gydytojai

Niekas nepaneigs, kad norint patekti konsultacijai pas gydytoją tenka įdėti nemažai pastangų. Begalę kantrybės reikalaujančios pacientų eilės, griežtos gydytojų darbo valandos ir dažnai ne itin sąžininga ligonių priėmimo konsultavimo sistema – dalykai, kuriuos žino net retas gydymo įstaigų svečias. Siaučiant gripui šios problemos dar labiau opėja, ligonių daugėja ir nepasitenkinimas gydytojų darbu vis labiau auga. Vis dėlto, į situaciją galima pažvelgti kitu kampu.

Dėl premjero sveikatos problemų atšaukiamas jo vizitas į Indiją ir Bangladešą. Antradienį premjerui sukilo temperatūra, pasijautęs blogai jis kreipėsi į gydytoją. Gydytojas įtaria kvėpavimo takų infekciją, tad dėl prastos sveikatos būklės ir būtino gydymo rekomendavo Ministrui Pirmininkui likti namie ir rimtai susirūpinti sveikata. Premjeras gydysis namuose.

Kauno klinikose mirė moteris, kuriai įtariamas gripas, antradienį BNS patvirtino Kauno klinikų atstovė Milda Dambrauskienė. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, 56 metų moteris mirė sekmadienį. Ji sirgo arterine hipertenzija, o peršalimo ligos simptomus jautė ir negalavo maždaug savaitę, tačiau medicininės pagalbos kreipėsi tik praėjusį penktadienį.

Rusijoje – skandalas. Nėščia 24-erių moteris mirė ligoninėje tuo metu, kai gydytojai šventė savo kolegos gimtadienį. Ji šaukėsi pagalbos, bet niekas pas ją neatėjo. Jauna moteris išbandė viską, kol galiausiai artimiesiems išsiuntė žinutę su vienu žodžiu: mirštu. Kai Jana Plaksij iš Krasnodaro staiga pasijuto blogai, jos tėvai pagalvojo, kad tai tėra sąrėmiai, rašo Fakt.pl. Moteris netrukus turėjo gimdyti, taigi skausmai pilvo srityje nepasirodė įtartini.

Antikorupcijos dieną STT savo žvilgsnį kreipia į medicinos įstaigas. Gyventojai būtent jose patiria didžiausią kyšininkavimą. Medikai kaltina gyventojus, kad šie duoda kyšius, ligoniai gi skundžiasi, kad be kyšio nesulaukia deramo medikų dėmesio. Kovotojai su korupcija sako, kad kyšininkavimas išnyktų, jei gydymo įstaigos panorėtų pačios imtis ryžtingai kovot su korupcija ir tikrai rūpintųsi pacientų gerove.

Įteisinus nulio promilių ribą vairuotojams, gali būti pažeisti teisėti didžiosios visuomenės dalies, vartojančios alkoholį atsakingai, interesai, sako gydytojas psichiatras, Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata. „Ši priklausomybė (alkoholiui) yra panaši kaip ir antrojo tipo cukrinis diabetas. Tai ligai išsivystyti svarbūs ir aplinkos, įpročių, genetiniai faktoriai. Mano supratimu, gal ir nelogiška, kad diabeto prevencijai būtų uždraudžiami saldumynai, tortai ir panašiai.

2015 m. lapkričio 18 d. netikėtai užgeso 77 metų Edvardo Eidimto, mylimo vyro, tėvelio, senelio, brolio, ir draugo gyvybė. Jo artimieji neabejoja, kad gyvybę buvo galima išgelbėti ir E. Eidimtas dar ilgai būtų kartu su jais, jeigu Naujosios Akmenės ligoninės vidaus ligų gydytojas Virginijus Ramanauskas būtų palikęs besigaluojantį vyrą nakčiai ligoninėje.

Mylimi naminiai gyvūnai sugeba daug ką: jie gali ne tik pakelti nuotaiką, bet ir atpažinti kai kuriuos pavojingus simptomus, juos gydyti. Mokslininkai nustatė, kad šunys iš dalies gali numatyti pirmojo tipo diabeto priepuolį. Kai šeimininko cukraus lygis kraujyje tampa labai mažas, pagalbos leteną ištiesia geriausi mūsų draugai. Labai dažnai diabetu sergantys asmenys patys nesugeba laiku pastebėti artėjančio priepuolio požymių, pavyzdžiui, pakitusios eisenos, blyškumo.

Specialistai sunerimę – daugėja antibiotikams atsparių bakterijų, kurių šie vaistai neįveikia. O tai reiškia, kad ilgainiui atsiras daugiau mirtinų ligų. Taip yra todėl, kad labai dažnai antibiotikus žmonės vartoja be reikalo. Būna net ir tokių atvejų, kai dėl nežinojimo, užuot kreipęsi į šeimos gydytoją, receptinį vaistą žmogus skolinasi iš kaimyno, o šis jo turi, nes negėrė jo taip, kaip reikėjo. Jeigu pacientai ir toliau taip elgsis, ateityje antibiotikai iš viso praras savo veiksmingumą.

Pas gydytoją užsiregistravęs pacientas privalės pranešti, jeigu nebegalės atvykti jam rezervuotu laiku. Seimas antradienį priėmė tokią Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisą. Už ją balsavo 79 Seimo nariai, keturi susilaikė.

Šiaulių vaikų chirurgai skambina pavojaus varpais – vaikams į rankas patenka mirtini magnetukai, pardavėjų rekomenduojami kaip žaidimai. Netyčia nurijusios po kelis magnetukus, ligoninėje atsidūrė trys paauglės. Vieną medikai vos spėjo išplėšti iš mirties nagų – žarnyne sukibę magnetai sutraukė paauglės žarnyną. Penkiolikmetė jų prisirijo norėdama pasidaryti auskarus burnoje.

Brazilų veterinarams gelbėti teko ne kokios katės ar šuns, o penkių metrų ilgio pitono gyvybę. Roplio gyvybė buvo pakibusi ant plauko dėl natūraliai nepadėto kiaušinio. Šis pilve pradėjo deformuotis, o pitonas dėl ligos net ėmė smarkiai mesti  svorį. Skelbiama, kad operacija buvo būtina. Gyvatė liko nevaisinga, tačiau gyvens. 20-ies metų amžiaus pitonas jau grįžo į zoologijos sodą ir sėkmingai atsigauna po sudėtingos operacijos. Pitonai – vienos didžiausių ir stipriausių gyvačių.

Statistiniais duomenimis, akių ir jų priedinių organų ligos kamuoja 152 žmones iš tūkstančio, o regos sutrikimais ir kitais akių negalavimais sergančių vaikų – beveik dvigubai daugiau nei suaugusiųjų. Pasak gydytojos oftalmologės Elenos Grikienienės, neramina, kad kasmet susirgimų vis daugėja, o sausų akių ligos (SAL) simptomai, dažniausiai kankinantys biurų darbuotojus, pasireiškia vis jaunesnio amžiaus žmonėms.

 Anglijos medikai skambina pavojaus varpais: šalyje sparčiai daugėja skarlatinos atvejų. Per praėjusius metus tokių atvejų padvigubėjo, o vien per praėjusią savaitę užregistruota per 300 užsikrėtimo skarlatina atvejų.

STT pareigūnai, atlikę ilgalaikį kriminalinės žvalgybos tyrimą, nustatė nusikalstamą korupcinę schemą, kurioje dalyvavo vienos farmacijos kompanijos atstovai ir įvairių šalies gydymo įstaigų gydytojai. STT pradėjo didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl galimo stambaus masto papirkimo, kyšininkavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo. Šiandien STT pareigūnai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje sulaikė 11 minėtos farmacijos kompanijos darbuotojų.

Lietuvoje, pagal oficialią statistiką, žmonių, kurie gydosi nuo depresijos, yra apie 25–30 tūkst. Tačiau depresija sergančiųjų mūsų šalyje iš tiesų gali būti kelis kartus daugiau. Dalis sergančiųjų į gydytojus nesikreipia, o kiti gydosi privačiose įstaigose, tad į oficialią statistiką nepatenka.

Kad ir ką kalbėtume apie aukštą Lietuvos medicinos lygį ir medikų profesionalumą, jų kolegos užsieniečiai kai kuriais atvejais ligoniui gali pasiūlyti kur kas efektyvesnį gydymą. Tuo įsitikino šeštą dešimtį einantis panevėžietis Laimonas, kuriam prieš metus Lietuvoje buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Vyras specialiai vyko operacijos į Vokietiją, Eseno miestą. Po savaitės namo jis grįžo visiškai sveikas.

 Septyni iš dešimties lietuvių teigia, kad pas gydytoją eina tik rimtai susirgę, rodo tyrimas. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS LT“ atlikto tyrimo duomenimis, esant tik rimtai priežasčiai pas gydytoją nurodė besilankantys 68,5 proc. gyventojų. Tuo metu periodiškai savo sveikatos būklę tikrinasi tik ketvirtadalis respondentų. Dažniau periodiškai sveikatą linkusios tikrintis moterys (30 proc.), nuolat sveikata rūpinasi tik 17 proc. vyrų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, Vilniaus apskrityje išaugo sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Pastarąją – 37-ąją metų savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šoktelėjo iki 56,69 atv./10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis tesiekė 27,55 atv./10 tūkst. gyventojų. Į balsas.lt redakciją kreipėsi skaitytojas, kuris piktinasi kolegų neatsakingumu, kai jie sergantys eina į darbą ir sukelia grėsmę kolegoms.

Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka įžvelgia didelę neteisybę, kad Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojai uždirba daugiau nei nekvalifikuoti darbininkai. Jis čia įžvelgia senovišką kastų sistemą, kurioje žmonės nuo gimimo hierarchiškai suskirstomi ir neturi galimybės „pakeisti“ kastos. Toks skirstymas skamba išdidžiai, bet yra visiškai netikslus. Lietuvoje valstybininku gali tapti bet kas. Net pats J. Panka, kuris savo populizmu būtent to ir siekia.

Lina Abromavičienė  Nebe pirmą kartą Lietuvoje ruošiamas eutanazijos įstatymas piktina gydytojus. Vien kratomasi minties, kad įteisinus įstatymą gydytojams teks atlikti eutanaziją sunkiai sergantiems pacientams. Šiaulių mieste dirbantys gydytojai vieningai pareiškė, kad jų prigimtis yra gydyti žmogų iki paskutinės jo gyvenimo minutės, todėl eutanazija jiems nepriimtina.

„Sieksiu paciento gerovės, vengsiu bet kokio nehumaniško žingsnio, paciento klaidinimo ir korupcijos” - duodamas Hipokrato priesaiką gydytojas pasižada padėti ligoniams ir tai neturi nieko bendro, kuriame sektoriuje – viešajame ar privačiajame jis dirba. Vis dėlto šiandien naujieji ekonominiai modeliai persmelkia visas valstybių sritis, neaplenkdami ir medicines, o čia atsiranda rimta trintis tarp šių sveikatos apsaugos sektorių ir reguliavimo reikia jau dabar.

Gydytojų pareiga - gelbėti žmonių gyvybę, konsultuoti dėl ligų ir kitų negalavimų, paskirti gydymą ir išrašyti vaistų, patarti įvairiausiais sveikatos klausimais - dar būtų galima vardyti ir vardyti. Tačiau hipokrato priesaikos ne visi gydytojai laikosi vienodai. Balsas.lt skaitytoja kreipėsi į redakciją su skundu dėl medikų aplaidumo. "Birželio 25 dieną ėjau duoti kraujo tyrimui Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centre, jo reikėjo profilaktiškai sveikatos apžiūrai.

Siekdamas mažinti šeimos gydytojų darbo krūvį, taupyti pacientų ir medikų laiką bei mažinti eiles pas gydytojus ir biurokratinę naštą sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis patvirtino siuntimų konsultacijoms ir brangiems tyrimams tvarkos aprašo pakeitimus. Pakeitimai numato, kad šeimos gydytojas, siųsdamas pacientą konsultacijoms pas kelis specialistus į tą pačią įstaigą, gali rašyti vieną siuntimą, o ne kiekvienam specialistui atskirai, kaip buvo reikalaujama iki šiol.

Viename socialiniame tinkle jauna mama, pasakodama savo draugei įspūdžius iš gimdymo, pasidalino štai tokia informacija: „Jaučiau labai didelį artimųjų spaudimą, kad neketinu su gydytoja tartis iš anksto. Pasirodo, tarp mano artimųjų nėra nė vieno žmogaus, kuris nieko nemokėjo. Bet sužinojau, kad tas malonumas kainuoja apie tūkstantį litų – 800 gydytojui, 200 – akušerei.

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio viešai pateikti duomenys visuomenę, seniai susitaikiusią su „dovanėlėmis vargšams gydytojams“ privertė šiurptelėti: daugiau kaip 900 medikų dirba trijose ir daugiau įstaigų ir kas mėnesį susižeria daugiau kaip 10 tūkst. litų. Vidutiniškai šie medikai dirba 3-7 darbo vietose, o rekordininkas net 11-oje darboviečių: keturiose valstybinėse ir septyniose privačiose. Įvardintas didžiausias atlyginimas – 44 tūkst.litų.

Daugeliui iš mūsų jau vien pagalvojus apie apsilankymą pas gydytojus ima šiurpas. Ir tikriausiai ne veltui. Ligoninėse kartais nutinka siaubingų klaidų. Štai net apie 4000 tūkstančiams pacientų Amerikoje kasmet beoperuojant kūne lieka vienas ar kitas instrumentas. Tai tik viena iš klaidų, galinčių atsitikti nieko neįtariantiems pacientams.

„Viskas priklauso nuo to, kas vertina, - juokdamasis į klausimą „Ar lietuviai išmoko gerti?“ atsakė Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas Aurelijus Veryga. - Jeigu klausite pas gamintojus, sakys, kad išmoko, nes jie džiaugiasi. Jeigu klausite sveikatos specialistų, sužinosite, kad niekaip mums nesigauna išmokti“. Pokyčių, pasak A. Verygos, buvo nuo 2007-ųjų metų. „O dabar vėl situacija blogėja. Baigėsi krizė, žmonės vėl turi daugiau pinigų.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Norėdamas išspręsti jaunų medikų trūkumą provincijoje, sveikatos apsaugos ministras svarsto sveikatos specialistus rengiančioms Vilniaus ir Kauno rezidentūros bazėms mažinti finansavimą, o pinigus nukreipti į rajonų gydymo įstaigas. Tokie užmojai papiktino akademinę bendruomenę. Kaune ir Vilniuje sveikatos specialistus rengiančių universitetų bendruomenės sulaukė sveikatos apsaugos ministerijos rašto.

Garsus prancūzų rašytojas Anatolis Francas sakė: „Mes gyvename per daug panirę į knygas ir per mažai į gamtą“. Dabar jį reikėtų perfrazuoti ir knygas pakeisti kompiuteriais. Tačiau esmė išlieka – turėdami tokią garbingą istoriją, turtingą kultūros paveldą ir nuostabią gamtą, mes per mažai naudojamės šiuo lobynu. Lietuvoje visos šios vertybės yra saugomos ir puoselėjamos. Daugiau kaip 17 procentų Lietuvos ploto užima saugomos teritorijos.

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilui Andriukaičio paskelbta informacija apie grupelės gydytojų, dirbančių keliolikoje gydymo įstaigų, nusižengimus, sukėlė didelę gydytojų bendruomenės ir visuomenės reakciją. Lietuvos gydytojų sąjunga (LGS) atkreipia visuomenės dėmesį, kad atgarsio sulaukę tyrimo rezultatai yra tik ledkalnio viršūnė kalbant apie daugiau nei 12 tūkstančių gydytojų problemas.

„Jeigu darbuotojai dirba keliose darbovietėse – nustatyta, kad vienas net 11-oje vietų skirtinguose Lietuvos regionuose dirba, yra dirbančių 6-7-8 darbovietėse skirtingose vietose – kyla abejonių, ar jie iš tiesų ten dirba, ar nėra kokių nors korupcijos požymių“, – sakė Lietuvos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Gintaras Čepas.

Gydytojai netrukus turės dar daugiau rašto darbų - Sveikatos apsaugos ministro valia jie greičiausiai privalės deklaruoti viešuosius ir privačius interesus, o Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) subrandino idėją medikus įpareigoti viešai deklaruoti turimą turtą bei pajamas, rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Medikai tokias iniciatyvas, kurias ketinama svarstyti jau Seimo pavasario sesijoje, vadina įžeidimu.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Griežtindama reikalavimus pirminės priežiūros gydytojų išrašomiems siuntimams Sveiktos apsaugos ministerija (SAM) tikisi sumažinti pacientų eiles ir pagerinti paslaugų kokybę, LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ penktadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis. Tačiau pacientų organizacijų atstovė Vida Augustinienė įsitikinusi, kad naujoji tvarka apsunkins pacientų lankymosi pas specialistus galimybes.

Internete paviešintas vaizdo įrašas iš Marinskaja parko Kijeve po milicijos puolimo vasario 18 dieną. Šokiruojantys kadrai po milicijos puolimo rodo dešimtis ant grindinio sukritusių demonstrantų, kuriuos brutaliai sudaužė pareigūnai. Į greitosios pagalbos automobilius netelpa visi, kuriems reikalinga pagalba: „Šis per sunkus, imsim lengvesnį“, – rūsčiai aiškina vienos jų vairuotojas. „Pas mane pilna mašina“, – teisinasi kitas.

Paprastai mes tikime gydytojų diagnozėmis ir patarimais. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kai medikai nieko nenutuokia apie jus kamuojančią bėdą arba tiesiog „pamiršta“ paminėti kai kuriuos svarbius dalykus, nuo kurių galbūt priklauso ir jūsų gyvenimas. Pasidalinsime keletu tokių faktų su jumis. Tęsinys 5. Vaistai rėmeniui gydyti turi mirtiną šalutinį poveikį Paprastai vaistai ne tik gydo, bet ir kenkia.

Paprastai mes tikime gydytojų diagnozėmis ir patarimais. Tačiau pasitaiko tokių atvejų, kad medikai nieko nenutuokia apie jus kamuojančią bėdą arba tiesiog „pamiršta“ paminėti kai kuriuos svarbius dalykus, nuo kurių galbūt priklauso ir jūsų gyvenimas. Pasidalinsime keletu tokių faktų su jumis. 10. Vėžys ne visada yra vėžys Blogiausia žinia, kurios nelaukia nė vienas pacientas – vėžio diagnozė. Kuo anksčiau vėžys diagnuozajamas, tuo lengviau jį gydyti.

Romualdas Mažutis Sunku laimėti bylą prieš medikus, kuriuos, iškilus reikalui, gina pasamdyti ypač sumanūs juristai. Gydytojų autoritetas slegia net teisėjus. Tai patyrė ūkininkai Alvidas ir Mirga Vismantai, gyvenantys Buikiškės kaime (Žemaičių Naumiesčio sen.): ginčas su Klaipėdos vaikų ligonine ir Kauno klinikomis dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo tęsėsi septynerius metus.

Michaelio Schumacherio žmona antradienį paragino reporterius laikytis atokiau nuo ligoninės Prancūzijoje, kur legendinis lenktynininkas po nelaimingo atsitikimo slidinėjant yra gydomas dėl pavojų gyvybei keliančios traumos, taip pat – palikti ramybėje jo šeimą. „Prašom paremti mūsų su Michaeliu bendrą kovą.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Protestai Kijeve nesiliauja. Iš Maidano europietiškai nusiteikę ukrainiečiai sako trauktis neketinantys iki pravoslavų Kalėdų ir vyrus kviečia stoti į savigynos būrius. Kijevo Euromaidane įrengti 7 stacionarūs ir 4 mobilūs medicinos punktai, nuolat budintys aikštėje.

  Per ekonominį sunkmetį sumažinti gydytojų rezidentų atlyginimai nuo 2014 metų grįžta į ankstesnį lygį – atlyginimai išaugs vidutiniškai 10 proc. Tam posėdyje trečiadienį pritarė ministrų kabinetas, pranešė Vyriausybės Spaudos tarnyba. Atlyginimų padidinimui 2014 metų valstybės biudžete skirta beveik 40 mln. litų. Pasak pranešimo, jaunesnio rezidento pareiginė alga bus 1342, o vyresniojo rezidento – 1708 litai.

Rumunijoje tūkstančiai gydytojų ir vidurinio personalo atstovų žygiavo Bukarešto gatvėmis reikalaudami didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų. Protestuotojai reikalauja, kad vyriausybė padidintų sveikatos apsaugai skiriamas lėšas nuo 4 iki 6 procentų šalies Bendrojo vidaus produkto (BVP). Rumunijos gydytojų kolegija tvirtina, kad kasmet apie 3 tūkst. gydytojų emigruoja į užsienį, kur ir atlyginimai didesni, ir sąlygos geresnės.

Vitalija JALIANIAUSKIENĖ Permainų verpetuose murdomų medikų laukia dar viena naujovė: gali būti, kad netrukus jie privalės atverti valdžios ir visuomenės dėmesiui ir savo pinigines. Ministras Vytenis Povilas Andriukaitis įsitikinęs, kad nemažai sveikatos apsaugos darbuotojų nepraneša dirbantys keliose įstaigose, keliais etatais, nuslepia pajamas. Todėl esą atėjo laikas iš kiekvieno gydytojo reikalauti viešųjų ir privačių interesų deklaravimo.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybės strateginis komitetas sutarė, kad gydymo įstaigos sulauks papildomo finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Kartu sutarta dėl gydymo įstaigų pertvarkos šalyje steigiant penkis klasterius. Siūloma didesnė kontrolė gydytojams, o pacientai turėtų tikėtis greičiau judančių eilių pas specialistus.

Sveikatos apsaugos ministerijoje sudaryta Žmogiškųjų išteklių darbo grupė ketina spręsti rezidentų įdarbinimo rajonų gydymo įstaigose klausimą. Dienraštis "Lietuvos žinios" ketvirtadienį rašo, kad ministras Vytenis Povilas Andriukaitis siekia įvesti valstybinį užsakymą gydytojams rengti, pagal kurį nemokamai studijavę būsimieji medikai turėtų atidirbti ten, kur bus paskirti. Jo teigimu, pokyčius galima įgyvendinti jau kitąmet.

Lino šventėje Budraičiuose (Kelmės rajonas) viešėjęs vaistininkas ir žolininkas Virginijus Skirkevičius teigė, jog vaistažolės iš tiesų gali labai pagelbėti žmogui, tačiau ir pakenkti – taip pat, jei pakliūva į neišmanančiojo rankas. Pagiriamasis žodis avietėms ir linų sėmenims Vaistininkas ir žolininkas Virginijus Skirkevičius teigė, jog iš augalų žmogus gali gauti didžiulę pagalbą.

Gydytojai reanimatologai teigia, kad priverstinis ligonio, kuris yra apimtas agonijos dėl lėtinės ligos, gaivinimas neetiškas ir nemoralus, tačiau įstatymų leidėjams atrodo kitaip. Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo projektą svarstęs Seimas atmetė medikų siūlymą leisti nepradėti gaivinimo, jeigu ligonis įstatymų nustatyta tvarka yra pareiškęs nesutikimą, kad būtų gaivinamas, ir yra gydytojų konsiliumo pritarimas.

Didžiosios Britanijos konservatoriai rimtai svarsto galimybę apriboti leidžiamą vizitų pas šeimos gydytoją skaičių, skelbia „London Evening Standard“. Partiečiams skirtoje apklausoje, kurioje aiškinamasi dėl sveikatos apsaugos reformos krypčių, klausiama, ar respondentas sutiktų dėl didžiausio leistino apsilankymų pas šeimos gydytoją (GP) per metus skaičiaus nustatymo? Pranešama, kad tai buvo vienas iš klausimų, į kuriuos prašyta atsakyti konservatorių partijos interneto svetainėje publikuotoje ...

Gintarė VALUCKYTĖ „Šiaulių krašto“ budintis reporteris sulaukė skaitytojų skundų dėl to, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje jie priversti laukti net po keturias valandas. Skyriuje labai trūksta medikų. Už durų – po kelias valandas Apie 13 valandą nuvykus į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių, už gydytojo durų savo eilės laukė apie dešimt pacientų.