grenlandija

Gruodžio pabaigoje Ukraina užgožė kitą svarbų JAV strateginį sprendimą – skirti lėšų Tulės karinės bazės Grenlandijoje išlaikymui. Galios valstybėms – JAV, Rusijai ir Kinijai – vis labiau konkuruojant dėl Arkties įsisavinimo šis karinis aerodromas tampa didelės strateginės reikšmės objektu, leisiančiu ne tik laiku susekti galimą balistinių raketų paleidimą, tačiau ir kitų šalių veiklą Arktyje.

Grenlandijos mokslininkai trečiadienį paskelbė, kad ledynmečio nuosėdose rado dviejų milijonų metų senumo, t. y. seniausią kada nors išgautą DNR ir taip atvėrė naują skyrių paleogenetikoje.  „Mes įveikiame barjerą, kurį, kaip manėme, galėjome pasiekti genetinių tyrimų srityje“, – sakė naujo tyrimo, publikuoto moksliniame žurnale „Nature“, bendraautoris Mikkelis Wintheris Pedersenas.

Pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją – mokslininkai aukščiausiame Grenlandijos taške fiksavo lietų. Iškrito milijardai tonų lietaus. Mokslininkai sunerimę – klimatas Grenlandijoje nenumaldomai šyla – o prieš kelias savaites ten ištirpo tiek ledo, kad užtektų paskandinti visą Lietuvą. Keturi penktadaliai didžiausios pasaulyje salos – Grenlandijos – padengti ledu.

Tarsi Grenlandijos skydinio ledyno tirpimas jau nebūtų pakankamai didelė problema, nauji tyrimai parodė, kad tirpstančios ledo masės vandenyje stebėtinai gausu nuodingo metalinio gyvsidabrio. Šis atradimas turi keletą nežinomųjų, tačiau jis išryškina, kaip besiformuojanti klimato krizė gali paveikti likusį gamtos pasaulį ir žmogaus gyvenimą daugeliu anksčiau nenumatytų būdų.

Grenlandija – kone mažiausiai lietuviams pažįstama sala, į kurią pasižvalgyti keliauja retai. Tačiau 28-erių prieniškei Inesai Matuliauskaitei Grenlandijos sostinė Nukas tapo antrais namais, o Grenlandijoje su trumpomis pertraukomis gyvena penktus metus.  Mergina su portalu tv3.lt pasidalino savo istorija, papasakojo apie gyvenimo ypatumus ir išdavė, kaip nepamiršta lietuviškų šaknų net ledynų sukaustytoje saloje.

Pasaulio trijų didžiųjų ledo dangų stabilumas yra vienas svarbiausių klimato mokslininkų klausimų. Bet kuriam iš jų ištirpus, šimtai milijonai žmonių, gyvenančių žemai esančiose vietovėse, turėtų palikti savo namus. Taigi mokslininkai lygiai tiek pat sunerimo, kiek ir nustebo, kai po Grenlandijos ledo danga rado augalų fosilijas. Tai galimai reiškia, kad sala prarado savo ledo kepurę ne taip seniai, kaip buvo manyta. Klausimas „kada ištirpo didžioji dalis Grenlandijos ledo?“ sukelia daug ginčų.

Japonijos mokslininkai išsiaiškino, kad karštos uolienos versmė po centrine Grenlandija prisideda prie temperatūros pokyčių regione ir atšilimo visoje Arktyje.  Tohoku universiteto geofizikai išanalizavo seisminių bangų judėjimą Grenlandijos regione su specialių stebėjimo stočių įranga. Tyrimo metu buvo sudarytas trimatis tos vietos Žemės mantijos paveikslas.  Tyrimo autoriai po Grenlandija aptiko dviejų atšakų mantijos pliūpsnį, kurios atsiskiria apie 1,5 tūkst.

Didžiausia pasaulio sala – Grenlandija – tapo netikėta įtampos priežastimi tarp Juntinių Valstijų ir Danijos. Donaldas Trumpas sumanė, kad amerikiečiai galėtų nupirkti iš Danijos strategiškai puikioje vietoje esančią ir naudingomis iškasenomis turtingą Grenlandiją. Tačiau Kopenhaga šį pasiūlymą, pavadino jį visišku absurdu ir pokštu, nusivylęs D. Trumpas danams atkeršijo savaip.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskelbė, kad atideda savo artėjantį susitikimą su Danijos ministre pirmininke, nes ji nesusidomėjo jo pasiūlymu parduoti Grenlandiją Jungtinėms Valstijoms. Toks prezidento sprendimas patvirtina, kad jis iš tiesų buvo suinteresuotas nusipirkti Grenlandiją, nors iš pradžių ši idėja buvo priimta kaip pokštas. Be to, Baltieji rūmai praėjusią savaitę patvirtino, kad šią D. Trumpo idėją derėtų vertinti rimtai dėl salos strateginės vietos.

Grenlandijos politikai ir gyventojai aršiai sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad jis svarsto šios salos įsigijimo iš Danijos galimybę. JAV prezidentas pasiūlė įsigyti Arkties teritoriją, kuomet sužinojo apie joje esančius gamtos turtus ir geopolitinę reikšmę, sakoma „Wall Street Journal“. Skelbiama, kad prezidentas jau paprašė savo komandos apsvarstyti šią idėją, tačiau nėra žinoma, ar buvo pradėtos derybos.

Grenlandijoje prieš 12 tūkst. metų nukrito didžiulis geležies meteoritas, kuris paliko už Paryžių didesnį kraterį, neseniai atrastą po ledu pasitelkus modernų radiolokatorių, trečiadienį paskelbė mokslininkai. Tai pirmas toks krateris, kada nors atrastas Grenlandijoje ir bendrai po visais Žemės kontinentiniais ledynais. Pagal dydį šis krateris yra 25-tas iš visų žinomų mūsų planetoje, rašoma žurnale „Science Advances“. 31 km pločio krateris yra po Hiavatos ledynu.

Neseniai Grenlandijoje buvo užfiksuotas didžiausias, kada nors šioje vietovėje užfiksuotas gaisras. Jis buvo pastebėtas vakariniame Sisimiuto miesto pakraštyje, netoli Disko salos. Ugnis pritraukė gyventojų ir mokslininkų dėmesį, ne tik dėl jos masto bei netikėtos vietovės, kurioje ji kilo, bet ir dėl to, kad tai yra dar vienas ženklas rodantis stiprius klimato pasikeitimus Arkties regione. Grenlandija yra svarbi pasaulinės klimato sistemos dalis.

Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tikriausiai tirps sparčiau, nors pastaruoju metu šis procesas buvo sulėtėjęs, trečiadienį paskelbė mokslininkai, atradę naujų ledynų slinkimo ypatumų. Grenlandijoje yra tiek ledo, kad jam visam ištirpus jūros lygis pakiltų septyniais metrais. Žurnale „Science Advances“ paskelbtos ataskaitos duomenys rodo, kad Grenlandijos ledynai per nuosėdines uolienas slenka greičiau negu per kietas.

Mokslininkai sunerimę, dėl Grenlandijos ledo sluoksnio. Vienas jų minėjo, kad ledas gali pradėti tirpti vis „greičiau ir greičiau”. Problemą dėl greičiau tirpstančio ledo sukelia tai, kad šiltesnis oras leidžia didesniam kiekiui tamsių dumblių augti ant ledo. O ledas, būdamas baltas, atspindi didžiąją dalį saulės šviesos jos nesugerdamas, bet tamsūs dumbliai sugeria karštį, o dėl to padidėja ledo tirpimo greitis.

 Grenlandijoje šiemet pasiekti nauji oro temperatūros rekordai, ir ledas pavasarį ėmė tirpti neįprastai anksti, pranešė antradienį Danijos meteorologijos institutas (DMI). „Šie naujausi rezultatai pateikia mums tvirtų faktų, kad temperatūros kilimo tendencija Arktyje tęsiasi“, – sakė šio instituto klimatologas John Cappelenas (Džonas Kapelenas). Vidutinė vasaros temperatūra Tasilake, pietrytinėje Grenlandijos pakrantėje, buvo 8,2 laipsnio pagal Celsijų; tai yra rekordinis lygis per visą tem...

Praėjus tūkstančiui metų po to, kai vikingų keliautojas Leifas Eriksonas įkėlė koją į Amerikos žemyną, keliais amžiais aplenkdamas patį Christopherį Columbus (Kristoforą Kolumbą), Kanados krantus po penkių savaičių kelionės pasiekė šiais laikais pastatytas senovinis vikingų laivas. „Draken Harald Harfagre“ buvo atkurtas pagal archeologines liekanas ir senus jo aprašymus, jo pirmagalį papuošė medinė drakono galva, o stiebus – įspūdingos raudonos burės.

Gegužės 26 dieną Grenlandijos parlamento lanstingo nariai vienbalsiai priėmė Danijoje galiojančius tos pačios lyties asmenų santuoką ir teisę įsivaikinti reglamentuojančius įstatymus. Vienalytės poros Grenlandijoje galimybę susituokti turės jau nuo šių metų spalio 1 dienos. Iki šiol Danijos Karalystei priklausančioje salų grupėje Šiaurės Amerikoje galiojo 1996 metais Danijoje priimtas vienalyčių porų civilinės partnerystės įstatymas.

Vandenynų ir jūrų vandens lygis kyla jau nuo XIX amžiaus vidurio ir atrodytų tai nėra pats baisiausias dalykas. Tačiau pastebima, jog šis procesas įgauna vis didesnį pagreitį. Prognozuojama, jog dėl šiltėjančio klimato vandens lygis dar labiau kils bei kels grėsmę ir pakrančių ekosistemoms, ir ten gyvenantiems žmonėms. Sparčiau tirpsta Grenlandijos ledas Pagrindinės vandens lygio kilimo priežastys seniai žinomos.

Tarptautinė tyrėjų komanda rado milžinišką vandens rezervuarą po pietrytinės Grenlandijos ledu. Mokslininkai šį požeminį vandenį rado darydami gręžinį pietryčių Grenlandijoje. Gręžinys buvo daromas sniego kaupimosi tyrimų tikslais.

Europos kosmoso agentūros (ESA) stebėjimų duomenimis, Antarktidos ir Grenlandijos ledynai tirpsta maždaug 15 proc. greičiau, nei buvi numatoma mokslininkų prognozėse. Žemės ašigalių sričių ledo dangos tyrimus vykdantis ESA palydovas „CryoSat“ nustatė, kad ledo dangos tirpimas Vakarų Antarktidoje paskutiniuoju metu viršijo 150 kubinių kilometrų per metus. Pasak mokslininkų, Antarktidos ir Grenlandijos ledynų tirpimas yra viena pagrindinių jūros lygio kilimo priežasčių.

Mokslininkai po Grenlandijos salą dengiančiais ledynais atrado 750 km ilgio kanjoną, kuris savo dydžiu prilygsta Didžiajam kanjonui Kolorado valstijoje (JAV). Ranka pasiekiant „Google“ žemėlapius, turint „Street View“ technologiją, kartais gali susidaryti įspūdis, jog visas Žemės rutulys jau yra patekęs į žemėlapį, nebėra jokių paslapčių. Vis dėl to, Bristolio geografijos mokslų mokyklos mokslininkai Grenlandijoje neseniai atrado neįtikėtinai didelį kanjoną, paslėptą giliai po ledo sluoksniu.

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato šiltėjimo Grenlandija iki 2100 metų gali visiškai apaugti miškais, skelbia britų dienraštis „Guardian“. Šiuo metu Grenlandijoje auga tik keturios vietinės medžių rūšys, ir tik pietinėje salos dalyje. Tris ketvirčius Grenlandijos ploto užima ledynai. „Grenlandija potencialiai gali būti dar žalesnė.

Danijos meteorologijos institutas pranešė, kad Grenlandijos saloje užfiksuota pati aukščiausia oro temperatūra per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Rekordas buvo užregistruotas liepos 30 dieną, antradienį. Tą dieną Grenlandijos pietvakarinėje pakrantėje termometrai rodė 25,9 laipsnio pagal Celsijų. Meteorologiniai stebėjimai Grenlandijoje vykdomi nuo 1958 metų. Ankstesnis temperatūros rekordas čia buvo pasiektas 1990 m. liepos 27 d. Tada oras buvo įšilęs iki 25,5 laipsnio.

Naujausias NASA savaeigis vikšrinis robotas „Grover“ keliaus ne į Mėnulį ar Marsą, o žymiai arčiau: į Grenlandiją, pranešė „Space.com“. „Grover“ (Goddard Remotely Operated Vehicle for Exploration and Research) tyrimų tikslas – Grenlandijos ledo danga: amerikiečių mokslininkai nori geriau suprasti, kaip susiformavo Grenlandijos ledo skydai ir kaip sparčiai jie tirpsta, sakoma pranešime. Pranešama, kad „Grover“ yra pusiau automatinis tyrimų aparatas, naudojantis saulės energiją.

 Klimato kaita atvėrė Grenlandijos gelmių turtus. Šiandien į juos nusitaikiusi gamtinių išteklių ištroškusi Kinija – nuo šiol kinų darbininkus šioje atokioje saloje bus galima sutikti vis dažniau. Tarp Arkties ir Atlanto vandenynų esančioje Grenlandijos saloje netrukus prakaitą lieti pradės didžiulę geležies rūdos kasyklą statysiantys kinų darbininkai.

Didžioji Grenlandijos ledynų dalis ištirps jau iki šio mėnesio pabaigos, pareiškė NASA specialistai. Mokslininkai fiksuoja beprecedentiškai greitą ledo tirpimą. Vos per keturias dienas ledynas nutirpo 97 proc. Ištirpusi ledo sala pajėgi sukurti apokalipsę ir tiesiogine to žodžio prasme sunaikinti viską mūsų planetoje. Šį klausimą analizuoja kommersant.ru. Petermano ledynas Grenlandijoje atkreipė į save dėmesį prieš keletą dienų, kai nuo jo atskilo 120 kvadratinių kilometrų gabalas.

Ledo danga Grenlandijoje šių metų liepą tirpo žymiai sparčiau, nei bet kada šį mėnesį per praėjusius 30 metų, pranešė NASA. Pasak mokslininkų, dar niekada nebuvo fiksuojamas toks spartus Grenlandijos ledynų tirpimas. Ledas ištirpo net aukščiausioje ir šalčiausioje salos vietoje, kur veikia tyrimų stotis „Summit“. Tirpstančio ledo plotai vos per 4 dienas padidėjo dvigubai ir apėmė 97 proc. visos Grenlandijos ledo dangos, sakoma pranešime.

Nuo Grenlandijos ledyno atskilo ledkalnis, dvigubai didesnis už Manhateną, rodo NASA darytos palydovinės nuotraukos. Trečiadienį paskelbtose nuotraukose matyti didžiulis ledo gabalas, atskilęs nuo Petermanno ledyno šiaurės vakarinėje Grenlandijos pakrantėje. Dar dvigubai didesnė ledo sala nuo jo atsiskyrė 2010 metais. Anot NASA, įtrūkimai ledyne buvo matyti jau nuo 2001 metų, o aplink ašigalį skriejantis „Aqua“ palydovas ledkalnio atskilimą stebėjo liepos 16–17 dienomis.

Yra Lietuvoje Varėnos rajonas, kurį kartais pavadiname savo šalčio poliumi, nors jis – ne Lietuvos šiaurėje, o pietuose. Tačiau temperatūra toje vietovėje toli gražu nepasiekia tų reikšmių, iki kurių nukrenta šalčiausių Žemės vietų temperatūra. „Neprieinamumo polius“ Santykinio neprieinamumo poliumi vadinamas taškas, kurį pasiekti sunku dėl to, kad jis vienodai nutolęs nuo bet kokių kelių.

Grenlandija – didžiausia pasaulio sala ir didelis ledynas, apsuptas siaurų, kalnuotų ir uolingų pakrančių. Čia gyvena vos 57 695 žmonės, kurie pamažu išmoko prisitaikyti prie atšiauraus salos klimato. Globalinis atšilimas, kuris gali sukurti geresnes gyvenimo sąlygas Grenlandijai, pavojingas visai likusiai planetai.

Jau rašėme apie Vilniaus universiteto žygeivių klubo (VUŽK) ir vieno KTU žygeivių klubo „Ąžuolas“ nario komandos trijų savaičių kelionę Pietų Sibire. Šįkart Ekstremalas.lt  skaitytojams siūlome pokalbį ne tik apie šią įspūdingą, oro sąlygoms nagus parodžiusią kelionę su grupės lyderiu, žinomu keliautoju Algimantu Kuru. Koks pradinis buvo jūsų planas, pagrindinis kelionės tikslas ir svajonė? Tikslų turėjom keletą.

Danijos policija informavo, kad sulaikytas vyras, kuris trečiadienį paleido ugnį į savo kaimynus nedideliame Grenlandijos kaimelyje Nutarmiute. Per incidentą trys žmonės žuvo, o dar du buvo sunkiai sužeisti, praneša naujienų agentūra „The Associated Press“. Nors žudikas sulaikytas nusikaltimo vietoje, policijos pareigūnams iki šiol nepavyko išsiaiškinti motyvų, kurie jį paskatino paleisti ugnį. Kaimelis, kuriame įvyko šį tragedija, yra už 900 kilometrų nuo Šiaurės poliarinio rato.

Pasaulyje yra gausybė ypatingų vietų, kuriose apsilankęs gali pasijusti lyg rojuje. Tinklalapis thecoolhunter.net siūlo jums pakeliauti po atokiausius pasaulio kampelius ir pasigrožėti mūsų planetos gamtos stebuklais. Ką gali žinoti, gal būtent ši, virtuali kelionė įkvėps jus aplankyti iš žemės kampelių.

Šiandien Žemėje randami brangieji metalai gali būti dangiškos kilmės, prieš milijardus metų atkeliavę iš kosmoso, teigia mokslininkai. Tuomet, kai Žemė dar tik formavosi, dabar planetą sudarančios medžiagos jungėsi ir skirstėsi sluoksniais, priklausomai nuo jų svorio – lengvesnės medžiagos iškilo į paviršių ir dabar sudaro Žemės plutą, o sunkesnės, tokios kaip geležis, nugrimzdo į Žemės vidų, rašoma OurAmazingPlanet.com.

Tirpstantys Arkties ledynai ne tik kelia daug klausimų dėl klimato kaitos ar ekologijos problemų, bet ir atveria naujų kelių energetiniams resursams išgauti. JAV geologų atliktų tyrimų duomenimis, Arkties ledynai slepia 90 mlrd. barelių (apie 14 mlrd. tonų) naftos ir 1669 trilijonus kubinių pėdų (apie 47 trilijonus kubinių metrų) dujų.

Staigus oro atšalimas XII amžiuje Grenlandijoje gali būti vikingų išnykimo iš salos priežastimi, praneša mokslininkai. Pranešime skelbiama, kad priešistoriniams naujakuriams teko susidurti su stipria klimato kaita ledynais aptrauktoje Grenlandijoje. Temperatūras mokslininkai atkūrė tyrinėdami ežero Vakarų Grenlandijoje nuosėdines uolienas, datuojamas 3 tūkst. 600 metų pr. Kr.

Vilniaus universiteto žygeiviai antrus metus iš eilės įrodė nebijantys nuožmių iššūkių. Šiemet jie įgyvendino dar vieną ambicingą siekį - spaudžiant iki -45 laipsnių arktiniams šalčiams, slidėmis perčiuožė Grenlandijos salą. Žygis į Grenlandiją prasidėjo balandžio 19 dieną, o jau netrukus, gegužės 20-ąją Vilniaus universiteto žygeivių klubo trijų keliautojų komanda turėtų grįžti į Lietuvą.

Spartėjantys klimato pokyčiai Arktyje bei tirpstantis Grelandijos ledas iki 2100 metų jūrų lygį gali pakelti 1,6 metro, teigiama tarptautinėje ataskaitoje. Toks vandens kilimas, pralenkiantis visus ligšiolinius mokslinius skaičiavimus, keltų grėsmę regione nuo Bangladešo iki Floridos, žemai esančioms saloms ir miestams, tokiems kaip Londonas ar Šanchajus, praneša „Reuters“. „Pastarieji šešeri metai (iki 2010-ųjų) Arktyje buvo patys šilčiausi.

Ledų tirpimas Antarktidoje ir Grenlandijoje per pastaruosius 20 metų dar paspartėjo. Netrukus tai gali tapti svarbiausia jūrų kilimą lemiančia priežastimi. Naudodami palydovų duomenis ir klimato modelius, mokslininkai apskaičiavo, kad kasmet ištirpsta tiek šių dviejų poliarinio ledo dangų, kad kasmet jūrų lygis pakeltų 1,3 milimetrais. Iš viso per metus jūrų lygis pakyla maždaug 3 milimetrais, praneša BBC.

Per pastaruosius 20 metų ledynai Antarktidoje ir Grenlandijoje tirpo sparčiau, rodo mokslinio tyrimo duomenys, kuriuose taip pat teigiama, kad dėl to gali smarkiai pakilti vandens lygis vandenynuose, pranešė BBC. Remdamiesi palydovo surinktais duomenimis ir klimato modeliais, mokslininkai paskaičiavo, kad poliariniuose regionuose ledo ištirpsta tiek, kad nuo jo jūrų lygis kasmet gali pakilti 1,3 milimetro.

Vokiečių fotografas Olafas Oto Bekeris (Olaf Otto Becker)  iš pirmo žvilgsnio priverčia įsimylėti, jo nuotraukose užfiksuotos Islandijos ir Grenlandijos peizažus. Šios nuotraukų serijos tema pavadinta „Above Zero“, pasakoja apie pasaulio ledynus ir globalinį atšilimą. Pasaulio visuomenę kasdien gąsdina skelbiami faktai ir girdimos prognozės apie šylantį Žemės klimatą ir to reiškinio būsimas pasekmes. O jos pranašaujamos tikrai šiurpinančios, - rašoma tinklapyje technologijos.

Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledo skydai iš tikrųjų tirpsta beveik perpus lėčiau, nei manė mokslininkai, todėl teks peržiūrėti ir jūros lygio kilimo prognozes. JAV ir Nyderlandų mokslininkai iš NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos Pasadenoje ir Delfto technikos universiteto ledynų masės pokyčius Grenlandijoje ir Vakarų Antarktidoje tyrė pasitelkę du NASA palydovus, matuojančius Žemės masės, įskaitant vandenį ir ledynus, pasiskirstymą.

Milžiniškas ledo gabalas atsiskyrė nuo Petermano ledyno, esančio Grenlandijos šiaurės vakarinėje pakrantėje. Teigiama, kad tai didžiausias nuo ledyno atskilęs ledo luitas nuo 1962 metų. Manoma, kad ledo luitas gali įšalti ten pat arba nukeliauti į vandenis tarp Grenlandijos ir Kanados. Jei jis judės pietų kryptimi, tai gali sukelti pavojų laivybai, teigia BBC. Įtrūkimai Petermano ledyne buvo aptikti jau pernai, todėl buvo tikėtasi ledo luito atisiskyrimo.

JAV mokslininkai nustatė, kad didžiausia pasaulyje sala Grenlandija sparčiai kyla iš vandenyno. Profesorių Timo Dixono ir Shimono Wdowinskio atliktas Grenlandijos vertikalių paviršiaus pokyčių tyrimas, naudojant GPS įrangą, atskleidė, kad ši sala kyla maždaug 2,5 centimetrų per metus greičiu, teigiama Majamio universiteto (JAV) išplatintame pranešime.

Danijos Natūralios istorijos muziejaus organizuota ekspedicija netoli Grenlandijos krantų aptiko beveik 40 žuvų rūšių, anksčiau nematytų šiame regione, o 10 egzempliorių išvis nebuvo žinomi mokslui. Manoma, kad žuvys į naująsias vietas atkeliauja dėl didėjančios žmogaus veiklos įtakos ir dėl visuotinio klimato atšilimo. Net ir XXI amžiuje mokslininkai dar pripažįsta, kad vandenynų gelmėse gali slėptis daugybė nežinomų rūšių.

Mokslininkai iššifravo prieš 4 tūkst. metų Grenlandijoje gyvenusio žmogaus DNR. Tyrimas pateikė užuominų apie jo išvaizdą. Mokslininkų nuostabai, pasirodė, jog seniai miręs vyras kilęs iš Sibiro ir visiškai nesusijęs su šiuolaikiniais Grenlandijos gyventojais, rašo agentūra „Reuters“. „Tai įrodo, jog migracija iš Sibiro į Naująjį Pasaulį prasidėjo prieš 5,5 tūkst. metų.