grenlandija

Buvęs Donaldo Trumpo patarėjęs, Lietuvos garbės konsulas, daktaras Jonas Prunskis yra sukaupęs patirtį ne tik dirbdamas gydytoju, bet ir anksčiau užimdamas svarbias pareigas Baltuosiuose rūmuose. Jis naujienų portalui tv3.lt davė interviu, kuriame pasidalino, koks iš tikrųjų yra dabartinis JAV (Jungtinių Amerikos valstijų) prezidentas, kokios baigties tikėtis Rusijos karo Ukrainoje ir kokia ateitis, jo manymu, laukia visos Europos bei Lietuvos piliečių.

Grenlandija, pastaruoju metu sulaukusi dėmesio dėl JAV prezidento Donaldo Trumpo pastabų, esą JAV gali siekti perimti šios teritorijos kontrolę, kovo 11 dieną rinks naują parlamentą. Parlamento nariai sostinėje Nuke antradienį pritarė premjero Múte Egede pasiūlymui paankstinti rinkimus ir surengti juos kovo 11 dieną, o ne balandžio pradžioje, kaip buvo planuojama. Savo „Facebook“ įraše M. Egede pabrėžė situacijos rimtumą, sakydamas, kad šalis „išgyvena rimtą laikotarpį.

Į Baltuosius rūmus grįžusio Donaldo Trumpo pareiškimų dėl planų prisijungti Grenlandiją Lietuvos ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nėra linkęs sugrėsminti ir sako – tai tėra Vašingtono derybinė pozicija. Tiesa, socialdemokratas pabrėžia – Lietuva šių JAV ir Danijos ginčų kontekste remia teisės viršenybės principus bei taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką. „Mano įsitikinimu, tai yra tam tikra derybinė pozicija.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui kalbant apie planus prisijungti Grenlandiją, naujasis valstybės sekretorius Marcas Rubio pareiškė, kad jo svarstymai yra rimti. „Tai ne pokštas“, – sakė jis interviu stočiai „SiriusXM Radio“. Tačiau M. Rubio pridūrė, kad D. Trumpas Danijai priklausančią milžinišką salą ketina nupirkti – o ne jėga prijungti ją prie Jungtinių Valstijų. „Prezidentas D. Trumpas paaiškino, ką nori daryti – tai yra ją (salą) nupirkti“, – kalbėjo M. Rubio.

Užsienio reikalų ministrui Kęstučiui Budriui pareiškus, jog JAV ir Danijos ginče dėl Grenlandijos Lietuva nesirenka nė vienos pusės, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina – tokia skubotai ar neapgalvotai pareikšta neutrali pozicija „neduoda ramybės“. Anot Seimo vicepirmininkės, Lietuva turi išlaikyti principingą poziciją dėl pagarbos tarptautinei teisei ir jos viršenybei.

Į tai, kad JAV prezidentas D. Trumpas yra pasiryžęs užimti Grenlandijos salą, „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sureagavo ten gyvenanti lietuvė. Ji taip pat daugiau papasakojo apie šios salos infrastruktūrą, gyventojų siekį nepriklausomybės ir jų kultūrą. Lietuvė Inesa Matuliauskaitė papasakojo, kuo ji užsiima, gyvendama ir dirbdama Grenlandijoje. Ji atskleidė, kokie orai vyrauja šiltuoju ir šaltuoju metų laiku bei tendencijas gyvenant ten.

Nepaisant Jungtinių Valstijų (JAV) prezidento Donaldo Trumpo grasinimų iš Danijos perimti Grenlandijos kontrolę, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog Lietuva nesirenka nei vienos pusės. „Lietuva nesirenka nei vienos pusės.

Viešosios nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad 85 proc. Grenlandijos gyventojų nepritaria prisijungimui prie JAV, nors Amerikos prezidentas Donaldas Trumpas tvirtina, jog žmonės ten to nori. Apklausą Danijos laikraščio „Berlingske“ užsakymu surengė sociologijos kompanija „Verian“, praneša DW. Tik 6 proc. Grenlandijos gyventojų yra už prisijungimą prie JAV, 9 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu, o 85 proc. nenori tapti Jungtinių Valstijų dalimi.

Danijos ministrė pirmininkė antradienį pareiškė, kad nėra jokios karinės grėsmės nei Grenlandijai, nei Danijai, nepaisant JAV prezidento Donaldo Trumpo grasinimų perimti danų autonominę teritoriją. „Neturiu jokio pagrindo manyti, kad Grenlandijai ar Danijai kyla karinė grėsmė“, – po susitikimo su Europos lyderiais žurnalistams sakė Mette Frederiksen.

JAV prezidentui Donaldui Trumpui grasinant užimti Grenlandiją, Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį lankėsi Berlyne, Paryžiuje ir Briuselyje, siekdama užsitikrinti Europos šalių vadovų paramą. D. Trumpas yra pareiškęs norą, kad ši Arkties vandenyno sala, kurioje, kaip manoma, yra gausu mineralų ir naftos išteklių, taptų Jungtinių Valstijų dalimi.

Žmones iki šiol stebina JAV prezidento Donaldo Trumpo siekimas prie JAV prijungti Grenlandijos salą, kuri priklauso Danijos valstybei. Ekspertai įvardijo, ką reiškia toks D. Trumpo mąstymas, kokie jo motyvai ir ar nesutarimo atveju gali eskaluotis rimtesnis konfliktas tarp JAV ir Danijos.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį susitiko, taip pademonstruodami vienybę po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą prabilo apie savo užmojus dėl Grenlandijos. D. Trumpas yra pareiškęs norintis, kad ši Arkties sala, kurioje, kaip manoma, glūdi didžiulės nepanaudotos mineralų ir naftos atsargos, taptų Jungtinių Valstijų dalimi.

Diplomatas, Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Albinas Januška feisbuke išreiškė nuomonę apie Donaldo Trumpo skambiąją užsienio politiką ir mūsų visų ateitį. Jo viena pagrindinių išrašytų minčių buvo, jog ilgalaikėje perspektyvoje gali tekti Lietuvai rinktis tarp dviejų pusių: būti po JAV sparnu ar remti Ukrainą. Kaip A. Januška rašė savo feisbuke, dėl karo Ukrainoje padėties ir galimų derybų kyla tiek pat vilties, kiek ir nerimo.

Danijos premjerė teigė, jog Šiaurės šalių lyderiai, susitikę savaitgalį, dar kartą pabrėžė savo vienybę gynybos klausimais, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pareiškus norą perimti Grenlandiją. Premjerė Mette Frederiksen sakė, kad sekmadienį susitiko su savo kolegomis regione aptarti gynybos ir saugumo, ir kad jie visi suvokė situacijos rimtumą. Grenlandijos – Danijos autonominės valdos – pavadinimo ji nepaminėjo.

Prezidento Donaldo Trumpo keičiama Amerikos politika susirūpinimą kelia ir šioje Atlanto pusėje. D. Trumpas pagrasino muitais Europos Sąjungai už tai, kad mes perkame per mažai amerikietiškų automobilių ir žemės ūkio produktų. Kaip ir nepakankamai investuojame į gynybą. Su dalimi D. Trumpo pareiškimų Europos politikai sutinka, su kitais – ne.

Danijos liaudies partijos atstovas Europarlemente viešai „pasiuntė“ JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl šio ketinimų nusipirkti ar kitais būdais įgyti Grenlandijos salą, kuri priklauso Danijai. „Ponas Trumpai, atsip*skite“: danų kraštutinių dešiniųjų partijos narys Andersas Vinstenas viešai sureagavo į neseniai pareigas pradėjusio eiti JAV prezidento Donaldo Trumpo ketinimus pasigviešti Grenlandiją. „Grenlandija buvo danų pastaruosius 800 metų, kas dukart viršija JAV egzistavimo laiką.

Grenlandijos ministras pirmininkas antradienį pareiškė, kad Danijos autonominė teritorija nori pati pasirūpinti savo ateitimi ir nenori tapti amerikietiška, JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) vėl pareiškus, kad jis nori perimti salos kontrolę. Pirmadienį pareigas pradėjęs eiti D. Trumpas sausio pradžioje pakurstė susirūpinimą, kai atsisakė atmesti karinės intervencijos galimybę, kad Panamos kanalas ir Grenlandija būtų kontroliuojami Jungtinių Valstijų.

Grenlandijos ministras pirmininkas Mute Egede pirmadienį pareiškė, kad ši Danijos autonominė valda yra pasirengusi užmegzti glaudesnius ryšius su JAV, nurodė salos transliuotojas.  Tačiau premjeras neužsiminė, kad Grenlandija sutiktų su išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo noru perimti jos kontrolę.

Išrinktasis Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pranoko pats save: viešai spaudos konferencijoje Floridoje pristatė savo imperialistinius planus perimti Grenlandiją iš Danijos, Panamos kanalą, o Kanadai siūlo tapti Amerikos valstija. Maža to, Trumpas Meksikos įlanką žada pervadinti Amerikos įlanka ir tikina, esą šie planai užtikrintų laisvojo pasaulio saugumą.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pasisakė apie paskutiniu metu garsiai nuaidėjusius būsimo JAV prezidento Donaldo Trumpo teiginius prie JAV prijungti Kanadą, Grenlandiją ir Panamos kanalą. Tiesa, D. Šakalienė tvirtina, kad iki tol, kol D. Trumpas netapo prezidentu, pasakyti, ar šios jo kalbos yra realios, – sunku.

Išrinktasis JAV prezidentas pareiškė, kad susitarimas dėl Grenlandijos, kuriam griežtai priešinasi Danija, prijungimo prie Jungtinių Valstijų turėtų būti tęsiamas, ir paragino salą paversti „vėl didžia“. Vėliau per spaudos konferenciją Mar-a-Lage D. Trumpas sakė, kad Danija turėtų perduoti Grenlandiją JAV, kad apsaugotų „laisvąjį pasaulį“, įskaitant nuo Kinijos ir Rusijos laivų, ir neatmetė galimybės panaudoti karinę jėgą salos kontrolei įgyti.

Kai kuriose Grenlandijos dalyse temperatūra yra aukštesnė nei per pastaruosius 1000 metų, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš tyrimo, kuriame sąlygos atkurtos atlikus giluminius gręžinius ledo skyde, autorių. „Tai patvirtina blogas naujienas, kurias, deja, jau žinome... Akivaizdu, kad turime kontroliuoti šį atšilimą, kad sustabdytume Grenlandijos ledo skydo tirpimą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Kopenhagos universiteto klimato fizikos docentas Bo Mollesoe Vintheris.

Gruodžio pabaigoje Ukraina užgožė kitą svarbų JAV strateginį sprendimą – skirti lėšų Tulės karinės bazės Grenlandijoje išlaikymui. Galios valstybėms – JAV, Rusijai ir Kinijai – vis labiau konkuruojant dėl Arkties įsisavinimo šis karinis aerodromas tampa didelės strateginės reikšmės objektu, leisiančiu ne tik laiku susekti galimą balistinių raketų paleidimą, tačiau ir kitų šalių veiklą Arktyje.

Grenlandijos mokslininkai trečiadienį paskelbė, kad ledynmečio nuosėdose rado dviejų milijonų metų senumo, t. y. seniausią kada nors išgautą DNR ir taip atvėrė naują skyrių paleogenetikoje.  „Mes įveikiame barjerą, kurį, kaip manėme, galėjome pasiekti genetinių tyrimų srityje“, – sakė naujo tyrimo, publikuoto moksliniame žurnale „Nature“, bendraautoris Mikkelis Wintheris Pedersenas.

Pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją – mokslininkai aukščiausiame Grenlandijos taške fiksavo lietų. Iškrito milijardai tonų lietaus. Mokslininkai sunerimę – klimatas Grenlandijoje nenumaldomai šyla – o prieš kelias savaites ten ištirpo tiek ledo, kad užtektų paskandinti visą Lietuvą. Keturi penktadaliai didžiausios pasaulyje salos – Grenlandijos – padengti ledu.

Tarsi Grenlandijos skydinio ledyno tirpimas jau nebūtų pakankamai didelė problema, nauji tyrimai parodė, kad tirpstančios ledo masės vandenyje stebėtinai gausu nuodingo metalinio gyvsidabrio. Šis atradimas turi keletą nežinomųjų, tačiau jis išryškina, kaip besiformuojanti klimato krizė gali paveikti likusį gamtos pasaulį ir žmogaus gyvenimą daugeliu anksčiau nenumatytų būdų.

Grenlandija – kone mažiausiai lietuviams pažįstama sala, į kurią pasižvalgyti keliauja retai. Tačiau 28-erių prieniškei Inesai Matuliauskaitei Grenlandijos sostinė Nukas tapo antrais namais, o Grenlandijoje su trumpomis pertraukomis gyvena penktus metus.  Mergina su portalu tv3.lt pasidalino savo istorija, papasakojo apie gyvenimo ypatumus ir išdavė, kaip nepamiršta lietuviškų šaknų net ledynų sukaustytoje saloje.

Pasaulio trijų didžiųjų ledo dangų stabilumas yra vienas svarbiausių klimato mokslininkų klausimų. Bet kuriam iš jų ištirpus, šimtai milijonai žmonių, gyvenančių žemai esančiose vietovėse, turėtų palikti savo namus. Taigi mokslininkai lygiai tiek pat sunerimo, kiek ir nustebo, kai po Grenlandijos ledo danga rado augalų fosilijas. Tai galimai reiškia, kad sala prarado savo ledo kepurę ne taip seniai, kaip buvo manyta. Klausimas „kada ištirpo didžioji dalis Grenlandijos ledo?“ sukelia daug ginčų.

Japonijos mokslininkai išsiaiškino, kad karštos uolienos versmė po centrine Grenlandija prisideda prie temperatūros pokyčių regione ir atšilimo visoje Arktyje.  Tohoku universiteto geofizikai išanalizavo seisminių bangų judėjimą Grenlandijos regione su specialių stebėjimo stočių įranga. Tyrimo metu buvo sudarytas trimatis tos vietos Žemės mantijos paveikslas.  Tyrimo autoriai po Grenlandija aptiko dviejų atšakų mantijos pliūpsnį, kurios atsiskiria apie 1,5 tūkst.

Didžiausia pasaulio sala – Grenlandija – tapo netikėta įtampos priežastimi tarp Juntinių Valstijų ir Danijos. Donaldas Trumpas sumanė, kad amerikiečiai galėtų nupirkti iš Danijos strategiškai puikioje vietoje esančią ir naudingomis iškasenomis turtingą Grenlandiją. Tačiau Kopenhaga šį pasiūlymą, pavadino jį visišku absurdu ir pokštu, nusivylęs D. Trumpas danams atkeršijo savaip.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį paskelbė, kad atideda savo artėjantį susitikimą su Danijos ministre pirmininke, nes ji nesusidomėjo jo pasiūlymu parduoti Grenlandiją Jungtinėms Valstijoms. Toks prezidento sprendimas patvirtina, kad jis iš tiesų buvo suinteresuotas nusipirkti Grenlandiją, nors iš pradžių ši idėja buvo priimta kaip pokštas. Be to, Baltieji rūmai praėjusią savaitę patvirtino, kad šią D. Trumpo idėją derėtų vertinti rimtai dėl salos strateginės vietos.

Grenlandijos politikai ir gyventojai aršiai sureagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą, kad jis svarsto šios salos įsigijimo iš Danijos galimybę. JAV prezidentas pasiūlė įsigyti Arkties teritoriją, kuomet sužinojo apie joje esančius gamtos turtus ir geopolitinę reikšmę, sakoma „Wall Street Journal“. Skelbiama, kad prezidentas jau paprašė savo komandos apsvarstyti šią idėją, tačiau nėra žinoma, ar buvo pradėtos derybos.

Grenlandijoje prieš 12 tūkst. metų nukrito didžiulis geležies meteoritas, kuris paliko už Paryžių didesnį kraterį, neseniai atrastą po ledu pasitelkus modernų radiolokatorių, trečiadienį paskelbė mokslininkai. Tai pirmas toks krateris, kada nors atrastas Grenlandijoje ir bendrai po visais Žemės kontinentiniais ledynais. Pagal dydį šis krateris yra 25-tas iš visų žinomų mūsų planetoje, rašoma žurnale „Science Advances“. 31 km pločio krateris yra po Hiavatos ledynu.

Neseniai Grenlandijoje buvo užfiksuotas didžiausias, kada nors šioje vietovėje užfiksuotas gaisras. Jis buvo pastebėtas vakariniame Sisimiuto miesto pakraštyje, netoli Disko salos. Ugnis pritraukė gyventojų ir mokslininkų dėmesį, ne tik dėl jos masto bei netikėtos vietovės, kurioje ji kilo, bet ir dėl to, kad tai yra dar vienas ženklas rodantis stiprius klimato pasikeitimus Arkties regione. Grenlandija yra svarbi pasaulinės klimato sistemos dalis.

Grenlandijos ledynai artimiausiais metais tikriausiai tirps sparčiau, nors pastaruoju metu šis procesas buvo sulėtėjęs, trečiadienį paskelbė mokslininkai, atradę naujų ledynų slinkimo ypatumų. Grenlandijoje yra tiek ledo, kad jam visam ištirpus jūros lygis pakiltų septyniais metrais. Žurnale „Science Advances“ paskelbtos ataskaitos duomenys rodo, kad Grenlandijos ledynai per nuosėdines uolienas slenka greičiau negu per kietas.

Mokslininkai sunerimę, dėl Grenlandijos ledo sluoksnio. Vienas jų minėjo, kad ledas gali pradėti tirpti vis „greičiau ir greičiau”. Problemą dėl greičiau tirpstančio ledo sukelia tai, kad šiltesnis oras leidžia didesniam kiekiui tamsių dumblių augti ant ledo. O ledas, būdamas baltas, atspindi didžiąją dalį saulės šviesos jos nesugerdamas, bet tamsūs dumbliai sugeria karštį, o dėl to padidėja ledo tirpimo greitis.

 Grenlandijoje šiemet pasiekti nauji oro temperatūros rekordai, ir ledas pavasarį ėmė tirpti neįprastai anksti, pranešė antradienį Danijos meteorologijos institutas (DMI). „Šie naujausi rezultatai pateikia mums tvirtų faktų, kad temperatūros kilimo tendencija Arktyje tęsiasi“, – sakė šio instituto klimatologas John Cappelenas (Džonas Kapelenas). Vidutinė vasaros temperatūra Tasilake, pietrytinėje Grenlandijos pakrantėje, buvo 8,2 laipsnio pagal Celsijų; tai yra rekordinis lygis per visą tem...

Praėjus tūkstančiui metų po to, kai vikingų keliautojas Leifas Eriksonas įkėlė koją į Amerikos žemyną, keliais amžiais aplenkdamas patį Christopherį Columbus (Kristoforą Kolumbą), Kanados krantus po penkių savaičių kelionės pasiekė šiais laikais pastatytas senovinis vikingų laivas. „Draken Harald Harfagre“ buvo atkurtas pagal archeologines liekanas ir senus jo aprašymus, jo pirmagalį papuošė medinė drakono galva, o stiebus – įspūdingos raudonos burės.

Gegužės 26 dieną Grenlandijos parlamento lanstingo nariai vienbalsiai priėmė Danijoje galiojančius tos pačios lyties asmenų santuoką ir teisę įsivaikinti reglamentuojančius įstatymus. Vienalytės poros Grenlandijoje galimybę susituokti turės jau nuo šių metų spalio 1 dienos. Iki šiol Danijos Karalystei priklausančioje salų grupėje Šiaurės Amerikoje galiojo 1996 metais Danijoje priimtas vienalyčių porų civilinės partnerystės įstatymas.

Vandenynų ir jūrų vandens lygis kyla jau nuo XIX amžiaus vidurio ir atrodytų tai nėra pats baisiausias dalykas. Tačiau pastebima, jog šis procesas įgauna vis didesnį pagreitį. Prognozuojama, jog dėl šiltėjančio klimato vandens lygis dar labiau kils bei kels grėsmę ir pakrančių ekosistemoms, ir ten gyvenantiems žmonėms. Sparčiau tirpsta Grenlandijos ledas Pagrindinės vandens lygio kilimo priežastys seniai žinomos.

Tarptautinė tyrėjų komanda rado milžinišką vandens rezervuarą po pietrytinės Grenlandijos ledu. Mokslininkai šį požeminį vandenį rado darydami gręžinį pietryčių Grenlandijoje. Gręžinys buvo daromas sniego kaupimosi tyrimų tikslais.

Europos kosmoso agentūros (ESA) stebėjimų duomenimis, Antarktidos ir Grenlandijos ledynai tirpsta maždaug 15 proc. greičiau, nei buvi numatoma mokslininkų prognozėse. Žemės ašigalių sričių ledo dangos tyrimus vykdantis ESA palydovas „CryoSat“ nustatė, kad ledo dangos tirpimas Vakarų Antarktidoje paskutiniuoju metu viršijo 150 kubinių kilometrų per metus. Pasak mokslininkų, Antarktidos ir Grenlandijos ledynų tirpimas yra viena pagrindinių jūros lygio kilimo priežasčių.

Mokslininkai po Grenlandijos salą dengiančiais ledynais atrado 750 km ilgio kanjoną, kuris savo dydžiu prilygsta Didžiajam kanjonui Kolorado valstijoje (JAV). Ranka pasiekiant „Google“ žemėlapius, turint „Street View“ technologiją, kartais gali susidaryti įspūdis, jog visas Žemės rutulys jau yra patekęs į žemėlapį, nebėra jokių paslapčių. Vis dėl to, Bristolio geografijos mokslų mokyklos mokslininkai Grenlandijoje neseniai atrado neįtikėtinai didelį kanjoną, paslėptą giliai po ledo sluoksniu.

Mokslininkai prognozuoja, kad dėl klimato šiltėjimo Grenlandija iki 2100 metų gali visiškai apaugti miškais, skelbia britų dienraštis „Guardian“. Šiuo metu Grenlandijoje auga tik keturios vietinės medžių rūšys, ir tik pietinėje salos dalyje. Tris ketvirčius Grenlandijos ploto užima ledynai. „Grenlandija potencialiai gali būti dar žalesnė.

Danijos meteorologijos institutas pranešė, kad Grenlandijos saloje užfiksuota pati aukščiausia oro temperatūra per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Rekordas buvo užregistruotas liepos 30 dieną, antradienį. Tą dieną Grenlandijos pietvakarinėje pakrantėje termometrai rodė 25,9 laipsnio pagal Celsijų. Meteorologiniai stebėjimai Grenlandijoje vykdomi nuo 1958 metų. Ankstesnis temperatūros rekordas čia buvo pasiektas 1990 m. liepos 27 d. Tada oras buvo įšilęs iki 25,5 laipsnio.

Naujausias NASA savaeigis vikšrinis robotas „Grover“ keliaus ne į Mėnulį ar Marsą, o žymiai arčiau: į Grenlandiją, pranešė „Space.com“. „Grover“ (Goddard Remotely Operated Vehicle for Exploration and Research) tyrimų tikslas – Grenlandijos ledo danga: amerikiečių mokslininkai nori geriau suprasti, kaip susiformavo Grenlandijos ledo skydai ir kaip sparčiai jie tirpsta, sakoma pranešime. Pranešama, kad „Grover“ yra pusiau automatinis tyrimų aparatas, naudojantis saulės energiją.

 Klimato kaita atvėrė Grenlandijos gelmių turtus. Šiandien į juos nusitaikiusi gamtinių išteklių ištroškusi Kinija – nuo šiol kinų darbininkus šioje atokioje saloje bus galima sutikti vis dažniau. Tarp Arkties ir Atlanto vandenynų esančioje Grenlandijos saloje netrukus prakaitą lieti pradės didžiulę geležies rūdos kasyklą statysiantys kinų darbininkai.

Didžioji Grenlandijos ledynų dalis ištirps jau iki šio mėnesio pabaigos, pareiškė NASA specialistai. Mokslininkai fiksuoja beprecedentiškai greitą ledo tirpimą. Vos per keturias dienas ledynas nutirpo 97 proc. Ištirpusi ledo sala pajėgi sukurti apokalipsę ir tiesiogine to žodžio prasme sunaikinti viską mūsų planetoje. Šį klausimą analizuoja kommersant.ru. Petermano ledynas Grenlandijoje atkreipė į save dėmesį prieš keletą dienų, kai nuo jo atskilo 120 kvadratinių kilometrų gabalas.

Ledo danga Grenlandijoje šių metų liepą tirpo žymiai sparčiau, nei bet kada šį mėnesį per praėjusius 30 metų, pranešė NASA. Pasak mokslininkų, dar niekada nebuvo fiksuojamas toks spartus Grenlandijos ledynų tirpimas. Ledas ištirpo net aukščiausioje ir šalčiausioje salos vietoje, kur veikia tyrimų stotis „Summit“. Tirpstančio ledo plotai vos per 4 dienas padidėjo dvigubai ir apėmė 97 proc. visos Grenlandijos ledo dangos, sakoma pranešime.