ginkluotė

Lietuvos kariuomenė perka lazerinę šaulių mokymo sistemą. Kariuomenės Mokymo ir doktrinų valdybos vadas brigados generolas Alvydas Šiuparis ir Prancūzijos kompanijos „RUAG Defence France SAS“ generalinis direktorius Francois Traxelis šią savaitę pasirašė sutartį dėl tokios mokymo sistemos įsigijimo, pranešė kariuomenė. Sutartyje numatyta iki 2024 metų pabaigos aprūpinti Lietuvos kariuomenės vienetus moderniais skyriaus lygmens lazeriniais šaulių treniruokliais.

Norvegija penktadienį paskelbė šiemet skirsianti papildomus 3 mlrd. kronų (308 mln. eurų) savo karinėms pajėgoms šiaurėje prie Rusijos sienos pastiprinti. „Nors Rusijos ataka prieš Norvegiją mažai tikėtina, privalome suprasti, kad rytuose turime vis pavojingesnę ir mažiau prognozuojamą kaimynę“, – spaudos konferencijoje sakė norvegų gynybos ministras Oddas Rogeris Enoksenas, turėdamas galvoje Rusijos įsiveržimą į Ukrainą.

Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška antradienį su Prancūzijos gynybos ministre Florence Parly (Florans Parli) aptarė galimą prancūziškos ginkluotės įsigijimą ir šios šalies pajėgumų dislokavimą Lietuvoje.   „Prancūzijoje yra itin gerai išvystyta gynybos pramonė, todėl siekiame įstoti į tam tikras ginkluotės vystymo ir gamybos programas bei įsigyti moderniausias sistemas“, – ministerijos pranešime cituojamas V. Semeška.

Rusija šeštadienį perspėjo, kad jos pajėgos gali smogti Vakarų šalių ginkluotės tiekimui Ukrainai, kur tęsiasi vasario pabaigoje pradėta Maskvos pajėgų invazija. „Perspėjome Jungtines Valstijas, kad organizuotas ginkluotės pumpavimas iš virtinės šalių yra ne vien pavojingas žingsnis – tai žingsnis, darantis šias kolonas teisėtais taikiniais“, – valstybinei televizijai sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Šią savaitę sulaikyti ginkluotės gamyklą Kauno rajone fotografavę du asmenys, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis trečiadienį informavo BNS, kad asmenys įtariami neteisėtu specialios technikos įrengimu ar panaudojimu rinkti informacijai. Asmenys sulaikyti pirmadienį. Jiems gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Kauno rajone yra įsikūrusi Giraitės ginkluotės gamykla.

Minskas planuoja artimiausiu metu įsigyti iš Rusijos įvairios modernios ginkluotės, įskaitant naikintuvus, sraigtasparnius ir raketų sistemas, antradienį pranešė autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. Ši žinia nuskambėjo tvyrant nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos invazijos į Ukrainą, Maskvai prie šios šalies sienų sutelkus apie 150 tūkst. karių, iš kurių dešimtys tūkstančių buvo pasiųsti į Kremliaus sąjungininkę Baltarusiją.

Reikia kalbėti apie Ukrainos rėmimą ginkluote, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, grįžęs iš vizito Jungtinėse Valstijose. „Kalbėjome, žinoma, apie tai, ar reikėtų, pavyzdžiui, teikti Ukrainai paramą ginkluote. Vis dėlto aš manau, kad reikėtų. Nereikia kalbėti, kad užteks tik diplomatinių įrankių – visada norisi, bet savo veiksmus mes turime stiprinti“, – LRT penktadienio vakarą transliuotame interviu sakė ministras.

Afganistaną užgrobęs Talibanas apsiginklavo moderniais vakarietiškais ginklais, vertais milijardų dolerių. Jiems atiteko ir amerikietiški visureigiai, ir net sraigtasparniai „Black Hawk“, kurių keturis vienetus Lietuva dabar perka už beveik 200 mln. eurų. Per du dešimtmečius Vašingtonas į Afganistano apginklavimą investavo tiek, kiek Lietuvai užtektų bene 70 metų finansuoti savo gynybą. Pasak Afganistane tarnavusių mūsų karių – visa ši ginkluotė atiteko kovotojams, kuriais negalima pasitikėti.

Jungtinė Karalystė ketina 40 proc. padidinti savo branduolinį arsenalą, sakoma šalies gynybos ir užsienio politikos apžvalgoje. Planai nuo 180 iki 260 padidinti iš povandeninių laivų paleidžiamų balistinių raketų „Trident“ branduolinių galvučių skaičių rodo, kad tris dešimtmečius vykdytas laipsniškas nusiginklavimas stabdomas. „Pagrindinis mūsų branduolinio potencialo tikslas – palaikyti taiką ir atgrasyti agresiją.

Jungtinės Valstijos trečiadienį penkeriems metams pratęsė naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį su Rusija, pranešė valstybės sekretorius Antony Blinkenas. „Prezidentas [Joe] Bidenas pažadėjo išlaikyti Amerikos žmones apsaugotus nuo branduolinių grėsmių, atkuriant JAV lyderystę ginklų kontrolės ir neplatinimo srityje“, – sakoma A. Blinkeno pranešime.

Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė dovanos –  ginkluotės, karinės aprangos ir archyvinių dokumentų kolekcijos. Dešimtmečius kauptą kolekciją muziejui dovanojo Jungtinėse Valstijose (JAV) gyvenantis lietuvių kilmės išeivis Henry'is Lazarus Gaidis. Ją sudaro keli tūkstančiai muziejinių vertybių, daugiausia ginklai: pistoletai, šautuvai, kardai, durtuvai ir durklai, kiti karinės amunicijos pavyzdžiai.

Nepaisant Jungtinių Tautų raginimų, Kalnų Karabache vis labiau liepsnoja kruvinas karinis konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano. Mūšiuose, kurie verda visame fronte naudojama sunkioji artilerija, dronai ir net aviacija. Į augantį konfliktą vis ryškiau įsitraukia ir Azerbaidžano sąjungininkė Turkija, kuri pareiškė ginsianti azerbaidžaniečius ir prie derybų stalo, ir mūšio lauke. Armėnija sako, kad derėtis su savo priešais net neketina.

Lietuvos karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną pasiekė iš Norvegijos įsigytos vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos NASAMS, penktadienį pranešė kariuomenė. „Su šių sistemų atėjimu sustiprėjo Lietuvos oro erdvės gynyba, toliau yra stiprinamas atgrasymas.

Pusė tūkstančio karių. Pusšimtis sunkiosios karinės technikos. Tokios galingos JAV kariuomenės pajėgos net devynis mėnesius lankėsi Lietuvoje. Visgi viešnagė baigiasi ir amerikiečiai jau pakuojasi lagaminus. Beveik metus čia gyvenę ir treniravęsi kariai neslepia, kad nors ir pasiilgo savo artimųjų, iš Lietuvos išsiveš šilčiausius prisiminimus. O bataliono vadas net planuoja čia sugrįžti turistinei kelionei. Iš Teksaso prieš devynis mėnesius į Lietuvą atvykęs Johnas pakuojasi lagaminus.

Kaliningradas, kurį lietuviai iki šiol vadina Karaliaučiumi, jau daugybę metų kelia grėsmę Lietuvos saugumui. Ir jausmas, kad gyvename greta parako statinės – tik didėja. Šiame militarizuotame Rusijos anklave yra ne tik branduolinį ginklą galinčių nešti raketų, ten atsiranda ir paprastesnių, bet Lietuvai daug didesnį pavojų keliančių ginklų – tankų ir greitojo reagavimo motorizuotų pulkų. Tai, pasak ekspertų, verčia pasitempti ir suprasti, kad tie ginklai skirti kovoti būtent su mumis.

Vasario 16-ąją švenčiamą Valstybės atkūrimo dieną Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos (LSPŽGB) VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos lankytojai paminėjo anksčiau ir sulaukė gausaus svečių būrio. Be senų gerų draugų – Šeškinės senjorų dienos centro „Atgaiva“ narių – svečiavosi ir Lietuvos kariuomenės atstovai. Kariškiai atvyko ne tuščiomis – atsivežė naujausios, moderniausios ginkluotės pavyzdžių.  Kai kuriems renginio dalyviams kariuomenė – ne svetima tema.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pagrasino uždaryti dvi strategiškai svarbias karines bazes, kuriomis naudojasi Jungtinės Valstijos, Vašingtonui perspėjus, kad rusišką ginkluotę perkančiai Ankarai gali būti paskelbta sankcijų. „Prireikus galime uždaryti Indžirliką ir galime uždaryti Kiuredžiką“, – provyriausybinės televizijos „A Haber“ eteryje kalbėjo R. T. Erdoganas. Abi bazės yra Turkijos pietvakarių pakrantėje, netoli sienos su Sirija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad jo šalis tobulins savo pažangią ginklų sistemą po anksčiau šiais metais nugriaudėjusio sprogimo viename bandymų poligone, pareikalavusio septynių žmonių gyvybių. Kremliuje surengtoje ceremonijoje, per kurią V. Putinas dalijo valstybinius apdovanojimus per nelaimingą atsitikimą žuvusių mokslininkų našlėms, jis taip pat teigė, kad jų sutuoktiniai nežuvo veltui.

Lietuvos teritorijoje – dar nematyti amerikiečių karinės technikos pajėgumai. Į Pabradę geležinkeliu atbildėjo rekordinis skaičius legendinių tankų „Abrams“ bei dešimtys kitos sunkiosios ginkluotės vienetų. Svečius iš už Atlanto pasitiko ne tik mūsų šalies kariai, bet ir trispalvę mosavę Pabradės gyventojai. Dienai brėkštant horizonte pasirodo neįprasta vilkstinė. Link Pabradės geležinkelio stoties atrieda amerikiečių sunkioji karinė technika. Ir šį kart jos kiekis tiesiog rekordinis.

Rusija ruošiasi plataus masto karui su didžiosiomis valstybėmis – pati savaime ši informacija nėra naujiena jau ne vienerius metus, tačiau atsiranda faktų, kurie patvirtina šią teoriją. Vienas iš tokių yra naujos kartos naikintuvų gamyba, „National Interest“ rašo gynybos analitikas Charlie Gao. Pagrindinė mintis, kurią dėsto Charlie Gao: Rusija investuoja lėšas ir ruošiasi konfliktui tarp didžiųjų galios valstybių.

Rusijos ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės specialistai atliks žvalgomąjį skrydį virš Lietuvos, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Skrydis rusų karinių oro pajėgų orlaiviu An-30B, aprūpintu specialia skaitmenine įranga, vyks pagal tarptautinę Atviros oro erdvės sutartį.

Didžiausios šiuo metu Lietuvai ir Europai kylančios grėsmės, anot kandidato į prezidentus Naglio Puteikio, yra JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdoma politika bei karas Sirijoje, didinantis imigracijos į Europą bangą. Nepaisant to, kandidatas kategoriškai pasisako prieš idėją didinti Lietuvos išlaidas gynybai. Rytų Europos studijų centras penktadienį surengė diskusiją su N. Puteikiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

 Artėjant atkurtos Lietuvos kariuomenės 100-mečiui Krašto apsaugos ministerija pristato naują vaizdo klipą „Mes – Lietuvos kariuomenė!“. 2 min. trukmės vaizdo klipas dinamiškai apžvelgia šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės pajėgas ir jų vykdomas užduotis. Vaizdo klipą, bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos kariuomene, sukūrė VšĮ „Pilietinė medija“, režisierius Andrius Lygnugaris.

Trečiadienį Švenčionių rajone, Pabradės poligone, prasideda tris dienas truksianti tarptautinė ginkluotės paroda „Live Firing Show 2018“. Parodą rengia Gynybos paramos fondas ir Lietuvos šaulių sąjunga. Joje pirmą kartą bus sudarytos realios galimybės išbandyti įvairią ginkluotę ir karinius įrengimus atviroje lauko aplinkoje, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Visi varomi ratai, 2,5 metrų aukščio, klimato kontrolė, duobes amortizuojančios, šildomos kėdės ir... milijoninė kaina. Kalbame ne apie prabangų turčių automobilį su visais patogumais, o naujuosius mūsų kariuomenės šarvuočius Boxer, mūsuose pavadintus „Vilkais“. Šią savaitę pirmą kartą jie išvažiavo į mūsų poligonus. Instruktoriai iš Vokietijos moko mūsiškius visų „Vilkų“ vairavimo ypatumų.

JAV prezidento Donaldo Trumpo pažadas vesti kalbas dėl ginklų kontrolės su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dabartiniu nesantaikos laiku gali tapti mažėjančios įtampos ženklu. O šis Vašingtoną ir Maskvą gali nuvesti net ir prie naujų susitarimų, rašo washingtonpost.com. Per pastarąsias 6 savaites Vašingtonas ir Maskva nuolat spekuliavo branduolinių ginklų planais. Daugeliui tai priminė praėjusius laikus, kuomet dvi supergalios lenktyniavo, kuri greičiau sukurs mirtiniausią ginklą.

Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalione tarnaujantys šauktiniai ruošiami dirbti su artimojo nuotolio oro gynybos sistema GROM, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pirmas žingsnis – suburtas naujas GROM būrys iš bataliono profesinės karo tarnybos (PKT) ir 12 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos (NPPKT) karių, kurie yra ruošiami darbui su nauja oro gynybos sistema. Kariams kursus veda KOP Mokymo centro instruktoriai.

Maskva šeštadienį pasmerkė Vašingtono sprendimą aprūpinti Kijevą „sustiprintais ginamaisiais pajėgumais“ ir pareiškė, kad šis žingsnis gali pastūmėti į „naują kraujo liejimą“ karo krečiamoje Rytų Ukrainoje. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojo Sergejaus Riabkovo griežto tono pareiškime Jungtinės Valstijos kaltinamos „peržengusios ribą“ ir kurstančios konfliktą Rytų Ukrainoje. „Tam tikra prasme JAV peržengė ribą, paskelbusios apie ketinimus perduoti Ukrainai letalinės ginkluotės.

JAV penktadienį pranešė, kad tieks Ukrainai „sustiprintus ginamuosius pajėgumus“; tikėtina, kad šis žingsnis gali pakurstyti Rytų Ukrainoje jau trejus metus vykstantį, daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių nusinešusį konfliktą tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų Valstybės departamentas, atsakingas už ginkluotės pardavimų užsieniui priežiūrą, nesutiko patvirtinti, kad Ukrainai bus pasiųsta prieštankinių raketų arba kitokių letalinių ginklų.

Lietuva planuoja perduoti Ukrainai daugiau kaip 7 tūkst. „Kalašnikovo“ automatų, šovinių bei kitos ginkluotės, tarp jų ir prieštankinės. Perduodamos ginkluotės vertė šiuo metu siekia 1,93 mln. eurų, juos įsigydama Lietuva buvo išleidusi per 3 mln. eurų, nurodoma Vyriausybės nutarimo projekte. Didžiąją dalį iš daugiau kaip 7 tūkst. vienetų ginklų sudaro Lietuvos nebenaudojami „Kalašnikovo“ automatai, beveik 2 mln. vienetų šovinių.

Rusija ketvirtadienį išbandė savo strateginę branduolinę „triadą“ ir paleido balistinių bei sparnuotųjų raketų iš sausumos, oro ir jūros, pranešė Gynybos ministerija. Iš Plesetsko poligono šalies šiaurės vakaruose buvo paleista tarpžemyninė balistinė raketa „Topol“, o jos mokomoji galvutė smogė numatytam taikiniui Kuros poligone Kamčiatkos pusiasalyje.

 Kijeve teisėsaugos pareigūnai sulaikė ginkluotą vyrą, atėjusį prie parlamento komplekso, šeštadienį pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministerija. VRM „Facebook“ žinutėje sakoma, kad įtariamasis turėjo šautuvą su optiniu taikikliu, pistoletą ir peilį. „Jis pristatytas į policijos skyrių tapatybei nustatyti ir pirminiams tyrimo veiksmams atlikti. Asmuo atsisako pateikti kokių nors paaiškinimų ir suteikti duomenų apie save“, – sakoma pranešime.

 Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį susitiks su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu) aptarti padėties Sirijoje ir ginkluotės pirkimo sandorio. Susitikimu siekiama sustiprinti gerėjančius santykius, keliančius nerimą Vakarams.

Aštrėjanti įtampa dėl Šiaurės Korėjos branduolinės ginkluotės, vėl atkreipia dėmesį į žmogaus teises šioje šalyje. Pats terminas „žmogaus teisės“ yra sunkiai suderinamas su Šiaurės Korėjos kasdienybe. Nauji liudijimai atskleidė, kas vyksta Šiaurės Korėjos kalėjimų stovyklose - moterims ten išgyventi labai sunku. Šiose stovyklose užauga ištisos kartos - nuteistieji, kurie kaltais pripažįstami dažnai dėl politinių nusikaltimų, čia susilaukia vaikų ir juos užaugina siaubingomis sąlygomis.

Vladimiras Putinas jau planuoja vizitą į Rusijos ir Baltarusijos masines karines pratybas „Zapad“, o Lukašenka persigalvojo ir nusprendė nežinia kodėl pratybų metu su Putinu nesusitikti. Pratybose netrūksta ir nesusipratimų. Visų pirma dūžta rusų lakūnų pilotuojamas strateginis bombonešis, o tuomet Kremlius skelbia į jau prasidėjusias pratybas siunčiantis tankų armijos karinius vienetus.

Jau rytoj Lietuvos pašonėje prasideda masinės Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“. Pagal jų scenarijų – mes lietuviai su lenkais būsime priešai, remiantys neteisėtą separatistinę respubliką Baltarusijos vakaruose. Tokiam scenarijui Rusijos kariai jau kelias savaites į Baltarusiją tempia savo karinę techniką, kuri, regis, gąsdina ir pačius baltarusius. Štai ką baltarusiai užfiksavo vos už 140 km nuo mūsų sienos.

Pastaruoju metu vykstant JAV-Rusijos krizės eskalacijai, prabilta apie bendrą JAV Pentagono ir Valstybės departamento planą tiekti „mirtinus gynybinius ginklus“ Ukrainai. Tai viliojanti perspektyva tiek JAV, tiek ir Rusijos generolams, kurie gali sulaukti galimybės testuoti savo moderniausius ginklus vienas prieš kitą. Tikėtina, kad dėl to konfliktas Rytų Ukrainoje taps dar kruvinesnis, rašo www.bloomberg.com.

Ukrainos ginkluotės inspektoriai specialia įranga aprūpintu oro pajėgų orlaiviu atliks stebėjimo skrydį virš Lietuvos, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Anos jos, Lietuvos ginkluotę jie tokiu būdu tikrins trečiadienį ir ketvirtadienį, remdamiesi Atvirosios oro erdvės sutartimi. Ši sutartis numato galimybę atliekant stebėjimo iš oro skrydžius įsitikinti, kaip šalyje laikomasi ginkluotės kontrolės susitarimų.

Lenkijos gynybos ministras ketvirtadienį pranešė, kad su JAV prezidento administracija sutarta, jog Lenkijai bus parduotas naujas vidutinio nuotolio raketų „Patriot“ kompleksas, pritaikytas šios Europos šalies oro erdvės gynybai. Tai ministras Antonis Macierewiczius (Antonis Macerevičius) pranešė tuo metu, kai Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pradėjo susitikimų gynybos ir energetikos klausimais dieną. Minimą sandorį dar reikia pasirašyti.

Prekyba ginkluote nuolat auga nuo 2004-ųjų, o 2012-2016 laikotarpiu pasiekė aukščiausią tašką pagal pardavimus nuo pat Šaltojo karo pabaigos. Beveik trečdalį ginklų pasaulyje importuoja Sirijos, Jemeno ir Libijos karų įaudrinti Artimieji Rytai. Ekspertų teigimu, atsakomybės nebuvimas lemia tai, kad dalis ginkluotės net ir iš Vakarų valstybių patenka žmogaus teises pažeidžiantiems režimams bei karštųjų taškų smogikams į rankas.

Vyriausybės trečiadienį nusprendė pateikti Seimui svarstyti su krašto apsaugos sistemos įsigijimų reforma susijusius įstatymų projektus. Šios pertvarkos pagrindiniu akcentu tapo steigiama centralizuota pirkimų agentūra. „Mes investuojame į krašto gynybą tikrai didžiulius pinigus ir turbūt kiekvieno iš mūsų noras yra, kad kiekvienas investuojamas euras būtų investuotas, o nebūtų įsisavintas arba nusavintas“, - po posėdžio žurnalistams teigė premjeras Saulius Skvernelis.

JAV viceprezidentas Mike'as Pence'as pirmadienį pareiškė, kad santykiuose su Šiaurės Korėja „strateginės kantrybės era jau baigėsi“, ir demonstravo nepasitenkinimą, kad Pchenjanas neketina atsisakyti branduolinių ginklų ir balistinių raketų.

Irano revoliucinė gvardija šeštadienį išbandys daugiau raketų per savo pratybas, Teheranui įtūžus dėl ankstesnę dieną JAV paskelbtų sankcijų. Įtampa tarp Vašingtono ir Teherano smarkiai padidėjo, kai praeitą mėnesį į valdžią atėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo imtis griežtų veiksmų prieš šiitišką respubliką, anot jo, toliau nusiteikusią kenkti Amerikos interesams ir jos sąjungininkams.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį paskelbė naujų sankcijų Irano ginkluotės pirkimų tinklui ir išprovokavo piktą Teherano atsaką. Pareigūnai sakė, kad naujosios priemonės yra atsakas į neseniai Irano atliktą balistinės raketos bandymą ir jo palaikymą Jemene veikiantiems husių sukilėliams, pastaruoju metu smogusiems vienam Saudo Arabijos karo laivui.

NATO ir Rusijos santykiams pasiekus žemiausią tašką per kelis dešimtmečius, du buvę Šaltojo karo priešininkai dabar vėl yra tikrai įtemptoje situacijoje kalbant apie raketinę gynybą. Pastaraisiais metais Rusija sukūrė tankų ir persidengiantį raketų ir priešraketinės gynybos sistemų tinkle Europoje. Ir šie rusų ginklai pasiekia ir „dengia“ NATO teritorijas, rašo Business Insider.

2016 metai į kasdienybę įnešė terorizmo išpuolius ir nerimą dėl blogėjančios geopolitinės situacijos. Tad svarbu žinoti, ar mūsų kariuomenė gali ginti ir apsiginti? Kokia ginkluotė bus naudojama kitais metais? Paskutiniai metai buvo labai svarbūs Lietuvos kariuomenei, buvo pradėti ir užbaigti tam tikri procesai įsigyjant modernią ir galingą ginkluotę.

 Rusijos dislokavo pakrančių gynybos raketų kompleksą „Bastion“ Kaliningrado srityje, o iš šio anklavo jis gali smogti taikiniams visoje Lenkijos teritorijoje ir Baltijos jūros sąsiauriuose, pirmadienį naujienų agentūra „Interfax“ citavo vieną informuotą šaltinį. „Raketų kompleksas „Bastion“ dislokuotas Kaliningrado srityje“, – sakė šaltinis ir pridūrė, kad šia sistema apginkluotas Rusijos Baltijos laivyno raketų dalinys.

Jungtinėse Valstijose šeši kariai iš Fort Kempbelo bazės ir du civiliai areštuoti dėl karinės įrangos vagystės ir pardavimo per „eBay“ į Rusiją, Ukrainą ir kitas šalis, tarp jų Lietuvą, remdamasi Teisingumo departamento informacija pranešė Amerikos žiniasklaida.

Vidutinio nuotolio norvegiškoms ir amerikietiškoms oro gynybos sistemoms NASAMS Lietuva planuoja išleisti daugiau nei 100 mln. eurų. „Planuojame išleisti apie 100 su trupučiu milijonų eurų“, - BNS sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Šiomis sistemomis būtų aprūpintos dvi Lietuvos kariuomenės baterijos - kuopos atitikmenys. Krašto apsaugos ministerija BNS informavo, kad vienai baterijai planuojama įsigyti du paleidėjus.