gydymo įstaigos

Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius ramino gydymo įstaigų vadovus, kad dėl šalyje paskelbto karantino gydymo įstaigų finansinė padėtis tikrai nenukentėsianti. Negana to, numatyti 15 proc. didesni atlyginimai tiems specialistams, kurie tiesiogiai dirba suvaldant koronaviruso protrūkio plitimą.

Pasakymas „prasimušti pas gydytoją“ šiais laikais apibūdina ne tik varžybas spaudant pelytę prie kompiuterio ekrano siekiant spėti užsiregistruoti specialisto konsultacijai, bet ir stumdymąsi gyvoje eilėje prie registratūros. Pasirodo, kai kuriose įstaigose talonėlį galima gauti tik tokiu būdu, mat ligoninė prie elektroninės registravimo sistemos išvis nėra prisijungusi.

Prasidėję nauji metai nemažai pokyčių įneša ir į sveikatos apsaugos sritį. Vienų įstatymų pasikeitimai įsigaliojo jau pirmąją šių metų dieną, kiti laukia nuo metų vidurio ar pabaigos. Naujovės, įsigaliojančios nuo sausio 1 d. Įsigaliojo „žalos be kaltės“ modelis Nuo šiol, planuojama, pacientai galės greičiau ir paprasčiau gauti kompensaciją, jei teikiant paslaugas gydymo įstaigoje jiems buvo padaryta žala.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pristatė naujovę – nuo šiol pagal gerus darbo rezultatus reitinguojamų pirminės sveikatos priežiūros įstaigų sąrašas bus atvirai prieinamas visiems. Tai esą turėtų skatinti įstaigas pasitempti ir gerinti paslaugų kokybę. Vis dėlto ne visi medikai šią naujieną linkę vertinti palankiai. Netgi manoma, kad toks viešas įstaigų reitingavimas gali turėti priešingą rezultatą.

Nuo šiol ne tik pacientai galės matyti reitingų viršūnėse esančius medikus ir gydymo įstaigas, bet ir, kaip teigiama, patys medikai įsivertinti save. Tą leis padaryti ruošiama gydymo įstaigų reitingavimo tvarka. Tokią naujovę pirmadienį pristatė Sveikatos apsaugos ministerija. Planuojama reitinguoti 409 pirmines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios įstaigas, kurios turi sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, t. y. poliklinikos, šeimos centrai, šeimos gydytojų kabinetai.

Seimas pritarė pataisoms, kurios įgaliojo valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą perduoti valdyti sveikatos priežiūros įstaigoms. Kol vieni tvirtina, kad gydymo įtaigų vadovai šio įstatymo seniai laukė, kiti gi nuogąstauja, kad tai gali būti nuosprendis rajoninėms gydymo įstaigoms. Iš 103 užsiregistravusių įstatymo projektui pritarė 87 Seimo nariai, 16 susilaikė.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) praėjusią savaitę paskelbus, kad ligonių lėkštėse privalės atsidurti daug sveikesnis maistas, tiek maisto tiekimo įmonės, tiek ligoninių vadovai beda pirštu į neišspręstą finansavimo problemą.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada, kad į ligoninę patekę pacientai jau visai greitai savo lėkštėse ras daug sveikesnį maistą: nebeliks riebaluose virtų, skrudintų, džiūvėsėliuose apvoliotų ar jais pabarstytų keptų mėsos, paukštienos ir žuvies gaminių, taip pat sultinių ir padažų koncentratų, rūkytų mėsos gaminių, šaldytų pusgaminių ir kitų sveikatai nepalankių produktų ar iš jų pagamintų patiekalų.

Ne viena rajoninė ligoninė, siekdama visus metus išlaikyti galimybę teikti kokybiškas paslaugas, vasarą išleisdama darbuotojus atostogų priversta uždaryti kai kuriuos skyrius. Dažniausiai – vaikų ligų. Todėl pacientai pagalbos priversti ieškoti kitose, ir už šimto kilometrų esančiose, gydymo įstaigose arba kreiptis į privatininkus.

Pasibaigus gyventojo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) galiojimui, jis dar visą mėnesį turi teisę gauti apmokamas paslaugas, skelbia Panevėžio teritorinė ligonių kasa. Tiesa, su sąlyga, kad iki mėnesio pabaigos asmuo susimokės PSD įmoką ar kitu būdu įgys apdraustojo statusą. Gyventojai skundžiasi, kad dalis gydymo įstaigų nenori nemokamai teikti paslaugų pacientams, turintiems teisę į PSD fondo apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas per papildomą mėnesį.

Parlamentas šią savaitę po pateikimo pritarė pataisoms, braukiančioms iš įstatymo nuostatą, kad gydymo paslaugas suteikti vėluojančioms įstaigoms už jas būtų apmokama mažesniu tarifu. Už projektą balsavo 86 Seimo nariai ir vienas susilaikė. Pataisas toliau svarstys Seimo komitetai, dar liko du balsavimai joms priimti.

Net ir po šiemet praūžusio skandalo dalyje Lietuvos gydymo įstaigų teikiamo maisto kokybė nepagerėjo. Kaip rodo Santaros klinikų buvusios pacientės daryti maisto kadrai – apetito nekelia ne tik patiekalų išvaizda, juose galima rasti ir medžio bei metalo „pagardų“. Į portalą tv3.lt kreipėsi Santaros klinikų Neurologijos skyriuje savaitę šiemet gulėjusi pacientė Simona (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), susidūrusi su gydymo įstaigoje patiektu nekokybišku maistu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienio rytą su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga tarsis dėl gydymo įstaigų pertvarkos. Prezidentė yra vetavusi Seimo pavasario sesijos pabaigoje priimtas pataisas, kurios sudarytų prielaidas pertvarkyti gydymo įstaigų tinklą. Motyvais grąžinti pataisas Seimui tapo galimas įstatymų nuostatų prieštaravimas Konstitucijai bei Seime padaryti procedūriniai pažeidimai.

Prezidentei trečiadienį rengiant skubų pasitarimą dėl praėjusią savaitę Seime priimtų gydymo įstaigų pertvarkos įstatymų, premjeras Saulius Skvernelis sakosi grėsmės dėl prezidentės veto nematantis ir esąs pasiruošęs deryboms. Taip pat jis garantuoja, kad po pertvarkos pacientams trumpės eilės bei gerės teikiamų paslaugų kokybė.

Seime Sveikatos apsaugos komiteto posėdyje skambėjo įvairiausi svarstymai, kaip būtų galima mažinti didžiules pacientų eiles. Gydymo įstaigų atstovai tikina, kad didžiulė bėda kyla dėl užsiregistravusių, tačiau neateinančių pacientų, kurie taip dirbtinai prailgina laukiančiųjų eiles. Kovai siūloma pasitelkti arba „simbolines“ baudas, arba bendrą nacionalinę elektroninę sistemą. Trečiadienį Seime Sveikatos apsaugos komitete vyko klausymai.

Nuo kovo 1 dienos, visose gydymo įstaigos privalomas elektroninės sveikatos sistemos naudojimas ir duomenų apie paciento sveikatą bei jos priežiūrą tvarkymas elektroniniu būdu. Anot Sveikatos apsaugos ministerijų (SAM) atstovų, daugelis gydymo įstaigų jau pasirengusios pilnu pajėgumu teikti e. paslaugas. Tačiau medikų atstovai teigia, kad dėl šios sistemos strigimo, gydytojai priversti dirbti viršvalandžius.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa, praėjusiais metais atlikusi savo veiklos zonos gydymo įstaigų interneto svetainių stebėseną, paskelbė, kad jose skelbiama informacija dažnai yra netiksli, klaidinanti gyventojus, pasenusi arba iš viso internete nepateikiama tos informacijos, kurią pateikti būtina. Iš 110-ies peržiūrėtų interneto svetainių visuomenę klaidinančios informacijos rasta 50-yje.

Gydymo įstaigose nebeliks popierinių pacientų ambulatorinių kortelių: Sveikatos ministerijai patvirtinus naują tvarką, gydymo įstaigose nebebus spausdinamos elektroninių dokumentų popierinės versijos. Kaip trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pagal naująją tvarką gydymo įstaigos bus įpareigotos atsisakyti kai kurių dokumentų ir pacientų ambulatorinių kortelių popierinių versijų, o duomenis kaupti ir saugoti tik elektroniniu būdu.

Gydytojų baimė ar dar kitaip, „baimė baltiems chalatams“ labiausiai paplitusi tarp vaikų, tačiau dalis suaugusiųjų taip pat, jei yra galimybė, stengiasi aplenkti gydymo įstaigas. Vien tvyrantis kvapas, aplink supanti balta spalva, atrodo, suaugusiems tuoj sukels dar daugiau papildomų negalavimų, o su išsigandusiais vaikais tėveliai dažniausiai net nebepajėgia susitvarkyti. „Baimė „baltiems chalatams“ dažniausiai atsiranda per neigiamą savo ar kitų patirtį.

Patikrinimo duomenys rodo, kad net 25 proc. sveikatos priežiūros specialistų, iki 2015 m. kovo 1 dienos privalėjusių deklaruoti savo privačius interesus, visai nepateikė deklaracijų. Daugiau kaip 80 proc. medikų pateiktų deklaracijų yra neišsamios, jose nevisiškai atskleidžiamas privačių interesų turinys.

Balandžio pabaigoje Lietuvą pasiekusios vakcinos nuo meningokokinės infekcijos daugelis gydymo įstaigų jau nebeturi. Kaip praneša LNK žinios, iš viso įstaigoms buvo nupirkta 3 tūkst. dozių vakcinos nuo meningokokinės B infekcijos. Nors norintieji pasiskiepyti brangią vakciną turėjo įsigyti savo lėšomis, jos atsargos greitai išseko.

Eilės gydymo įstaigose – problema, prie kurios sprendimo grįžtama nuolat, bet vis nesėkmingai. Eilės kaip yra, taip yra, ir apeiti jas galima tik keliais būdais – jei turi pažinčių, jei turi pinigų arba jei sukeli milžinišką skandalą. Visi mėginimai sumažinti eiles lig šiol buvo administraciniai – diegiant elektronines registravimo sistemas, trumpinant paciento apžiūrai skirtą laiką.

Prezidentė teikia įstatymų pataisas, pagal kurias gydymo įstaigos negautų apmokėjimo už pavėluotai suteiktas paslaugas. „Per vėlai suteiktos paslaugos nėra kokybiškos paslaugos“, - žurnalistams pirmadienį sakė prezidentės patarėjas Šarūnas Narbutas. Terminai, per kuriuos gydymo įstaigos turi suteikti konkrečias paslaugas, būtų įtvirtinti įstatymu. Jie iki šiol buvo reglamentuojami kitais teisės aktais, tačiau už terminų nesilaikymą gydymo įstaigoms negrėsė atsakomybė.

Lietuva nuo daugelio ES šalių atsilieka pagal gydymo įstaigose dirbančių slaugytojų skaičių. Nors slaugytojų yra per mažai, jų atlyginimai gerokai mažesni nei kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė įsitikinusi, jog yra galimybių didinti slaugytojų atlyginimus, ir neabejoja, kad sprendimus pavyks rasti artimiausiu metu.

Viename socialiniame tinkle jauna mama, pasakodama savo draugei įspūdžius iš gimdymo, pasidalino štai tokia informacija: „Jaučiau labai didelį artimųjų spaudimą, kad neketinu su gydytoja tartis iš anksto. Pasirodo, tarp mano artimųjų nėra nė vieno žmogaus, kuris nieko nemokėjo. Bet sužinojau, kad tas malonumas kainuoja apie tūkstantį litų – 800 gydytojui, 200 – akušerei.

Ėmęsis iki šiol neregėtos pertvarkos sveikatos apsaugos sistemoje, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis prieš kelis mėnesius įspėjo gydymo įstaigas, kad „aštuoniose vietose dirbantis gydytojas kokybės neužtikrins”. Paraginęs gydymo įstaigas susitvarkyti, jis įspėjo: po to ateis Valstybinė darbo inspekcija, Mokesčių inspekcija ir kitos visai nelaukiamos institucijos. Taip ir nutiko.

Mūsų šalies sveikatos priežiūros įstaigose praktika, gydant tas pačias ligas ir atliekant tas pačias operacijas, yra labai skirtinga, neretai ji skiriasi net tos pačios įstaigos padaliniuose. Ypač gydymo trukmė, nuo kurios dažnai priklauso išlaidų apmokėjimas už žmonėms suteiktas paslaugas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Didžioji dalis įstaigų turi nemažai galimybių, kaip sumažinti eiles, operatyviau organizuoti pacientų gydymą ir ekonomiškiau naudoti lėšas.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valstybės kontrolė nustatė, kad viešosiose gydymo įstaigose pacientai ne visada laiku sulaukia brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų. Be to, tokie tyrimai ne visada atliekami kokybiškai. Valstybės kontrolė aiškinosi, ar gydymo įstaigose pacientams užtikrinamas brangiais medicinos prietaisais atliekamų tyrimų prieinamumas ir ar tokie tyrimai atliekami kokybiškai. Gydymo įstaigose yra per 1,5 tūkst. brangių medicinos prietaisų.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informuoja, kad ryškėja projekto „Baltieji chalatai“ pirmieji rezultatai. Įvertinusi surinktą informaciją, Mokesčių inspekcija identifikavo rizikingiausias privataus medicinos sektoriaus įmones, jau atliko apie 60 įvairių kontrolės veiksmų ir apskaičiavo šimtus tūkstančių litų įvairių mokėtinų mokesčių.

Beveik visos gydymo įstaigos Lietuvoje dirba nuostolingai, rodo Valstybinės ligonių kasos vadovo Algio Sasnausko pateikta informacija.   "Praktiškai visos įstaigų grupės pirmą ketvirtį baigė nuostolingai", - trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete sakė jis. Ligonių kasų duomenimis, geriausiai finansiškai laikosi miesto poliklinikos - šiemet balandžio 1 dieną jos turėjo 1,861 mln. litų pelno, pernai tuo pačiu metu jos patyrė 443 tūkst. litų nuostolių.

Šalyje hospitalinių infekcijų paplitimas slaugos ligoninėse yra vidutiniškai 7,1 proc. Šis rodiklis yra 1,7 karto didesnis už hospitalinių infekcijų paplitimą bendrojo pobūdžio ligoninėse, kuris vidutiniškai siekia 4 procentus, – skelbia Higienos institutas.

Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas dar kartą atidžiai apsvarstyti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų papildomo finansavimo klausimą, skiriant apie 60 mln. litų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) virš plano surinktų lėšų.

Lietuvoje vis dažniau diskutuojama apie gimdymo namuose galimybės suteikimą moterims. Tiesa, šiose diskusijose Sveikatos ministerija išsako gana kritišką nuomonę. Neseniai sveikatos ministras Raimundas Šukys į pastebėjimą, kad namuose gimdyti įstatymai nedraudžia, bet ir tokia galimybė lieka už įstatymų ribų, sureagavo kritiškai: „Mano nuomonė neigiama. Kategoriškai neigiama“, – teigė ministras ir pridūrė, kad nėra girdėjęs istorijų pasaulyje, kad valstybė būtų įteisinusi gimdymą namuose.

Lietuvos pacientams atsiveria galimybės saugiai ir kokybiškai gydytis bet kurioje iš 27 Europos Sąjungos (ES) šalių. Tačiau laisvę naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis be sienų   garantuojanti pacientų teisių direktyva – tai išbandymas tiek sveikatos politikams, tiek pačioms gydymo įstaigoms. Todėl Lietuva jau pradėjo ruoštis Europos Parlamento ir  Tarybos direktyvos dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas  (Direktyvos) įgyvendinimui.

Valstybės kontrolė išsiaiškino, kad praėjusiais kriziniais metais Privalomojo sveikatos fondo biudžetas (PSDF) buvo perteklinis, o papildomos lėšos, užuot jas skyrus gydymo įstaigoms, buvo dedamos į bankus. „Metų pabaigoje esant pertekliniam biudžetui buvo apie 125 mln. litų terminuotuose bankų indėliuose, o gydymo įstaigoms buvo kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos bazinė kaina.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlys įvesti penkerių metų kadencijas visų asmens sveikatos priežiūros viešųjų įstaigų vadovams ir nustatyti, kad vadovauti įstaigai jie gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Be to, siūloma iki 65-erių metų apriboti visų sveikatos įstaigų vadovų amžių. Įstatymų pataisos, kurios įteisintų tokius siūlymus, jau parengtos, teigiama Prezidentūros spaudos tarnybos pranešime.

Situacija sveikatos priežiūros sistemoje taisytina nedelsiant. Tai griežtai konstatuoja valstybės kontrolieriai. Tą patį dar pernai teigė ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas, apsilankęs keliose Vilniaus poliklinikose, ir grasino imtis griežtų priemonių medicinos įstaigų savivalei pažaboti. Praėjo trys mėnesiai. Spėkite, ar kas pasikeitė? Valstybės kontrolė ką tik baigė auditą, per kurį vertino, ar efektyviai valdomas privalomasis sveikatos draudimas.

Daugybė reformų viena į kitą panašios labiausiai tuo, kad iš pradžių susilaukia pasipriešinimo ir nemažos kritikos. Ne išimtis ir tebesitęsianti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija. Anot Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento, Kauno apskrities ligoninės generalinio direktoriaus dr. Stasio Gendvilio, šiemet prasidedantis esminis, trečiasis, įstaigų restruktūrizavimo etapas numato daugelio ligoninių ir jų teikiamų paslaugų pertvarką.

Praėjusią savaitę prie Biržų rajono savivaldybės poliklinikos ir ligoninės darbavosi meistrai, įrenginėjantys užkardus. Trečiadienį bet kas panorėjęs jau nebegalėjo įvažiuoti į poliklinikos kiemą, o ketvirtadienį - ir į ligoninės teritoriją - automobilius nori nenori tenka palikti netoliese esančiose aikštelėse. Biržiečiai nerimauja, kaip bus, kai prie vienos ar kitos gydymo įstaigos durų reikės privežti neįgalų ar sunkiai vaikštantį ligonį. Tačiau nuogąstauti nereikėtų.