gyventojai

Nors valstybės vadovai apie iš Lietuvos besitraukiančią krizę kalba jau nuo praėjusių metų vidurio, tarp Lietuvos gyventojų reginčiųjų krizės pabaigą nėra labai daug. Savaitraščio „Veidas" užsakymu tyrimų bendrovės „Prime consulting" apklausa rodo, kad atsitraukiančią krizę jaučia 6,2 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė – 56,6 proc. – respondentų regi tik dalies sektorių atsigavimą. Tačiau 35,6 proc.

Vyriausybė, siekdama įtraukti visuomenę į visiems svarbių sprendimų priėmimo procesą, skelbia viešąsias konsultacijas aktualiais klausimais. Pirmoji viešoji konsultacija bus skirta kovai su kontrabanda, smukdančiai šalies įmonių konkurencingumą, neleidžiančiai surinkti biudžeto lėšų ir neigiamai veikiančiai visų mūsų gerovę.

Lietuvos Respublikos vyriausybė, siekdama įtraukti visuomenę į visiems svarbių sprendimų priėmimo procesą, skelbia viešąsias konsultacijas aktualiais klausimais. „Žengiame dar vieną žingsnį visuomenės ir valdžios dialoge, imdamiesi konkrečių veiksmų – viešųjų konsultacijų organizavimo.

Metų pradžioje aprimo vagystės iš gyvenamųjų patalpų – 2010 m. I ketv. jų įvykdyta 12 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2009 m. Analizuodami Statistikos departamento pateiktus duomenis specialistai teigia, kad gyventojai vis labiau rūpinasi savo ir savo turto saugumu. Be to, kriminogeninę situaciją sušvelnino ir po truputį šylantis ekonomikos klimatas. Statistikos departamentas skelbia, kad 2009 m. įvykdytos 5799 vagystės iš būstų, t.y. beveik 5 proc.

Praėjusių metų pabaigoje pradėto modernizuoti dvylikaaukščio daugiabučio namo Tilžės g. 26 gyventojai dabar jaučiasi vargingesni už vargšę pusiau skustą, pusiau luptą ožkelę. Neseniai bendrijos gyventojai gavo Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnų pranešimą, kad dėl ikiteisminių tyrimų namo renovacijos darbai negalės vykti dar tris mėnesius.

Birželio 4-osios naktį siautėjusi liūtis be elektros paliko apie 1500 rytinės Lietuvos dalies gyventojų, daugiausia jų - Vilniaus rajone, Varėnoje ir Trakuose. Daugiausia žalos elektros tinklui padarė žaibai. Šiuo metu šiuose regionuose darbus atlieka 20 bendrovės "Rytų skirstomieji tinklai" brigadų, planuojama, kad elektros tiekimas bus atnaujintas iki dienos pabaigos.

Šalia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsikūrusių gyvenviečių žmonės vardina nemalonius pramonės parko kaimynystės aspektus - specifinius kvapus, triukšmą, ne visiems patinka pro langus matomi gamyklų kaminai. Tačiau aplinkosaugos specialistai konstatuoja, jog tik apie 3 proc. Klaipėdos taršos sklinda iš LEZ dirbančių bendrovių. Likusią teršalų dalį mieste "sukuria" kitos Klaipėdos įmonės, autotransportas ir uoste vykdomi krovos darbai.

Net 15 metų Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) esančių buvusių Lypkių ir Švepelių kaimų gyventojai maitinami pažadais kada nors juos išlaisvinti iš gamyklų apsupties, tačiau net ir dabar, kai pasiekti principiniai susitarimai dėl žmonių turto išpirkimo, tenka grąžyti rankas ir gyventi nežinomybėje. Vieni lypkiškiai, neapsikentę nuolatinių pažadų ir sveikatai pavojingos aplinkos, jau pabėgo į Klaipėdą. Tiesa, su paskolų kupra, mat patikėjo valdžios pažadais.

Per savaitę, kovo 26-balandžio 1 dienomis, į šalies darbo biržas norėdami užsiregistruoti kreipėsi gerokai daugiau šalies gyventojų. Darbo rinkos analitikų nuomone, registraciją darbo biržoje lėmė ne darbuotojų atleidimai, o plačiai paviešinta informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą. Tai paskatino ilgesnį laiką nedirbusiuosius pasirūpinti valstybės teikiamomis garantijomis darbo biržoje registruotiems asmenims.

Dvylikos aukštų daugiabutis namas Šiauliuose, Tilžės g. 26 apstatytas pastoliais, tačiau ant jų nuo vasario 10 d. niekas nekruta. Dvi namo sienos padengtos šiltinimo vata, tačiau neuždengtos viršutiniu šiltinimo sluoksniu. Jau mėnesį pastoliais paramstytas ir "negyvu" objektu tapęs dvylikaaukštis tikrai turėtų kristi į akį ypač tiems daugiabučių namų gyventojams, kuriems skausminga renovacijos patirties abėcėlė – tik prieš akis.

Tėvynę myliu. Ne kartą esu tai įrodęs, bet kadangi ne žodžiais, o darbais, tai pasikuklinsiu detalizuoti, kaip. Nebent galiu prisipažinti, kad iki šiol neemigravau. Kodėl - sunku paaiškinti. Gal todėl, kad neapsisprendžiu, kuo tikėti - Tėvynės meile ar statistika, ir blaškausi tarp jų. Bet Tėvynė - tai mes visi (taip pat ir išeiviai). O ką rodo statistika? Ar tikrai taip baisu? Pažvelkime.