grūdų kainos

Ūkininkai skundžiasi, kad šiemet grūdų derlius buvo mažesnis dėl sausros. Negana to, grūdų supirkimo kaina sumažėjo beveik dvigubai. Tačiau parduotuvėse miltų ir duonos kainos toliau auga. Ūkininkai piktinasi, kad perdirbėjai ir prekybininkai lobsta jų sąskaita. Tuo metu perdirbėjai tikina, kad supirkimo kainos didelės, bet patys ūkininkai nenori parduoti grūdų. Į portalą tv3.lt kreipėsi ūkininkas Steponas, jis skundėsi pastaruoju metu nukritusiomis grūdų  supirkimo kainomis.

Ūkininkai sako, kad prasidėjęs javų kūlimo sezonas nežada nieko gero. Derlius mažas, o grūdų supirkimo kainos irgi nekyla. Užtat, anot ūkininkų, duona parduotuvėse toliau brangsta. Jie skundžiasi, kad šiemet patirs nuostolių, todėl kitais metais derlius gali būti dar mažesnis. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius tikino, kad šiemet grūdų derlius bus tikrai mažesnis. „Sausra lėmė, kad šiemet derlius mažesnis 15–20 proc.

Lietuvos ūkininkai jau skaičiuoja sausros padarytus nuostolius. Anot jų, šiemet derlius bus ne tik mažesnis, bet ir prastesnės kokybės. Ūkininkai tikina, kad šį sezoną grūdų auginimo savikaina yra didžiulė, o kaina biržoje – rekordinėse žemumose. Pasak specialistų, produkcijos kainą reguliuoja pasiūla ir paklausa. Vienintelė ūkininkų viltis yra  užsitęsusi sausra ir mažesnis derlius JAV ir Europoje. Tik mažesnė pasiūla gebėtų pakelti grūdų kainą.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio agentūros skaičiuojamas maisto žaliavų kainų indeksas pakilo į penkerius metus nematytas aukštumas. Impulsą maisto kainoms šauti aukštyn davė pasaulinės paklausos atsigavimas kartu su skirtingose vietose atsirandančiais pasiūlos sutrikimais. Remiantis šiuo indeksu, praėjusių metų gegužę pradėjusios kilti pasaulinės maisto kainos yra pabrangusios beveik ketvirtadaliu. Javų brangimas, ko gero, yra didžiausios įtakos kainų augimui turintis veiksnys.

Koronaviruso proveržis Lietuvoje ir pasaulyje nepadarė didesnės įtakos grūdinius augalus bei rapsus auginantiems ūkininkams, bet, kaip ir baiminomės, labiau nukentėjo gyvulininkyste užsiimantys ūkiai dėl kritusios superkamos produkcijos kainos. Pieno produktų sektoriuje padėtis, panašu, stabilizuojasi, galima tikėtis truputį didesnių ir pieno supirkimo kainų antrą metų pusmetį.

Dėl nepalankių oro sąlygų šiais metais šalies žemdirbiai grūdų gali prikulti mažiau, o delius būti prastesnės kokybės, įspėja žemės ūkio ministrė. Tačiau Virginija Baltraitienė tikisi, kad dėl išaugusių grūdų kainų, pajamų sumažėjimo ūkininkai nepatirs. „Pasaulinė rinkos rodo, kad kainos šiek tiek kyla.

Lietuvoje prasidėjo javapjūtė – vis daugiau kombainų pasirodo žieminių pasėlių laukuose. Ūkininkai užsiėmę grūdų nuėmimo, transportavimo ir saugojimo darbais. Tuo pat metu kyla klausimai, kiek grūdų iškart parduoti supirkėjams ir kokiam kiekiui nustatyti pardavimo kainą. Dar liepos pradžioje grūdų supirkimo kaina Lietuvoje buvo žemiausia, palyginti su to paties laikotarpio kaina per pastaruosius šešerius metus. Ūkininkų nuotaika ėmė gerėti tik prieš savaitę.

Vismantas Žuklevičius Smarkiai lėtėjantys Rusijos ekonomikos apsisukimai ir dramatiškas rublio bei kitų Rytų valiutų kurso kritimas, keliantis lietuviškų prekių konkurencingumo tenykštėse rinkose problemų, blogina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes. SEB banko analitikai jau sumažino 2014 m. ir 2015 m. Lietuvos BVP plėtros prognozę po 0,5 proc. punkto iki atitinkamai 3 proc. ir 4 proc.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)  vidurio vakaruose  mėnesį besitęsiantys  karščiai į rekordines aukštumas kelia kukurūzų ir sojos pupelių kainas. Kviečių kainos taip pat pasiekė tokias aukštumas, kokiose buvo tik 2008 m. per maisto krizę. Didžiausia sausra nuo 1956 m. niokojanti svarbiausią Amerikos žemės ūkio regioną sužlugdė  dar prieš porą mėnesių rusenusias viltis, kad šiemet bus sulaukta gausaus derliaus.

Viena didžiausių duonos gamintojų Lietuvoje „Vilniaus duona“ dėl pingančių miltų mažina kai kurių savo produktų kainas. Populiariausi duonos gaminiai, pavyzdžiui, 3 litus kainuojantis duonos kepalas, turėtų atpigti maždaug 40-čia centų. Mažesni duonos gamintojai kainų mažinti nesiruošia ir tikina, kad jų produkcija ir taip yra pigesnė, praneša Lietuvos radijas.

Per pirmąją rugpjūčio savaitę grūdus superkančios ir/ar perdirbančios įmonės supirko 55,4 tūkst. tonų šiųmečio derliaus javų grūdų ir 5,7 tūkst. t rapsų. Iš supirkto javų grūdų kiekio 39,5 tūkst. t (71,3 proc.) sudaro kviečiai. Didžiausią supirkto kviečių kiekio dalį sudaro I klasės kviečiai - 17, 2 tūkst. t (43,5 proc.), II klasės kviečiai - 12,8 tūkst. t (32,4 proc.) Grūdų, palyginti su 2010 m. tuo pačiu laikotarpiu, supirkta 21,1 tūkst. t, arba beveik 62 proc.

Vakarų Europoje prasidėjus sausroms pranašaujama, kad būsimojo derliaus grūdų supirkimo kainos bus didesnės nei pernai, rašo „Lietuvos rytas“. Kai kurie rinkos dalyviai su viltimi žvelgia į Rusiją ir Ukrainą. Už toną maistinių kviečių - per 700 litų. Pernai rugpjūtį tokios grūdų supirkimo kainos vos neįvarė infarkto grūdų supirkėjams. O šiuo metu grūdų perdirbimo bendrovės už kviečių toną moka ir 900 litų. „Prancūzija yra viena didžiausių maistinių kviečių eksportuotojų pasaulyje.

Derlius dar nenuimtas, kokios bus galutinės grūdų supirkimo ir miltų kainos – neaišku, tačiau prognozuotojų, jog, tarkim, aukščiausios rūšies kvietiniai miltai turėtų pabrangti apie 40-50 proc. jau šiandien pakanka. Tai reiškia, kad duonos gaminiai brangs. Prognozės tuo nesibaigia. Spaudoje teigiama, jog „Pašarai sudaro apie 60 proc. paukštienos savikainos. Todėl logiška yra prognozė, kad paukštiena gali pabrangti 10-15 proc.

Grūdų eksporto iš Rusijos uždraudimas dar labiau kelia kviečių kainas, prognozuojamas ir maisto produktų brangimas. Rekordinės kainos Kviečių kaina, dar prieš paskelbiant grūdų eksporto iš Rusijos sustabdymą, buvo pasiekusi dvejų metų kainų aukštumų, ir tai nulėmė pašėlusią prekybą. Europos kviečių kaina nuo birželio pabaigos po to, kai didžiausias per pastarąjį šimtmetį karštis ir sausra užklupo Rusiją ir Ukrainą, buvo užkilusi daugiau nei 50 proc.

Didžiausias pasaulio prekybininkas „Glencore“ paragino Maskvą sustabdyti grūdų eksportą tam, kad kompanijos galėtų iš naujo derėtis situacijai Rusijoje pasidarius itin komplikuotai.