grigeo

Kol „Grigeo“ vadovas viešai atgailauja ir dėl teršalų kaltina paprastus darbuotojus, savo kaltės kratosi ir Klaipėdos aplinkosaugininkai bei uostamiesčio valdžia. Visgi, bent aplinkosaugos specialistai turi ko drebėti. Aplinkos ministras pareiškė, kad atsakomybė laukia ne tik nuotekas į marias paleidusios įmonės, bet ir nusikaltimo nepastebėjusių specialistų. To jau reikalauja ir prezidentas Gitanas Nausėda.

Dalies prekybininkų sprendimas nepirkti „Grigeo“ grupės, kurios įmonė Klaipėdoje teršė Kuršių marias, produkciją – pamoka visam verslui, sako ekspertai. Anot jų, vartotojams šiandien rūpi ne tik produkto kokybė bei kaina, bet ir įmonės tvarumas.

Pareigūnams ir aplinkosaugininkams nustačius, kad „Grigeo“ grupei priklausantis popieriaus ir kartono fabrikas Klaipėdoje į marias galėjo tyčia ilgai pilti nevalytas atliekas, apie susidariusią situaciją ketvirtadienį viešai prakalbo pagrindinis bendrovės akcininkas ir prezidentas.

Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Kesko Senukai“ pranešė stabdantis Kuršių marias, kaip įtariama, teršusios bendrovės „Grigeo“ produkcijos pirkimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.

Lietuvoje būtina iš esmės įvertinti galimą aplinkos taršą, teigia prezidentas Gitanas Nausėda, po ekologinio incidento Klaipėdoje reikalaujantis pareigūnų ir aplinkos ministro atsakomybės.  „Pirmiausia turime apsivalyti nuo nesąžiningų Aplinkos apsaugos departamento pareigūnų, jeigu tokių yra, – o tokių, matyt, yra ir galbūt ne vienas, ir daryti labai aiškias išvadas. Tai štai šitos negerovės turi būti keliamos į viešumą“, – interviu LRT radijui ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Pirmadienį pranešta, kad bendrovė „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias galėjo pilti nevalytas gamybines atliekas. Dėl to gamykla sustabdyta, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kuo tiksliai verčiasi ši įmonė, kam ji priklauso ir kas jai vadovauja? „Grigeo Klaipėda“ ištakos siekia XIX a. pabaigą, kai tuometiniame Mėmelyje vokiečiai pastatė celiuliozės fabriką. Lietuvą okupavus sovietams fabrikas tapo Klaipėdos celiuliozės ir kartono kombinatu.

„Grigeo Klaipėda“ galimai pildama nevalytas atliekas į Kuršių marias, neva galėjo sutaupyti po 50 000 eurų per mėnesį už jų išvalymą. Po skandalu virtusio prokuroro tyrimo išvadų šios įmonės produkcijai Lietuvos giventojai ragina skelbti boikotą, o vienas prekybos centras net atsisako bendrovės gaminiais prekiauti. vienaip ar kitaip su įmone susijusiose bendrovėse ar institucijose pradėti vidniai tyrimai. Aiškėja, ir kuo galėjo būti teršiamos Kuršių marios.

Teisėsaugai pradėjus tyrimą dėl kartono gamybos bendrovės „Grigeo Klaipėda“ nuotekomis užterštų Kuršių marių, tiek aplinkosaugininkai, tiek Vilniaus valdžia ketina išsamiai patikrinti ir Grigiškėse esančią pagrindinę „Grigeo“ gamyklą. Vilniaus meras Remigijus Šimašius trečiadienį pranešė „Vilniaus vandenims“, valantiems „Grigeo“ nuotekas, pavedęs atlikti visą gamyklos Grigiškėse nuotekų tvarkymo auditą.

Į Kuršių marias patekus nevalytoms nuotekoms, Vyriausybė trečiadienį pavedė institucijoms per mėnesį išanalizuoti taršos situaciją Klaipėdoje ir pateikti siūlymus, kaip geriau kontroliuoti padėtį.  Vyriausybės teigimu, taip pat turės būti ištirta kitų panašių objektų veikla, nustatyti ir patikrinti rizikingi objektai.

Didžiausias šalyje prekybos tinklas „Iki“ pranešė stabdantis higieninio popieriaus gamintojos „Grigeo“ produkcijos pirkimą – ji nebus perkama, kol nebus atsakyta į visus klausimus dėl įtarimų „Grigeo Klaipėdai“ nevalytomis atliekomis teršus Kuršių marias. „Akivaizdu, kad būtent šiandien yra proga verslui ne žodžiais, o realia elgsena pademonstruoti socialiai atsakingą elgesį.

Didžioji dalis teršalų, kuriuos į Kuršių marias galimai leido medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonių grupės „Grigeo“ antrinė įmonė „Grigeo Klaipėda“, dėl vyraujančių srovių turėjo patekti į Baltijos jūrą, teigia Neringos meras. Pasak Dariaus Jasaičio, mariose galėjo likti ne daugiau kaip penktadalis teršalų. „80 proc. ir daugiau srovės iš Kuršių marių yra į Baltijos jūrą, kuri yra didesnis vandens telkinys, todėl ir teršalai pasiskirstys daugiau.

Pareigūnai antradienį šturmavę kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, nustatė, kad įmonė tyčia ir galimai ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas. Tiesa, klaipėdiečiai įtarimų, kad tai vyksta, turėjo jau senokai, bet į jų įtarimus nekreipė dėmesio nei uostamiesčio aplinkosaugininkai, nei buvęs „Klaipėdos vandenų“ vadovas, kuris šiuo metu patarinėja miesto merui.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis, kalbėdamas apie taršos priežastis „ciniškai meluoja“, o žala gali siekti ir 60 mln. eurų. „(...) Labai ciniškai meluoja“, – BNS sakė K. Mažeika, paklaustas apie „Grigeo“ vadovo komentarus.  Jis taip pat teigė, kad šiuo metu įmonė taršą nevalytomis nuotekomis sustabdė, tai stebima ir pirmieji rezultatai turėtų ministrą pasiekti trečiadienio vakarą. „Mano duomenimis, ta tarša yra sustabdyta.

Prokurorams pradėjus tyrimą dėl „Nasdaq“ Vilniaus akcijų biržoje kotiruojamos grupės „Grigeo“ valdomos kartono gamyklos Klaipėdoje, kaip įtariama, nevalytomis nuotekomis užterštų Kuršių marių, neigiama reputacija bus padaryta visam Lietuvos verslui, mano analitikai. Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas situaciją lygino su pinigų plovimo skandalais Estijoje, kai reputacinė žala buvo padaryta visų Baltijos šalių bankų sektoriui.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai trečiadienį ketina pradėti kartoną gaminančios bendrovės „Grigeo Klaipėda“ neplaninį patikrinimą. „Atliksime neplaninį patikrinimą ir išsiaiškinsime situaciją. Šiandien planuojame pradėti“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Vaidas Gricius. Šis patikrinimas bus pradėtas prokuratūrai paskelbus apie ikiteisminį tyrimą dėl taršos uostamiestyje.

Popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“ prezidentas ir didžiausias savininkas Gintautas Pangonis sako, kad nuotekos į Kuršių marias galėjo būti leidžiamos dėl gedimo, o ne dėl tyčinės veiklos. „Kiek aš žinau, tai įvyko gedimas ir užtat buvo užfiksuota. Tai tam tikras vienkartinis, kiek aš žinau, gedimas“, – LNK Žinioms antradienį sakė G. Pangonis. Tai jis kalbėjo po to, kai Klaipėdos prokurorai paskelbė pradėję tyrimą dėl taršos uostamiestyje.

Šturmavę kartono gamyba užsiimančios įmonės „Grigeo Klaipėda“ patalpas ir gamyklą, uostamiesčio pareigūnai nustatė, kad įmonė tyčia ne vienerius metus į Kuršių marias pila neišvalytas atliekas, nors valymo įrenginius yra susimontavę. Žala gamtai siekia milijonus eurų, be to įmonės laukia 5 000 000 siekianti bauda, o atsakingiems asmenims gali tekti už grotų praleisti net šešerius metus.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sveikina teisėsaugos tyrimą dėl taršos uostamiestyje ir teigia besidžiaugiąs, jog pagaliau „pajudėjo ledai“. „Svarbu, kiek bus institucinio ryžto deramai įvertinti taršos apimtis, mastą ir po to adekvačiai skirti sankcijas, baudas ir panašius dalykus. Bet iš esmės, svarbu, kad ledai pajudėjo. Pavadinčiau tai proveržiu, lūžiu šitoje istorijoje“, – BNS sakė V. Grubliauskas. „Džiugina ir tai, kad Lietuvos prezidentas išsakė tvirtą ir ryžtingą poziciją.

Kartono gamybos bendrovei „Grigeo Klaipėda“ galbūt užteršus atliekomis Kuršių marias, sustabdyta prekyba ją kontroliuojančios įmonės „Grigeo“ akcijomis. Apie tai antradienį pranešė „Nasdaq“ Vilniaus birža. „Prekyba stabdoma dėl iš trečiųjų šalių viešai pasirodžiusios esminės informacijos“, – teigiama pranešime. Prekyba bus atnaujinta atskiru „Nasdaq Vilnius“ sprendimu, teigiama pranešime.

Dėl taršos Klaipėdoje Vyriausybė svarstys poreikį ir galimybes drausti kompostuoti gyvulinės kilmės atliekas, dumblą, įpareigoti bendroves veiklą vykdyti uždarose erdvėse, keisti higienos normas dėl kvapų.  Kaip BNS sakė Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, šių priemonių nuspręsta imtis penktadienį per kelių ministerijų, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir Klaipėdos savivaldybės atstovų pasitarimą dėl taršos uostamiestyje.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos grupės „Grigeo“ kartono žaliavos fabrikas Klaipėdoje po savaitgalį įsiplieskusio gaisro vėl turėtų veikti antradienį, sako grupės vadovas Gintautas Pangonis. Anot jo, preliminariais duomenimis, gaisras kilo, užsidegus elektros varikliui. „Dar šiandien vyksta tyrimas kartu su gaisrininkais, dėl ko užsidegė, ir kol kas neturiu išvadų, bet įtariama, kad užsidegė elektros variklis, nuo kurio užsidegė toliau esantys įrengimai.

Baltijos šalyse tęsiasi dokumentų elektronizavimo ir informacinių procesų automatizavimo tendencija. Tai rodo kiekvienais metais auganti EDI dokumentų apyvarta „Edisoft“ sistemoje. Nuo 2014 metų apdorotų elektroninių dokumentų kiekis kasmet vidutiniškai išauga 13,8%, o praėjusiais metais Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje buvo perduota apie 18 mln. EDI dokumentų. EDI arba elektroniniai duomenų mainai (angl.

Šiais metais paskelbta apie daugybės užsienio investuotojų ketinimą statyti gamyklas bei kurti darbo vietas Lietuvoje. Tai, be abejonės, yra gera žinia. Tačiau jau dabar darbdaviai Lietuvoje skundžiasi, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūksta, tad atėję darbdaviai iš užsienio įtampą tik padidins. Lietuviai sako, kad užsienietiškų atlyginimų tikėtis nereikėtų.

Medžio plaušo plokščių, kartono bei higieninio popieriaus gamybos įmonė „Grigeo“ ketina parduoti dalį verslo Vokietijos medienos plaušo plokščių gamybos įmonei „Homanit Holding“. „Grigeo“ per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė ketvirtadienį pasirašiusi ketinimų protokolą su Vokietijos įmone dėl 100 proc. antrinės įmonės „Grigeo Baltwood“ akcijų pardavimo. Nurodoma, kad sandoriui įvykus, „Homanit Holding“ per pusantrų metų Lietuvoje ketina investuoti 65 mln.