gintautas jakštas

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pristačius siūlymus dėl tautinių mažumų mokyklų, savivaldybių vicemerai dalijasi savo idėjomis. Tarp jų – svarstymai pusę visų mokomųjų dalykų dėstyti lietuvių kalba. Taip pat siūloma daugiau užsiėmimų valstybine kalba vesti ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniams. Tokius siūlymus savivaldybių atstovai pristatė šią savaitę vykusio susitikimo metu, Eltai teigė ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius.

Po kelių savaičių spėlionių galiausiai paaiškėjo švietimo ministerijos planai, ką ji ketina daryti su rusakalbėmis mokyklomis. Ministerija tikina, kad kol kas naikinti rusiškų mokyklų nesiruošia, o priešingai – jose stiprins lietuvių kalbos mokymąsi jau nuo darželio ar pradinių klasių. Pasak ministro Gintauto Jakšto, tokiose mokyklose pedagogai turės skirti daugiau laiko lietuvių kalbos mokymui, o istorijos, geografijos ir pilietiškumo pamokos bus dėstomos tik valstybine kalba.

Šį antradienį TV3 laidoje „TOP 3“ – jauniausio Seimo nario Mariaus Matijošaičio šėlionės, kurioms, panašu, atėjo pabaiga. Taip pat žiūrovai bus pakviesti iš arčiau pažvelgti į neraminančią situaciją Ukrainos fronte bei sužinoti, kodėl mūsų šalyje niekaip nesibaigia diskusijos dėl rusakalbių mokyklų likimo. Visa tai – jau šį vakarą.  Per visą parlamentarizmo istoriją Lietuvoje yra buvę įvairiausio plauko profesijų politikų, turėjusių ne vieną silpnybę ir nuodėmę.

Po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie tautinių mažumų ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pateikė siūlymus viešai diskusijai. Tarp siūlymų: organizuoti daugiau lietuvių kalbos pamokų, visuomenių dalykų mokymas lietuvių kalba ir didesnis savarankiškumas savivaldybėms.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tikisi, kad sostinės darželio „Žvangutis“ administracija dės visas pastangas, jog psichologinio ir fizinio smurto prieš vaikus incidentai įstaigoje daugiau nepasikartotų. „Po pokalbio su vadove jaučiuosi ramiai, kad bent jau šioje įstaigoje tai nepasikartos. Yra imtasi veiksmų tiek dėl darbuotojų psichologinės gerovės, tiek dėl įtraukimo ir bendradarbiavimo su tėvais“, – žurnalistams po susitikimo su įstaigos vadove teigė G. Jakštas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas ketvirtadienį lankysis sostinės darželyje „Žvangutis“, kur pranešta apie blogą elgesį su vaikais. Anksčiau šią savaitę ministras teigė norintis pabendrauti su darželio administracija, nors įstaiga yra pavaldi Vilniaus miesto savivaldybei. Jis neslėpė, kad išgirdęs paviešintą įrašą iš darželio jautė „tiek pasipiktinimo, tiek pasibjaurėjimo jausmą“ bei vylėsi, kad viešumas padės, kad tokie atvejai nepasikartotų.

Šiais metais abiturientai sulauks dvikalbių brandos atestatų, praneša švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Tokios naujovės imtasi po to, kai praėjusiais metais įteisinus skaitmeninius brandos atestatus, kilo iššūkių verčiant juos į anglų kalbą. „Praėjusiais metais buvo įteisinti skaitmeniniai brandos atestatai.

Šiemet sporto federacijoms paskirstyta 20 mln. eurų, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Šiemet, kaip ir praėjusias metais, federacijoms paskirstyti 20 mln. eurų. 16,6 mln. eurų skirta olimpinėms sporto šakoms, ne olimpinėms – 1,4 mln. eurų“, – šią savaitę Seimo Švietimo ir mokslo komitete kalbėjo ministras. Anot G. Jakšto, sportininkų su negalia organizacijoms skirta 2 mln. eurų. Iš viso finansavimą gavo 66 federacijos.

Nacionalinio stadiono arba daugiafunkcinio komplekso Vilniuje statybų konkursą yra laimėjusi investicijų bendrovė „BaltCap“. Tačiau įtariama, kad iš jos atleistas Šarūnas Stepukonis pralošė milijonus eurų svetimų pinigų. Penktadienį paaiškėjo, kad „BaltCap“ pardavė projektą verslininko Arvydo Avulio vadovaujamai „Hanner“ grupei. Apie 160 mln.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui sunku patikėti, jog Vilniaus miesto darželio „Žvangutis“ administracija galėjo nežinoti apie galimai prieš vaikus taikomą psichologinį ir fizinį smurtą. „Darželis – sąlyginai nedidelė ugdymo įstaiga, todėl man sunku patikėti, kad darželio administracija nesuprato, kas vyksta jų panosėje“, – LRT radijui penktadienį teigė G. Jakštas. „Viliuosi, kad tai išskirtinis atvejis ir kad tokių Lietuvoje daugiau nėra.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pozityviai vertina Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą nuo kitų mokslo metų šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos. „Vertinu labai pozityviai. Matau, kad labai investuoja Vilniaus miesto savivaldybė į kalbų ugdymą“, – „Žinių radijui“ teigė G. Jakštas. G. Jakštas džiaugiasi, kad vis labiau mokyklose auga vokiečių, ispanų, prancūzų kabų pasirinkimas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas mano, kad siekiant gerinti rusų tautinės mažumos ugdymą, rusakalbėse mokyklose galėtų būti padidintas lietuvių kalbos pamokų skaičius. Jis pabrėžia, kad pokyčių reikia tam, jog besimokantieji rusų kalba vėliau galėtų geriau integruotis į visuomenę. „Galime pažiūrėti ir į pradinį ugdymą – lietuvių kalbos pamokų mokiniai (rusakalbėse mokyklose – ELTA) turi maždaug 30 proc. mažiau negu lietuviakalbėse mokyklose.

 Pasirodžius informacijai, kad Nacionalinio stadiono koncesininkas, investicijų bendrovės „BaltCap“ fondas, projektui ieško investuotojo, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tikina neturįs informacijos, jog statybų pabaigos terminas gali nusikelti. Pasak jo, „BaltCap“ gali ieškoti būdų, kaip įveikti susidariusias kliūtis, bet fondas privalo vykdyti sutartį.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas tikina, kad „BaltCap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio veiklos ir Nacionalinio stadiono statybų projekto nereiktų susieti. Pasak jo, tai yra „vieno asmens istorija“, tačiau su porą dešimtmečių besitęsiančiu projektu sostinėje tai nėra susiję. „Į stadioną (ministerija – ELTA) požiūrio nepakeitė. Man atrodo nereikėtų sieti vieno asmens istorijos su Nacionaliniu stadionu.

Praėjusią savaitę atverta suaugusiųjų mokymosi platforma kursuok.lt jau sulaukė daugiau nei 2,3 tūkst. užsiregistravusiųjų asmenų, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Be to, pastebi ministras, padaugėjo ir siūlomų kursų – šiuo metu galima registruotis į 65 mokymosi programas. „Šiek tiek daugiau nei per vieną savaitę į kursus užsiregistravo daugiau nei 2300 asmenų.

Anksčiau planus laipsniškai atsisakyti rusų tautinių mažumų mokyklų įvardijęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas trečiadienį pareiškė, kad šuo metu tai nėra svarstoma.  „Apie mokyklų rusų mokomąja kalba uždarymą, ypač žinant, kad šiose savivaldybėse ir taip trūksta mokyklų, nėra net svarstoma. Nei šių mokyklų mokytojams, nei mokiniams sąlygos niekaip nebus bloginamos“, – Seimo Švietimo ir mokslo komitete kalbėjo ministras.

Antradienį pristatyta suaugusiųjų mokymosi platforma kursuok.lt sulaukė jau 1,4 tūkst. žmonių registracijų, teigia švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Iki šios dienos platforma sulaukė per 44 tūkst. lankytojų, netyla ir platformos konsultavimo linija – šią, pirmąją, savaitę į ją kreiptasi 500 kartų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ dalinosi G. Jakštas. Pasak jo, per kelias dienas į mokymus užsiregistravo beveik 1,4 tūkst. žmonių.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas nemano, kad ministerija turėtų spausti šalies sportininkus nedalyvauti Olimpinėse žaidynėse dėl jose besivaržysiančių rusų ir baltarusių. Anot jo, tai sportininkams gali būti svarbiausias įvykis karjeroje, todėl institucijos negali priimti sprendimų už juos.   „Olimpinės žaidynės yra svarbiausias sporto įvykis, aukščiausias sportininko karjeros pasiekimas, galbūt vienintelė galimybė per karjerą dalyvauti jose.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigia, kad mokyklose mažėja vaikų, norinčių kaip antrąją užsienio kalbą rinktis rusų. Dėl šios priežasties jis viliasi, kad 10 metų bėgyje tokį pasirinkimą siūlys tik kelios ugdymo įstaigos. „Norėčiau tikėtis, kad palaikant tokias tendencijas, kokias turime šiandien, rusų kalbą pasirinkti bus labai ribotos galimybės, kai maža dalis keliose mokyklose galės mokytis rusų kalbos“, – dienraščiui „bernardinai.lt“ teigė G. Jakštas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas kritikuoja kai kurių savivaldybių iniciatyvą iš dalies kompensuoti korepetitoriaus paslaugas. Pasak jo, prasmingiau būtų šias lėšas investuoti į mokyklose jau dirbančių mokytojų kontaktinių valandų skaičiaus didinimą.

Trečiadienį socialiniuose tinkluose tęsėsi drama tarp Lietuvos čiuožimo federacijos (LČF), savanorės Kajos Elenos Brilės ir Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto. Naujienų portalas tv3.lt trečiadienį pakalbino K. E. Brilę, kuriai tai buvo vienas pirmųjų interviu po to, kai savaitgalį ji apkaltino priekabiavimu ir nepagarbiu elgesiu sporto žurnalistą Erviną Kvitkauską. Straipsnį rasite čia.

 Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentas Vytautas Jasutis sukritikavo švietimo, mokslo ir sporto ministrą Gintautą Jakštą, kad šis pasmerkė galimo priekabiavimo skandalą, tačiau pats neatvyko į Kauno „Žalgirio“ arenoje vykusį Europos dailiojo čiuožimo čempionatą. Tačiau ministras tikina kvietimo į šį renginį negavęs. „Jokio kreipimosi nesame sulaukę iš federacijos.

Diskusija dėl rusiškų mokyklų likimo nesibaigia. Visuomenininkai tokias mokyklas laiko propagandos židiniais, o rusakalbiai, gyvenantys Lietuvoje, skundžiasi diskriminacija. Yra ir ne tokių drąstiškų pasiūlymų, kaip visiškas rusų mokyklų naikinimas, ekspertas ragino tokias mokyklas transformuoti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas teigia, kad kol kas ministerija nežada imtis veiksmų dėl galimo priekabiavimo atvejo Kaune vykusiame Europos dailiojo čiuožimo čempionate. Anot jo, šiuo metu laukiama kitų institucijų pradėtų tyrimų išvadų. „Visos institucijos turi daryti savo darbą. Mes, kaip Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pirmiausia pareiškėme vertybinę poziciją.

Sekmadienį Lietuvą apskriejo nemalonus skandalas, kuris nutiko Kauno „Žalgirio“ arenoje organizuotame Europos dailiojo čiuožimo čempionate.  Primename, kad viena čempionato savanorių Elena pasidalino savo patirtimi, kaip tarp jos bei Ervino Kvitkausko, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidento Vytauto Jasučio ir apsaugos darbuotojų įvyko konfliktas.  Po jo savanorei buvo atimta akreditacija ir ji buvo išvyta iš arenos. Įvykyje dalyvavo ir policijos pareigūnai.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui sulaukus kritikos dėl viešų svarstymų atsisakyti Lietuvoje rusakalbių mokyklų, politikas teigia, kad kol kas konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu nėra. Anot ministro, dabartinę sistemą būtina tobulinti, kad šalyje gyvenantys rusakalbiai jaunuoliai lengviau prisitaikytų visuomenėje.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė kritikuoja švietimo ministro Gintauto Jakšto svarstymus, kad Lietuvoje reikėtų palaipsniui atsisakyti mokyklų, kuriose mokomoji kalba yra rusų. Anot politikės, ministras padarė klaidą ir turėtų atsiprašyti rusų tautinės bendrijos. „Pozicija yra vienareikšmiška, kad tai yra dalykas neapgalvotas. Ministras, manau, kaip ir daugelis, padarė klaidą, nepasirengęs, nepasiruošęs, neaišku, kodėl.

Marijampolės kolegijos prijungimas prie Mykolo Romerio universiteto (MRU) suteiks postūmį aukštajam mokslui šiame regione, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Labai sveikintina Marijampolės kolegijos ir MRU jungimosi iniciatyva, suteiksianti gerą postūmį aukštajam mokslui šiame regione.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį darbo vizitu lankysis Marijampolėje, kur aptars kolegijos pertvarką. Kaip informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), G. Jakštas vizito metu su švietimo bendruomene diskutuos apie Marijampolės kolegijos prisijungimą prie Mykolo Romerio universiteto, šio filialo viziją. Be to, apžiūrės rekonstruoti ruošiamą aukštosios mokyklos filialui skirtą pastatą centrinėje Marijampolės aikštėje.

Nors savaitė ir nauja, Lietuvoje bėdos tos pačios. Kodėl atrodo, kad Lietuvos žemės ūkyje jau pasiektas kritinis taškas? Kodėl rusiškų mokyklų uždarymo tema tokia jautri ir tą palaikantiems, ir tiems, kurie tokį sprendimą vadina diskriminacija? Galiausiai, kodėl agresorei šaliai ir vėl galėtume pritaikyti vaikišką, tačiau jai idealiai tinkantį posakį „kas ant kito sako, tas ant savęs pasisako?“ Aktualijų laida „TOP 3“ šį pirmadienio vakarą TV3 žiūrovus į visa tai pakvies pažvelgti nauju kampu.

 Tautinių mažumų klausimais dirbančios institucijos kritikuoja „skubotus“ švietimo ministro Gintauto Jakšto siūlymus palaipsniui atsisakyti rusų kalbos, kaip mokomosios kalbos, mokyklose. Anot jų, tokie sprendimai geresnės rusakalbių tautinių mažumų integracijos Lietuvoje neužtikrintų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui svarstant laipsniškai atsisakyti rusiškų mokyklų, dalis savivaldos atstovų abejoja, ar taip nebus pakenkta ukrainiečių karo pabėgėlių vaikams, mokslus pratęsusiems rusų mokyklose Lietuvoje. Tuo metu Vilniaus savivaldybė abejoja, ar rusiška terpė geriausiai atitinka nuo karo pabėgusių ukrainiečių šeimų interesus.

Seimo nariai skeptiškai vertina švietimo ministro Gintauto Jakšto svarstymus uždaryti rusakalbių mokyklas. Parlamentarų vertinimu, tokie siūlymai yra skuboti. „Mano supratimu, tas pasakymas yra labai skubotas, visiškai neapgalvotas, kiršinantis visuomenę ir vėl bandantis vieną tautinę mažumą paversti kaltais dėl visko, kas vyksta aplinkui.

Rusakalbių mokyklų likimu suabejojęs Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sprendimus žada artimiausiu metu. „Aš tikiuosi, kad per keletą savaičių turėsime pasiūlymą“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ komentavo G. Jakštas. Argumentuodamas savo iniciatyvą, ministras teigė, kad mokyklų, kurių mokomoji kalba yra rusų, išlaikymas kainuoja brangiai, o šių ugdymo įstaigų moksleiviai tampa labiau pažeidžiami propagandos iš Lietuvai nedraugiškos valstybės.

Pasirodžius žinioms, kad porai paauglių, besimokančių rusų tautinės mažumos Vilniaus Naujamiesčio mokykloje, dėl politinių pažiūrų apšaudžius bendraklasį pneumatiniu ginklu, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad tokios situacijos kyla dėl sudėtingos šios tautinės grupės integracijos Lietuvoje. Todėl politikas ieško teisinių būdų atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas į ministeriją pakvietė Lietuvos sporto šakų federacijų, žmonių su negalia ir kitų sporto skėtinių organizacijų atstovus pasitarti dėl galimų veiksmų siekiant užkirsti kelią Rusijos ir Baltarusijos sportininkams patekti į tarptautines sporto varžybas. „Dar kartą noriu padėkoti Lietuvos sporto bendruomenei už aiškią, tvirtą poziciją, palaikymą ir pagalbą Ukrainai nuo pat karo pradžios.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pirmadienį rengia pasitarimą dėl galimybių užkirsti kelią rusų ir baltarusių sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose. „Švietimo, mokslo ir sporto ministras į susitikimą kviečia Lietuvos sporto federacijų ir organizacijų atstovus pasitarti dėl esamų galimybių užkirsti kelią patekti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams į tarptautines sporto varžybas“, – BNS sakė Komunikacijos skyriaus vedėja Nomeda Barauskienė.

Darbo partijos svarstymai trauktis iš nacionalinio susitarimo dėl švietimo rodo atsakomybės vengimą, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. Jis neabejoja, kad kitąmet bus įvykdytas susitarime numatytas tikslas, jog vidutinė pedagogų alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako, kad vien tik brandos egzaminų vertinimas neparodo mokyklų ugdymo kokybės. „Jeigu matuosime tik brandos egzaminus ir galutinį tašką, tai tikrai neparodo ugdymo kokybės. Suprantame, kad yra mokyklos, atsirenkančios mokinius ir tai, kad finale galbūt pasiekia geresnius rezultatus, tai tikrai nerodo, kad kažkuri mokykla buvo geresnė“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė G. Jakštas.

Lietuvos penkiolikmečiai pagal matematines žinias užima 24 vietą, pagal skaitymo gebėjimus – 32, o gamtamokslines žinias – 29 vietą tarp 81 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalies, rodo naujausias tyrimas. Ministro Gintauto Jakšto vertinimu, tokie Lietuvos moksleivių rezultatai bendrame kontekste atrodo vidutiniškai.

Kačerginėje esančioje automobilių ir motociklų žiedinėje trasoje „Nemuno žiedas“ penktadienį apsilankęs švietimo, mokslo ir sporto ministras (ŠMSM) Gintautas Jakštas teigia, kad ši trasa turėtų būti atnaujinama etapais. Susitikime su Lietuvos automobilių sporto, Lietuvos motociklų sporto federacijomis ir Lietuvos techninio sporto federacijų asociacija buvo aptarta „Nemuno žiedo“ vystymo ir plėtojimo vizija ir artimiausi darbai.

Šiuo metu Lietuvoje gali būti skiriamos baudos už pedagogų garbės ir orumo pažeminimą nuo 50 iki 300 eurų. Tokią baudą gali paskirti arba policija, arba savivaldybės administracijos darbuotojas.  Į tai dėmesį atkreipė premjerės Ingridos Šimonytės patarėja švietimo klausimais Aistė Kairienė, ketvirtadienį dalyvavusi Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos surengtoje diskusijoje apie smurtą prieš mokytojųs iš mokinių arba jų tėvų.

Netrukus 3000 mokytojų atnaujins streiką ir jis bus didesnis nei prieš mėnesį. Pamokas nutrauks ir prie Seimo rinksis Andriaus Navicko vadovaujamai profsąjungai priklausantys pedagogai. Ministras Jakštas ragina mokytojus nestreikuoti, susitikęs su Navicku dar tikėjosi jį perkalbėti. Abi pusės nenusileidžia – ministras tikina, kad daugiau pinigų neturi iš kur ištraukti. Navickas aiškina, kad proveržį galima pasiekti tik streikais.

Įsipareigojimai kitais metais pedagogams kelti algas bus vykdomi atsižvelgiant į vidutinio užmokesčio augimą, jei reikės, bus peržiūrimas biudžetas, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.  Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio.

Vienai iš profsąjungų trečiadienį ketinant vėl pradėti streiką, Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas antradienį Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatys 2024 metų švietimo biudžeto projektą. Kaip pranešė ministerija, ministras pristatys ir tai, kas daroma gerinant pedagogų darbo sąlygas, kaip sprendžiamos mokytojų keliamos problemos. Į renginį kviečiami mokytojai, mokyklų vadovai, visi besidomintieji švietimu.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pirmadienį susitiks su pedagogų streiką šią savaitę ketinančia atnaujinti Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS). A. Navicko profsąjunga anksčiau teigė esanti pasiryžusi grįžti prie derybinių pozicijų, tartis dėl kompromisinių variantų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sako išsiuntęs kvietimą Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) susitikti iki streiko atnaujinimo kitą savaitę. „Mes išsiuntėme ir šią savaitę priminimą, kad laukiame, kada tik bus pasiruošę, galime kalbėtis, žino, kokios yra ribos.

Įsigaliojus griežtesnei praleistų pamokų pateisinimo tvarkai lankomumas pagerėjo maždaug penktadaliu ir tai yra vertybinis pokytis, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas. „Kai pradėjome taikyti lankomumo tvarką nacionaliniu mastu, atrodo, dar tik porą mėnesių, bet galime matyti, sakyčiau, vertybinius pokyčius, požiūrį į lankomumą. Statistika rodo, kad šių metų rugsėjį buvo praleista 23 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje pirmadienį bus pristatytas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos vertinimas ir jo rezultatai. Vertinimo rezultatus pristatys švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas ir Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas Gintaras Valinčius.   Kaip pranešė ministerija, vertinimą atliko tarptautiniai ekspertai.