gyvensena

Lietuvoje jau veikia koronaviruso (COVID-19) plitimui stabdyti skirta mobilioji programėlė „Korona Stop LT“. Jos tikslas – informuoti žmones, kad jie buvo arti koronavirusu (COVID-19) užsikrėtusių asmenų ir padėti nutraukti viruso plitimo grandinę. Mobilioji programėlė „Korona Stop LT“, kaip praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, pasitelkdama savanoriškai naudotojų pateiktą informaciją, padeda nutraukti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo grandinę.

Pandemija ir artėjanti žiema paskatino žmones atidžiau žvelgti į savo sveikatą ir rūpintis organizmo stiprinimu. Gydytojai tikina, kad vitaminų vartojimas yra sveikintinas įprotis, tačiau tuo nereikėtų piktnaudžiauti – rimtų sveikatos sutrikimų gali sukelti ne tik vitaminų bei mikroelementų trūkumas, bet ir perteklius, kuris kai kuriais atvejais gali baigtis net mirtimi.

Šiais metais galvos skausmai vargina daugelį. 2020 metų balandžio mėnesį ženkliai padaugėjo „Google“ paieškų apie skirtingus galvos skausmo intensyvumo lygius, o gegužės mėnesį atlikta „Migraine Trust“ apklausa parodė, kad 58 procentai sergančiųjų migrena priepuoliai sustiprėjo karantino metu. Šis suintensyvėjimas siejamas su stresu ir kasdienio režimo pasikeitimais, įskaitant ir mitybos pokyčius bei gausesnį alkoholio suvartojimą, tačiau retai gilinamasi į to priežastis.

Į ilgiau besitęsiantį gerklės skausmą negalima žiūrėti atsainiai ne tik dėl to, kad negydant ligos prastėja sergančiojo gyvenimo kokybė. Gydytoja otorinolaringologė Vilija Kardišienė pabrėžia, kad tik specialistas gali tiksliai atsakyti, ar pacientą gerklės skausmas kamuoja dėl sezoninio viruso, ar šis simptomas liudija apie išties rimtą ligą.

Pradėkime nuo to, kaip yra gaminami ryžių, grikių ar kitų grūdų trapučiai.Ryžių trapučiai gaminami drėkinant ryžius ir veikiant juos 9–10 atmosferų slėgiu bei 255–265 °C laipsnių temperatūra. Netrukus ryžių krakmolas išsiplečia ir sprogsta.Lygiai taip pat ryžius galima spraginti, staiga sumažinus slėgį. Spraginami gali būti ne tik ryžiai ar grikiai, bet ir kukurūzai, kviečiai, sezamo sėklos ir kt.

Mokslininkai nustatė, kad netinkama burnos higiena, nesveika mityba sukelia burnos ertmės susirgimus, kuriuos dažnai lydi halitozė (blogas burnos kvapas) ir kurie didina širdies, inkstų bei virškinimo sistemos ligų riziką. Kaip teigiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro pranešime žiniasklaidai, Lietuvoje atliktas burnos priežiūros įpročių tyrimas parodė, kad apie 40 proc. gyventojų nėra išsiugdę tinkamų burnos higienos įpročių.

Lietuvoje nuo seno žinomos erškėtuogės pasižymi vitaminų ir mineralinių medžiagų gausa. Ypač jos tinka rudenį imunitetui stiprinti. Kad nuosavame sode, darže ar kieme subręstų gausus šių uogų derlius, erškėtrožių krūmams reikia parinkti šviesią vietą ir derlingą bei drėgną dirvožemį. Tai erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalų gentis, kuriai būdingi labai šakoti ir spygliuoti krūmai. Priskaičiuojama, kad šalyse, kuriose klimato sąlygos panašios į Lietuvos, auga apie 100 skirtingų šių krūmų rūšių.

Vitaminas D kartais vadinamas „saulės vitaminu“, nes odoje jis gaminasi reaguojant į saulę. Vitaminas D yra riebaluose tirpstantis vitaminas, priklausantis tai pačiai medžiagų grupei, kaip ir vitaminai D-1, D-2 ir D-3. Organizme jis gaminasi natūraliu būdu, saulės šviesoje. Šio vitamino taip pat galima gauti iš tam tikrų maisto produktų ir maisto papildų, jei organizme jo trūksta, rašo healthline.com Vitamino D pagrindinės funkcijos yra kelios.

Vyraujanti pandemija ir šalyje paskelbtas antrasis karantinas paskatino gyventojus daugiau laiko praleisti gamtoje. Visgi, leisdami laisvalaikį miškų ar parkų apsuptyje žmonės dažnai nesusimąsto, kad kai kurie pavojai, dažniausiai siejami su šiltuoju sezonu, gali vis dar kelti grėsmę. Nors pastaruoju metu daugelis susikoncentravę ties plintančiu virusu, gydytoja ragina nepamiršti, kad nors ir netrukus pasitiksime žiemą, erkės išlieka itin aktyvios ir pavojingos, todėl saugotis – būtina.

Naujai atlikto tyrimo duomenimis, jaunesni nei dvejų metų vaikai, gavę antibiotikų, vėliau gyvenime dažniau serga kai kuriomis ligomis. Kūdikiai ir maži vaikai, gavę bent vieną dozę antibiotikų iki dvejų metų, vėliau dažniau serga astma, egzema, šienlige, yra alergiški maistui, serga celiakija, turi problemų su svoriu ir nutukimu bei vėlesniais vaikystės metais pasižymi dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimų, skelbiama pirmadienį „Mayo Clinic Proceedings“ publikuotame tyrime, rašoma cnn.

Šaltasis metų sezonas kasmet tampa dideliu iššūkiu mūsų odai. Bene kiekvieną dieną veido oda susiduria su sudėtingomis sąlygomis – stipriu vėju, šalčiu bei sniegu. Kadangi veidas yra lengviausiai pažeidžiama mūsų kūno vieta, jo priežiūra rudenį bei žiemą yra ypatingai svarbi. Natūralu, jog šaltąjį sezoną veido zonos priežiūra pareikalaus kiek daugiau pastangų.

Atvėsę orai primena, kad turime stiprinti organizmą, o tai padaryti padeda visavertė mityba. Puikus sprendimas – lengvai pagaminami patiekalai, pagardinti imbieru. Kaip prieskonis itin vertinamas imbieras suteikia išskirtinio skonio, tačiau verta prisiminti, kad šis šakniavaisis suteikia daug naudos ir sveikatai. Prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė Vilma Juodkazienė siūlo išbandyti kelis paprastus receptus, kurie ne tik paįvairins valgiaraštį, bet ir padės stiprinti organizmą.

Šį penktadienį prasideda Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė (lapkričio 20–27 d.), kuri kviečia įvairių sričių specialistus ir bendruomenes dalyvauti veiklose, didinančiose visuomenės informuotumą apie ŽIV ir hepatitus.  Europos testavimo savaitės kampanija jau vykdoma aštuonerius metus, iš kurių šešerius – dėmesys skiriamas ne tik ŽIV infekcijai, bet ir virusiniams hepatitams.

Visuotinio karantino metu gyventojai daugiau arba net visą laiką praleidžia namuose. Čia ne tik dirba, bet ir gamina maistą, sportuoja, o turėdami laiko – užsiima remonto darbais. Draudikai teigia, kad daugiau būdami namuose žmonės dažniau čia patiria ir įvairias traumas, ir nors neatsargiai elgiantis susižeisti įmanoma bet kur, nelaimių kaltininkais dažniausiai tampa du įprasti objektai – laiptai ir kopėčios.

Kietas dantų šepetėlis – didelis jų priešas, o dar blogiau – tarpdančių nepriežiūra, sutaria vaistininkė Monika Žalytė ir burnos higienistė Dovilė Turkovė. Ką dar būtina žinoti apie burnos higieną, kad džiaugtumėmės gražiais dantimis, sveikomis dantenomis, gaiviu burnos kvapu ir išvengtume ligų? Tai, kad dantis reikia valytis bent du kartus per dieną – kiekvienas žino nuo vaikystės. Tačiau tik nedaugelis girdėjo, kad įprastu dantų šepetėliu pašalinama tik apie 60 proc.

Jeigu vaizdas ryte veidrodyje nedžiugina, oda atrodo pavargusi, papilkėjusi ir praradusi jaunatvišką spindesį, greičiausiai jai skiriate per mažai dėmesio ir... gryno oro. Daugiau laiko leisdami namuose, iš vienos pusės, galime dažniau palepinti savo odą, iš kitos pusės, nesuteikiame jai labai svarbių elementų – gryno oro, saulės šviesos ir drėgmės.

Vos vienas kiaušinis per dieną padidina 2–ojo tipo diabeto riziką 60 procentų, parodė naujas tyrimas. Australijos mokslininkai studijavo 8545 suaugusiųjų iš Kinijos imtį ir atrado teigiamą koreliaciją tarp gausesnio kiaušinių suvartojimo ir didesnio cukraus kiekio kraujyje.  Kiaušiniai yra sveikas ir maistingas maisto produktas, dažnai rekomenduojami kaip „sveikas ir greitas maistas“, bet diabetą tiriantiems mokslininkams jie kelia abejonių.

Grikiai yra labai maistingi grūdai – daugelis juos laiko supermaistu. Grikių nauda sveikatai įvairialypė – jie padeda širdžiai, skatina lieknėjimą ir padeda tvarkytis su diabetu. Grikiai yra puikus baltymų, skaidulų ir energijos šaltinis. Grikiuose nėra glitimo, todėl juos gali valgyti celiakija sergantys ir glitimo netoleruojantys žmonės – jiems grikiai ir grikių miltai yra puiki mitybos alternatyva. Grikiai auga visame pasaulyje.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atkreipia dėmesį, kad pasaulyje didėja atsparios vaistams gonorėjos plitimas, kuris gali turėti neigiamų pasekmių lytinei ir reprodukcinei sveikatai. Pasak PSO, dėl vaistams atsparios gonorėjos gali išsivystyti ūminiai uždegimai, nevaisingumas, o pastojusios moterys gali susidurti su savaiminiais persileidimais ir kitomis komplikacijomis. Gonokokinė infekcija gali būti perduota naujagimiams ir sukelti sunkia akių infekciją, galinčia  baigtis apakimu.

Gripo sezono metu net dešimtadalis gripu sergančių intensyvios terapijos skyriaus pacientų būna gripu susirgusios nėščiosios, kurioms šios ligos komplikacijos tikėtinos tiek pat, kiek vyresnio amžiaus, įvairiomis gretutinėmis ligomis sergantiems asmenims. Dažnai užklupusi liga pavojinga ne tik mamai, bet ir dar negimusiam kūdikiui, kuriam gripas gali pasireikšti rimtomis ilgalaikėmis komplikacijomis ar net mirtimi.

Nors antibiotikai infekcijų gydymui naudojami nuo XX a. vidurio, vaistininkai pastebi, kad toli gražu dar ne visi žino jų paskirties bei vartodami daro klaidas, kurios gali sukelti sveikatai pavojingų pasekmių.  Antibiotikai yra natūralios arba sintetinės medžiagos, kurios nužudo bakterijas arba sustabdo jų augimą. Antibiotikai yra skiriami gydytojo, išrašant receptą ir parenkant tam tikrą preparatą bakterinei infekcijai, uždegimui gydyti.

Skrandžio vėžys kartais dar vadinamas skrandžio liaukų vėžiu. Lietuvoje skrandžio vėžiu per metus suserga maždaug 22 iš 100 000 gyventojų. Šia liga vyrai serga dažniau negu moterys. Skrandžio vėžiu labiau linkę sirgti vyresnio amžiaus žmonės. Daugeliui skrandžio vėžys išsivyst perkopus 55 metų amžių. Skrandžio adenokarcinoma Daugeliu atvejų skrandžio vėžys prasideda skrandį iš vidaus dengiančio gleivinės epitelio ląstelėje (gleivinėje). Ši skrandžio vėžio rūšis vadinama adenokarcinoma.

Nors mintis apie mūsų organizmuose gyvenančius parazitus yra nemaloni, parazitų pasitaiko daug dažniau nei būtų galima pamanyti. Parazitų pasitaiko ne tik trečiojo pasaulio šalyse – jie paplitę visame pasaulyje ir jų turėti gali visų rasių, lyčių ir socialinės bei ekonominės padėties žmonės. Parazitai gali sukelti įvairiausių simptomų, iš kurių tik keletas paveikia virškinamąjį traktą, bet gera žinia ta, kad parazitus galima išsigydyti, rašoma westchesterhealth.com.

Žiemos sezonas mums kelia malonias emocijas su nosį kutenančiu šaltuku ir artėjančiomis jaukiomis šeimos šventėmis, tačiau kartu su atvėsusiais orais atkeliauja ir peršalimo simptomai, saulei pasislėpus trūksta energijos ir jaučiasi kiek melancholinės nuotaikos. „Provanso kvapai“ įkūrėja ir kvapų ekspertė, Erika Daugėlaitė,  pateikia TOP penki aliejus žiemai, kurie neabejotinai išsklaidys slogutį ir padės pasijausti žvalesniems, sveikesniems ir budresniems.

Visuotinis karantinas dėl COVID-19 jau antrąsyk per šiuos metus perkėlė mus dirbti į namus, apribojo galimybes aktyviai fiziškai judėti ir tuo pačiu pakoregavo maisto racioną – daugelio šaldytuvuose ir spintelėse atsirado įvairų pusfabrikačių, gelbstinčių, kai pavalgyti reikia greitai. Vis dėlto specialistai perspėja, kad net ir būnant namuose būtina išlaikyti subalansuotą mitybą, kitaip pakenksime savo imunitetui ir atversime duris įvairiems virusams ar kitoms ligoms.

Net 26 proc. respondentų keičia vienkartines apsaugines medicinines kaukes kas kelias dienas, o 13 proc. daro tai rečiau nei kartą per savaitę, rodo ką tik atliktas reprezentatyvus „Eurovaistinės“ užsakymu atliktas tyrimas. Įsigaliojus karantinui kaukės visoje Lietuvoje tapo privalomos išėjus iš namų, tačiau jos vis dar dėvimos netaisyklingai.

Siekiant apsisaugoti nuo įvairių ligų ir jaustis gerai, svarbu savo organizmą aprūpinti būtinais vitaminais ir mikroelementais. Tai ypač aktualu peršalimų sezono metu, o ypač šiemet, kai siaučia COVID-19 pandemija. Stiprus imunitetas tokiomis aplinkybėmis tampa paskutine ir pačia svarbiausia gynybine linija kovoje su ligas sukeliančiais virusais ir bakterijomis.

Dėl COVID-19 plitimo šiemet kaip niekad daugelis susirūpino savo imuniteto pajėgumu ir pasinėrė į stiprinimąsi. Visgi vaistininkai pastebi, kad norėdami sau gero, pacientai neretai perlenkia lazdą ir, tikėdamiesi efektyvios bei greitos naudos, prisidaro žalos. Vaistininkai, bendraudami su pacientais, pastebi, kad imunitetą daugelis dažnai nori stiprinti tada, kai suserga. Kai imunitetas jau palūžo, tai ženklas, kad buvo delsiama.

Cukrinis diabetas – klastinga lėtinė metabolinė liga, kuria Lietuvoje serga daugiau nei 100 tūkst. gyventojų. Tiesa, Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, pasaulyje ši liga yra diagnozuota tik pusei ja sergančiųjų suaugusiųjų, o kasmet diabetas nustatomas vis jaunesniems asmenims. Ekspertų teigimu, diabeto kaina tiek žmogaus gyvenimo kokybei, tiek piniginei – didžiulė, tačiau 90 proc. diabeto atvejų galima išvengti arba sušvelninti.

Farmacininkai sako vis dažniau sulaukiantys klausimo, ką daryti, jeigu koronavirusas buvo nustatytas artimam žmogui. Jeigu COVID-19 diagnozuotas jūsų šeimos nariui, farmacijos specialistė Elvyra Ramaškienė pataria vengti bet kokio kontakto su juo: „Jeigu jūsų artimasis susirgo lengva ligos forma, tokiu atveju jam gali būti leista gydytis namuose, tačiau svarbu izoliuotis nuo kitų šeimos narių. Geriausia, jeigu jis galėtų gyventi atskirai arba bent būtų kitame kambaryje.

Į Lietuvą sugrįžus ne tik karantinui, bet ir sezoninėms peršalimo ligoms, pacientams neretai kyla klausimas, kaip apsisaugoti ir pasirūpinti savo sveikata. Vilniuje įsikūrusioje „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Kornelija Pumputienė sako, kad laikantis kelių pagrindinių taisyklių galima sumažinti susirgimo sezoninėmis ligomis tikimybę.

Tyrėjai baigia sugriauti mitą, kad dietinė kola yra sveikesnė už cukringą gėrimo variantą. Sorbonos universiteto Paryžiuje ekspertai įspėja, kad širdies ligų rizika didina tiek vienas gėrimas, tiek kitas. Kolos su dirbtiniais saldikliais ir raudonose skardinėse parduodamos klasikinės versijos skirtumų tyrimo rezultatai – nuviliantys tiems, kurie ištroškę renkasi dietinę gėrimo versiją ir tikisi, kad tai nepakenks jų sveikatai.

Daugeliui vėžys skamba kaip blogiausia galima sveikatos diagnozė, todėl šios pandemijos metu svarbu nepamiršti, jog onkologinės ligos tebėra dažniausių susirgimų ir mirčių atvejų sąrašo viršuje. Lietuvoje kasmet įvairių formų vėžiu suserga apie 20 tūkst. žmonių, apie 8 tūkst. iš jų dėl piktybinių navikų miršta. Tačiau nors garantuotai išvengti ar išgydyti vėžį dar nėra įmanoma, gydytojai sutaria, kad tam tikra elgsena ir įpročiai gali patikimai sumažinti pavojų susirgti.

Siaučiant koronaviruso pandemijai, sveikatos priežiūros specialistai ir medikai kviečia gyventojus nepamiršti ir įsibėgėjančio gripo sezono – jų teigimu, Covid-19 grėsmės akivaizdoje gripo vakcinų svarba dar labiau išaugo. Skiepijimasis ne tik padėtų išvengti gripo ar bent sunkių jo komplikacijų, bet ir sumažintų krūvį gydymo įstaigoms – statistika rodo, kad toks imuniteto paruošimas vizitų pas gydytojus skaičių sumažina bent trečdaliu.

Menopauzė yra natūrali senėjimo proceso dalis, paprastai prasidedanti tada, kai moteriai yra nuo 45 iki 55 metų. Didžiojoje Britanijoje daugumai moterų menopauzė prasideda sulaukus vidutiniškai 51 metų.  Šiuo laikotarpiu organizme pradeda mažėti estrogeno lygis. Tuomet mėnesinės tampa retesnės ir gali visai sustoti, o po menopauzės moteris natūraliu būdu nebegali pastoti.

Žmonės, sergantys cukriniu diabetu – įtraukiami į padidintos rizikos grupę. Ypač, kai kalbame apie širdies ir kraujagyslių ligas. Minėdami Pasaulinę diabeto dieną, šiandien kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoju kardiologu Pauliumi Trinkausku, kuris pasakoja, kokią įtaką diabetas turi širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatai bei atskleidžia, ką privalo žinoti kiekvienas diabetu sergantis pacientas. Cukrinis diabetas – didelė problema visame pasaulyje.

Pastaruosius aštuonis mėnesius visiems yra sunkus laikas, ir daugelis žmonių patiria miego sutrikimų. Pandemija kelia finansinį nestabilumą, nerimą dėl sveikatos, stresą ir baimę prarasti darbą. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių ieško pagalbos dėl dažniausia pasitaikančių miego sutrikimų – negalėjimo užmigti, atsibudimo naktį ir nemigos.

Statistika pribloškia – pasaulyje plaučių vėžys yra dažniausia onkologinė liga ir pirmauja tarp vėžio sukeliamų mirčių. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis per metus nuo plaučių vėžio miršta apie 1,76 mln. gyventojų. Vakarų Europoje ši onkologinė liga dažniausiai diagnozuojama vyrams. Lietuva pagal sergamumą plaučių vėžiu yra trečia tarp Europos šalių. „Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas, sukeliantis apie 80-90 proc. susirgimų.

Valgymo sutrikimai tampa vis didesne problema mūsų visuomenėje. Dar būdamos paauglės merginos trokšta sulieknėti, o dažnai tai daro ir drastiškomis priemonėmis. Tokie savo kūno alinimai neretai baigiasi išnykusiomis mėnesinėmis ar net prarastu vaisingumu.

Dėl COVID-19 plitimo šiemet kaip niekad daugelis susirūpino savo imuniteto pajėgumu ir pasinėrė į stiprinimąsi. Visgi „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas pastebi, kad norėdami sau gero, pacientai neretai perlenkia lazdą ir, tikėdamiesi efektyvios bei greitos naudos, prisidaro žalos. Vaistininkas įvardijo pagrindines imuniteto stiprinimo klaidas. Stiprintis delsia Vaistininkas R. Blynas, bendraudamas su pacientais, pastebi, kad imunitetą daugelis dažnai nori stiprinti tada, kai suserga.

Padidėjęs cholesterolio lygis kraujyje – dažną lietuvį kamuojantis sveikatos sutrikimas, kuris negydomas gali lemti itin pavojingas sveikatai būkles, tokias kaip insultas ar miokardo infarktas. Tačiau nemažai žmonių, kurių cholesterolio koncentracija kraujyje yra padidėjusi, dar nepakankamai atsakingai žiūri į šios ligos gydymą ir neretai ignoruoja gydytojų nurodymus.

Jei jūsų makšties skleidžiamas kvapas yra būtent toks, pasikonsultuokite su gydytoju. Makštyje yra daugybė skirtingų gerųjų bakterijų ir kiekvienos moters turimas kvapas yra skirtingas ir unikalus, kaip ir patys lytiniai organai.  Kai kurių moterų kvapas natūraliai būna stipresnis – tai dažniausiai visiškai normalu ir sveika. Tačiau yra tam tikri kvapai, kurie gali būti kiek neįprasti ir įspėti apie tam tikrą susirgimą.

Širdies smūgis – rimtas pavojus sveikatai, kurį reikia šalinti tuoj pat. Jei taip yra nutikę jums arba kam nors iš jūsų artimųjų, neabejotinai žinote, kad tai – baisi ir sekinanti patirtis. Širdies smūgis, medikų vadinamas miokardo infarktu, pasireiškia tuomet, kai užblokuojamas kraujo tekėjimas į širdį – tai gali rimtai pažeisti širdies raumenį ir net būti mirtina, rašoma mirror.co.uk.

Kepenys yra vienas svarbiausių žmogaus organų, todėl natūralu, kad bet kokios galimos su juo susijusios rizikos gyventojams kelia nerimą. Baimindamiesi neigiamo poveikio kepenims žmonės neretai net nustoja vartoti jiems gyvybiškai svarbius vaistus. Gydytojų teigimu, rūpintis savo kepenimis yra būtina, tačiau tai darant reikėtų vadovautis medikų rekomendacijomis ir neapleisti kitų lėtinių ligų, o paskirtus vaistus vartoti pagal sveikatos priežiūros specialistų nurodymus.

Spartus gyvenimo ritmas ir kasdien patiriamas stresas neretai mus verčia galvoti, kad silpnumas, nuovargis ar galvos svaigimas – normali organizmo būsena. Tačiau, anot Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ vidaus ligų gydytojos Rūtos Bartulytės, šie simptomai dažnai byloja apie anemiją, su kuria, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, susiduria kas ketvirtas gyventojas. Specialistė papasakojo, kas yra mažakraujystė, kaip ją atpažinti ir kokie įpročiai gali padėti išvengti šios ligos.

Ateinantis peršalimo ligų sezonas šį rudenį kaip niekad kelia daug nerimo sveikatos priežiūros specialistams ir gyventojams. Neabejojama, kad susirgimų COVID-19 skaičius augs, daugės ir norinčiųjų išsitirti, ar karščiavimas ir kosulys – ne koronavirusinės infekcijos pradžia. Svarbu žinoti, kuo skiriasi COVID-19, peršalimo ir gripo simptomai, kad galėtumėte tinkamai nuspręsti, ar reikia skubėti tirtis dėl koronavirusinės infekcijos, o gal užteks karštos arbatos.

Pakaitinė hormonų terapija menopauzės laikotarpiu simptomams malšinti yra mažiau rizikingas dalykas nei manyta anksčiau, parodė kol kas didžiausias tyrimas šiuo klausimu. Pakaitinė hormonų terapija (PHT) iš pradžių 2002 metais buvo siejama su krūties vėžiu – nuo to laiko šio gydymo saugumu buvo abejojama, o tai kėlė nerimą ir susirūpinimą milijonams moterų.

Koronaviruso atvejams šalyje mušant rekordus, gyventojai ypatingai susirūpinę savo sveikata. Ligų prevencijai skiriamas itin didelis dėmesys, o susirgus siekiama kuo greičiau atsistoti ant kojų, mat nusilpusiems žmonių organizmams COVID-19 infekcija dar pavojingesnė. Rugsėjį atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad trečdalis šalies gyventojų įsitikinę, jog angliavandenių turintys produktai geriausiai padeda atsistatyti sergant.

Sparčiai artėjant šaltajam metų periodui ir su juo atkeliaujant sezoninėms peršalimo ligoms, medikai vis dažniau sulaukia susirūpinusių tėvų klausimų, kaip sustiprinti vaiko imuninę sistemą. Šeimos gydytojų teigimu, stipri vaiko sveikata prasideda ne kur kitur, bet namuose. „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, kalbėdama apie vaikų imuniteto stiprinimą, pirmiausia pataria atkreipti dėmesį į tai, kas kiekvieną dieną yra vaiko lėkštėje.