grūdinimasis

Vilniuje gyvenantis 40-ies metų Alanas Dzeranovas yra ne tik trijų vaikų tėtis, TV3 laidos „Į sveikatą“ vedėjas, lektorius, bet ir sveikesnės gyvensenos, grūdinimosi praktikas, sporto treneris. Vyras mano, kad, žodis „sveikas“ šiais laikais neegzistuoja, tad jo siekiamybė būti sveikesniam. Vyras neslepia – pagrindinė jo veikla – šeima ir dėmesys jai.

Artėjantis šaltasis sezonas daugeliui asocijuojasi su peršalimo ligomis, tad norint nuo jų apsisaugoti puolama ieškoti įvairių imunitetą stiprinančių būdų ir priemonių. Grūdinimasis – vienas iš efektyvių būdų sustiprinti imunitetą ir tapti atsparesniems peršalimo ir virusinėms ligoms. Nuo ko pradėti grūdinti organizmą ir kaip tai daryti teisingai, atsako vaistininkė. „Grūdinimasis yra organizmo imuninės sistemos stiprinimas.

Šimtai sveikuolių iš visos Lietuvos susibūrė Trakuose ir bandė savo jėgas 25 metrų plaukimo eketėje varžybose. Šiemet dalyvių skaičius, anot organizatorių, rekordinis. Lediniame vandenyje turškėsi ir devynmečiai, ir septyniasdešimtmečiai. Garsiai skambanti muzika ir Galvės ežero pakrantėje Trakuose besibūriuojantys smalsuoliai laukia kada prasidės 25 metrų plaukimo ekete varžybos.

Daugybė veiksnių lemia mūsų gyvenimo trukmę. Nors kai kurių mes visiškai nekontroliuojame, yra ir tokių, kuriems galime daryti įtaką. Ekspertas pasidalino, ką turėtume daryti dabar, kad užsitikrintume galimybę gyventi ilgiau. Dr Avi Roy pasidalijo savo išmintimi, rašo express.co.uk. Grūdinimasis šalčiu Jis sakė: „Įtraukus grūdinimąsi šalčiu į savo kasdienybę, padidėja atsparumas ir pagerėja bendra sveikata.

Pusantrų metų vaikas panyra į vos kelių laipsnių ežero vandenį, aštuonmetė, kuri grūdinasi ledo vonioje – tokiais būdais kai kurie tėvai stiprina savo vaikų imunitetą ir džiaugiasi tokio grūdinimosi rezultatais, mat vaikai mažiau serga ir beveik nevartoja vaistų. Visgi kai kurie medikai sako, kad norint užgrūdinti vaiką, nebūtina jo kišti į ledinį vandenį.

Didelis darbo krūvis, stresas ir nerimas – priežastys, dėl kurių daugybė žmonių kenčia įvairius kūno skausmus ir įtampą. Nežinodami ko griebtis, žmonės neretai ima vartoti įvairius vaistus. Tačiau esama ir kitų būdų skausmui malšinti ir organizmo atsparumui įvairioms ligoms didinti.  Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo kalbama apie organizmo grūdinimą bei šalčio ir karščio terapijų naudą žmogaus sveikatai.

Išgirdę apie vis šąlančius orus dalis greičiausiai jau ieško kuo šiltesnių drabužių, tačiau kiti priešingai. „Vilnelės pankais“ save praminę drąsuoliai sulaukę šaltų orų džiaugiasi – jie išsirengia ir šoka į upę. Kai kurie tai daro net kiekvieną rytą, o šiam ritualui nesutrukdo ir spustelėjęs šaltukas.  Sveikuoliai ant Vilnelės kranto Pūčkoriuose jau tapo gana įprasti – grupelė, pasivadinusi „Vilnelės pankais“ laukia kitų entuziastų.

Seimo narys Dainius Kepenis viešai propaguoja sveiką gyvenseną ir grūdinimąsi. Praėjusį antradienį jis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė kvietimą žmonėms kreiptis į jį, jei jaučia prievartą skiepytis vakcina nuo Covid-19. Frakcijos kolega, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atsargiai vertina D. Kepenio siūlymus grūdintis ir jai nesižavi. D. Kepenis savo paskyroje „Facebook“ cituoja Lietuvos civilinį kodeksą, o tiksliau fizinio asmens neliečiamumą ginantį punktą.

Žiema be sniego neatbaido entuziastų susiburti maudynėms šaltame vandenyje. Nors tradiciškai sveikuoliai „ruoniai“ pasiturkšti Baltijos jūroje kviečia vasario mėnesį, jau ir šiemet nestinga socialiniuose tinkluose besidalinančių šalto vandens iššūkį įgyvendinusių asmenų. Tačiau gydytojai įspėja – sveikatos paieškos šaltame vandenyje gali baigtis ir ligos patale. Paprašytas įvertinti tokių žiemos maudynių teigiamą naudą sveikatai šeimos gydytojas Valerijus Morozovas buvo kategoriškas.

„Norėčiau pradėti grūdintis, praustis šaltu vandeniu, kad žiemą išvengčiau peršalimo ligų. Tačiau bijau sau pakenkti, darydama tai netinkamai. Nuo ko būtų galima pradėti?“ – klausia Antanina iš Šilutės r. Atsako vaistininkė Laura Vanagaitė. Mieguistumas, nuovargis, sumažėjęs aktyvumas, depresyvi nuotaika, žemas kraujospūdis, galvos ar sąnarių skausmas, peršalimo ligos yra dažniausi sveikatos sutrikimai, kuriais skundžiasi Lietuvos gyventojai šaltuoju metų sezonu.

Kai kurie sveikuoliai tikina, kad vienas iš naudingiausių sveikatos šaltinių – maudynės lediniame vandenyje. Vis dėlto, nėrimas į eketę, kur laukia vos kelių laipsnių vanduo, iki šiol kelia įvairias diskusijas. Šeimos gydytoja Renata Samuilienė mano, kad šios maudynės organizmui sveika, tačiau yra kelios išimtys.

 Ekstremalios varžybos Trakuose. Daugiau nei šimtas sveikuolių pasiryžo nerti į ledinį vandenį ir mėgino įveikti 25-ių metrų atstumą. Kol šventės dalyviai ir žiūrovai kovojo su spiginančiu šalčiu, vargo turėjo ir eketę paruošti mėginę vyrai. Storas  ledas "pražudė" net benzininius pjūklus. Jau antrus metus iš eilės ant Galvės ežero drąsuoliai renkasi išbandyti savo jėgų ir sveikatos lediniame vandenyje. Tačiau priešingai nei pernai, šiandien čia gerokai šalčiau.

Natalija KONDROTIENĖ   Nuėjęs pas gydytoją šiaulietis Bronislovas Gaižauskas išgirdo nustebusio mediko klausimą, ką dirbo, kad paciento širdis ir plaučiai tokie surambėję? Naro profesija, kuriai atiduotas ne vienas dešimtmetis, buvo reikli: sąnarių liga, plaučių ir širdies sutrikimai, dantų problemos. Tačiau vyro aktyvaus būdo tai neužgesino. Su daina Bronislovas Gaižauskas – pensininkas, tačiau laiko pomėgiams kartais pritrūksta.

Gydytojai šokiruoti – vis daugiau tėvų atsisako skiepyti vaikus.  Skiepai nuo gripo, nors, kaip ir kasmet, artėja jo epidemija, taip pat daug kam kelia abejonių. Atsigręžę į ekologiją ir natūralumą, daugelis atsisako cheminių vaistų  ir gydosi žolelių arbatomis. LNK laidoje „Valanda su Rūta“ šį ketvirtadienį – abi pusės. Vieni už skiepus ir klasikinę mediciną, kiti – atsisakiusieji skiepų dėl karčios patirties arba pasisakantieji prieš nenatūralius gydymo būdus.

Anksčiau klaidingi faktai apie sveikatą ir jos apsaugą buvo retas dalykas. Bet ne šiandien. Visagalis internetas suteikė žmonėms galimybę kurti svetaines, talpinti įvairią informaciją, platinti ją elektroniniu paštu ir skelbti draugams bei aplinkiniams. Tad karts nuo karto tenka paneigti bet kokias melagingas interneto istorijas ar išgalvotas tiesas. Dauguma jūsų elektroninį paštą pasiekusių žinučių apie sveikatą – paprasčiausios melagystės.