gyventojai

Žydrūnė JANKAUSKIENĖ Neapdairiai numesta nuorūka vos nesupleškino grupei savininkų priklausančio turto. Autorės nuotrauka Šeštadienį Tauragės mieste kilo du gaisrai. Abiejų priežastis – neatsargus žmogaus elgesys. Pranešimas apie gaisrą gautas naktį iš penktadienio į šeštadienį, apie 3 val. Skambinusysis informavo, kad Vytauto gatvėje dega 109-asis namas. Į gaisravietę išskubėjo dvi autocisternos iš Tauragės bei Taurų. Per 4 min.

Lietuvos bankas pristatė naują finansinio švietimo iniciatyvą. Pristatytas naujas interneto tinklalapis pinigubite.lt, tikimasi, padės Lietuvos gyventojams tapti atsakingesniems ir ne tokiems patikliems. „Finansinis švietimas yra mūsų prioritetinė sritis. Tik per finansinį švietimą galima spręsti įsiskolinimo problemas.

Nuo pastatų sienų arba stogų ant galvos krintantys ledokšniai ir tinkas – atrakcija ne iš maloniausiųjų. 1979 metų kovo pradžioje nuo gyvenamojo namo, esančio Žemaitės ir Vilniaus gatvių sankryžoje, stogo nučiuožęs ledo luitas mirtinai sužalojo praeivę. Atrodytų, daug vandens nuo to laiko nutekėjo, tačiau šaligatviais einantys praeiviai vargu ar gali jaustis visiškai saugūs. Prieš kelias dienas nuo Tilžės gatvės 152-ojo namo krintantis tinkas vos nepataikė einančiai moteriai ant galvos.

  Socialdemokratai siūlo dar metams - iki 2014-ųjų pabaigos - pratęsti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM) šilumai. Tokią Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime įregistravo parlamentarai Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulikas. Pasak jų, padidinus PVM šildymui iki 21 proc., valstybės biudžetas per metus gautų papildomai apie 140 mln.

2011 m. kovo 1 d. kas penktas Lietuvos gyventojas turėjo aukštąjį išsilavinimą ir kas trečias mokėjo dvi ne gimtąsias kalbas, remdamasis Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Surašymo metu 10 metų ir vyresnių gyventojų buvo klausiama apie aukščiausią įgytą išsilavinimą ir visų gyventojų – apie ne gimtųjų kalbų mokėjimą. Per paskutinį dešimtmetį Lietuvos gyventojų išsilavinimo lygis sparčiai augo.

 Lietuviai vis dar nesuvokia pagrindinių verslininko funkcijų, didžioji dalis jų nėra apsisprendę, ar verslininkus vertina teigiamai, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliktas tyrimas. LLRI kartu su užsienio partneriais atliko verslininkų įvaizdžio tyrimą keturiose šalyse – Lietuvoje, Gruzijoje, Bulgarijoje, Kirgizijoje. „Visuomenės požiūris Lietuvoje į verslininkus yra geresnis nei tikėjomės. Paklausus gyventojų, kas kuria ekonominę gerovę, 74 proc.

Šiaurės Korėjos propagandinis interneto tinklalapis įspėjo dėl galimo Pietų Korėjos salų puolimo ir patarė gyventojams išvykti, skelbia BBC. "Uriminzokkiri" tinklalapyje tarp paminėtų taikinių - Jonpjongo sala, kurią Šiaurės Korėjos pajėgos atakavo 2010 metais. Portale rašoma: "Net atsitiktinė kibirkštis per karo žaidimus gali sukelti ugnį.

Lietuvos statistikos departamentas paskelbė išsamius galutinius Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatus apie nuolatinių gyventojų sudėtį pagal tautybę, gimtąją kalbą ir savęs priskyrimą religinei bendruomenei. 2011 m. kovo 1 d. Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai. Lietuvoje buvo 84,2 proc. lietuvių, 6,6 proc. lenkų, 5,8 proc. rusų, 1,2 proc. baltarusių, 0,5 proc. ukrainiečių ir 0,6 proc. kitų tautybių gyventojų.

 Dėl pensijų reformos viešojoje erdvėje vėl įsiplieskė karas. Komentatoriai pasidaliję į dvi stovyklas pateikia argumentus, kodėl reikėjo ar nereikėjo stabdyti, o gal visgi tęsti pensijų reformą. Dar 2000 m. Lietuvoje pradėta pensijų reforma siekta padidinti būsimas senatvės pensijas ir sumažinti valstybinei socialinės apsaugos sistemai tenkančią naštą, ypač didėsiančią dėl neigiamų demografinių pokyčių.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, ketvirtąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, užimtumas euro zonoje ir ES sumažėjo atitinkamai 0,3 ir 0,2 proc. Lietuvoje užimtumas šiuo lyginamuoju laikotarpiu smuko 2,0 proc. Trečiąjį šių metų ketvirtį užimtumas euro zonoje sumažėjo 0,1 proc., o ES buvo stabilus. Ketvirtąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų laikotarpiu, užimtumas euro zonoje sumažėjo 0,8 proc., o ES - 0,4 proc.

Ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje Premjeras Algirdas Butkevičius atsakydamas į Seimo narių klausimus teigė, kad darbus dėl skalūninių dujų stabdo tai, jog anksčiau nebuvo atlikti„,namų darbai“ – visų pirma, bendraujant su gyventojais. „Dėl skalūnų dujų niekas pozicijos nekeičia, bet yra anksčiau nepadaryti namų darbai. (...) Pasirodo, buvo įdėtas mažytis skelbimas, kad prašome pateikti savo nuomonę dėl poveikio vertinimo“, – sakė Premjeras.

Referendumo dėl euro įvedimo Lietuvoje nebus, o minimali alga artimiausiu metu taip pat nebus didinama, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Antradienį lankydamasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijoje ir paklaustas ekspremjero Andriaus Kubiliaus, ką jis mano apie koalicijos partnerio Rolando Pakso pasiūlymą, kad dėl euro turi spręsti Lietuva, A. Butkevičius sakė, kad referendumo tikrai nebus. Pasak jo, toks įsipareigojimas buvo numatytas stojant į Europos Sąjungą.

71 proc. Lietuvos gyventojų pasisako už tolesnį minimalios algos didinimą, o 64 proc. norėtų, kad pajamų mokesčiai būtų mažesni. Tai paaiškėjo po kompanijos "Baltijos tyrimai" vasario 1–9 dienomis atlikto tyrimo. Apklausa parodė, kad piliečiai taip pat nori daugiau valstybės savo gyvenime: jie sutinka, kad vyriausybė turėtų daugiau atsakomybės daugelyje visuomenės gyvenimo sričių. 95 proc. žmonių pasisako už tai, kad valstybė būtų atsakinga už sveikatos apsaugą, 89 proc.

 Šiauliečiai per savaitę turi apsispręsti – sutinka renovuoti savo būstą ar ne. Šiemet Šiauliuose planuojama renovuoti 10–15 daugiabučių. Renovuotinų namų gyventojai, pakviesti į Savivaldybę, išklausė Būsto energijos taupymo agentūros vadovo Valiaus Serbentos argumentų, tačiau svarstė, ar „vata ant sienų“ yra tikroji modernizacija. Atrinko kiauriausius namus Šiemet pagal naująjį modelį savo būstą renovuoti apsisprendusiems gyventojams valstybė kompensuos 40 procentų renovacijos išlaidų.

Nerimsta aistros dėl Kovo 11-osios eitynių, mat miesto savivaldybei nedavus leidimo žygiuoti Gedimino prospektu ir pasiūlius renginį perkelti į Upės gatvę, eitynių organizatoriai siūlo jas rengti Pilies gatvėje ir nuo Katedros žygiuoti iki Aušros vartų. Žiniasklaidai antradienio rytą išplatintame pranešime teigiama: „Šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė paskelbė visai Lietuvai, kad ji gali viską.

Dėl 150 litų kilstelėtos minimalios mėnesio algos (MMA) vasarį jau pradėjo strigti įmonių mokėjimai Sodrai. Padidinimas itin paveikė šakas, kur mokami maži atlyginimai ir darbo apmokėjimas sudaro didelę sąnaudų dalį. Kai kuriose šių šakų trumpalaikės skolos per mėnesį šoktelėjo dešimtimis procentų. Į ūgtelėjusį MMA labiausiai sureagavo vidutinio dydžio įmonės.

 Beveik trečdalis Didžiosios Britanijos gyventojų, 15 mln. žmonių, dėl prasto ekonominės situacijos neišgali kiekvieną mėnesį atsidėti vadinamosios finansinės pagalvės – santaupų, skelbia The Telegraph. Organizacijos Scottish Widows duomenimis, 31 proc. britų neturi atliekamų pinigų santaupoms, nes išaugo pragyvenimo išlaidos bei jie privalo rūpintis sunkiai besiverčiančiais giminaičiais.

Atlikę situacijos savivaldybėse lyginamąją analizę, finansų ekspertai pažymi vis labiau ryškėjančius Kauno rajono privalumus - palyginti jauna ir versli bendruomenė, augantis gyventojų skaičius, palanki verslo aplinka, didėjantys atlyginimai, sėkminga kova su nedarbu. Lyginamosios analizės duomenis "Swedbank" Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė ir šio banko Pietų Lietuvos filialo direktorė Kristina Žališkevičienė pristatė Kauno rajono savivaldybės vadovams bei skyrių vedėjams.

 Tik 16 proc. ekonomiškai aktyvių Latvijos piliečių tiki, kad šalis nugalėjo krizę. Tokią apklausą atliko rinkos, socialinių ir žiniasklaidos tyrimų įmonė "TNS Latvija". 4 proc. apklausos dalyvių buvo visiškai tikri, o 12 proc. kiek mažiau užtikrinti tokiu teiginiu. Jokių ekonominių pokyčių teigia nepajutę 81 proc. respondentų. 47 proc. apklausos dalyvių tiki, kad krizė dar tikrai nesibaigė, o 34 proc. pareiškė, kad ji greičiausiai dar tęsis. 3 procentai šiuo klausimu nuomonės neturėjo.

Seišelių salos Indijos vandenyne, į šiaurės rytus nuo Madagaskaro, buvo patogi poilsio vieta piratams keliaujant iš Azijos į Afriką. Salos buvo negyvenamos iki 1756 m., kol jų kontrolę perėmė prancūzai ir pavadino jas tuometinio Prancūzijos finansų ministro J.M. de Sechelles’io vardu. 1814 m. salos atiteko britams, o 1976 m. birželio 29 d. Seišelių salų gyventojai iškovojo visišką nepriklausomybę. Salyno branduolį sudaro keturios salos – Mahė, Praslenas, Siluetas ir La Digas.

Daugiau nei pusė (56 proc.) Lietuvos gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių bent kartą lankėsi bent viename kurioje nors šalies arenoje vykusiame renginyje. Daugiausiai jų lankėsi Vilniaus „Siemens“ arenoje vykusiuose renginiuose. Ši arena buvo įvardinta ir kaip žinomiausia arena šalyje.

Šalies gyventojai mano, kad valstybinio socialinio draudimo administravimas savo kokybe neišsiskiria iš kitų valstybės administravimo sričių. Tačiau tik nedaugelis žino, kiek tiksliai kainuoja šios sistemos administravimas, rodo visuomenės tyrimas. Dešimties balų sistemoje daugiausiai gyventojų, 21 proc., šalies socialinio draudimo sistemai rašytų septynetą. Po 18 proc. gyventojų ją vertintų aštuonetu ir šešetu.

 Kinija išaugo itin sparčiai ir tapo antra pagal dydį pasaulio ekonomika, sukurianti bendrojo vidaus produkto už 7,3 trln. JAV dolerių. Didžioji dalis šio augimo buvo pastūmėta siūlant pigią darbo jėgą ir produkciją visam pasauliui, rašo „BusinessInsider.com“. „Bank of America“ neseniai paskelbė ataskaitą apie Kiniją, kurioje galima rasti itin įspūdingų faktų apie šios šalies gamybą. Siūlome pažvelgti į 10 svarbiausiųjų ir palyginti juos su kitų valstybių rodikliais.

2012 m. iš ir į Lietuvą tarptautinės siuntų gabenimo kompanija "Lex system/Ecoparcel Group" atgabeno 1,52 mln. siuntų - 27 proc. daugiau negu 2011 m. Ketvirtadalį viso siuntų skaičiaus sudarė siuntos iš elektroninių parduotuvių. Tokių siuntų iš viso buvo 380 tūkst. Trečdalį šių siuntų - 127 tūkst. - sudarė siuntos iš užsienio šalių.

Lietuvos gyventojai iš visų transporto priemonių atostogoms dažniausiai renkasi automobilius. Taip teigė beveik 48 proc. apklaustų lietuvių. Automobilį svarbiausia transporto priemonių keliaujant atostogų metu įvardijo daugiau nei pusė (53 proc.) apklausoje dalyvavusių vyrų bei 43 proc. respondenčių moterų. Nemaža dalis šalies keliautojų į automobilį persėda oro ar jūros keliu jau atvykę į pasirinktą atostogų vietą, taip pat kas antras jį gabenasi kartu vykdami į užsienio valstybes keltu.

Vidutinis šalies gyventojų amžius pailgėjo ir, paskutiniais Statistikos departamento duomenimis, siekė tiek mieste, tiek kaime 41 metus (2001 m. – 37, mieste – 36, kaime – 38). Vyrų vidutinis amžius sudarė 38 metus (2001 m. – 35), moterų – 43 (2001 m. – 39), informuoja Statistikos departamentas. Vis dar 3 milijonai 2011 m. kovo 1 d. 103 šalies miestuose ir 16 762 kaimo gyvenamosiose vietovėse gyveno 3 mln. 43 tūkst.

Antradienį Vyriausybėje Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius su Lietuvos miestų bei rajonų savivaldybių merais aptaria regionų plėtros politiką, gyventojų užimtumo didinimo, investicijų į regionus pritraukimo, socialinės paramos gyventojams, savivaldybių biudžetų formavimo ir bei kitus aktualius klausimus.

Šiaulių regione sparčiausiai mažėja gyventojų. Nuolat daugėja nedarbo. Šio regiono žmonėms atitenka tik apie 72 procentus vidutinio šalies gyventojo bendrojo vidaus produkto. Gyvenimo lygio rodiklis čia vienas mažiausių Lietuvoje. Vidutinis atlyginimas 54 procentais atsilieka nuo šalies vidurkio. Tokios realijos atskleistos vakar Kelmės rajono savivaldybėje vykusiame Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės susitikime su rajonų merais ir Vyriausybės atstovu Šiaulių apskrityje.

 Respublikos gatvės 7-ajame name – vadinamame bendrabučiu – pirmąjį aukštą seniai „okupavo“ verslininkai. Visos ten buvusios gyvenamosios patalpos yra virtusios komercinėmis. Kiekvienos jų savininkas įsirengė atskirą įėjimą, įsirengė savo komunikacijas. Tačiau praėjusių metų pabaigoje verslininkai, gavę paskutiniųjų dviejų mėnesių sąskaitas, švelniai tariant, žagtelėjo: namą administruojančio Tauragės butų ūkio įvardinta paslaugų suma šoktelėjo kone dvigubai.

Prieš kitą savaitę prasidedant Pasaulio ekonomikos forumui Davose, britų labdaros organizacija "Oxfam" paragino stambaus kapitalo verslą ir pasaulio lyderius dėti visas pastangas kovoje su skurdu ir nelygybe. Per pastaruosius 20 metų 1 proc. turtingiausių planetos žmonių pajamos, organizacijos duomenimis, padidėjo 60 proc. Apie tai informuoja newsru.com.

Padidėjus maisto, kuro kainoms gyventojai veržiasi diržus: per pusantrų metų padaugėjo žmonių, perkančių kontrabandinį kurą ar atsisakančių automobilio, taip pat taupančių maisto ir savo sveikatos sąskaita. Ekonomistų teigimu, DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų" apklausa rodo, jog gyventojai skursta, bendro ekonomikos atsigavimo savo kailiu nepajuto.

Jurgita Kuzmickaitė, LRT.lt Mažos šalys, palyginti su didelėmis, ekonomiškai silpnesnės ir neturi svaraus balso tarptautinėje arenoje, tačiau šie jų trūkumai, ekspertų teigimu, gali pasitarnauti nacionalinei kultūrai. Be to, maža šalis turi daugiau galimybių gyventi lėtai, be streso ir lengviau patirti džiaugsmą. O jei jo nepatiriame ir apskritai jaučiamės prastai, kaltas ne šalies dydis, o veikiausiai istorinės praeities nulemtos traumos. Lietuvoje apdainuotų trijų milijonų nebėra.

Naujoji Vyriausybė kuria daugiabučių renovacijos programą, pagal kurią finansiniai įsipareigojimai nuo gyventojų pečių bus perkeliami savivaldybės įmonėms, kurios atrinks energetiškai nenaudingiausius, daugiausiai šilumos suvartojančius namus. Kol kas neaišku, kaip bus sprendžiama gyventojų abejingumo arba socialiai remtinų būsto savininkų, gaunančių kompensacijas šildymo išlaidoms, abejingumas, tačiau gyventojų pritarimo būsto atnaujinimo projektui vis tiek reikės.

Fizinių asmenų bankrotu Lietuvoje galėtų pasinaudoti daugiau nei 12 500 šalies gyventojų, kurių pradelsti mokėjimai siekia arba viršija 25 000 litų. Iš viso gyventojai, kurie galėtų bankrutuoti, bendrai delsia padengti įsiskolinimų už 2,49 mlrd. litų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys.

Rygos gyventojų skolos už šildymą šilumos tiekimo bendrovei "Rigas siltums" šiuo metu siekia 26 mln. latų, antradienį teigė įmonės valdybos narė Biruta Kruzė. Ši suma turi būti sumokėta iki sausio 20 d. B. Kruzė paragino Rygos gyventojus susimokėti skolas, nes įmonė 83 proc. už skolas gautos sumos skiria šilumai tiekti. 2012 m. gruodį dėl nukritusios temperatūros ir dujų kainos kilimo Rygos gyventojų sąskaitos už šildymą padidėjo 63 proc., palyginus su 2011 m. gruodžio mėnesiu.

Naujas laimės ir pinigų santykio tyrimas paneigia seną dėsnį, kad pinigai gali žmones padaryti laimingus tik iki tam tikro lygio, rašo „The Atlantic“. Pagal vadinamąji „Easterlino“ paradoksą, kai kai žmonės tampa turtingesni, jie persikrausto į turtingus rajonus ir ten nebesijaučia turtingais. Tada galbūt yra svarbiau sąlyginis pajamų kiekis, o ne absoliutus.

 Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė sprendimui dėl greitosios medicinos pagalbos paslaugų perėmimo iš kitų savivaldybių. Vilniaus savivaldybės VšĮ Vilniaus Greitosios medicinos pagalbos stotis perims, visų pirma, Širvintų rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos teikimo ir valdymo funkcijas. Širvintų rajono savivaldybė pirmoji kreipėsi su prašymu perimti šias funkcijas rašoma pranešime spaudai.

 Lietuvoje 2013 m. pradžioje gyveno 2 mln. 979 tūkst. gyventojų – tai 28,4 tūkst. (0,9 proc.) mažiau nei prieš metus, 2012 m. pradžioje, teigiama statistikos departamento pranešime. Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013 m. pradžioje Lietuvoje, palyginti su 2012 m. pradžia, šalies gyventojų skaičius sumažėjo. Jis mažėjo dėl dviejų priežasčių: 75,9 proc. bendro sumažėjo sudarė neigiama neto tarptautinė migracija (21,6 tūkst.

Drauge su ekonominės krizės banga plūstelėjusi emigracija ne tik sutirpdė Lietuvos gyventojų skaičių, kuris jau nesiekia simbolinių trijų milijonų. Emigracijos rykštė kėsinasi ir į ateities visuomenės gyvybingumą, rašo "Respublika". Sociologai buvo šokiruoti paaiškėjus, kad pastaraisiais metais ne Lietuvoje gimsta apie 16 proc. lietuvių naujagimių. Pavyzdžiui, pernai Alytuje iš viso gimė 558 naujagimiai, iš jų 130, t.y. 23,3 proc., gimė užsienyje.

2012 metų gruodžio mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Panevėžio apskrities teritorijos bendrąjį planą, kuriame Panevėžio miesto statusas nepakito - jis išliko R kategorijos metropoliniu centru. Toks Vyriausybės nutarimas turėtų galioti 20 metų. „Tad net ir liūdna statistika, kad visoje šalyje, taigi ir mūsų mieste, sumažėjo gyventojų, dar nereiškia, kad nebesame didmiestis. Kaip buvome, taip ir likome penktasis pagal dydį Lietuvos miestas.

Šiauliams, oficialiai turintiems 107 tūkstančius gyventojų, gresia netekti didmiesčio statuso. Tokio statuso netenka Panevėžys, kuriame nelikę nė 100 tūkstančių gyventojų. Gali būti, jog žlugę didmiesčiai neteks dalies Europos Sąjungos paramos. Kiti miestai dirbtinai menkinami Šiauliuose gyventojų mažėja kasmet. Miesto vicemeras Juras Andriukaitis mano, kad Šiauliai su išvažiuojančiais žmonėmis yra miestas-donoras ne tik užsienio šalims, bet ir šalies sostinei.

Į pašto dėžutes grūdamos reklamos ne vienam panevėžiečiui tampa galvos skausmu. Į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą skrieja skundai ne tik dėl nekokybiškų pirkinių, neatliktų paslaugų, bet ir dėl nesąžiningos reklamos. Kaip teigia tarnybos vyriausiasis specialistas Vitas Jonas Ūsas, pastaruoju metu skundų dėl netinkamos, nepageidaujamos reklamos gaunama vis daugiau.

 Turintys antsvorio arba nesveiki žmonės, kurie atsisakys dalyvauti mankštos užsiėmimuose, gali netekti pašalpų, jei bus pritarta Westminsterio savivaldybės pasiūlymui, skelbia BBC. Bendrosios praktikos gydytojams (GP) taip pat siūloma suteikti teisę skirti pacientams tokias privalomas procedūras kaip plaukimas ar fitneso užsiėmimai.

Šiauliuose privačios Jono Adomaičio gatvės gyventojai jaučiasi apgauti: pirko namus prie gatvės, kurią žadėta sutvarkyti, bet ji neprižiūrima, nėra nė šaligatvio. Savivaldybė gatvei suteikė vardą, bet ją valdo dvi privačios bendrovės. Viena bankrutavo. Specialistai sako, kad įkaitais gali tapti ir kitų privačių gatvių gyventojai. Gyventojai liko „ant ledo“ J. Adomaičio gatvėje namą įsigijęs gydytojas Audronis Steikūnas neslėpė nusivylimo. „Gyventojai buvo apgauti.

Jei Latvija 2014 metais įsives eurą, ji pagaliau gaus raktelius nuo automobilio, kurį seniai turėjo, bet negalėjo juo važinėti. Tiesa, specialistai įspėja, kad vairuoti reikės atsargiai, o Latvijos visuomenė kol kas į šį automobilį lipti nesiveržia. Latvijos Seimas per pirmą balsavimą pritarė, kad Latvija prie euro prisijungtų 2014 m. sausio 1 dieną.

Kitų metų valstybės biudžeto svarstymas dar kartą parodė, kad teisėsaugos sistemos ir pareigūnų problemos Lietuvos politikams nerūpi. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) atstovai teigia, kad toks politikų požiūris yra trumparegiškas, o politikai ir toliau žaidžia su ugnimi ir rizikuoja visų Lietuvos gyventojų saugumu.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) lapkričio pabaigoje paskelbė nemalonią žinią – elektros kainos nuo 2013 sausio 1 dienos reikšmingai didėja.

 Užsitęsusi pūga vakar nuo kelių atkirto sodybas. Susirgę, bet užpustyti Joniškio, Akmenės ir Radviliškio rajonų gyventojai savaitgalį gydėsi namie – greitosios pagalbos medikai telefonu dalijo patarimus, kaip gydytis. Gelbėtojai iš pusnių traukė įklimpusius automobilius. Daugiausia užpustyti rajoniniai keliai Vakar magistralinių ir krašto kelių dangos buvo provėžotos arba padengtos puriu sniego sluoksniu, vietomis susiformavę sniego liežuviai.

Šiandien egzistuojantis nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymas yra per daug komplikuotas ir numatantis daug lengvatų, trečiadienį Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) surengtoje diskusijoje teigė advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Saulė Dagilytė. „Pagal dabartinę situaciją NT mokesčio įstatymas numato begalę lengvatų, mokesčių tarifai smarkiai svyruoja, o pagrindinė mokestinę našta tenka verslui,“ – teigė ji.