graikija

Ankstų liepos 23 d. rytą Graikijos parlamentas pritarė įstatymams, reglamentuojantiems teismų ir bankininkystės klausimus. Jie, kaip ir prieš savaitę priimti mokesčių didinimo, biudžeto išlaidų mažinimo ir statistikos institucijos nepriklausomumo įstatymai, taip pat rugpjūčio mėnesį numatyti sprendimai dėl pensijų pertvarkos bei paramos žemės ūkiui mažinimo yra kreditorių derybų dėl naujos paramos Graikijai paketo sąlyga.

Vėl nerami naktis Atėnuose. Graikijos parlamentarai naktį beveik nemiegojo. Jie kone iki ryto ginčijosi, ar pritarti reformoms. Galiausiai nuspręsta pasisakyti „už". Tačiau parlamentarų sprendimą nepatenkinti ir taupyti nenorintys graikai pasitiko tūkstantiniais protestais. Daugiausiai bedarbiai, pensininkai, studentai, nepritariantys, taupymo reformoms, mėtė į vyriausybės pastato prieigas Molotovo kokteilius. Skelbiama, kad šiame proteste dalyvavo apie 6000-čiai žmonių.

Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) atlaikė derybų maratoną, beviltiškai bandydamas išvengti finansinio kracho bei Graikijos pasitraukimo iš euro zonos, ir liepos 13 d. susitarė su kitais Europos lyderiais. Liepos 16 d. Graikijos parlamentas, padedamas opozicijos narių, patvirtino per euro zonos viršūnių susitikimą pasiektą sutarimą ir pirmąsias ekonomines reformas.

Graikijos vyriausybė antradienį pareiškė norinti iki rugpjūčio 20 dienos baigti derinti galutinę sutartį dėl šalies tarptautinio finansinio gelbėjimo plano, kai pateikė parlamentui svarstyti daugiau įstatymų reformų, vykdydama kreditorių reikalavimus imtis reformų mainais į skolinamas lėšas.

Trečiadienį Graikijos Parlamentui turint priimti dar dozę sprendimų, kurie leistų gauti tolesnę paramą iš Europos Sąjungos, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas „Žinių radijui“ sakė, kad investuotojams nėra didelio skirtumo, ar Graikija liks euro zonoje, ar ne. „Per paskutines dvi savaites finansų rinkos Europoje pajudėjo gerais dešimčia procentų.

Praėjusį savaitgalį Kejos saloje, Graikijoje žiedus sumainė ryškiausia Lietuvos operos solistė Asmik Grigorian ir operos režisierius Vasilijus Barchatovas. Tradicinė vestuvių ceremonija vyko Panagia Kastrani vienuolyno cerkvėje, kur apsupti mylinčių tėvų ir artimųjų, draugų iš Lietuvos, Rusijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos jaunieji įtvirtino savo santuoką.

Graikija pirmadienį pradėjo 4,2 mlrd. eurų mokėjimus, grąžindama skolą Europos centriniam bankui (TVF) ir pavėluotai pervesdama pinigus Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), pranešė vienas šaltinis vyriausybėje. „Mokėjimai pradėti“, – patvirtino šaltinis, artimas Graikijos finansų ministerijai. Galimybę pervesti šiuos pinigus Atėnai įgijo po to, kai Europos Sąjunga penktadienį nutarė suteikti Graikijai 7,16 mlrd. eurų trumpalaikę „tarpinę“ paskolą.

Graikija sekmadienį rengiasi atgaivinti savo vargstančią ekonomiką pakoreguota vyriausybe, bankų darbo atnaujinimu ir nauju mokesčių didinimu, dėl kurio buvo sutarta po kelis mėnesius trukusios sunkios konfrontacijos su šalies kreditoriais. Tris savaites nedirbę bankai turi būti atidaryti pirmadienį. Tos trys savaitės ekonomikai atsiėjo maždaug 3 mlrd. eurų – dėl rinkos trūkumo ir eksporto sutrikimo.

Graikijoje ugniagesiams šeštadienį pavyko suvaldyti du didžiulius miškų gaisrus Atėnuose ir Peloponese, bet vienas policijos pareigūnas, kuris buvo ne tarnyboje, kaip manoma, žuvo liepsnose. Patvirtinta, kad Atėnų Karėjo rajone, kur penktadienį kilo gaisras, rastas žuvusysis yra dingusiu laikytas 47 metų policininkas, kuris, kaip sakė jo žmona, negrįžo namo po pasivaikščiojimo tame rajone. „Velionis yra 47 metų pareigūnas, kuris penktadienį buvo paskelbtas dingusiu“, – nurodė policija.

Terminas „pavergtosios tautos“ žadina prisiminimus apie Šaltąjį karą, bet trečiąją liepos savaitę jis nusipurto dulkes ir vėl žengia į politinį kalendorių.

Sunkumų kamuojamas Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras valgo ir miega nepakankamai, retai mato savo artimuosius, sakė šeštadienį jo mama vienam bulvariniam leidiniui. „Pastaruoju metu Alexis nevalgo, nemiega, bet jis neturi pasirinkimo – jis skolingas žmonėms, kurie juo pasitikėjo“, – sakė savaitraščiui „Parapolitika“ 73-ejų Aristi Tsipras. „Retai jį bematau. Iš oro uosto jis vyksta tiesiai į parlamentą.

Graikijos premjeras Aleksis Cipras penktadienį pertvarkė savo kabinetą – kai ketvirtadienį daugelis jo radikalios kairiosios partijos „Syriza“ deputatų atsisakė pritarti drakoniškoms reformoms, kurias reikalauja vykdyti šalies tarptautiniai skolintojai mainais į finansinės pagalbos paketą.

Europos stabilumo mechanizmo (ESM) valdytojų tarybos posėdyje 19 euro zonos šalių finansų ministrai penktadienį balsuos, ar pritarti paramai Atėnams iš ESM. Balsavime, kuris planuojamas 16 val. Lietuvos laiku, dalyvaus ir finansų ministras Rimantas Šadžius. „Šiandien vyks Europos stabilumo mechanizmo valdytojų - 19 euro zonos šalių finansų ministrų - tarybos posėdis.

 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis penktadienio interviu „Žinių radijo“ laidai „Opozicija“ pabrėžė, kad mūsų Vyriausybė nesugeba pateikti Lietuvos žmonėms atsakymų, iš kur bus paimami pinigai, reikalingi gelbėti Graikijai.

 Darbo partija nepritaria siūlymui Graikijos skolas padengti iš Europos finansinio stabilumo fondo lėšų, kuriam būtų skirti ir Lietuvos pinigai. Darbiečiai mano, kad Lietuva turėtų laikytis tokios pačios pozicijos kaip dalis užsienio politikų bei Tarptautinis valiutos fondas, t. y. sprendžiant Graikijos problemą reikia ieškoti kitokių gelbėjimo modelių.

 Graikijos parlamentui pritarus griežtoms ekonominėms priemonėms, kurios būtinos, jei šalis nori gauti 86 mlrd. eurų finansinė pagalbą, pradėjo aižėti šalies vyriausybė. Tėvynės Sąjungos lyderis, europarlamentaras Gabrielius Landsbergis „Žinių radijo“ laidoje „Opozicija“ teigė neatmetantis Graikijos ministrų kabineto griūties: „Graikijos parlamento priimtas planas iš tiesų yra dramatiškas. Jis griežtesnis, negu tas, prieš kurį Graikijos piliečiai pasisakė referendume.

Vyriausybė pritarė Europos Komisijos sprendimui kartu su Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu pradėti derybas su Graikija dėl paramos šaliai iš Europos stabilumo mechanizmo. Už tokį sprendimą balsavo visi ministrai, išskyrus tuos, kuriuos delegavo Darbo partija. Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sakė, kad partijai trūksta informacijos sprendimui priimti.

Graikijos parlamentui pritarus Europos kreditorių sąlygoms, o viešoje erdvėje dažnai pasigirstant kalboms, kad graikai dėl tingumo turi dabartinę situaciją, ekonomistė Aušra Maldeikienė „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė, kad Lietuvoje atsirado didelis populizmo proveržis, kada krizė permetama graikams dėl, anot jos, mažai nuo pačių graikų priklausančių priežasčių.

Europa lengviau atsipūtė, išsprendusi Graikijos nemokumo problemą. Vis dėlto ne visos šalys vienabalsiai pritaria tokiam žingsniui. Vis garsiau kalbama, kad Graikija net neturėjo atsidurti euro zonoje, o trečiasis gelbėjimo paketas ne tik palies milijonus euro zonos gyventojų, bet tik atidės problemą tolesniam laikui. „Dirbau Europos Parlamente prieš penkiolika metų. Buvau ten, kai jie nusprendė, kad Graikija būtų priimta į Eurozoną.

Šiandien pasitarime Vyriausybė pritarė Europos Komisijos sprendimui, kartu su Europos Centriniu Banku ir Tarptautiniu valiutos fondu pradėti derybas su Graikija dėl paramos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM). Lietuvos ministrų kabinetas taip pat pritarė, kad ESM vykdantysis direktorius parengtų susitarimo dėl finansinės paramos programos projektą, kuriame bus nustatyti finansiniai terminai ir sąlygos bei išdėstomos siūlomos priemonės.

Dar didesnė problema Graikijoje už išpūstas pensijas yra tai, kad daug profesijų ten pripažįstamos kaip alinančios ir tų profesijų atstovai gali gerokai anksčiau išeiti į pensiją - moterys 50-ties metų, vyrai – 55-erių metų, „Žinių radijui“ trečiadienį sakė ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nors Graikija tapo dramatiškiausiu struktūrinių euro zonos problemų pavyzdžiu, ji nėra vienintelė, susidūrusi su gyvenimo vieningos valiutos erdvėje iššūkiais. Prisijungimas prie euro zonos gali būti palaiminimu, bet gali būti ir prakeiksmu. Tačiau šalys pačios pasirenka, kuriuo keliu joms eiti.

Graikijos parlamentas ketvirtadienį anksti ryte patvirtino įstatymo projektą dėl griežtų reformų, kurias reikalauja vykdyti euro zonos skolintojai mainais į naują didžiulį finansinės pagalbos paketą, rodo oficialūs rezultatai. Kaip parodė galutinis skaičiavimas, už kreditorių reikalaujamas priemones parlamente, prie kuriuo susirinkę protestuotojai susirėmė su riaušių policijos pajėgomis, balsavo 229 įstatymų leidėjai, joms nepritarė 64, o dar šeši susilaikė.

Graikijos parlamentas balsuoja dėl Europos vadovų su Graikija sutartų taupymo priemonių. Tik pritarus joms Graikija galėtų tikėtis šaliai būtinos paskolos. O krizės krečiamoje šalyje itin svarbią dieną dar ir nuo ryto vyksta milžiniški streikai. Šalis pasidalinusi, kaip ir Graikijos parlamentarai – vieni sako, kad reikia griebtis Europos pagalbos rankos, kiti mano, kad tai šansas pasipriešinti, kaip jie vadina, Europos šantažui.

Sunkiai dirbantys lietuviai neturi dengti Graikijos skolų. Ilgai tylėjusi, savo nuomonę Graikijos klausimu išsakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.  Esą mažas pensijas gaunantys mūsų senjorai to esą nesuprastų. Visuomenė šiuo klausimu neturi vieningos nuomonės, tačiau vis dažniau sunerimstama, ar iš tiesų ir mums teks dengti Graikijos skolas? Ekspertai ramina – bet kokios kalbos apie graikų rėmimą iš mūsų kišenės tėra populizmas.

Lietuvos Vyriausybė pritars, kad būtų pradėtos euro zonos valstybių ir Graikijos derybos dėl naujos finansinės paramos šiai šaliai tik tokiu atveju, jeigu Graikijos parlamentas pritars pirmajam įsipareigojimų pakeltui, sako finansų ministras. Rimantas Šadžius teigia dar negalįs pasakyti, ar Graikijos valdžios pažadai, kaip valstybė ketina kapstytis iš finansų krizės, yra įtikinami, tačiau jis patikino, kad Lietuvai Graikijos gelbėjimas papildomai nieko nekainuos.

 Lietuva turi draugiškai padėti Graikijai, bet broliškai pareikalauti iš jos atsakomybės, trečiadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama euro zonos finansinę paramą Atėnams mainais už mokesčių ir pensijos reformas. „Turime padėti, turime draugiškai paremti, bet seseriškai ir broliškai pareikalauti atsakomybės, ir šitą Lietuva daro“, - žurnalistams per vizitą Italijoje sakė prezidentė. „Euro zona yra tokių valstybių sąjunga, kuri, kai yra bėda, vienai kitai padeda.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį pareiškė, kad Lietuvos žmonės „neturi dengti graikų skolų“, ir išsakė abejonių, ar Graikijos parlamentas patvirtins reformas, kurias premjeras Aleksis Tsipras pažadėjo mainais į finansinę paramą. Politikės nuomone, graikai „gyvena labai neblogai, bet ne taip daug laiko skiria darbui, kaip skiria Lietuvos žmonės“. Pasak jos, lietuviai, kurių pensijos mažesnės, neturi „subsidijuoti“ graikų.

Nepaisant to, kad Graikija atsidūrusi ties kracho riba, o šalyje vis dar neveikia bankai, lietuvių atostogautojams tai nė motais. Anot kelionių organizatorių, į Graikiją skrenda pilni  lėktuvai lietuvaičių, mat jie tikisi Graikijoje per atostogas sutaupyti dėl šalyje kritusių kainų. Vidurdienį Vilniaus oro uoste pirmyn – atgal zuja į užsienio kraštus išsiruošę ir pilnus lagaminus atostogų atributų prisikrovę lietuvaičiai.

Graikijos vyriausybė antradienį pateikė parlamentui naujosios pagalbos sutarties sąlygas, kurių laikytis reikalauja kreditoriai iš euro zonos, o ministras pirmininkas Aleksis Cipras stengiasi užsitikrinti prieš taupymą nusistačiusios partijos „Syriza“ paramą drakoniškoms reformoms.

Euro zonos šalių vyriausybės prie trejiems metams Graikijai numatytos finansinės paramos, kuri sieks 86 mlrd. eurų, prisidės svariai – nuo 40 iki 50 mlrd. eurų, sakė vienas ES pareigūnas. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prisidės didele savo dalimi, kai ši Vašingtone registruota kredito organizacija dar turi skirti Atėnams 16 mlrd. eurų pagal iki 2016 metų tebegaliojančią programą.

Graikijai pasiekus su euro zonos lyderiais susitarimą, pagal kurį šalis galės dalyvauti trečioje paramos gavimo programoje ir turės imtis griežtų taupymo priemonių, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad dabartinis susitarimas reiškia prastesnių sąlygų Graikijai išsiderėjimą, nei šaliai buvo siūloma prieš paskelbiant referendumą.

 Baltieji rūmai pirmadienį sveikino euro zonos ir Graikijos pasiektą susitarimą dėl naujos finansinės pagalbos Atėnams ir sakė, kad tai yra „patikimas žingsnis“ ilgame kelyje į ekonomikos augimą ir skolos tvarumą sunkioje padėtyje atsidūrusioje valstybėje.

Graikijos valstybės tarnautojai raginami dalyvauti 24 val. streike trečiadienį, kai tą dieną šalies parlamentas ketina balsuoti dėl reformų, kurių būtina imtis, norint užsitikrinti lemiamą euro zonos teikiamą gelbėjimą. Šių tarnautojų profesinė sąjunga „Adedy“ streikuoti ragina pirmadienį paskelbtame pranešime, kuriame sakoma, kad būtina parodyti savo nepritarimą siūlomam susitarimui su euro zona.

Graikijos laukia „skausmingas kelias“ įgyvendinant reformas, kurių ji pažadėjo imtis mainais už finansinę euro zonos paramą, pirmadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. D.Grybauskaitės teigimu, krizės sprendimas kainuos brangiai tiek patiems graikams, tiek kitoms Europos šalims, o dėl susidariusios situacijos kaltas „neatsakingas“ Graikijos valdžios elgesys.

Po įtemptų derybų sekmadienį Graikijos vyriausybė ir Europos Sąjungos (ES) institucijos bei kreditoriai pagaliau susitarė, kaip sustabdyti jau per greit besisukančią sirtakio plokštelę. Šalis gauna trečiąjį finansinės pagalbos paketą, tačiau turės sumažinti valstybės išlaidas, sugriežtinti mokesčių politiką, o kairiųjų vyriausybė turės sutikti su dalies valstybinio turto privatizavimu.

Nors Graikija pasiekė su euro zonos lyderiais susitarimą, pagal kurį šalis galės dalyvauti trečioje paramos gavimo programoje, ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui“ pirmadienį sakė, kad Graikijoje dėl šio susitarimo dar kils ne tik diskusijų, bet ir streikų. „Graikija dar nieko neįsipareigojo. Ji gavo pasiūlymą iš euro zonos ir įsipareigojimai turi būti priimti Parlamente.

Politologas Ramūnas Vilpišauskas sako, kad po euro zonos viršūnių susitikimo daugiausia klausimų kelia tai, kaip Graikijai pavyks įgyvendinti pažadėtas reformas mainais už finansinę paramą ir kokį poveikį jos turės šalies ekonomikai.

 Siekiant, kad finansinių sunkumų kamuojama Graikija atsigautų, vien reformų ir Briuselio pagalbos nepakaks, sako SEB banko prezidento patarėjas. Gitano Nausėdos nuomone, Atėnų skolos turės būti restruktūrizuojamos. „Neabejoju, kad bus dar ir skolų restruktūrizavimo klausimas. Jeigu be skolų restruktūrizavimo, tai man sunku būtų patikėti, kaip su arbatos šaukšteliu būtų galima nukasti visą kalną.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį pareiškė, kad euro zonos lyderiai pasiekė vienbalsį susitarimą suteikti Graikijai jau trečią finansinio gelbėjimo paketą ir palikti šalį Europos Sąjungos bendrosios valiutos erdvėje po 17 valandų užsitęsusio derybų maratono. „Euro (zonos) viršūnių susitikimas vienbalsiai pasiekė susitarimą.

 Graikija gėdingai laukia „eurozonos“ kompromiso. Tarptautinis pasitikėjimas šios šalies politikais yra pasiekęs žemiausią įmanomą lygį. Tokį, kuris priverčia reikalauti užstatyti šalies salas ar uostus iš Eurozonos valdomam, galima sakyti, garantiniam fondui. Debatus dėl sprendimų Graikijai galiu drąsiai pavadinti aukščiausio lygio politiniu karu tarp liberalų – konservatorių ir socialistų – populistų stovyklų. Tarp tų, kurie nori išleisti daugiau nei uždirba ir gyventi iš skolų.

 Euro zonos finansų ministrai kaip vieną galimybių numatė laikiną Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, jeigu Atėnams nepavyktų pasiekti susitarimo dėl finansinio gelbėjimo sutarties, nurodoma AFP gautame dokumente, kuris yra pateiktas svarstyti Briuselyje sekmadienį susirinkusiems lyderiams. „Tuo atveju, jeigu nebūtų pasiektas susitarimas, Graikijai turėtų būti pasiūlytos greitos derybos dėl laikino pasitraukimo iš euro zonos su galima skolų restruktūrizacija“, - sakoma jame.

Ateitis parodys, ar Graikija liks euro zonoje, tačiau bet kuriuo atveju Europos Sąjunga jai padės, teigia Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, finansų ministrai taip ir nesugebėjo susitarti dėl Atėnų reformų bei gelbėjimo plano. „Turime priimti sprendimą, ar Graikijos pasiūlymas ir atitinkami finansų ministrų pasitarimai veda prie galimybės pradėti diskusijas ir pasitarimą, ar iš viso galima trečia pagalbos programa Graikijai.

 Kipro, tradicinio Graikijos sąjungininko, finansų ministras Haris Georgiadis sakė, jog galima rasti būdą Graikijos vietai euro zonoje užtikrinti. Tačiau ministras perspėjo, kad sprendimai, pagrįsti „populizmu, šūkiais ir kraštutinybėmis“, prie susitarimo nenuves. H.Georgiadis taip kalbėjo eidamas į 19 euro zonos finansų ministrų susitikimą. Šeštadienį vadinamoji Eurogrupė išsiskirstė per daugiau kaip aštuonias diskusijų valandas nepasiekusi persilaužimo dėl Graikijos krizės.

Euro zonos finansų ministrams šeštadienį įtemptose derybose su Graikija nepasisekė pasiekti susitarimo, todėl pokalbiai atidėti iki sekmadienio 11 valandos, BNS patvirtino Lietuvos finansų ministras. Rimantas Šadžius griežtai neigia, kad Lietuva pritaria laikinam Graikijos pasitraukimui iš euro zonos. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

 Finansinių skolų kamuojamai Graikijai negalima aklai skolinti pinigų ir reikia įsitikinti, kad jie bus grąžinti, teigia Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. Jis šeštadienį kartu su kitais euro zonos finansų ministrais sprendžia dėl paramos Atėnams. „Turime priimti euro zonai geriausią sprendimą. Graikija pateikė pasiūlymus, mes turime įvertinti, kiek jie konstruktyvūs ir realistiški, o, svarbiausia - kad būtų įgyvendinami.

Jeigu Graikija su savo partnerėmis Europoje sutars dėl trečiosios pagalbos programos, šiam susitarimui dar turės pritarti mažiausi aštuonių šalių parlamentai. Vokietijos Bundestagas tai darys net du kartus. Daugumoje šalių neabejotinai toks susitarimas būtų patvirtintas, tačiau problemų kyla kai kuriose – pavyzdžiui, Slovakijoje ir Latvijoje. Be to priešiškumas tam susitarimui dar stiprės, jeigu jame bus numatytas dalies skolos nurašymas.

  Šios savaitės Europos Parlamento plenarinė sesija Strasbūre socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje įsiminė dėl itin karštų debatų Graikijos skolų krizės tema, į kuriuos Europos Parlamento prezidento Martino Schulzo pakvietimu atvyko ir pats Graikijos premjeras Alexis Tsipras. Kraštutinių partijų atstovai A. Tsiprą pasitiko su aplodismentais, tačiau kiti europarlamentarai laikėsi žymiai santūriau. Noriu papasakoti, kaip vyko diskusija su A. Tsipru.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia matanti 50 proc. tikimybę, kad euro zonos šalys susitars dėl reformų Graikijoje mainais už finansinę paramą.   „Kuo baigsis derybos, turbūt spėlioti dar anksti, ir iš tiesų kol kas tikimybė vieno ar kito varianto išlieka 50 ant 50“, - žurnalistams penktadienį sakė prezidentė.