giedrius kadziauskas

Seimas ėmėsi svarstyti įstatymų pataisas, kuriomis siūloma labiau kontroliuoti automobilių taršą. Jas galutinai priėmus, atsirastų galimybė uždrausti transporto priemonei dalyvauti eisme, jei jos tarša neatitinka normų. Automobilius keliuose galėtų stabdyti ir tikrinti ne tik policija, bet ir Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) atstovai bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

48 milijonų eurų ieškinio bandanti išvengti „Grigeo Klaipėda“ neįtikino aplinkosaugininkų, kad jos siūlomas planas, kaip bendrovė pati atitaisys teršalų padarytą žalą gamtai, yra realus. O bendrovės pateiktame plane pasiūlytos priemonės, anot aplinkosaugininkų, netinkamos. Aplinkosaugininkams daug klausimų kelia ne tik priemonių efektyvumas, bet ir tai, kad žalą gamtai bendrovė ketina atitaisyti per dvidešimt metų.

Nemuną nuspalvinę kenksmingi naftos produktai ant kojų sukėlė įvairias tarnybas. Šį kartą tarša gerokai didesnė nei anksčiau. Nors per parą ją pavyko suvaldyti, iki šiol neaišku, kiek teršalų visgi pateko į upę. O ši tarša į Nemuną plūsta dešimtmečiais ir, kol savininkai sklypo valymo problemos kratosi, aplinkos apsaugos departamentas žada statyti specialią teršalus surenkančią sieną.

Po didžiulio gaisro Kaune, atliekų perdirbimo įmonėje „Žalvaris“, gaisravietė vis dar tvarkoma, tačiau liepsnos, pasirodo, pasiekė ir pavojingas atliekas. Nors tyrimai dėl žalos gamtai dar atlikti ne visi, bet jau dabar aišku, kad užterštas vanduo subėgo į upelį, o iš jo į Nemuną ir Kauno marias. Liepsnų pašvaistė praėjusią savaitę nušvietė dalį naktinio Kauno dangaus – bendrovės „Žalvaris“ teritorijoje ugnis įsiplieskė dviejuose sandėliuose.

Didžiulis naktį siautėjęs gaisras pavojingų atliekų tvarkymo įmonėje Kaune ant kojų sukėlė gausias ugniagesių pajėgas ir išgąsdino gyventojus. Degė pavojingos atliekos – tepalai, filtrai, plastikas, aidėjo sprogimai. Išsiskyrė ir žmonėms nuodingos medžiagos. Į gaisravietę sulėkę ministrai įmonę kaltina pažeidimais. Ar jų buvo, paaiškės per pradėtą ikiteisminį tyrimą. Milžiniškos liepsnos naktį nušvietę dangų virš Kauno. Pleška atliekų tvarkymo įmonė „Žalvaris“ Palemone.

Telšiuose, Masčio ežere, įvykęs Baltijos motorlaivių čempionatas purslais taško aplinkos ministrą, liberalą Simoną Gentvilą. Jis paskutinėmis dienomis prieš pat varžybas skubiai pakeitė tvarką, pagal kurią leido Masčio ežere plaukioti galingiems motorlaiviams. Ir nepaisė dar išvakarėse aplinkosaugininkų perspėjimo, kad toks sprendimas gamtai padarys žalos. Opozicija tai vadina skandalu, ministrą kritikuoja ir bendražygiai koalicijoje.

Aplinkos apsaugos departamentui vadovaus Giedrius Kadziauskas. Jis yra buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, ūkio viceministras.   Konkursą laimėjęs D. Kadziauskas pareigas eiti pradės eiti kovo 7 dieną, pranešė Aplinkos ministerija. „Tikiu, kad jo sukaupta pasaulinė kontroliuojančių institucijų geroji praktika taps Lietuvos aplinkosaugos standartu“, – pranešime sakė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Užvakar Šiaulių arenoje atidaryta tarptautinė verslo ir pasiekimų paroda „Šiauliai 2011“ – tradicinė, bet įgavusi naują – žalią spalvą. Šįmet didžiausias dėmesys skiriamas pažangioms technologijoms, padedančioms taupyti pinigus, energiją ir, žinoma, draugiškoms aplinkai. Ateisi alkanas, išeisi sotus Kaip ir kasmet tarptautinės verslo ir pasiekimų parodos atidarymas pritraukė nemažą būrį dalyvių ir svečių.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto šalies ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje pasiekusi rekordiškai aukštą lygį, nemažės ir 2011 m. „Lietuvos verslas mato optimizmo šaukštą visoje ekonomikos problemų statinėje. Joje problemų daug: ir nedarbas ir šešėlinės ekonomikos dalis.

Seimas prašo Vyriausybės išvados dėl Kūčių paskelbimo nedarbo diena. Šiuo klausimu ekspertai taip pat nėra vieningi. Parlamentą pasiekusiame Darbo kodekso pakeitimo variante numatomas atvejis, kai švenčių diena sutampa su darbo diena – ši darbo diena perkeliama į tų pačių metų ir to paties mėnesio antrą šeštadienį. Kūčias paskelbti nedarbo diena, artėjant šventėms, pasiūlė dvylika seimo narių, daugiausia – socialdemokratai. Vienas iniciatorių – Edvardas Žakaris portalą balsas.

Kaip geriausios priemonės nuo nemigos yra ne vaistai skatinantys miegoti, taip ir efektyviausios priemonės nuo korupcijos nėra kyšininkų baudimas ar moralizavimas. Geriausia priemonė, tai pertvarka, kuri neutralizuoja korupcijos židinį. Nebėra poreikio duoti, nebėra galimybės imti. Tokios situacijos ir židiniai yra aiškūs ir žinomi: žmogui ar įmonei svarbus klausimas, kuris gali būti išspręstas valdžios institucijos ar pareigūno, kuris tiesiogiai nepatiria atsakomybės už vieną ar kitą sprendimą.

Susisiekimo politikoje viešais pareiškimais tarsi bandoma atstatyti pusiausvyrą tarp veiksmų mažinančių ir didinančių valstybės dalyvavimą transporto sektoriuje.

Ekonomikos ekspertai ir politikai vienbalsiai sutinka, kad skaudžiausius ekonomikos krizės smūgius jau patyrėme. Tačiau kitąmet lengviau atsipūsti negalėsime: slėgs valstybės skolų našta, nedarbas taip pat nemažės, kils kainos ir dar sparčiau plonės gyventojų piniginės. Ekonomikos krizė mūsų valstybę sukrėtė bene labiausiai pasaulyje. Praėjus daugiau kaip metams nuo sunkumų pradžios premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad juodžiausias krizės košmaras liko už nugaros.

Laisvosios rinkos instituto ekspertas pastebi, kad planuojamas valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimas neatitinka valstybės biudžeto galimybių. Per paskutinius 10 mėnesių darbo neteko apie 2 tūkst. valstybės tarnautojų, ir buvo panaikinta beveik 2,5 tūkst. laisvų pareigybių. Ateinančiais metais vyriausybė taip pat žada taupyti ir kalba apie dar 3 tūkst. darbuotojų atleidimą.

Iš premjero lūpų sklindančios arogantiškos kalbos apie tai, kad Vyriausybė jau pakankamai susimažino išlaidas, veikiau primena gatvės deklaracijas, o ne rimtą požiūrį į taupymą. Po mokytojų ir pedagogų piketo prie Vyriausybės rūmų premjeras Andrius Kubilius suabejojo, ar ne per mažai buvo sumažintos šios socialinės grupės žmonių algos. Esą kitiems nurėžta daugiau.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) siūlo mažinti privalomą minimalų mėnesinį atlyginimo dydį bent iki 2006/2007 metų dydžio ir padėti išsaugoti ir kurti naujas mažai apmokamas darbo vietas ir taip mažinti nedarbo lygį Lietuvoje.   Tuo metu, kai ekonomika, lyginant su praėjusių metų II ketvirčiu, susitraukė 20 proc., o darbo ieško 228 tūkst.

Milijoninių nuostolių verslo partneriams pridariusios asociacijos „Ekologinės statybos“ ir bendrovės „Interpro Investicija“ atstovų veiksmai pakvipo aferomis, kurias šiuo metu narplioja teismai. Lietuvių išmintis ragina pasodinti medį, pastatyti namą ir užauginti vaiką. Šis posakis tiktų įprastame gyvenime, bet versle sunkmetis diktuoja savas taisykles – prisižadėk partneriui, palik jam skolų ir bankrutuok. Šią pamokančią istoriją dar ilgai prisimins bendrovės „Avižienių projektai“ vadovai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kritikuoja Vyriausybės sprendimą tramdyti keturis prekybos centrus už nesąžiningą elgesį su tiekėjais ir ragina atmesti šį įstatymo projektą, nes jis ribotų konkurenciją ir būtų žalingas vartotojams. LLRI nuomone, reguliuodama prekybos tinklų ir tiekėjų santykius Vyriausybė kovoja su vartotojų pasirinkimais.

Mėgstantiems vandens procedūras – nedidelis baseinas ir pirtis, pramogautojams – biliardo stalas, sportiškiems – dviračiai ir treniruoklių salė. Tai – žinybiniai Lietuvos banko poilsio namai Palangos centre. Dar vieni panašias paslaugas teikiantys poilsio namai yra Druskininkuose. Lietuvos bankas taip pat turi ir sodybą Molėtų rajone. Visuose šiuose namuose apsistoti gali tik banko darbuotojai.

Užslinkus sunkmečiui Vyriausybė paskelbė apie ketinimus liberalizuoti darbo rinką, todėl šiandien jau garsiai kalbama apie galimą tokio žingsnio žalą ar naudą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo leisti darbdaviams ir darbuotojams patiems sudarant kolektyvines sutartis sutarti dėl išeitinių išmokų dydžių, viršvalandinio darbo, darbo laiko, prastovų apmokėjimo, ilgesnių neapmokamų atostogų, atostogų ilgio, terminuotų ilgalaikių sutarčių ir kitų sąlygų.

Kasmet skiriama 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) parama nevyriausybinėms organizacijoms iš tiesų pildo biudžetinių įstaigų sąskaitas. Įstatymas esą jau seniai iškreiptas ir nebeturi prasmės, o vietoj to būtų galima sumažinti GPM ar iš paramos lopyti biudžeto skyles. Pagal pirminę idėją 2 proc. GPM buvo sumanyta kaip paramą skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms, tačiau vėliau į sąrašą buvo įtrauktos ir biudžetinės įstaigos.

Mažėjančio vartojimo ir didėjančių mokesčių slegiamos verslo įmonės vis dažniau užsimoja apkarpyti darbuotojų atlyginimus, neišskiriant ir vadovų. Tuo metu valdžia su žmonėmis nesolidarizuojasi.   Tiesa, pirmasis žingsnis dažniausiai - darbo efektyvinimas ir darbuotojų, be kurių įmanoma apsieiti, etatų mažinimas. Mažinti darbo užmokestį įmonėms nelengva - baiminamasi, jog darbuotojai praras motyvaciją, taip pat - netekti geriausių specialistų.

Paskubomis įvykdyta mokesčių reformą net finansų srities asams ne iškart atvėrė akis, kad naujoji Vyriausybė, prisiekusi sumažinti mokesčių naštą, ją tik padidino. Praėjusį penktadienį buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio žaliaraištis, o dabar premjeras Andrius Kubilius gavo karčios pylos bei nemalonių klausimų nuo to paties Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo narių.

Tyrimas rodo, kad savanoriškai veiklai savo laiko ir idėjų Lietuvoje šiemet skyrė beveik kas antras šalies gyventojas, o dar maždaug 39 proc. gyventojų tai darytų, jei žinotų tinkamų būdų ir nekliudytų organizacinės, teisinės ir kitos sąlygos. Į šią veiklą aktyviausiai įsitraukia jaunimas. „TNS Gallup“ atlikto tyrimo duomenimis, savanoriška veikla per pastaruosius vienerius metus užsiėmė 46 proc.

Ekspertai teigia, kad Darbo kodeksas yra griežtas ir nepalankus lanksčiai veiklai. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), pastebėjęs, kad nedarbo lygis Lietuvoje kyla, suskubo Vyriausybei pasiūlyti priemonių: atsisakyti išeitinių kompensacijų, išmokų ligos atveju ir neapibrėžti nei darbo, nei poilsio laiko, rašo „Respublika“. Situacija prastėja pati LLRI pateiktais darbo biržos duomenimis, ieškančių darbo žmonių šių metų spalį, palyginti su 2007 m. spalio mėnesiu, padaugėjo 33 proc.

Seimas antradienį priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Dabar asmenys iki 18 metų negalės ne tik vartoti, bet ir turėti alkoholinių gėrimų. Tai pat bus draudžiama laikyti atidarytus alkoholio butelius automobiliuose. Ir svarbiausia – naktinė prekyba uždraudžiama be išlygų. „Geras“. Taip įstatymą įvertino Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, Tėvynės sąjungos frakcijos narys Antanas Matulas. Jis portalui „Balsas.

Seime šiandien vėl bus diskutuojama apie Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas ir, reikia tikėtis, kad galų gale bus priimtas sprendimas dėl alkoholio prekybos ir vartojimo  ribojimų.

Ekspertai mano, kad nuomojamose komercinėse patalpose dirbantys valstybės tarnautojai biudžetui kainuotų pigiau nei valstybei priklausančiuose brangiuose pastatuose. Tačiau Vilniuje pastatyti nauji tušti biurai jų nevilioja. Ekspertai mano, kad vienas iš būdų, kaip galima bent trumpuoju laikotarpiu taupyti biudžeto lėšas, - privatizuoti valstybei priklausančio turto dalį, o valstybės tarnautojus perkelti dirbti į nuomojamas patalpas.

Tyrimų bendrovė RAIT ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas vykdo bendrą projektą, kurio siekis - išsiaiškinti, ką gyventojai mano įvairiais ekonominės politikos klausimais. Apie tai rašo „Respublika“. Liepos mėnesį atliktoje reprezentatyvioje apklausoje buvo siekiama išsiaiškinti, kiek valandų per savaitę žmonės sutiktų dirbti už tam tikrą atlyginimą.

Seime užregistruoti net keli teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymų projektai, kurie keičia vieną labai svarbią nuostatą - atvejus, kada sklypo savininkui nereikia rengti detaliojo plano norint statyti vieną ar du butus turinčius gyvenamuosius namus. Detalusis planas atrakina galimybes naudotis savo nuosavybe. Šiek tiek paradoksalu, kad iki tol buvęs žemės gabalas gyvybės įgauna tik patvirtinus dokumentą.

Korupciją galima apžvelgti pagal tai, kas ją sukelia. Toks samprotavimo būdas leidžia įvardinti ir imtis naikinti korupcijos priežastis. Mokesčių politikos sukelta korupcija Prisijungusi prie Europos Sąjungos Lietuva prisiėmė įsipareigojimą padidinti tabako akcizų tarifus iki minimalios nustatytos ribos. Lietuvos gyventojai tai pradėjo jausti jau 2003-iaisiais, o iki 2009 metų pabaigos akcizai cigaretėms turėtų paaugti dar trečdaliu.

Aplinkos ministerija ėmėsi ryžtingai kovoti su neteisėtais statiniais ne tik saugomose teritorijose, bet ir visoje Lietuvoje. Tačiau kritikai kelia klausimą – ar kova su pasekmėmis yra efektyvi, jei nėra stengiamasi pašalinti priežasčių? Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas kritikuoja ministerijos pasiryžimą griauti jau pastatytus nelegalius statinius ir teigia, kad didesnis dėmesys turi būti skiriamas naikinant motyvus, skatinančius žmones pažeidinėti...

280 mln. litų - tiek pinigų valstybė sutaupytų, jeigu socialinės paramos neskirtų tiems, kuriems ji nereikalinga. Taip mano kai kurie ekspertai. Valdžiai ieškant, iš kur paimti 200 mln. litų pedagogų atlyginimams didinti, 280 mln. litų per metus pagal įstatymą atsiranda kišenėse tų žmonių, kuriems jokios pagalbos nereikia. Taip teigia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), komentuodamas tyrimų bendrovės RAIT atlikto gyventojų tyrimo duomenis.

Aplinkos ministerija rengdama detaliuosius planus siekia supaprastinti statybos projektų vystymo tvarką. Tuo tarpu Laisvosios rinkos instituto atstovai mano, kad rinka neblogą nuojautą turi pati, rašo „Respublika“. Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė teigė, kad pagrindinis ministerijos siekis plėtojant urbanistiką - taupiai naudoti išteklius ir gerinti pastatų energetinį efektyvumą, taip pat naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius.

Lietuvos provincija sensta, nes nedaug jaunų žmonių išvažiavę studijuoti į didžiuosius Lietuvos miestus grįžta dirbti atgal. Priežasčių, kodėl daugeliui studentų didelis miestas yra geresnis už provinciją – daug. 200 skelbimų dirbti provincijoje Cv.lt bei Cvmarket.lt atstovai teigė, kad tik 10 procentų visų pateiktų darbo pasiūlymų yra pasiūlymai dirbti provincijoje. „Tokių skelbimų yra apie 200, - Verslosavaite.lt teigė cvmarket.lt marketingo vadovo asistentas Tomas Toleikis.

Siekdami padidinti valstybės pajamas bei bendrojo vidaus produkto perskirstymo per biudžetą dalį, Seimo socialdemokratai siūlo 4 procentiniais punktais - nuo dabar galiojančių 15 proc. iki 19 proc. – didinti pelno mokestį. Atitinkamą Pelno mokesčio įstatymo pataisą Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo socialdemokratų frakcijos nariai Vytautas Čepas, Irena Šiaulienė, Algirdas Sysas, Juozas Olekas.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atliktas Lietuvos statybų sektoriaus skaidrumo tyrimas papildė žinias apie korupciją teritorijų planavimo sistemoje. Teorinės įžvalgos, kad išimtinės monopolinės galios suteiktos savivaldos tarnautojams rengiant teritorijų planavimo dokumentus, didelė tokių sprendimų reikšmė tų sklypų savininkams, sukuria prielaidas korumpuotiems sprendimams planuojant teritorijas, buvo papildytos duomenimis, kuriuos pateikė patys savininkai.

Vienbalsiai sutariama: augant cigarečių kainoms, atsiranda daugiau ieškančių kontrabandinės produkcijos, kuri savaime yra pigesnė. Nuo kovo 1-osios padidinus akcizus cigaretėms neabejojama, kad rinkoje išsiplės kontrabandos apimtys. Tačiau prekybininkų tai itin negąsdina. Jie viliasi, kad tokie pasikeitimai stipriai legalios produkcijos pradavimų nesumažins.Muitinės duomenimis, pernai sulaikyta 66,3 mln. vienetų kontrabandinių cigarečių, kurių vertė – apie 10 mln. Lt.

Nuomonės dėl Europos Komisijos komunikato „Bendroji rinka XXI a. Europai” vasario 6 d. buvo svarstytos Seimo Europos reikalų komiteto posėdyje, pranešė Seimo kanceliarijos Komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyrius.

Į ką mums baksnoja tarptautiniai reitingai? - klausia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas. Trys Lietuvos reitingą ekonominės laisvės indekse žemyn tempiantys kriterijai yra nuosavybės teisių apsauga (įvertinta 50 balų iš 100), korupcijos lygis (48/100) ir darbo rinkos reguliavimas (57,6/100). Kitos septynios kategorijos išsidėsčiusios tarp 68,3 ir 86 balų iš 100. 14 kartą sudaromame ekonominės laisvės indekse apžvelgiamos 10 ekonominės laisvės...

Prancūziška 35 valandų darbo savaitė yra tik tarpinė stotelė pakeliui į „mažai dirbu – pakankamai uždirbu – daug ilsiuosi“. Socialinio Europos modelio kūrėjai teigia, kad tokia šviesi Europos ateitis. Deja, toks tikslas pasiekiamas tik kaip asmeninės gerovės siekimo būdas, bet ne kolektyvinis. Visuomenėje visada atsiras „streiklaužių“, kurie užsinorės dirbti daugiau ir uždirbti daugiau, nei buvo sugalvota. Prancūzijos pavyzdys pamokantis.

Vasario 16 d. Europos Parlamentas balsavo dėl paslaugų direktyvos – direktyvos, kuri gimimo stadijoje teikė vilčių, kad išjudins per 70 proc. BVP vertą paslaugų rinką ES valstybėse. Europos Komisija, direktyvos iniciatorė, pirminio teksto ir idėjos autorė, ilgai kovojusi ir atsidaužiusi pirštus, pasidavė ir priėmė Parlamento kompromisą, kuris, deja, garantuoja, kad mažai kas pasikeis.

Europos Komisija įspėjo didžiuosius greitojo maisto tinklus, kad ims reguliuoti vaikams skirtą greitojo maisto reklamą, jei pačios įmonės nesiims riboti “šlamštamaisčio” (angl. - “junk food”) reklamos. Vieną dieną pasižiūrėję į savo vaikus europiečiai pamatė, kad jie yra stipriai nutukę ir “McDonald‘s” padedami sparčiai toliau tunka. Airijoje yra 20 proc. nutukusių vyrų ir 16 proc. nutukusių moterų. Mokslininkai teigia, kad nutukimas didina riziką sirgti diabetu, kraujagyslių ligomis, vėžiu.

Tikriausiai ir Vilniaus senamiesčio, ir Žvėryno rajono statytojai po pamatiniu akmeniu ne šventintą kapsulę, o šunį pakasdavo. Šiuolaikiniai “Akropolio” ir kitų pastatų statytojai tos tradicijos laikosi.

Kazuistinė Lietuvos įstatymų leidybos tradicija pateikia dar vieną pavyzdį, kai įstatymas taisomas prisitaikant prie naujai iškilusių, o veikiau kuriant įstatymą nenorėtų įžvelgti aplinkybių. Lobistinės veiklos įstatymas paknopstomis taisomas atsižvelgiant į Seimo narių korupcijos skandalo metu paviešintas riebaluotas Lietuvos įstatymų leidybos virtuvės kertes.

Stojimo į ES šventę apkartino abejotini valdžios sprendimai. Jau gegužės 1-osios rytą dauguma klaipėdiečių, nutarusių šventės proga pakelti taurę, buvo nemaloniai nustebinti. Parduotuvėse buvo reikalaujama, kad alkoholinių gėrimų ir tabako pirkėjai - net ir pensininkai - pateiktų asmens pažymėjimus. Didelių prekybos centrų, turinčių ne tik kasos aparatus, bet ir kompiuterius, pardavėjai į duomenų bazę įvesdavo ir pirkėjų pasuose, pensininkų bei vairuotojų pažymėjimuose nurodytus asmens kodus.