gyvensena

Trečiadienio pavakarę, kovo 3 dieną, Vilniaus Santariškių eismo žiede Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparniu transplantacijos operacijai atskraidinta širdis ir kepenys iš Latvijos. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarptautinį transplantacijos koordinavimo procesą pradėjo dar antradienio vakarą, kai Latvija pasiūlė kepenis ir širdį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau  ULAC) medikai primena – neužilgo prasidės sodo ir daržo darbai –  nepamirškite pasiskiepyti nuo stabligės, bei kartu atnaujinsite skiepus ir nuo difterijos (skiepijama kartu su difterijos komponentą turinčia vakcina). Stabligė – infekcinė liga, kurią sukelia bakterijos, gaminančios stiprų nuodą (egzotoksiną). Šios bakterijos į žmogaus organizmą patenka  per pažeistą odą, esant tiek gilioms, tiek paviršinėms žaizdoms,  žmogus gali už...

Tirpstantis sniegas ir prasidėjęs kalendorinis pavasaris primena apie ne itin malonią šiltojo sezono aktualiją – erkes. Epidemiologų teigimu, nors žmonėms šalta ir sniego negailėjusi žiema pridarė nemažai rūpesčių, erkių tokios oro sąlygos greičiausiai nepražudė, tad netrukus parazitai jau ims busti iš žiemos miego.

Kalbėdami apie insultą, gydytojai neurologai ypač dažnai kartoja frazes „auksinis laikas“ ir „laikas yra smegenys“. Kaip įmanoma anksčiau nuo simptomų pradžios iškviesta pagalba ir pradėtas taikyti specializuotas gydymas lemia geresnius gydymo rezultatus. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Insulto centro vadovas doc. dr. Aleksandras Vilionskis sako, kad visgi nemažai žmonių neatpažįsta insulto simptomų ar net juos ignoruoja, taip pasmerkdami save neįgalumui.

Vakarienė iš greito maisto ar kinų restorano gali baigtis galvos skausmu ir pykinimu – tokiais simptomais dažnai skundžiasi žmonės, kurie yra jautrūs mononatrio glutamatui, dar kitaip žinomam kaip E621. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad į vaistinę užsukantys klientai, kuriuos kankina galvos skausmas, dažnai nesusimąsto, kad taip yra dėl suvalgyto maisto.

Žiemą ir ankstyvą pavasarį mūsų organizmas tampa ypač neatsparus ligoms. Gydytojai teigia, kad organizmą stiprina kasdienė mankšta, pasivaikščiojimai gryname ore, grūdinimasis ir, aišku, visavertė mityba. Nors prekybos centrai pilni šviežių žalumynų, vaisių ir uogų, nepamirškime vartoti nuo seno išbandytų produktų, stiprinančių per žiemą nusilpusį organizmą: vaistažolių, bičių produktų, maistinių mielių. Rausvažiedė ežiuolė. Vaistažolių karalienė imuniteto stiprinimui.

Per pandemiją išaugęs susidomėjimas pulsoksimetru vaistinių tinklą „Eurovaistinė“ paskatino pasiūlyti nemokamą paslaugą. Nuo kovo daugiau nei 70 vaistinių Lietuvoje klientams siūlo galimybę saugiai ir nemokamai stebėti kraujo įsotinimą deguonimi. Informacija apie vaistines suteikiama nemokama linija 8 800 50005. Pulsoksimetras – tai neinvazinis medicininis prietaisas, leidžiantis matuoti žmogaus kraujo įsotinimą deguonimi (SpO2) ir pulsą.

Dienos šiltėja, dažniau pasirodo saulė ir ji vis labiau šildo. Ar jau galėsime užsitikrinti reikalingą vitamino D kiekį organizme? Į šį ir kitus aktualius klausimus apie vitaminą D atsakė „Camelia“ vaistininkė Sigita Izmalkova ir „MediCA klinika“ šeimos gydytojas Andrius Mikelionis. Vitamino D gauname dviem būdais: susidaro žmogaus odoje veikiant ultravioletiniams B spinduliams (saulės šviesai) arba su maistu.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau ULAC) medikai primena – kad vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje reikia tinkamai pasirūpinti savo ir augintinio sveikata. Pasak ULAC gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, artėjant pavasariui, sniego apklotas sparčiai tirpsta, primindamas mums, kad kartu su pavasariu, ateina pavojus plisti šunų ir kačių platinamoms ligoms.

Apsiginti nuo virusų, o susirgę greičiau pasveikti galime tiesiog masažuodami pirštų galiukus, narelius, ant jų klijuodami sėklas, pipirinius pleistrus ir naudodamiesi kitais alternatyviosios medicinos pripažįstamais būdais, – tikina jogos, čigongo, meditacijų, kitų natūralių terapijų meistras Arūnas Jonuškis.

Jau ne vienerius metus visame pasaulyje atliekami moksliniai tyrimai rodo fizinio aktyvumo ir ilgaamžiškumo sąsają. Moksliniai duomenys taip pat rodo, kad lytinis aktyvumas irgi teigiamai veikia širdies bei kraujagyslių sistemos veiklą, mažina širdies ligų atsiradimo riziką. Kaip iš tiesų seksas susijęs su širdies sveikata ir kodėl širdies ligos nėra priežastis atsisakyti intymaus gyvenimo, pasakoja gydytojas kardiologas Paulius Trinkauskas.

Prieš keletą metų net nebūtume pagalvoję, kokiu svarbiu atributu išeinant iš namų gali tapti apsauginės veido kaukės. Nors tai vienas pagrindinių kovos su pandemija būdų, akinius nešiojantys žmonės susidūrė su naujomis problemomis – dėvint kaukę šaltuoju metų laiku, akiniai greičiau rasoja, kaukės dažnai nepatogiai prisispaudžia prie veido, dėl jų netgi sausėja akys.

Artėjantis pavasaris džiugina daugumą, tačiau žmonėms, turintiems alergiją, šis sezonas nėra pats maloniausias. Į peršalimo panašius simptomus sukelianti pavasarinė alergija kamuoja daugelį žmonių, tačiau pandemijos akivaizdoje gali būti sunku atskirti, ar tai pavasarinė alergija, ar koronavirusinė infekcija. LSMUL Kauno Klinikų gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Ieva Bajoriūnienė pasakojo, kad pavasarį alergines reakcijas sukelia pražydusių augalų žiedadulkės.

Su rūgštinio refliukso sukeliamu rėmeniu, pasireiškiančiu deginimo jausmu krūtinėje, ko gero, anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas. Mokslininkai atskleidė neįtikėtiną šios problemos dažnumą: 1 iš 5 gyventojų rėmenį patiria kartą per savaitę, o 2 iš 5 — bent kartą per mėnesį. Dažnu atveju, tuomet skubama į vaistinę ieškoti skrandžio rūgščių išsiskyrimą blokuojančių vaistų ar maisto papildų.

Dezodorantai – nepamainoma higienos priemonė. Jie ne tik leidžia jaustis patikimai ir nebijoti dėl prakaitavimo, bet ir apsaugo nuo mikrobų. Perkant dezodorantą, svarbu jį rinktis ne tik pagal kvapą ar gamintoją, bet ir kitus rodiklius. Vaistininkai pataria, kaip su prakaitu kovoti ne tik stipriais, bet ir saugiais ginklais. „Dažniausiai į vaistinę dėl prakaitavimo pasikonsultuoti ateina vyresnio amžiaus moterys.

Nors dažnai naujų metų pažadai lieka neįgyvendinti, Vilniaus rajone gyvenančiai Justynai Staśkiewicz Graužinienei 2019 metų sausio 1-oji buvo lemtinga. Moteris ne tik numetė 32 kilogramus, tačiau ir pagaliau atrado meilę sau ir sportui. Justyna sako, kad kritinis momentas buvo svarstyklėse išvydus 96 kilogramus, tačiau tai nebuvo dar vienas impulsyvus sprendimas ar nuo naujųjų pradėta dieta. Moteris sako, kad jau pusmetį dėliojosi planus ir svarstė, kad šis kartas bus lemtingas.

Arbata tikrai yra populiarus kasdienis ritualas. Tokiu ir turėtų būti, nes arbatos gėrimas gali padėti sveikatai. Arbata yra geras fitonutrientų šaltinis Fitonutrientai – tai augaluose aptinkamos maistingosios medžiagos. Priešingai nei vitaminai, fitonutrientai mums nėra gyvybiškai svarbūs. Tačiau jie padeda sumažinti kai kurių ligų riziką, stabdo senėjimą ir stiprina imuninę sistemą. Arbata yra geras fitonutrientų šaltinis.

Šaltuoju metų laiku padaugėja besiskundžiančių kraujavimu iš nosies. Pasak Trakų „MediCA klinika“ šeimos gydytojo Andriaus Mikelionio, taip yra dėl to, kad šildymo sezonu nosies gleivinė labiau išsausėja. Tačiau iš nosies bėgantis kraujas gali įspėti ir apie rimtas ligas arba žalingus vaistų vartojimo įpročius. Skaičiuojama, kad su kraujavimu iš nosies yra susidūręs mažiausiai kas antras žmogus. Dažniausios priežastys yra susijusios su vietiniais nosies gleivinės pažeidimais.

Raudonukė tai ūmi virusinė infekcija plintanti oro lašiniu būdu, pasireiškianti karščiavimu, specifiniu (makulopapuliniu) bėrimu bei padidėjusiais pakaušio, užausiniais limfmazgiais.   Infekcijos šaltinis – sergantieji raudonuke. Labiausiai užkratą jie platina tuomet, kai būna išberti, tačiau virusus į aplinką išskiria vidutiniškai 7 dienas iki, ir 4 dienas po bėrimo. Užsikrėsti galima ir nuo besimptome infekcija sergančių asmenų. Užsikrečiama būnant vienoje patalpoje su sergančiuoju.

Anksčiau kurį laiką buvo labai padaugėję susidomėjimo vitaminu D, kai sužinota, kad jo trūkumas padidina osteoporozės, širdies ligų, diabeto, aukšto kraujospūdžio ir keleto kitų sveikatos sutrikimų riziką. Svarbu žinoti, kad vienintelis JAV Maisto ir vaistų administracijos patvirtintas teiginys apie šios medžiagos naudą yra tai, kad reikiamas kalcio ir vitamino D – techniškai, hormono, kuris padeda įsisavinti kalcį – kiekis organizme gali sumažinti osteoporozės riziką.

Lašiša – viena iš labiausiai pamėgtų žuvų, naudojama daugelio pasaulio virtuvių. Ji –  ne tik skani, lengvai pagaminama, bet ir pasižyminti įvairiausių vitaminų bei gerųjų medžiagų gausa. Dėl unikalaus skonio lašiša itin mėgstama pietums, vakarienei, o dabar vis dažniau ir pusryčiams: ja dažnai gardinami omletai, Benedikto kiaušiniai, įvairiausi sumuštiniai ar blynai.

Ryte atsibusti iš skausmo plyštančia galva nėra pati geriausia dienos pradžia, bet taip gali nutikti dėl keleto priežasčių. Kai kuriems žmonėms galvą skauda trumpai, valandą ar mažiau, o kai kuriems skausmas užtrunka net iki kelių dienų. Su rytiniais galvos skausmais dažnai siejamos migrenos, klasteriniai galvos skausmai, hipniniai galvos skausmais, galvos skausmas dėl įtampos, paroksizminė hemikranija ir dėl vaistų pertekliaus kylantis galvos skausmas.

Ekspertai įspėja dėl pavojingos „Tiktoke“ plintančios mados, kuri intymiose vietose gali palikti nudegimus ir randus. Socialiniame tinkle dabar daugybė jo naudotojų dalinasi vaizdo įrašais apie depiliaciją cukrumi – daugelis tokių vaizdo klipų peržiūrėti tūkstančius kartų. Depiliaciją cukrumi paprastai atlieka profesionalios kosmetologės grožio salonuose – tai vienas iš būdų šalinti nepageidaujamus plaukus.

Darbas iš namų, nedirbantys sporto klubai ir įvairūs apribojimai karantino metu lemia sėslesnį gyvenimo būdą ir provokuoja ligas. „Camelia“ vaistininkas  Rimvydas Blynas pastebi, kad į vaistinę užsuka vis daugiau hemorojaus simptomais besiskundžiančių pacientų – tokių nusiskundimų padaugėjo maždaug penktadaliu. „Tai yra labai nemaloni liga ir apie ją juokauja tik tie, kurie ja niekada nesirgo.

Vatos pagaliukai, higieniniai ar kosmetiniai krapštukai oficialiai beveik niekur nevadinami „ausų krapštukais“, bet būtent taip – pagal dažniausią jų panaudojimo būdą – žinome šias higienos priemones. Tačiau nepaisant ant vatos pagaliukų pakuočių pavaizduotų įspėjimų, kad jų kišimas į ausis – pavojingas, daugybė žmonių juos ir toliau naudoja ausų valymui.

Pandemijos pradžioje, kai visame pasaulyje buvo sunku užtikrinti reikiamą apsauginių kaukių kiekį, daug žmonių ėmė jas savarankiškai siūti ir naudoja iki šiol, nors kokybiškų medicininių kaukių pasiūla yra užtikrinta. Vaistininkai įspėja, kad neturinčios sertifikato kaukės yra mažai efektyvios, o kai kuriose šalyse jas dėvėti net draudžiama. Vaistininkė Jovita Juodsnukytė pasakoja, kad vis dar labai daug šalies gyventojų dėvi kaukes, kurių neefektyvumas jau yra moksliškai įrodytas.

Linų sėmenų nauda ir maistinės savybės įrodytos jau seniai, o kartu su medumi jos turi nuostabų detoksikacinį efektą, valo žarnyną, tonizuoja kraujagysles ir stiprina imuninę sistemą.  Bičių produktuose yra specialių pigmentų, kurie lengvai skaido lipidus. Taip medus papildo organizmo vitaminų atsargas, stimuliuoja virškinamojo trakto darbą, daro antibakterinį ir bendrą stiprinamąjį poveikį. O jei prieš miegą vartosite jo su šiltu pienu, pamiršite nemigą ir sumažinsite nerimą.

Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas daugiau nei 61 tūkst. Europos moterų. Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio – vienas didžiausių Europoje. Per metus mūsų šalyje diagnozuojama 400–500 naujų šio vėžio atvejų, iš kurių pusė baigiasi mirtimi. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos akušerės ginekologės prof. dr.

Roto ir noro virusinės infekcijos (liaudiškai neretai vadinamos skrandžio gripu) yra labai nemalonios ir dažniausiai pasireiškia vaikams. Vis dėlto susirgti gali ir suaugusieji, o ypač sergamumas padidėja gruodžio–balandžio mėnesiais, todėl šaltuoju sezonu reikia būti atidesniems. Kaip apsisaugoti ir kaip gydytis susirgus, papasakojo Santaros klinikų Vaikų ligoninės vaikų infekcinių ligų skyriaus vedėja ir gydytoja Inga Ivaškevičienė.

Britanijos Nacionalinė sveikatos tarnyba ir Britanijos Visuomenės sveikatos agentūra skatina žmones, nedaug laiko praleidžiančius lauke, vartoti vitamino D papildus. Apie vitamino D deficitą jus gali įspėti 8 simptomai, į kuriuos neturėtumėte numoti ranka. Dėl koronaviruso grėsmės žmonės skatinami likti namuose ir iš jų išvykti tik dėl būtinų priežasčių, įskaitant ir sportą gryname ore.

Vien žodis „hemorojus“ daugeliui sukelia neigiamus jausmus ar net gėdą, apie šį negalavimą kalbėti vis dar nepriimtina. Tačiau Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) abdominalinės chirurgijos gydytojas, proktologas doc. dr. Paulius Žeromskas ragina nesigėdyti ir nevengti vizito pas specialistą. Laiku nustatytą ligą lengviau gydyti, be to, hemorojui būdingi simptomai gali būti ir daug rimtesnės ligos ženklas.

Pandemijos pradžioje, kai visame pasaulyje buvo sunku užtikrinti reikiamą apsauginių kaukių kiekį, daug žmonių ėmė jas savarankiškai siūti ir naudoja iki šiol, nors kokybiškų medicininių kaukių pasiūla yra užtikrinta. „Eurovaistinės“ vaistininkai įspėja, kad neturinčios sertifikato kaukės yra mažai efektyvios, o kai kuriose šalyse jas dėvėti net draudžiama.

Be jokios abejonės, kofeinas mus pažadina, suteikia trumpą energijos šuolį ir net padeda nusiteikti darbui. Tačiau reguliarus kofeino vartojimas gali pakeisti jūsų smegenų struktūrą – taip neseniai paskelbtame tyrime teigia britų mokslininkai. Kai kurie kavos ir energinių gėrimų mėgėjai skundžiasi prastesniu miegu. Yra žinoma, kad prastas miegas gali pakoreguoti smegenų pilkosios medžiagos struktūrą, o tie pokyčiai gali būti ir labai drastiški.

Dėl savo teikiamos naudos obuolių sidro actas dažnai vadinamas stebuklingu. Pastaruoju metu jis susilaukė itin didelio populiarumo, tačiau sveikatos ekspertai apie jo teikiamą naudą žinojo jau dešimtmečius. Prieš pradėdami naudoti obuolių sidro actą prisiminkite, kad jis gali būti žalingas jūsų dantims. Kai kurie moksliniai tyrimai atkleidė, kad obuolių sidro acte esanti acto rūgštis gali pakenkti danties paviršiui.

Žiemą ypač svarbu tinkamai pasirūpinti savo sveikata. Tik stiprus imunitetas gali apsaugoti organizmą nuo peršalimo, gripo ar aplinkui siaučiančio viruso. Žinoma, yra daug natūralių apsisaugojimo priemonių, kurių galite imtis, tačiau vienas veiksmingiausių – paprastas vanduo su citrina.  Jeigu dar niekada nebandėte reguliariai gerti citrininio vandens, dabar pats tinkamiausias laikas pradėti. Pateikiame kelias priežastis, kodėl į savo mitybą jau dabar turite įtraukti citrinos vandenį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis 2020 m. Lietuvoje tuberkulino mėginiai padėjo išaiškinti 8 tuberkulioze (TB) susirgusius vaikus. 2019 m. tuberkuliozė diagnozuota 48 vaikams, iš kurių dviem nustatyta itin pavojinga atviros tuberkuliozės forma. Užpernai tokia forma buvo diagnozuota trims vaikams. 2020 m. privalomas tuberkulino mėginys (TM) buvo atliktas 54,1 proc. vaikų,  ir tai mažiau nei užpernai (66,9 proc.

Karantino metu būname namuose, bendraujame vien su namiškiais, o išvykimai iš namų apsiriboja tik apsilankymu parduotuvėje ar vaistinėje. Vis dėlto net ir tokiomis sąlygomis kai kuriuos iš mūsų pasiekia žinia, kad koronoviruso išvengti nepavyko. Kokios klaidos tą galėjo lemti ir kaip neužsikrėsti išvykus apsipirkti, pataria vaistininkas Faustas Bertulis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – pavasaris ne už kalnų, atšilus orams, suaktyvės erkės. Dažniausia erkių platinama liga – erkinis encefalitas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu tinkamai rūpintis savo sveikata ir imtis visų galimų prevencijos priemonių. Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti  erkinio encefalito –  skiepai. Jie ypač rekomenduotini gyvenantiems didelės rizikos vietovėse ir  mėgstantiems laisvalaikį gamtoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad atvėsus orams į namus plūsta įvairias ligas platinantys graužikai – pelės ir žiurkės. Dažniausios šių graužikų platinamos ligos yra leptospirozė, jersiniozė, pseudotuberkuliozė, hemoraginės karštinės su inkstų sindromu, tuliaremija ir kt.  Tačiau užkrečiamąsias ligas platina ir kiti namus mėgstantys kenkėjai, tokie kaip tarakonai ar skruzdėlės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę sumažėjo bendras sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis. Vasario 8–14 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė atvejo 14,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  pirmąją vasario mėn. savaitę šis rodiklis buvo didesnis (15,9 atvejo 10 tūkst.

Regėjimas yra pojūtis, kuris pranoksta visus kitus žmogaus pojūčius. Technikos progresas pateiks dar daug stebuklų, todėl mums reikės geros regos, sveikų akių, galinčių ilgai nenuvargstant dirbti. Šiuo karantino laikotarpiu, kai  ypač daug laiko praleidžiame prie kompiuterio dirbdami ar mokydamiesi nuotoliniu būdu, reikėtų nepervarginti akių ir stiprinti regėjimą.

Nemalonūs pojūčiai pilve gali pasirodyti nekaltas simptomas, kurį dažnas paprasčiausiai malšina analgetikais ar virškinamojo trakto veiklą veikiančiais medikamentais. Visgi, medikai tikina, jog pilvo skausmas gali signalizuoti rimtus susirgimus, kuriuos ignoruojant, pasekmės gali būti išties skaudžios, todėl būtina kreiptis į gydytojus bei atlikti tikslingus tyrimus.

Siekiant puoselėti tradicijas, gilinti visuomenės žinias apie gamtoje esančius vaistinius augalus ir tinkamą jų vartojimą, prieš pat Lietuvos valstybės atkūrimo šventę išrinktas lietuviškiausias metų vaistinis augalas. „Eurovaistinės“ iniciatyva vykdomų rinkimų nugalėtoju šiais metais išrinkta didžioji dilgėlė. Praėjusiais metais tai buvo vaistinė ramunė.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena – meningokokinė infekcija tai, klastinga liga, kuriai būdingas sezoniškumas, todėl susirgti šia infekcija didesnė tikimybė yra šaltuoju metų laikotarpiu: rudens, žiemos, pavasario mėnesiais, kuomet daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose ir yra glaudesnis kontaktas.  Meningokokinė infekcija pavojinga įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai ja serga vaikai iki 5 metų amžiaus.

Apie probiotikų trūkumą dažnai įspėja įvairūs sveikatos sutrikimai, tačiau, pasak vaistininkų, lietuviai probiotikus linkę vartoti tik tada, kai pasijunta prasčiau. Kitose valstybėse, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, probiotikai populiarūs ir vartojami ir profilaktiškai. Probiotikai, dažnai vadinami gerosiomis bakterijoms, naudingi tinkamai žarnyno mikroflorai.

Išvengti neplanuoto nėštumo žmonės bandė nuo seniausių laikų – antikos metu buvo populiaru skaičiuoti vaisingas moters dienas, senovės kinai propagavo lytinio akto nutraukimą. Šiandien galime pasidžiaugti, kad sukurta daug veiksmingesnių kontracepcijos būdų. XX amžiuje išplitę prezervatyvai ir cheminės kontracepcijos būdai, dabartinių mokslininkų ištobulinti, kad būtų efektyvūs ir nekeltų nepageidaujamų šalutinių poveikių. Tačiau garsiai kalbėti apie kontracepciją drąsu vis dar ne visiems.

Visiems tiems, kas nori išsiaiškinti, kada reikėtų sportuoti – štai ką apie geriausią dienos laiką sportui sako mokslas. Sportas ryte Sportas ryte neabejotinai teikia naudą sveikatai ir energiją, suteikia žvalumo, padeda susikaupti ir priimti sprendimus, o taip ir visa diena būna produktyvesnė. Jei pavyksta pasportuoti iškart ryte atsikėlus, jaučiatės geriau ir energingiau visą likusią dienos dalį, todėl tai naudą teikia ir psichologinei sveikatai.

Ultragarsas, arba echoskopija, – visame pasaulyje plačiai naudojamas medicininis instrumentinis tyrimas, suteikiantis labai daug informacijos apie sveikatos būklę. Tyrimo metu yra naudojamas ultragarsas – labai didelio dažnio garso bangos, negirdimos žmogaus ausimi. Todėl tyrimas atliekamas specialiu tą garsą generuojančiu aparatu – echoskopu.

Daug kas sako, kad pusryčiai – svarbiausias dienos valgis. Taip kyla klausimas, ar tai tiesa, ar tik mitas. Maždaug 25% amerikiečių pusryčių išvis nevalgo – tai tampa tam tikra mada. 1. Galite priaugti svorio. Nors dažnai manoma, kad nevalgant pusryčių galima numesti svorio, tai ne visai teisinga. Kai kurie tyrimai rodo, kad ryte nepavalgę liekantys žmonės dažniau būna nutukę – taip nutinka ne tik vaikams bei jaunimui, bet ir senukams.