grenlandija

Yra Lietuvoje Varėnos rajonas, kurį kartais pavadiname savo šalčio poliumi, nors jis – ne Lietuvos šiaurėje, o pietuose. Tačiau temperatūra toje vietovėje toli gražu nepasiekia tų reikšmių, iki kurių nukrenta šalčiausių Žemės vietų temperatūra. „Neprieinamumo polius“ Santykinio neprieinamumo poliumi vadinamas taškas, kurį pasiekti sunku dėl to, kad jis vienodai nutolęs nuo bet kokių kelių.

Grenlandija – didžiausia pasaulio sala ir didelis ledynas, apsuptas siaurų, kalnuotų ir uolingų pakrančių. Čia gyvena vos 57 695 žmonės, kurie pamažu išmoko prisitaikyti prie atšiauraus salos klimato. Globalinis atšilimas, kuris gali sukurti geresnes gyvenimo sąlygas Grenlandijai, pavojingas visai likusiai planetai.

Jau rašėme apie Vilniaus universiteto žygeivių klubo (VUŽK) ir vieno KTU žygeivių klubo „Ąžuolas“ nario komandos trijų savaičių kelionę Pietų Sibire. Šįkart Ekstremalas.lt  skaitytojams siūlome pokalbį ne tik apie šią įspūdingą, oro sąlygoms nagus parodžiusią kelionę su grupės lyderiu, žinomu keliautoju Algimantu Kuru. Koks pradinis buvo jūsų planas, pagrindinis kelionės tikslas ir svajonė? Tikslų turėjom keletą.

Danijos policija informavo, kad sulaikytas vyras, kuris trečiadienį paleido ugnį į savo kaimynus nedideliame Grenlandijos kaimelyje Nutarmiute. Per incidentą trys žmonės žuvo, o dar du buvo sunkiai sužeisti, praneša naujienų agentūra „The Associated Press“. Nors žudikas sulaikytas nusikaltimo vietoje, policijos pareigūnams iki šiol nepavyko išsiaiškinti motyvų, kurie jį paskatino paleisti ugnį. Kaimelis, kuriame įvyko šį tragedija, yra už 900 kilometrų nuo Šiaurės poliarinio rato.

Pasaulyje yra gausybė ypatingų vietų, kuriose apsilankęs gali pasijusti lyg rojuje. Tinklalapis thecoolhunter.net siūlo jums pakeliauti po atokiausius pasaulio kampelius ir pasigrožėti mūsų planetos gamtos stebuklais. Ką gali žinoti, gal būtent ši, virtuali kelionė įkvėps jus aplankyti iš žemės kampelių.

Šiandien Žemėje randami brangieji metalai gali būti dangiškos kilmės, prieš milijardus metų atkeliavę iš kosmoso, teigia mokslininkai. Tuomet, kai Žemė dar tik formavosi, dabar planetą sudarančios medžiagos jungėsi ir skirstėsi sluoksniais, priklausomai nuo jų svorio – lengvesnės medžiagos iškilo į paviršių ir dabar sudaro Žemės plutą, o sunkesnės, tokios kaip geležis, nugrimzdo į Žemės vidų, rašoma OurAmazingPlanet.com.

Tirpstantys Arkties ledynai ne tik kelia daug klausimų dėl klimato kaitos ar ekologijos problemų, bet ir atveria naujų kelių energetiniams resursams išgauti. JAV geologų atliktų tyrimų duomenimis, Arkties ledynai slepia 90 mlrd. barelių (apie 14 mlrd. tonų) naftos ir 1669 trilijonus kubinių pėdų (apie 47 trilijonus kubinių metrų) dujų.

Staigus oro atšalimas XII amžiuje Grenlandijoje gali būti vikingų išnykimo iš salos priežastimi, praneša mokslininkai. Pranešime skelbiama, kad priešistoriniams naujakuriams teko susidurti su stipria klimato kaita ledynais aptrauktoje Grenlandijoje. Temperatūras mokslininkai atkūrė tyrinėdami ežero Vakarų Grenlandijoje nuosėdines uolienas, datuojamas 3 tūkst. 600 metų pr. Kr.

Vilniaus universiteto žygeiviai antrus metus iš eilės įrodė nebijantys nuožmių iššūkių. Šiemet jie įgyvendino dar vieną ambicingą siekį - spaudžiant iki -45 laipsnių arktiniams šalčiams, slidėmis perčiuožė Grenlandijos salą. Žygis į Grenlandiją prasidėjo balandžio 19 dieną, o jau netrukus, gegužės 20-ąją Vilniaus universiteto žygeivių klubo trijų keliautojų komanda turėtų grįžti į Lietuvą.

Spartėjantys klimato pokyčiai Arktyje bei tirpstantis Grelandijos ledas iki 2100 metų jūrų lygį gali pakelti 1,6 metro, teigiama tarptautinėje ataskaitoje. Toks vandens kilimas, pralenkiantis visus ligšiolinius mokslinius skaičiavimus, keltų grėsmę regione nuo Bangladešo iki Floridos, žemai esančioms saloms ir miestams, tokiems kaip Londonas ar Šanchajus, praneša „Reuters“. „Pastarieji šešeri metai (iki 2010-ųjų) Arktyje buvo patys šilčiausi.

Ledų tirpimas Antarktidoje ir Grenlandijoje per pastaruosius 20 metų dar paspartėjo. Netrukus tai gali tapti svarbiausia jūrų kilimą lemiančia priežastimi. Naudodami palydovų duomenis ir klimato modelius, mokslininkai apskaičiavo, kad kasmet ištirpsta tiek šių dviejų poliarinio ledo dangų, kad kasmet jūrų lygis pakeltų 1,3 milimetrais. Iš viso per metus jūrų lygis pakyla maždaug 3 milimetrais, praneša BBC.

Per pastaruosius 20 metų ledynai Antarktidoje ir Grenlandijoje tirpo sparčiau, rodo mokslinio tyrimo duomenys, kuriuose taip pat teigiama, kad dėl to gali smarkiai pakilti vandens lygis vandenynuose, pranešė BBC. Remdamiesi palydovo surinktais duomenimis ir klimato modeliais, mokslininkai paskaičiavo, kad poliariniuose regionuose ledo ištirpsta tiek, kad nuo jo jūrų lygis kasmet gali pakilti 1,3 milimetro.

Vokiečių fotografas Olafas Oto Bekeris (Olaf Otto Becker)  iš pirmo žvilgsnio priverčia įsimylėti, jo nuotraukose užfiksuotos Islandijos ir Grenlandijos peizažus. Šios nuotraukų serijos tema pavadinta „Above Zero“, pasakoja apie pasaulio ledynus ir globalinį atšilimą. Pasaulio visuomenę kasdien gąsdina skelbiami faktai ir girdimos prognozės apie šylantį Žemės klimatą ir to reiškinio būsimas pasekmes. O jos pranašaujamos tikrai šiurpinančios, - rašoma tinklapyje technologijos.

Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledo skydai iš tikrųjų tirpsta beveik perpus lėčiau, nei manė mokslininkai, todėl teks peržiūrėti ir jūros lygio kilimo prognozes. JAV ir Nyderlandų mokslininkai iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje ir Delfto technikos universiteto ledynų masės pokyčius Grenlandijoje ir Vakarų Antarktidoje tyrė pasitelkę du NASA palydovus, matuojančius Žemės masės, įskaitant vandenį ir ledynus, pasiskirstymą.

Milžiniškas ledo gabalas atsiskyrė nuo Petermano ledyno, esančio Grenlandijos šiaurės vakarinėje pakrantėje. Teigiama, kad tai didžiausias nuo ledyno atskilęs ledo luitas nuo 1962 metų. Manoma, kad ledo luitas gali įšalti ten pat arba nukeliauti į vandenis tarp Grenlandijos ir Kanados. Jei jis judės pietų kryptimi, tai gali sukelti pavojų laivybai, teigia BBC. Įtrūkimai Petermano ledyne buvo aptikti jau pernai, todėl buvo tikėtasi ledo luito atisiskyrimo.

JAV mokslininkai nustatė, kad didžiausia pasaulyje sala Grenlandija sparčiai kyla iš vandenyno. Profesorių Timo Dixono ir Shimono Wdowinskio atliktas Grenlandijos vertikalių paviršiaus pokyčių tyrimas, naudojant GPS įrangą, atskleidė, kad ši sala kyla maždaug 2,5 centimetrų per metus greičiu, teigiama Majamio universiteto (JAV) išplatintame pranešime.

Danijos Natūralios istorijos muziejaus organizuota ekspedicija netoli Grenlandijos krantų aptiko beveik 40 žuvų rūšių, anksčiau nematytų šiame regione, o 10 egzempliorių išvis nebuvo žinomi mokslui. Manoma, kad žuvys į naująsias vietas atkeliauja dėl didėjančios žmogaus veiklos įtakos ir dėl visuotinio klimato atšilimo. Net ir XXI amžiuje mokslininkai dar pripažįsta, kad vandenynų gelmėse gali slėptis daugybė nežinomų rūšių.

Mokslininkai iššifravo prieš 4 tūkst. metų Grenlandijoje gyvenusio žmogaus DNR. Tyrimas pateikė užuominų apie jo išvaizdą. Mokslininkų nuostabai, pasirodė, jog seniai miręs vyras kilęs iš Sibiro ir visiškai nesusijęs su šiuolaikiniais Grenlandijos gyventojais, rašo agentūra „Reuters“. „Tai įrodo, jog migracija iš Sibiro į Naująjį Pasaulį prasidėjo prieš 5,5 tūkst. metų.