ vadovaujama opozicija pagrasino boikotuoti balsavimą.Balsavimas dėl naujojo prezidento Libano parlamente buvo numatytas 13 val. (13 val.

Balsavimas parlamente, kuriame turėjo būti išrinktas naujasis Libano prezidentas, atidėtas mažiausiai iki penktadienio, praneša „Al Jazeera“.Šalies politinės grupuotės niekaip nesugeba susitarti, kas prezidento poste turėtų pakeisti kadenciją baigiantį dabartinį šalies vadovą Emile Lahoudą. Buvo tikimasi, kad sprendimas gali būti priimtas trečiadienį, tačiau šaltiniai Beirute pranešė, kad balsavimas nukeliamas į penktadienį – būtent šią dieną baigiasi dabartinio prezidento kadencija.

Izraelis oficialiai pripažino rugsėjo pradžioje surengęs antskrydį prieš objektą Sirijos teritorijoje, pranešė BBC. Ankstų rugsėjo 6 d. rytą keli Izraelio naikintuvai kirto Sirijos sieną nuo Viduržemio jūros pusės ir, pasukę link Turkijos, Sirijos šiaurėje ėmėsi bombarduoti vieną karinį objektą. Netrukus po šios atakos Sirija apkaltino Izraelį, tačiau Izraelio karinė cenzūra uždraudė skelbti bet kokią informaciją apie šį įvykį.

Libano parlamentas po beveik metų pertraukos antradienį turėjo rinktis į posėdį, kad išrinktų naująjį šalies prezidentą. Šiuos planus sujaukė opozicija, boikotavusi rinkimus, pranešė „Al-Jazeera“, remdamasi naujienų agentūrų pranešimais.Sesija atidėta spalio 23-iai dienai, nes nebuvo reikiamų dviejų trečdalių parlamento narių kvorumo.Valdančioji antisiriška Kovo 14-osios koalicija siekia pakeisti dabartinį prezidentą Emile‘į Lahoudą, kurio kadencija baigsi lapkričio 23 dieną.

Š. Korėjos užsienio reikalų ministerija paneigė padedanti Sirijai statyti su branduoliniu ginklu siejamą objektą, pranešė BBC. Pchenjano pranešime tokios prielaidos vadinamos „nevykusiu sąmokslu“ ir „visiškai nepagrįstomis“. Praėjusią savaitę buvo pasirodę pranešimų, kad Sirijoje gali būti laikomos su Šiaurės Korėjos branduoline programa susijusios medžiagos ar naudojamos tam skirtos technologijos.

Per 6 paskutiniuosius mėnesius JAV ir Izraelio žvalgybų surinkti duomenys leidžia manyti, kad Šiaurės Korėja Sirijoje stato „tam tikrus branduolinius objektus“, remdamasis šaltiniais Pentagone skelbia „Washington Post“. Dienraščio žiniomis didžiąją žvalgybos duomenų dalį JAV pateikė Izraelio žvalgyba. Tarp gautų dokumentų yra ir iš palydovinės vieno objekto Sirijoje nuotraukos. Įtariama, kad jis gali būti susijęs su branduolinio ginklo gamyba.

Pamenate, dar belaukiant XXI amžiaus įvairūs astrologai, parapsichologai, alchemikai ir panašaus plauko veikėjai pranašavo, kaip pasaulis tuoj įžengs į Vandenio – visuotinės taikos ir naujo pažinimo – erą. Deja, visi pranašai kažkur staiga dingo po 2001 m. rugsėjo 11 d. – tarsi į... vandenį? Tada užgriuvo: Afganistanas, Irakas, nesibaigianti intifada Palestinoje, prisimintas Darfuras, vėl plykstelėjo Somalis.

Nors mėgstame skųstis, kad Lietuvoje gyventi blogai, vis dėlto naktimis galime ramiai miegoti nesibaimindami, kad šalia namų netikėtai sprogs bomba arba kad būsime ištraukti iš automobilio tiesiog gatvėje ir keleriems metams – kol už mus sumokės išpirką arba pagrobėjams nusibos matyti mus gyvus – nutempti į džiungles. Jūsų dėmesiui – po visą pasaulį išsibarsčiusios teroristinės grupuotės, savo įtaka ir poveikiu visuomenės gyvenimui dažnai pranokstančios net šalių vyriausybes.

Atlikus apklausą paaiškėjo, jog 28 proc. Izraelio piliečių arabų teigia, kad holokaustas niekada nevyko, o du trečdaliai Izraelio žydų bijo užsukti į arabų miestus, praneša "Haaretz".Apklausą atliko Haifos universiteto sociologas Sami Smoocha. Žiūrint į jos rezultatus akivaizdu, kad atskleista didžiulė priešprieša tarp Izraelio gyventojų daugumą sudarančių žydų ir arabų, kurių šalyje - penktadalis. Tarp aukštąjį išsilavinimą turinčių arabų minėtas skaičius dar didesnis - 33 proc.

Jungtinių Tautų Saugumo Taryba galų gale priėmė rezoliuciją, reikalaujančią, jog „Hezbollah“ grupuotė nutrauktų savo atakas, o Izraelis sustabdytų savo puolamąsias operacija Pietų Libane. Tačiau vargu bau šis nutarimas bus besąlygiškai įvykdytas jau vien dėl pernelyg didelės šiame regione susikaupusios neapykantos – karas yra pats tikriausias tos neapykantos apraiškos pavidalas.

Manau, kiekvienas bent kiek ilgiau Lietuvai įvairiuose europiniuose ir transatlantiniuose forumuose atstovavęs politikas turėjo pastebėti vieną įdomią tokių forumų „tradiciją“. Nesvarbu, ką ir kaip pasiūlytų JAV delegacijos, didžiausias ir nuolatinis oponavimas ir, liaudiškai kalbant, „špilkos“ ateina iš Prancūzijai atstovaujančių politikų. Tai tapo lyg ir tokių renginių tradicija.