gintaras varnas

Vilnius – Europos kultūros sostinė projektas „Baroko dialogai“ – speciali baroko menų – architektūros, muzikos, teatro, literatūros bei šokio programa, rengiama 2009 metų žiemos, pavasario, vasaros ir rudens sezonais Vilniaus baroko bažnyčiose, koplyčiose, Valdovų rūmuose, teatro salėse. Ja siekiama pristatyti ir interpretuoti Europos baroko meninį palikimą, kuris sukūrė Vilnių – vieną gražiausių Senojo Kontinento baroko kultūros centrų.

Uždarius Klaipėdos dramos teatrą rekonstrukcijai didžiausiame Vakarų Lietuvos mieste, vieninteliame šalies uostamiestyje neliko nė vienos teatro salės. Kada ši situacija pasikeis? Nematė pusės spektaklio Po vieno gastrolinio sostinės teatro spektaklio Klaipėdos koncertų salėje trys žiūrovai dienraščiui „Vakarų ekspresas“ išreiškė savo pasipiktinimą blogu matomumu šioje salėje. Du vyrai sėdėjo salės parteryje, 8 eilėje, vienas - balkone.

Režisieriaus Gintaro Varno ir jo jaunųjų aktorių teatras „Utopia“ dar kartą Lietuvos publikai primena savo credo „Neįmanoma paversti įmanoma!“ Savo šūkį jaunieji „utopistai“ drąsiai taria artėjant Didžioms metų šventėms: nuo gruodžio 27 ir 30 d. iki pat sezono pabaigos teatras „Utopia“ savo naujausią spektaklį „Dekalogas“ pradeda rodyti teatro žiūrovų kol kas neatrastoje vietoje – naujai atsivėrusiame, erdviame M. K. Čiurlionio Menų Mokyklos šokio teatre.

Vilnius – Europos kultūros sostinė projektas „Baroko dialogai“ – speciali baroko menų – architektūros, muzikos, teatro, literatūros bei šokio programa, rengiama 2009 metų žiemos, pavasario, vasaros ir rudens sezonais Vilniaus baroko bažnyčiose, koplyčiose, Valdovų rūmuose, teatro salėse. Ja siekiama pristatyti ir interpretuoti Europos baroko meninį palikimą, kuris sukūrė Vilnių – vieną gražiausių Senojo Kontinento baroko kultūros centrų.

Nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” projektas „Baroko dialogai“ siekia pristatyti ir interpretuoti Europos baroko meninį palikimą, kuris sukūrė Vilnių – vieną gražiausių senojo kontinento baroko kultūros centrų.

Klaipėdos dramos teatro pastato gelbėjimo darbai po truputį juda į priekį - UAB „Lietuvos paminklai“ paskelbė konkursą Klaipėdos dramos teatro pastato avarinės būklės likvidavimo ir pastato rekonstravimo techniniam projektui parengti. Konkursas turėtų įvykti šių metų rugsėjo 19 d. Jo nugalėtojai iki smulkmenų suplanuos, kaip ateityje atrodys ir veiks Klaipėdos dramos teatras.

Vilniaus teatrui „Lėlė“, kurį 1958 metais įkūrė Balys Lukošius, šį rudenį sueis lygiai penkiasdešimt metų. 1958 spalio 27 d. buvo suvaidintas pirmasis šio teatro spektaklis Salomėjos Nėries „Eglė žalčių karalienė“. B.Lukošiaus suburtų ir paruoštų Kultūros ir švietimo technikumo absolventų būrelis pirmąjį spektaklį parodė Užupyje, tuometinės vidurinės mokyklos (dabar - Užupio gimnazija) aktų salėje.

Birželio 4 d. susitarta dėl Gintaro Varno spektaklių „Tolima šalis” (pagal J.-L. Lagarce pjesę) ir „Švyturys”  (pagal Thimothee de Fombelle pjesę) rodymo festivalyje „Les Passages”, Nancy (Prancūzija). Toks susitarimas buvo pasiektas teatro režisieriaus  Gintaro Varno ir jo įkurto teatro „Utopia” vadovės Giedrės Kabašinskienės kelionės birželio 2-5 d.  į Prancūziją metu.

Kauno teatralai išsidalino tradicinius „Fortūnos“ prizus ir diplomus, o įpusėjusį sezoną pusiau juokais, pusiau rimtai vadina „Karu teatruose“. Kaip praneša LTV „Panorama“, komisijos sprendimu, „Fortūnos“ statulėlės šįmet atiteto aktorei Rūtai Staliliūnaitei, kompozitorei Zitai Bružaitei, šokio teatrui „Aura“, Lėlių teatro spektaklio „Žalias žalias obuoliukas“ kūrybinei grupei, Muzikinio teatro solistams Aušrai Cicėnaitei ir Raimondui Baranauskui, režisieriui Gintarui Varnui ir aktoriui Gyčiui...

Ekspertų komisija paskelbė labiausiai profesionaliame teatre pasižymėjusius 2007-2008 metų sezono kūrėjus, pretenduojančius į „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimus. Kaip informavo Kultūros ministerija, apdovanojimai bus įteikti 16 kategorijų. Ceremonijos metu taip pat bus įteikta „Padėkos“ premija už indėlį į Lietuvos teatro meno kultūrą.

Pakeista Nacionalinių kultūros ir meno premijų skyrimo tvarka. Sumažinus laureatų skaičių nuo 9-ių iki 6-ių, mažinamas ir komisijos narių skaičius. Kai kurie buvusios komisijos nariai teigia, kad taip ministras susidorojo su jam neįtikusiais menininkais. Jonas Jučas neigia kaltinimus, praneša LTV „Panorama“.Kam atiteks Nacionalinė kultūros ir meno premija – dabar apie 100 tūkst.

Tarp Lietuvoje viešėsiančių užsienio rašytojų – viena megažvaigdė ir daug smulkesnio kalibro literatūrinių planetų. Apie tai savaitraštyje “Veidas” pasakoja Renata Baltrušaitytė. Vilniaus knygų mugėje, kuri vasario 21–24 dienomis vyks parodų centre "Litexpo", užsienio rašytojų pakviesta dalyvauti mažiau nei įprastai – iš viso 13 autorių.

Kauno valstybinis dramos teatras skelbia naujausių lietuviškų pjesių atranką šiuolaikinės lietuviškos dramaturgijos panoramai, kuri rengiama kito teatrinio sezono pradžioje – rugsėjo mėnesį.Atrankoje kviečiami dalyvauti visi, rašantys teatrui – nuo labiausiai patyrusių iki dar tik pradedančių, nuo žinomiausių iki dar niekam negirdėtų autorių. Teatras laukia neribotos apimties, aktualių šiuolaikiniam žmogui pjesių.

Kauno dramos teatras naujus metus pradeda su ryškiausia sezono premjera – Dea Loher pjese „Ruzvelto aikštė“, kurią režisuoja Gintaras Varnas. Šiuolaikinės vokiečių dramaturgės Dea Loher vardas Lietuvos teatriniame gyvenime jau yra pažįstamas – pirmąkart ji buvo pristatyta Naujosios dramos akcijoje, kur buvo skaitytos dvi šios dramaturgės pjesės – „Klaros santykiai“ (2000) ir „Nekalti“ (2003). Gintarui Varnui „Ruzvelto aikštė“ yra jau trečioji jos pjesė, kurios imasi režisierius – 2005 metų pavas...

Prisipažinsiu, nors dainininkės Jurgos Šeduikytės išdidus ir orus gestas, į vietą pastatęs dvasios liumpeną, mane sužavėjo, bet pernelyg nenustebino. Būtent iš autentiškos ir savimi drįstančios būti Jurgos, kuriai svetimas muzikinis ir politinis kičas, šito ir galima buvo tikėtis.

Kultūros ministerijoje paskelbti šeši 2007 m. Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Laimėtojai gaus ir po 104 tūkst. Lt.Juos išrinko Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komitetas.

Kultūros ministras Jonas Jučas antradienį sudarė darbo grupę, turėsiančią ištirti situaciją šalies teatruose.Darbo grupei pavesta išanalizuoti esamą padėtį nacionaliniuose, valstybės ir savivaldybių teatruose, įvertinti šiuo metu galiojančius teisės aktus ir pateikti Kultūros ministerijai pasiūlymus.

Pastaruoju metu vis sunkiau atsikratyti įspūdžio, kad ES narė Lietuva tiesiog akyse provincialėja. Ne todėl, kad mums trūktų kūrybingumo ir ambicijų – nedaug pasaulyje yra panašaus dydžio šalių, kurios prilygtų Lietuvai dailės, akademinės muzikos, teatro, džiazo sferose. Problema slypi kitur. Provincijos efektą sukuria ne talentingų žmonių skaičius ar sukurtų kūrinių kiekis, o poreikiai ir prioritetai.

Paskui atsistatydinusią Kauno valstybinio dramos teatro vadovę Iną Pukelytę išeina ir šio teatro meno vadovas Gintaras Varnas, rašo „Kauno diena“.Prašyme atleisti iš darbo G.Varnas nurodo gruodžio 3 dieną, nes iki tol dar turi įsipareigojimų. Lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje jo spektaklis „Nusikaltimas ir bausmė“ bus vaidinamas Paryžiuje. Premjerą „Ruzvelto aikštė“ sausį Kauno scenoje jis ketina išleisti jau kaip kviestinis režisierius.

Pasitraukus Kauno dramos teatro vadovei pareigų nusprendė atsisakyti ir kolektyvo meno vadovas režisierius Gintaras Varnas, ketvirtadienį rašo "Lietuvos žinios.Vakar pavakare Kultūros ministras Jonas Jučas pasirašė įsakymą dėl Kauno valstybinio dramos teatro (KVDT) vadovės Inos Pukelytės atleidimo iš pareigų. Prašymą ministrui ji pateikė dar praėjusį penktadienį, tačiau ministerija tikėjosi, kad viena geriausių šalyje kultūros vadybininkių savo sprendimą trauktis atšauks.

Ketvirtą kartą rengiamos didžiausios teatrinės šventės – Vilniaus tarptautinio teatro festivalio SIRENOS - klubas visus „teatromanus“ kviečia į susitikimus su pasaulinio garso įžymybėmis naujose erdvėse. Šiemet diskutuoti, pasidalinti įspūdžiais ir.

Kai talentingi žmonės išeina Anapilin, jų buvimą tęsia prisiminimai. Artimiausių žmonių ir kolegų prisiminimai apie neseniai mirusią rašytoją ir dalininkę Jurgą Ivanauskaitę sutilpo vienoje Lietuvos televizijos antrojo kanalo laidoje „Jurga“. Laida bus rodoma sekmadienį, kovo 18 dieną 20 valandą 20 minučių. Šiandien, praėjus mėnesiui po kūrėjos mirties, gerai J. Ivanauskaitę pažinę žmonės jau gali be ašarų kalbėti apie ją.

Klaipėdos dramos teatras vasario 1-ąją uždaromas rekonstrukcijai, kuri gali trukti net keletą metų. Sprendimą dėl rekonstrukcijos priėmė Kultūros ministerija, įvertinusi tyrimų išvadas, skelbiančias, kad teatro pastatas yra avarinės būklės, rašo uostamiesčio dienraštis "Vakarų ekspresas". Pasak Klaipėdos dramos teatro vadovo Gedimino Pranckūno, rekonstrukcija gali trukti 4-5 metus. "Tai priklausys nuo to, koks bus darbų finansavimas.

Kauno valstybinis muzikinis teatrasLaisvės al. 91www.muzikinisteatras.lt2008-01-04 d., 11:00:00 val. - Johann Strauss. Šikšnosparnis (Die Fledermaus) . 3 veiksmų operetė. Režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Janina Malinauskaitė.Trukmė 3.20 val.Bilietu kainos: Bilietai parduoti2008-01-04 d., 18:00:00 val. - Johann Strauss. Šikšnosparnis (Die Fledermaus) . 3 veiksmų operetė. Režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, dailininkė Janina Malinauskaitė.

Pirmadienį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Tarptautinės teatro dienos proga vyko „Auksinių scenos kryžių“ įteikimo ceremonija. „Auksinius scenos kryžius“ kartu su piniginėmis premijomis skiria Lietuvos kultūros ministerija labiausiai per metus nusipelniusiems teatro kūrėjams. Nominantus (http://www.teatras.lt/news.php?strid=1022&id=21904) ir laureatus renka 12 narių ekspertų komisija. Iškilmingą apdovanojimų įteikimo ceremoniją LNDT režisavo Vytautas Grigolis.

Gegužės 20 dieną Kauno valstybinis dramos teatras pradėjo gastroles Vilniuje. Nacionaliniame dramos teatre ir buvusioje „Tiesos“ spaustuvėje bus parodyti net penki per pastaruosius metus režisierių Gintaro Varno ir Valiaus Tertelio sukurti naujausi spektakliai. Vilniečiai turės progos pamatyti teatro meno vadovo Gintaro Varno darbus, pelniusius beveik visus pagrindinius metų scenos meno apdovanojimus Lietuvoje.

Penktadienį visą pusdienį “Barbacane” vyko teoriniai pašnekesiai apie “Sirenų” dalyvius ir jų produkciją. Savo kūrybą bei menines koncepcijas pristatė į “Sirenų” programą įtrauktų lietuviškų spektaklių režisieriai, o po to vykusios teorinės diskusijos tema – “Naujojo Rytų Europos teatro režisieriai: iš opozicijos į lyderius?”“Omni Laiko” skaitytojams pateikiame “Sirenų” režisierių minčių. Lietuviškos “Sirenos” Pirmasis pašnekesys buvo skirtas lietuviškos programos režisieriams.

Ar daug dar liko Lietuvoje gyventojų, kuriems į duris “pasibeldžia” Fiodoro Dostojevskio Raskolnikovas, o ne TV reklamuojami XXI a. žmogžudžiai? Šiandien atrodo, kad visi su malonumu laukia naujųjų raskolnikovų. O tokioje aplinkoje Kauno valstybinio akademinio dramos teatro premjera - F. Dostojevskio “Nusikaltimas ir bausmė”, kurią režisavo Gintaras Varnas, atrodo kaip paskutinis mohikanas. Kartais net baisu, kad šustauskų gimtinėje toks kūrinys gali būti numarintas dar jam neprasidėjus.

Tarptautinę teatro dieną šįmet šventė visi Lietuvos teatrai, naujojo kultūros ministerijos apdovanojimo “Auksinio scenos kryžiaus” teikimas vyko Vilniaus Rotušėje. Atgavus Nepriklausomybę, šalia ilgametes tradicijas turinčių audringų teatro dienų švenčių atskiruose teatruose, 1994 m. buvo įsteigtas “Kristoforo” prizas, kuris pirmą kartą oficialiai buvo teikiamas Lietuvos operos ir baleto teatre. Pirmąją šventę, kaip, beje, ir šiųmetę, apipavidalino Jūratė Paulėkaitė.

Iškilmingai ir kartu džiugiai švęsti nemokame. Ceremonijos baigiasi tarnybiniais padėkos raštais. Tostai - jubiliato žmonos pamaigymu. Jei bandai juokauti, išeis kareiviškai. Visos žodžių žaismės susieina į viena. Pasisveikinimas - pavydžiu suknelės nužiūrėjimu. Kito(-s) pergalė visada dvelks korupcija ir sanguliavimu. Scena - šieno kvapu ir atsainiu nusispjovimu į viską. “Atsibodo man tas kaimas”, - kažkaip panašiai iš kažkurios Teatro dienos išeidamas pasakė Gintaras Varnas.

Kaip kažkada prancūzai klestėjo lietuvių teatro žemėje, taip dabar vis sparčiau vokiečių dramaturgija integruojasi į lietuvių sąmonę. Pirmiausia tai susiję su pačiu šiuo metu smarkiai išsiskiriančiu vokiečių teatru bendrame pasaulio kontekste.

Šį mėnesį režisierius Jonas Vaitkus - publikos dėmesio centre. Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia į jo spektaklio - Gustave’o Flaubert’o “Madam Bovari” - premjerą. Šią savaitę Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyks jo režisuotos Broniaus Kutavičiaus operos “Ugnis ir tikėjimas” teatrinė premjera, o netrukus Vilniuje rengiama ir J. Vaitkaus statyto naujausio Lietuvos kino studijos vaidybinio filmo “Vienui vieni (Daumantas)” oficiali premjera.

Šiame sezone Kauno valstybinio akademinio dramos teatro (KVADT) repertuarą papildys keturi nauji pastatymai pagal didžiąją pasaulio klasiką, žymių ir pradedančių režisierių darbai, teatro trupės senbuvių sumanymai bei ką tik baigusių studijas aktorių bei režisierių darbai. Praėjusių metų pabaigoje teatras buvo "purtomas" plataus atgarsio sulaukusių nesutarimų tarp buvusio vadovo Vidmanto Bartulio ir trupės.

Koks saulės spindulys be tamsaus šešėlio? Kokia melodija be pauzės? Kokia medaus statinė be deguto šaukšto? Tad pirmąjį "deguto šaukštą" skiriu ką tik nušurmuliavusiai Dainų šventei, karaliaus Mindaugo karūnavimo iškilmėms ir su visu tuo susijusiems sostinės įvykiams. Pavadinčiau jį "Teatrališkasis gambitas sostinėje". Išties Vilniaus centras pavirto didžiule šachmatų lenta.

Vis dažniau repertuaro eilutėje, skirtoje režisieriui, atsiranda aktoriaus pavardė. Jau pripratome, kad režisuoja Algis Latėnas, Viktoras Šinkariukas, Valentinas Masalskis, Aidas Giniotis, monospektaklius kuria ir su jais per pasaulio scenas keliauja Birutė Marcinkevičiūtė. Kiek anksčiau režisūrą yra išbandę Vladas Bagdonas, Kostas Smoriginas, Remigijus Vilkaitis. Pastaraisiais sezonais režisuoja Nijolė Mirončikaitė, Saulius Mykolaitis, į režisūrą drąsiai įžengė Sigitas Račkys.

Vokietis Tankredas Dorstas, parašęs daug šiandien jau išgarsėjusių pjesių, apdovanotas prestižiškiausiomis pasaulinėmis dramaturgijos premijomis, nuo 1992 iki 2002 metų kartu su žmona Ursula Ehler ir Manfredu Beilharzu vadovavęs garsiam naujosios dramaturgijos festivaliui “Bonos bienalė”, galų gale priartėjo prie lietuvių žiūrovų - Naujosios dramos akcijoje parodytas jo pjesės “Merlinas” eskizas.

Menų spaustuvė pristato spektaklį “Merlinas, arba Nusiaubta šalis” - tai pirmasis Tarpdisciplininio projekto “Pravda” spektaklio eskizas, sukurtas kartu su Naujosios dramos akcija ir Goethe institutu. Projektas “Pravda” yra pirmasis Menų spaustuvės tęstinis tarptautinis tarpdisciplininis projektas, kurį numatoma rengti keletą metų. Visi šio projekto renginiai vyks arba bus pristatomi įvairiose buvusios laikraščio “Tiesa” spaustuvės patalpose ją pertvarkant.

Tarptautinis teatro festivalis “Naujosios dramos akcija” ketvirtadienį (05.22) kviečia į susitikimą su vienu garbingiausių festivalio svečių - vokiečių rašytoju, režisieriumi ir vertėju Tankredu Dorstu. Pokalbis su šiuolaikinio vokiečių teatro ideologu vadinamu dramaturgu įvyks Jaunimo teatro fojė, 12 valandą.

Per keletą metų Vilniaus publikai pristatęs būrį originaliausių šiuolaikinių Europos dramaturgų ir teatrų, stengęsis atskleisti aktualų teatro santykį su dabartimi, tarptautinis teatro festivalis “Naujosios dramos akcija”, kuris vyks gegužės 16-24 dieną, šiais metais gręžiasi “Atgal į ateitį“. Jo tikslas - išsiaiškinti, ką naujojo teatro ir dramaturgijos dabarčiai reiškia tradicija - praeitis? Kokią atmintį turės ateitis? Atsakyti į šiuos klausimus tikimasi, pasirinkus naujausias pjeses ir spe...

Šiaulių dramos teatro premjerinį spektaklį - režisieriaus Vytauto V. Landsbergio dviejų dalių spektaklį "Daktaras ir Mangaryta" Jono Basanavičiaus surinktų pasakų motyvais savaitgalį žiūrėjo ir režisieriaus buvusi klasės draugė Laima Paksienė. Prezidento žmona "Šiaulių krašto" korespondentei sakė į Šiaulius atvykusi ne kaip oficialus asmuo - pirmoji šalies dama, bet kaip režisieriaus Vytauto V. Landsbergio bičiulė.

Vakar (02.05) Vilniuje rodytas Kauno dramos teatro spektaklis “Portija Koglen” - turbūt pirmasis Gintaro Varno kūrinys, kur taip ryškiai atskirti du pasauliai: realusis-buitiškasis ir dvasinis-irealus. Tas matyti nuo pradžios iki pabaigos, tuo užminuotas visas spektaklio laukas, taip “paskirstyta” ir scenografija. O tikro meistro ranka žiūrovus nuo veiksmo atskiria kobalto spalvos Belmonto upe, kuri sugeria ne vien Portijos dvasines glamones, bet ir žiūrovų žvilgsnius.

Tai ne apie kortas, kaip galima pamanyti, tačiau tam tikrą ryšį su jomis turi. Šią savaitę Kultūros ministerija padalijo pinigus festivaliams, projektams ir kūrybos žmonėms pagal jų pateiktas atskleistas kortas. Šiame pokeryje, beje, viena detalė netikėta: kortos buvo iš tiesų atskleistos, - įvardyti ne vien stipendijas gavusieji, bet ir tai, už ką jie gaus. T.y. už kokius projektus, praturtinsiančius mūsų akiratį. O tai jau nauja.

Vasario 5 ir 6 dieną Nacionaliniame dramos teatre vilniečiai turės unikalią galimybę pamatyti paskutinį vieno įdomiausių Lietuvos režisierių Gintaro Varno spektaklį “Portija Koglen”, pastatytą Kauno dramos teatre.