gyvenimo trukmė

Šį šeštadienį jau ketvirtąjį sezoną Lietuvos televizijoje pradeda laida „Pulsas“. Žiūrovų pamėgtoje ir medikų gerbiamoje laidoje – temos, aktualios kiekvienam iš mūsų. Nors šį šeštadienį „Pulsas“ kalbės apie vyrus, tačiau tema ne mažiau svarbi ir moterims. Anot statistikos, Lietuvai gresia tapti našlių populiacija. „Pulsas“ klausia – kodėl? Atsakymą pateikia specialistai: mūsų vyrai vis dar gyvena nesaugiai ir nesirūpina savo sveikata.

Greitai važiuoti dviračiu yra sveikiau nei lėtai minti pedalus, parodė Danijoje atliktas tyrimas. Remiantis jo rezultatais, greitai ir intensyviai dviračiu važinėjantys vyrai gyvena 5,3 metus, o vidutiniu tempu – 2,9 metus ilgiau nei lėtai važiuojantys stipriosios lyties atstovai. Tarp moterų šie skaičiai yra atitinkamai 3,9 ir 2,2 metai. Tyrimo rezultatai pristatyti Europos kardiologų draugijos suvažiavime Paryžiuje.

Akademikai įspėja – kiekviena prie televizoriaus praleista valanda gyvenimą sutrumpina vidutiniškai 22 minutėmis, skelbia „The Telegraph“. Žmonės, kurie per dieną žiūrėdami į televizoriaus ekraną praleidžia bent šešias valandas, rizikuoja mirti penkeriais metais anksčiau nei tie, kurių laisvalaikis aktyvesnis.

Ekspertas, tiriantis paslaptingos Afrikoje smarkiai plintančios „knapsėjimo“ ligos atvejį, tikina, kad užsikrėtusių vaikų (5-15 metų amžiaus) jau yra šimtai, jei ne tūkstančiai. Specialistų komanda bando išsiaiškinti, kas sukelia ligą ir kokios yra galimos šios ligos pasekmės. Pirmieji ligos atvejai užfiksuoti Ugandoje dar 2003 metais, tačiau iki šių dienų ji nėra gerai ištirta. Šios ligos simptomas: vaikas netikėtai užmiega, tarsi ima knapsėti.

Didžiosios Britanijos mokslininkai padarė sensacingą atradimą. Jie teigia, kad apgamų skaičius ant žmogaus kūno atskleidžia organizmo senėjimo greitį, todėl pagal juos galima nustatyti, kiek žmogui liko gyventi. Specialistai iš Londono karališkojo koledžo įsitikinę, kad apgamų skaičius yra tiesiogiai proporcingas ant chromosomų galų esančių fragmentų ilgiui. Telomerais vadinamų fragmentų ilgis oficialiai pripažįstamas organizmo senėjimo rodikliu.

Iki šių metų pabaigos Didžiosios Britanijos parduotuvėse pasirodys vietos mokslininkų parengtas testas, skirtas išmatuoti žmogaus gyvenimo trukmę pagal kraujo tyrimą, rašo britų žiniasklaida. Kontroversiškasis testas skenuoja telomeras – chromosomos galinius segmentus, esančius chromosomų grandinės galuose.

Gali būti, kad žmogaus gyvenimo trukmė priklauso ir nuo jo gimimo mėnesio. Tokią netikėtą išvadą daro Greifsvaldo universiteto mokslininkai. Mokslininkai išanalizavo daugiau kaip 6 mln. mirties atvejų Vokietijoje. Tyrimas parodė, kad lapkritį gimusios moterys vidutiniškai gyvena 7,3 mėnesio ilgiau nei pasaulio šviesą išvydusios gegužę. Tarp vyrų šis skirtumas yra net 11,7 mėnesio. Studijos metu buvo apibendrinami duomenys žmonių, 1992–2007 metais mirusių nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

Kaip praneša Statistikos departamentas, vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė 2009 m. pailgėjo 1,2, moterų – 1 metais. 2009 m. Lietuvoje mirė 42 tūkst. žmonių, tai 1,8 tūkst. mažiau negu 2008 m. Nors mirusiųjų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, per metus sumažėjo nuo 13,1 iki 12,6, šalies gyventojų mirtingumas 1,3 karto viršijo Europos Sąjungos vidurkį (9,7). Tik Bulgarijoje (14,2), Latvijoje (13,3) ir Vengrijoje (13) mirtingumas buvo didesnis negu Lietuvoje.

Oro užterštumas D. Britanijoje prisideda prie dešimčių tūkstančių žmonių mirčių ir britų gyvenimo trukmę gali sutrumpinti net 9 metais. Kaip teigiama Didžiosios Britanijos parlamento komiteto pateiktoje ataskaitoje, oro užterštumas kasmet tampa 50 tūkst. žmonių mirties priežastimi, nes jis sunkina astmą, prisideda prie širdies ir kvėpavimo ligų paūmėjimo. „Užterštas oras gerokai pavojingesnis nei cigarečių dūmai, eismo nelaimės ar nutukimas.