grybai

Vos prasidėjus grybavimo sezonui, daugelis lietuvių traukia į miškus ieškoti laimikių ir keliauja namo pilnomis pintinėmis. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai grybautojai ima nežinomus grybus ir juos ragauja namuose, kiti grybų mėgėjai jų tiesiog padaugina ir tenka kreiptis į specialistus dėl apsinuodijimo. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyr.

Rudeniop Lietuvos miškai, pardavėjų krepšiai ir socialiniai tinklai prisipildo pagrindinių sezono žvaigždžių – lietuviškų grybų. Pastaruosius rinkti, panaudoti įvairiausiems receptams bei gardžiuotis mėgsta kone kiekvienas. Tačiau grybai ypač skanūs ne tik švieži, bet ir džiovinti. Todėl lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovai dalijasi naudingais jų džiovinimo patarimais, kurie minėtomis miško gėrybėmis leis džiaugtis ištisus metus.

Nors Aurelijos Plūkės diplome parašyta, jog baigė socialinį darbą ir daug metų dirbo nevyriausybinėse organizacijose, yra vadovavusi nakvynės namams, dirbusi su socialiniais verslais, turizmo srityje, pastaruoju metu vis daugiau laiko skiria gilinti žinias apie grybus. Aurelija socialiniuose tinkluose dalinasi atradimais apie grybus, kerpes ir kitus laukinius augalus, jų nuotraukomis ir detaliais prašymais. „Esu tokia gamtos entuziastė“, – tokiais žodžiais save vadina Aurelija.

Karšta vasara ir lietinga jos pabaiga lėmė rekordiškai didelių grybų augimą: vieno kauniečio pintinėje atsidūrė jo gyvenimo grybas – maždaug kilogramo svorio baravykas. Tiesa, užvaldytas emocijų, grybautojas laimikį pamiršo pasverti, bet džiaugiasi valgantis jį jau tris dienas. Grybus tiriantys specialistai kol kas neturi atsakymo, kodėl kai kuriais metais įprastai dvidešimties centimetrų skersmens grybai užauga net iki pusės metro.

Lietuviams pradedant masiškai traukti į miškus, žmonės parsineša ne tik pamėgtų baravykų ar raudonikių. Vis dažniau į krepšius nugula žvynabudės, kurios savo skoniu nenusileidžia kepsniui, todėl dar yra lyginamos su karbonadu. Tačiau kai kuriems vis dar nesiseka atpažinti šių daugelio pamėgtų grybų.

„Skanu, tikrai skanu. Jokių ilgų marinavimų, viską paruošite viename inde – kas gali būti geriau“, – rašo „Oditėlės blogas“ tinklaraščio autorė Edita. Jums reikės: 2 vištienos ketvirčių; druskos, juodųjų pipirų; miltų (vištienos apvoliojimui); 3 skiltelių česnakų; 250g rudųjų pievagrybių; 250ml vištienos sultinio; 0,5 a.š. dž. čiobrelio; 0,5 a.š. dž. raudonėlio; 0,5 a.š. dž. baziliko; 60 ml grietinėlės; 1 v.š. grūdėtųjų garstyčių.

Lietuviai vis dažniau traukia į miškus ir ieško ten savo laimikių – grybų. Grybautojai renka gerai pažįstamus grybus, tačiau nepraleidžia progos pasidairyti, koks grožis auga po jų kojomis. Vienas įdomesnių Lietuvos miškuose augančių grybų stebina savo išvaizda, nes yra violetinis. Gamtininkas Almantas Kulbis sako, kad Lietuvos miškuose galima pamatyti įvairių įstabių grybų, kurie stebina savo išvaizda.

Daugelis maisto produktų pakartotinai šildomi išleidžia toksinus. Būtent todėl juos geriau naudoti salotoms ar kitiems šaltiems patiekalams, taip išvengiant papildomos rizikos. Namuose greičiausiai laikotės taisyklės, kad maisto išmesti negalima. Maistą paprastai laikome šaldytuve ir kitą dieną, ar po dviejų dienų, dažniausiai pasišildome, kad jo nereikėtų išmesti. Tačiau daugelis žmonių nežino, kad kai kurių maisto produktų šildyti nevalia, nes tai gali pakenkti sveikatai, rašoma steptohealth.

Lietingi orai atnešė tikrą džiaugsmą grybautojams – miškuose grybų tiek daug, kad kartais vos telpa ir į mašinos bagažinę. Pavyzdžiui, Ričardas iš Klaipėdos iš miško grįžo net su 1 500 baravykų. Savo surinktų grybų nuotraukomis Ričardas sutiko pasidalinti ir su naujienų portalu tv3.lt. Dideliu laimikiu džiaugiasi ne pirmą kartą Vyras atskleidė, kad 1500 baravykų surinko per 5 valandas Darbėnų miške. Pasak vyro, laimikis džiugino ir tuo, kad apie 90 proc.

Įsibėgėjant grybavimo sezonui svarbu žinoti, kokius grybus rinkti, ir dar svarbiau žinoti, kaip teisingai paruošti grybus, sako Respublikinės Vilniaus klinikinės ligoninės toksikologė Gabija Mikulevičienė.

Panašu, kad šią žiemą tautiečiams badauti nereikės, nes grybais bus tikrai tinkamai pasirūpinta. Skaitytojai su tv3.lt portalu dalinasi įspūdingų laimikių nuotraukomis. Skaitytoja Vaida Liaugaudaitė pasakoja, kad grybauti labai mėgsta, tad tai daro visada, kai tik turi laisvo laiko: „Šį kartą grybavome Mažeikių rajone, bet tikrai ne visada randame tiek daug grybų. Ši diena pasitaikė labai sėkminga, nors miške grybautojų buvo tikrai daug. Manau, kad grybų užteks visai žiemai.

Lietuviai vis nesiliauja stebinti įspūdingais grybų laimikiais. Šį kartą Telšių rajone gyvenanti moteris rado netgi 1200 gramų sveriantį baravyką. Skaitytoja juokauja, kad tai – jos gyvenimo grybas. Monika Lukošienė pasakoja, kad grybauti visada mėgo, bet tokį įspūdingą grybą rado pirmą kartą. „Įdomumo dėlei parsivežėme grybą namo. Norėjosi jį ne tik pasverti, bet ir parodyti vaikams“, – sako Monika.

Lietuviai traukia į miškus ir iš jų grįžta ne tik su šypsena, bet ir su pilnomis pintinėmis baravykų.  Žmonės netveria džiaugsmu ir dalijasi savo surastų grybų nuotraukomis socialiniuose tinkluose. Trys grybautojai – Tautvydas, Daiva ir Kristupas – sutiko pasidalinti nuotraukomis ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais, bet atskleidė, kur grybų ieškojo ir patys. Tautvydas grybavo Rokiškio rajone. Vyras sako, kad 3 pintines, kibirą ir dėžę baravykais užpildė dviese per 5 valandas.

Yra tokių keistų grybų, kurie grybautojus nustebina kasmet. Jiems nebūdinga tradicinė, įprasta grybo išvaizda: kotas, kepurėlė, lakšteliai. Pasak gamtininko Almanto Kulbio, tokių grybų mūsų grybijoje yra gana nemažai ir jie pamatomi greta kitų grybų. Kraujuojantis dyglutėlis – ne išimtis. Skaitytoja Daiva, kurios rasti grybai matomi nuotraukoje, juos pamatė Švedijoje, Stokholmo apylinkėse, tačiau gamtininkas sako, kad šie grybai randami ir Lietuvoje.

Šalį ir visą pasaulį pristabdžiusi pandemija daugeliui padėjo rasti naujų veiklų – ne išimtis molėtiškiai Aurelija ir Audrius, jiems karantinas nebuvo sunkus, veikiau priešingai – jo metu pradėjo kurti savo grybų ūkį Molėtų rajone. Brolio ir sesers įkurtas ūkis, kuriame darbuojasi visa šeima – du broliai, sesuo ir mama – jau teikia pirmuosius rezultatus.

Orams rudenėjant daugelis skuba džiaugtis šio sezono teikiamais malonumais. Vienas jų – grybai. Šias miško gėrybes lietuviai ne tik gausiai naudoja kulinarijoje, bet ir patys skuba į miškus jų ieškoti. Grybavimo ekspertai teigia, kad šiuo metu yra puikus metas tai daryti. Mat grybų miškuose – netrūksta. Tiesa, prieš ruošiantis į miškus reikėtų nepamiršti ne tik patogių batų, bet ir apsisaugojimo priemonių nuo vabzdžių ir erkių.

Lietuvoje auga apie 400 rūšių grybų, iš kurių nuodingomis laikomos apie 40 rūšių. Visus nuodinguosius grybus lengva supainioti su valgomais, o tada padariniai – neišvengiami. Vaistininkas Faustas Bertulis sako, kad rimčiausias sveikatos problemas sukelia patirtas apsinuodijimas grybais, kurio žmonės gali neįtarti, supainioję jaučiamus simptomus su persivalgymu. „Sunkiausios pasekmės laukia tada, kai persivalgęs žmogus patiria apsinuodijimą grybais.

Prasidėjo ilgai lauktas grybavimo sezonas ir grybautojai iš miškų nešasi įspūdingus laimikius. Tačiau nevertėtų pamiršti, kad ne visi grybai yra skirti tiekti ant pietų stalo, nes apsinuodijus grybais ir laiku nesikreipus pagalbos, gali prireikti ir kepenų transplantacijos. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų skubiosios medicinos gydytoja Ugnė Vasiliauskaitė naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kokie pavojai slypi apsinuodijus grybais.

„Pati marinuotų grybų nevalgau, bet vyras šiuos įvertino teigiamai“, – sako tinklaraščio „Baltoje lėkštėje“ autorė Justina. Marinatui: 2 litrų vandens; 7 valg. šaukštų cukraus; 4 arb. šaukštelių druskos; 4 arb. šaukštelių acto; lauro lapų; pipirų; garstyčių grūdelių. Marinuotų grybų receptas Grybus nuvalome, nuplauname ir apviriname 10-15 min. Nukošiame ir praplauname.Į vandenį sudedame visus marinatui skirtus produktus išskyrus actą, sudedame apvirtus grybus, užverdame.

Po miškus alinusių sausrų grybautojai vėl gali imti į rankas peilius bei krepšius ir keliauti į miškus – girios atgijo ir pradėjo vėl dygti grybai. Dygsta ne šiaip sau grybai, o baravykai. Jų žmonės randa visuose šalies regionuose. Tiesa, kai kur jie visai dar mažyčiai, tačiau grybautojai tikri – šiemet baravykų užteks visiems.  Marijampolietė Ramutė atvažiavo į netoli Marijampolės esančius miškus įsitikinti, ar tikrai pradėjo dygti grybai.

Nors skeptikai kalba, kad dėl karštos ir sausos vasaros didelio grybų derliaus neturėtume tikėtis, tautiečiai jau dabar, po keleto dienų lietaus, stebina daug žadančiais grybų laimikiais. Skaitytoja Rima Kairienė sako, kad po mišką ilgai neklaidžioja, nes turi savo vietas, kurias kiekvienais metais aplanko ir grybus paprasčiausiai greitai susirenka: „Mano nuotraukoje vasariniai baravykai, tai dar tik pati pradžia dygimo. Dažniausiai auga ant miško keliukų.

„Juk būna tokių dienų, kai norisi be galo paprasto maisto, kurį valgei vaikystėje svečiuose pas močiutę? Man būna tokie momentai, kai pasiilgstu paprastų kotletų ir šalia burokėlių salotų... Senas, geras, laiko patikrintas receptas“, – sako tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė. Kotletams reikės: 500 gr. maltos mėsos ( naudojau kiaulieną), 2 kiaušiniai, 1 svogūnas, 2 skiltelės česnako, 5 pievagrybiai (arba miško grybai), 1 riekelė baltos duonos, 1 st.

Prieš kelias savaites miškuose pasipylusios voveraitės iš to gyvenančius žmones pradžiugino, tik neilgam. Miškuose, o ypač smėlingoje Dzūkijoje, taip sausa, kad net patyrę grybautojai į mišką nė kojos nebekelia. Sako, nėra ko. Dėl sausros ir karščio voveraitės nustojo augti. Užtat šių grybų kaina iškilo iki neregėtų aukštumų. Už kilogramą voveraičių supirkėjai grybautojams siūlo per aštuonis eurus. Netoli Druskininkų, Leipalingio miestelyje, Dainius daug metų supirkinėja miško gėrybes.

Gydytojai toksikologai sako, kad prasidedantis grybų sezonas yra tas metas, kai sulaukia daugiau į juos besikreipiančių pacientų. „Eurovaistinė“ vaistininkai pataria, ką naudinga žinoti prieš grybaujant ir ruošiant grybus, kad išvengtumėte ne tik apsinuodijimo, bet ir virškinimo sutrikimų. Klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė sako, kad dažniausiai rizika apsinuodyti grybais kyla tada, kai nežinome, ar rinkome gerus grybus ir ar tinkamai juos paruošėme.

Rytinę ir centrinę Europą alinanti sausra verčia trauktis Lietuvos grybų perdirbėjų verslą. Kai kurie grybų perdirbėjai svarsto pustuščius šaldytuvus išnuomoti ir įspėja, kad voveraitės šiemet bus kaip niekada brangios.    Šią vasarą trūkstant voveraičių netektas pajamas iš dalies kompensuoja ir šaldytuvus užpildo vaisiai ir daržovės.

Dzūkijoje pilnu tempu pradėjo dirbti grybų ir uogų supirktuvės. Tiesa, baravykų dar nedaug, tačiau voveraitės pradėjo dygti jau gerokai prieš Jonines. Iš pradžių žmonės labiau rinko sau pavalgyti. O dabar jau ir į supirktuves neša. Žmonės viliasi, kad ir šie metai bus tokie grybingi kaip pernai, kai rudenį gausiai baravykų užderėjo. Tuomet ir uždarbiai buvo įspūdingi – per dvi savaites gerokai per 1000 eurų. Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio grybų uogų supirktuvėje, verda darbas.

Grybavimas – tai ne vienam lietuviui geriausias būdas atsipalaiduoti, pasimėgauti gamta, pamiršti kankinančius rūpesčius. Kai kurie, nors ir nemėgsta grybauti, traukia į miškus dėl didelės meilės patiekalams iš grybų. Kaip bebūtų, lietuvaičiai miško gėrybes renka ir dalinasi gausaus grybų derliaus nuotraukomis. Dalinasi patarimais Skaitytoja Jurga Paukštytė, kuri grybavo Švenčionių rajone, tikslios grybavimo vietos išduoti neskuba: „Tikslios vietos išduoti negaliu – tai grybautojo paslaptis.

Įsibėgėjus vasarai, miško gėrybių rinkėjai suskumba ieškoti pirmųjų grybų. Jau birželio mėnesį galima atrasti ir ne taip plačiai žinomą grybą – poniabudę. Sklinda kalbos, kad šis grybas pasižymi įvairiausiomis gydomosiomis savybėmis, tačiau gamtininkas Almantas Kulbis neskuba sutikti su tokia nuomone. Seniau, pavyzdžiui Viduramžiais, šis grybas buvo šlovinamas, apipintas mistika, nes buvo naudojamas įvairioms burtininkų ir raganų apeigoms.

Grybautojus jau po truputį ėmė džiuginti pirmieji grybų laimikiai miške. Todėl nieko nelaukiant dalijamės su jumis voveraičių receptu, kuris nukels jus atgal į vaikystę.  Ingredientai: 500 gramų voveraičių; 75 gramų sviesto; 1 valgomojo šaukšto miltų; 1 svogūno; 400 mililitrų grietinėlės; druskos; pipirų; bulvių. Iš pradžių voveraites maždaug 5 minutes apkepame 50 gramų svieste. Pagardiname pipirais.

Praėjusią savaitę praūžę lietūs labiausiai džiugino grybavimo mėgėjus, juk ne veltui sakoma „išdygo, kaip grybas po lietaus“. Savo grybavimo laimikiais žmonės džiaugiasi ir dalijasi socialiniuose tinkluose. Keletas grybautojų savo laimikiais pasidalijo ir su naujienų portalu tv3.lt. Įprasta, kad birželį prasideda grybavimo sezonas ir miškų bei pirmųjų grybų skonio pasiilgę lietuviai traukia į miškus.

Socialiniuose tinkluose galima rasti vis daugiau nuotraukų, kuriose – laimikiai iš miško. Žmonės džiaugiasi radę pirmuosius baravykus, raudonviršius ar nedrąsiai pro samanas besistiebiančias voveraites. Apie prasidėjusį grybų sezoną ir tai, ko nereikėtų pamiršti būnant miške, naujienų portalui tv3.lt pasakojo gamtininkas Almantas Kulbis. Grybai birželio viduryje nėra neįprastas reiškinys, o šio laiko užkietėję grybautojai laukė su nekantrumu.

Dzūkai jau gali raitotis rankoves – jų miškuose užfiksuotos pirmos dygstančios voveraitės.  Kaip sako nuotraukas į redakciją atsiuntusi skaitytoja, šios nuotraukos darytos šiandien, netoli Varėnos.  Pasak skaitytojos, voveraitės dar visai mažos ir netinkamos rinkimui, tad dar reikėtų šiek tiek palaukti. Tačiau, jos manymu, jau savaitgalį jos gali būti tinkamo dydžio.  Tiesa, skaitytoja pridūrė, kad tik karščio šie grybai nemėgsta, tad tam, kad jos augtų, reikalingas lietus.

Aukštaitijos grybautojai jau džiūgauja, miškuose pasirodė pirmieji grybai. Tiesa, dygsta dar ne baravykai, o raudonikiai. Bet užkietėję grybautojai perspėja žmones, dar anksti veržtis patiems į mišką – grybų randa tik patys atkakliausieji. Miško gėrybės pasipilti turėtų apie Jonines. Jei vasariško lietaus ir šilumos gamta nepagailės, puikų sezoną šiemet žadą ir uogautojams. Panevėžietė Janina negali atsidžiaugti pirmu šiemet rastu laimikiu.

Aukštaičiai jau mėgaujasi pirmais pavasariniais grybais. Tiesa, dar nedygsta baravykai ir raudonviršiai, bet, vyraujant drėgniems ir vėsiems orams, pamiškėse jau pasirodė į pievagrybius panašūs balti grybai, liaudyje vadinamos avižėlės. Panevėžio mobilioje smulkiųjų ūkininkų ir prekiautojų turgavietės aikštelėje su pirmaisiais pavasariniais grybais stovintis Vytautas puikuojasi nemenku miško gėrybių derliumi.

Dzūkijoje pradėjo veikti grybų supirktuvės, o dzūkai miškų gėrybes jau tempia maišais. Dabar – pats bobausių pikas, o šių pirmų pavasarinių grybų šiemet kaip reta daug pridygo. Tad žmonės nepraleidžia progos užsidirbti pinigų. Beje, dzūkai gali didžiuotis. Šiais metais dzūkų grybavimo tradicijos įtrauktos į kultūros paveldą, o bobausių rinkimas turi ir savo pavadinimą – šmarškavimas. Varėnos turgavietėje įsikūrusi grybų ir uogų supirktuvė skelbia – sezonas atidarytas.

Einate į parduotuvę? Būtinai nusipirkite grybų. Naujas Penn vėžio instituto tyrimas rado ryšį tarp pomėgio valgyti daug grybų ir mažesnės rizikos susirgti vėžiu. Ir kai sakome „daug“, tai nereiškia, kad būtina valgyti grybus triskart per dieną kad pajustumėte naudą.

Lietuviai jau džiaugiasi pirmaisiais pavasariniais grybais – miškuose randami pirmieji bobausiai. Portalo tv3.lt skaitytoja pasidalino nuotraukomis, kuriose užfiksavo pirmuosius bobausius. Tačiau gamtininkas Almantas Kulbis įspėja, kad reikėtų būti atsargiems – neatsakingas jų vartojimas gali baigtis nelaime. Grybautoja džiaugiasi rastais pavasariniais grybais. Skaitytoja pirmųjų pavasarinių grybų derlių užfiksavo Prienų rajone, netoli Pociūnų aerodromo.

Galbūt girdėjote, kad obuolys per dieną sveiką padaro kiekvieną, tačiau su obuoliu pradeda konkuruoti naujas produktas – grybai. Visi žino, kad grybai yra puikus maistinių medžiagų šaltinis, tačiau paprasčiausiai pridedant vieną porciją skanių mažų grybų, galima padidinti svarbių (ir dažnai apleistų) mikroelementų suvartojimą be beveik jokių neigiamų pasekmių.

Psichologinių problemų turintis vyras užsiplikė „magiškų grybų“ arbatos ir jos susileido į veną. Vyro kraujyje ėmė augti grybai, vyras pageltonavo ir buvo išvežtas į ligoninę. Ten praleido beveik mėnesį, tačiau gydosi iki šiol. Vyras ligoninėje praleido 22 dienas, aštuonias iš jų jis buvo intensyvios terapijos skyriuje. Ten buvo gydomas nuo daugybinio organų nepakankamumo.

Vitaminas D yra vienintelė maistinė medžiaga, kurią organizmas gamina būnant saulėkaitoje. Tačiau iki 50% pasaulio gyventojų negauna pakankamai saulės spindulių, o 40% JAV gyventojų trūksta vitamino D. Taip iš dalies yra dėl to, kad žmonės daugiau laiko praleidžiate viduje, būdami lauke naudoja kremus nuo saulės, o vakarietiškoje mityboje paprastai trūksta gerų šio vitamino šaltinių, rašoma healthline.com Lašiša Lašiša yra daugelio mėgstama riebi žuvis ir puikus vitamino D šaltinis.

Šį rudenį grybautojai džiaugėsi kaip niekada pilnomis pintinėmis grybų. Tačiau dar labiau stebina tai, kad net ir prasidėjus žiemai, apsilankę miške galite pastebėti iš po samanų kyšantį ne vieną grybą. Tokiu savo radiniu pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Paulius Čiūdaras. Gamtininkas Almantas Kulbis įspėja, kad nors tokiu metu rasti grybai maloniai džiugina, jų rinkti ir valgyti nederėtų.

Gamtoje karantininį laiką leidžiantys užkietėję grybautojai randa pridygusių tikrų miško išdaigininkų – tiltais ima dygti retam grybautojui pažįstamos žieminės ugniabudės, baltikai. Grybauti mėgstantis panevėžietis Algirdas neatsidžiaugia šiltos žiemos laimikiais. Į vyro pintinę gula mažai kieno pažįstami ir renkami, tačiau valgomi vėlyvo rudens grybai – juodkotės ugniabudės. Tokias išdaigas krečianti gamta šiemet gana ilgai džiugino ir grybautojus mėgėjus.

Jau lapkričio vidurys, rudens pabaiga, o už lango nė vienos snaigės. Pasitaiko dienų, kai spiginanti saulė labiau primena pavasarį nei vėlyvą rudenį, o į lauką dar galima išeiti be pirštinių, kepurių ir šalikų. Gamtininkai pasakoja, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, sulauksime pastebimų gamtos pokyčių. Lietuvoje turėtų atsirasti vis daugiau naujų augalų ir gyvūnų rūšių, sutriks augalų vegetacijos ciklas ir vienmečiais turėję būti augalai po kiekvienos žiemos kils kaip naujai gimę.

Miškuose žmonės randa dar ir baravykų, jau nekalbant apie kazlėkus ar voveraites. Nors pasirodo ir šalnos, miškuose dar nėra taip šalta, tad bent pietums miško gėrybių tikrai įmanoma prisirinkti. Tačiau gyventojai yra perspėjami – jei grybus pakando šalna, jais galite apsinuodyti. Kazlų Rūdos savivaldybėje, Didžiųjų Zariškių kaime gyvenantis Pranas rodo kieme pridygusius grybus. Vietiniai vadina juos slidukais, o tikrasis jų pavadinimas – kazlėkai.

Medžių žievės miltai, šaknų kava, sūriai, brandinti samanose ir kerpėse. Tokiais ir panašiais patiekalais stebina atokiame vienkiemyje gyvenanti istorikė Ieva Šidlaitė. Pabėgusi nuo miesto šurmulio, moteris pasinėrė į visai kitokį gyvenimą – įkvėpta gamtos, pradėjo domėtis valgomaisiais laukiniais augalais, o dabar moko kitus natūralaus rauginimo ir maisto ruošimo iš laukinių augalų paslapčių.

Šiltas rugsėjis, išgynęs tautiečius į miškus grybų rinkti, spaliui žada sergamumo sunkia liga piką. Infektologai įspėja, kad netrukus laukiama sergančiųjų erkiniu encefalitu ir kitomis erkių sukeliamos ligomis antplūdžio. Situaciją sunkina, kad minėtosios ligos požymiai lengvai supainiojami su COVID-19 infekcija. LSMU Kauno ligoninės infektologės, LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovės profesorės Auksės Mickienės teigimu, spalio mėnesį visada yra daug erkinio encefalito ligonių.

Džiovinimas tai pats patikimiausias, vienas paprasčiausių ir populiariausių konservavimo būdų. Džiovinamame produkte vandens koncentracija mažėja palaipsniui iki ribos, kuriai esant susidaro nepalankios sąlygos mikroorganizmams augti, vystytis ar daugintis, todėl džiovinti produktai gali būti ilgiau išsaugomi, galima sukaupti jų atsargų ir tinkamai laikant išsaugoti iki kito sezono derliaus, praneša Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad grybai gali būti sunkios ligos priežastimi. Per pastaruosius penkerius metus (2015–2019 m.) užregistruoti 6 botulizmo atvejai. Dažniausia ligos priežastis – namuose konservuoti grybai. Botulizmas yra pavojinga liga, kurią sukelia nervus veikiantis toksinas, kurį gamina Clostridium botulinum bakterijos.

Šiais metais rudeniui gausiai dovanojant grybų derlių, pokalbis su prevencinės japonų medicinos eksperte Lietuvoje Erika Stankevičiūte apie maisto reikšmę ir grybų naudą Japonijos mitybos kultūroje bei ko galime pasimokyti iš šios tautos tradicijų.  Papasakokite kokį vaidmenį japonų mityboje užima grybai?  Virtuvė – svarbi japonų kultūros dalis. Maisto vaidmuo japonų gyvenime, požiūris į jį yra vienas esminių raktų į šios tautos žmonių ilgaamžiškumą.