gintaras kacevičius

Didžiojoje dalyje šalies savivaldybių vyksta pokyčiai: čia steigiami nauji dariniai – sveikatos centrai. Vis tik kol ministras Arūnas Dulkys piešia šviesią ateitį ir pagerėjusį kelią pacientams sveikatos sistemoje, ne visi supranta šios reformos prasmę. Merai pažymi, kad juo labiau rajonuose trūkstant gydytojų jokios reformos nepadės. Daug kritikos strėlių sulaukusi sveikatos įstaigų tinklo reformos dalis įgauna pagreitį.

Atvykote su siuntimu pas privačios įstaigos gydytoją dėl valstybės apmokamų paslaugų, o jis dar paprašo susimokėti papildomai? Sveikatos politikai ir valstybinės institucijos teigia, esą privačios gydymo įstaigos dalį priemokų ima neteisėtai, ir siekia tvarką pakeisti. Privatininkai gi atkerta, kad taip neva dar kartą bandoma populistiniais šūkiais prisidengti nuo tikrųjų sveikatos sistemos piktžaizdžių.

Gyventojams piktinantis, kad už valstybės apmokamą sveikatos paslaugą kitą kartą tenka mokėti ir iš savo kišenės, politikai brandina drastišką planą – dar griežčiau reguliuoti tuos, kurie neteisėtai ima priemokas. Kritikai atkerta, kad tai grėstų kolapsu valstybiniame sektoriuje. Kiti gi apskritai siūlo kalbėti apie naujus sveikatos draudimo modelius. Įstatymai numato, kad draustiems gyventojams gydymas valstybinėse įstaigose Lietuvoje nemokamas.

Klaipėdos „Jūrininkų ligoninę“ purto ilgų eilių pas gydytojus skandalas. Dar antradienį 900 žmonių lauke laukė gyvoje eilėje, kol ligoninė juos įrašys į talonėlių pas kardiologą eilę. Sveikatos apsaugos ministras Dulkys mano, kad ši skandalinga situacija yra visiškas „nonsensas“. O Valstybinė ligonių kasa priduria, kad dalis šalies ligoninių ir poliklinikų vis dar neatsigauna nuo pandemijos, tad suteikia tik du trečdalius konsultacijų.

Skundams dėl eilių ir apsunkinto patekimo pas gydytojus, atrodytų, galo nematyti. Ypač akis bado tai, kad atvėrus piniginę tokios neprieinamos sveikatos paslaugos tampa ranka pasiekiamos. Atsakingos institucijos savo ruožtu aiškina, kad vieno kaltininko čia nerasi, tačiau neslepia – situacija netoleruotina.  Įstatymai numato, kad skubiu atveju patekti į sveikatos priežiūros įstaigą pacientas turi nedelsiant. Jei pagalba nėra skubi, pas šeimos gydytoją – per savaitę.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas drauge su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) kviečia Lietuvos vyrus susirūpinti savo sveikata ir aktyviau dalyvauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamoje prostatos vėžio prevencinėje programoje. Ankstyvoje stadijoje diagnozuoti onkologiniai susirgimai daug lengviau pagydomi, o neretai vienas vizitas pas gydytoją žmogui gali padovanoti antrą gyvenimą.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gintaras Kacevičius pripažįsta, kad vaistų kompensavimo procedūrose esama sisteminių klaidų ir žada jas taisyti. Taip jis kalbėjo po šią savaitę vykusio susitikimo su Sveikatos apsaugos ministerijos ir Medikų sąjūdžio atstovais dėl vaisto ranolazino išrašymo tvarkos.

Milžiniškas sąskaitas už elektrą gavę ligoninių vadovai liko šokiruoti. Šalies gydymo įstaigos suskubo išjungti šviesas, planuoja nebeteikti ir kai kurių paslaugų, mat nežino, kaip sumokėti elektros sąskaitas. Kai kur nuo pernai jos padidėjo net keliais šimtais procentų. Išsigando ir pacientai: ar nebus taip, kaip per pandemiją, kai ligoninės buvo uždarytos ir nebeteikiamos tam tikros paslaugos. O Sveikatos apsaugos ministerija ramina – įstaigoms bus skirtas papildomas finansavimas.

Visai netrukus į Rokiškio psichiatrijos ligoninę turėtų būti atvežami migrantai, kurie čia dėl koronaviruso bus izoliuojami. Valstybinė ligonių kasa nusprendė šią paslaugą įrašyti po paslaugos, kuria suteikiamas ilgalaikis psichikos ligų gydymas, kodu. Psichikos sveikatos specialistai jau skambina pavojaus varpais ir sako, kad tokie dokumentai ne tik dar labiau stigmatizuoja psichikos sveikatos sampratą, bet ir gali tapti motyvu kurti prieš Lietuvą nukreiptas istorijas.

Nesulaukiami priedai COVID-19 infekcijos židiniuose dirbantiems medicinos darbuotojams, ne visose įstaigose, kiek žadėta, keliami atlyginimai – šie Seimo sveikatos reikalų komitete svarstyti klausimai įplieskė daug emocingų diskusijų. Kol Lietuvos gydytojų sąjunga kaltino įstaigų vadovus, kad lėšos darbo užmokesčiui kelti nepanaudojamos pagal paskirtį, šie atkerta, kad keliami tikslai yra sunkiai įgyvendinami. Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovas prof.

Viešoji įstaiga „Paliatyvios pagalbos ir šeimos sveikatos centras“, kuris yra vienas iš dviejų juridinių asmenų, susijusių su koronaviruso židiniu tapusiu Klaipėdos hospisu, turi licenciją, išduotą pagal higienos pasą, BNS informavo Akreditavimo tarnyba.

Lietuvai perkopus 200 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, epidemiologai atkreipia dėmesį, kad daugiau nei pusė užsikrėtusiųjų – gana jauni žmonės. Medikai gyventojus ragina griežtai paisyti karantino, o savo veidą viešumoje dengti, jei ne medicinine kauke, tai bent šaliku ar skarele. „Didžioji dalis susirgusiųjų – virš 50 proc. – yra jauni asmenys nuo 20 iki 40 metų. Kiekvienas susirgęs asmuo turi nemažą skaičių kontaktinių asmenų.

Kaip reaguotumėte, jei atėję į valstybinę gydymo įstaigą atlikti tam tikrų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamų procedūrų ar tyrimų dar būtumėte paprašyti susimokėti papildomai? Nors specialistai aiškina, kada tokios situacijos įmanomos, vis dėlto daugeliu atveju taip besielgdamos įstaigos piktnaudžiauja.

Skiepai nuo meningokoko infekcijos anksčiau ar vėliau atsiras privalomųjų sąraše, taigi, bus finansuojami valstybės, sako naujasis sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Juras Požela, bet teigia negalintis nurodyti konkretus laiko. „Pagal teisės aktus, visų pirma turi būti įtraukiama į rekomenduojamų vakcinų sąrašą, tai bus padaryta, ir ateityje, mano manymu, meningokokinė vakcina tikrai atsiras tarp privalomų skiepų.

Skiepai nuo meningokoko infekcijos per metus papildomai kainuotų apie 8 mln. eurų, kai šiuo metu iš viso vakcinavimo programai numatyta 8,7 mln. eurų, Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje trečiadienį sakė Valstybinės ligonių kasos laikinasis vadovas Gintaras Kacevičius. „Jei būtų nutarta kompensuoti skiepų nuo meningokoko vakcinas, o jų yra dviejų rūšių – nuo A ir C grupės bei nuo B grupės, ir skiepyti abejomis reikėtų per metus apie 30 tūkst. vaikų, tai sudaro apie 8 mln eurų per metus.