gedimino kalnas

Vilniaus Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaitą už 2 mln. 860 tūkst. eurų tvarkys bendrovė „Rekreacinė statyba“. Kaip pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus, su bendrove pasirašyta šlaito tvarkybos darbų sutartis, darbai prasidės šią savaitę.

 Nacionalinis muziejus po mėnesį užtrukusio techninio projekto vertinimo ketina artimiausiu metu ieškoti, kas atliktų Gedimino kalno šiaurės vakarinio šlaito tvarkymo darbus. Planuojama, kad jie kainuos 3 mln. 188 tūkst. eurų.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atnaujina tyrimus ant Gedimino kalno Vilniuje. Tikimasi, kad šie tyrimai leis daugiau sužinoti apie piliakalnio apgyvendinimą ir patvirtinti hipotezę, kad šių metų pradžioje čia rasti 1863–1864 metų sukilėlių palaikai. „Archeologiniai tyrimai užtrunka, iš lėto kasime numatytą plotą ir nuodugniai jį tirsime.

Gegužės mėnesio pradžioje parengus Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito (1-osios dalies) techninį tvarkybos darbų projektą, jis buvo pateiktas bendrajai ir specialiajai ekspertizėms. Bendroji ekspertizė yra privaloma visiems iš biudžeto lėšų įgyvendinamiems projektams.

Vilniuje lankytojams atveriamas Gedimino kalnas. Į kalną ir Gedimino pilies bokštą po beveik keturių mėnesių pertraukos lankytojai patekti galės iš Vilnios upės pusės, istoriniu taku. „Funikulierius neveiks šį sezoną, nebent bus kokių nors kitų aplinkybių“, - BNS sakė Nacionalinio muziejaus atstovams ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Arminas Šileikis. Pagrindinis takas, kuriuo iki šiol buvo kylama į Gedimino kalną, liks uždarytas dėl pietrytiniame šlaite užfiksuotų deformacijų.

Beveik po keturių mėnesių pertraukos penktadienį planuojama lankytojams atidaryti Gedimino kalną Vilniuje. „Balandžio 21 dieną žadame atidaryti Gedimino kalną. Į jį bus galima pakilti istoriniu taku nuo Vilnios upės pusės“, – trečiadienį BNS sakė Nacionalinio muziejaus atstovams ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Arminas Šileikis. Jo teigimu, tuo pačiu metu ant kalno bus vykdomi ir archeologiniai kasinėjimai, ir šlaito tvirtinimo darbai, tačiau jie netrukdys lankytojams.

Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, rastus palaikus tiriantys mokslininkai nustatė mirusiųjų amžių. Vilniaus universiteto antropologų teigimu, sausio mėnesį rastoje kapavietėje palaidoti 18-25 metų vyrai. Istorikai renka duomenis, kurie leistų patvirtinti arba paneigti hipotezę, jog tai galėjo būti 1863 – 1864 metų sukilimo dalyvių palaikai.

Vasario 16-osios akto originalas jau rastas, tačiau kitas Lietuvos simbolis – Gedimino kalnas – menksta. Slenkantys šlaitai kraupina praeivius ir turistus, todėl kalba apie tai ir politikai, ir ekspertai, ir visi, kam rūpi Lietuvos paveldas. Tačiau kol kas darbų, kurie sustabdytų eroziją, nesimato. Tiesa, žadama, kad jie prasidės išdžiūvus gruntui.

Galima Gedimino kalno griūtis įsišaknijo daugelio vilniečių galvose. Tačiau anot menotyrininkės Birutės Rūtos Vitkauskienės, ši problema egzistuoja jau nuo daugelį šimtmečių. „Žmogaus veikla, ką rodo istoriniai šaltiniai, kai tik suaktyvėja žmogaus veikla, taip ir prasideda problemos. Žmonės susiduria su kalno šlaitų nestabilumo problemomis“, - sako specialistė. B. Vitkauskienė teigia, kad visais amžiais kalno problemos buvo sprendžiamos labai minimaliai.

Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė teigia, kad Vilniuje griūvančio Gedimino kalno tvarkymas yra muziejui nebūdinga funkcija, o istorija norima pasinaudoti kaip spaudimu jai trauktis iš pareigų. „Aš matau ir dabar, kad kalnas niekam nerūpi, rūpi mano galva. Taip akivaizdžiai“, – teigė B.Kulnytė, BNS paklausta, ar jaučia dabartinės Kultūros ministerijos palaikymą.

Gedimino kalno Vilniuje tvarkymas turėtų būti baigtas iki 2018 metų pabaigos, antradienį pranešė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Ji tvirtino, kad yra parengtas Lietuvos simbolio laikomo kalno gelbėjimo planas, jis šiuo vykdomas, vykdymą prižiūri iš Aplinkos, Kultūros ministerijų, sostinės savivaldybės ir Nacionalinio muziejaus atstovų sudaryta priežiūros grupė. Pasak L.Ruokytės-Jonsson, dėl oro sąlygų dar gali būti keletas nuošliaužų Gedimino kalne, tačiau padėtis esą kontroliuojama.

Gedimino kalne – dar viena žaizda. Nuošliauža susiformavo šlaite, kuris iki šiol buvo sveikas. Geologai ragina panikos nekelti ir tvirtina, kad normalu, jog atėjus pavasariui viršutinis, permirkęs žemės sluoksnis garma žemyn.

Antradienį Gedimino kalne vėl nuslinko dalis šlaito, informavo Lietuvos nacionalinis muziejus. „Vakar pietrytiniame šlaite užfiksuotas 40 kvadratinių metrų augalinio grunto sluoksnio nuslinkimas. Kultūros ministerijos suburta komisija turėtų susirinkti ir spręsti, ką toliau daryti“, – trečiadienį BNS sakė muziejaus atstovas Arminas Šileikis. Anot jo, ministerijos grupė dėl kalno situacijos tarsis trečiadienį.

Situaciją dėl pasikartojančių nuošliaužų Gedimino kalne Vilniuje specialistams pavyko stabilizuoti, tačiau nuošliaužų prasidėjus pavasariui dar gali būti, neatmeta kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Ministrė žurnalistams teigė, kad kalnas šiuo metu dar tvarkomas, stiprinant jį įtvirtinti du rostverkai, įrengti kalno vibraciją matuojantys detektoriai. „Visos pagrindinės grėsmės yra pašalintos.

Lietuvos mokslininkai tikisi iki vasaros patikrinti archeologų prielaidą, kad Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, rasti 1863 – 1864 metų sukilimo dalyvių palaikai, tarp jų – sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko. „Aš manau, kad iki vasaros išvados jau bus“, – BNS sakė palaikų tyrimą koordinuojantis Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorius Rimantas Jankauskas.

Šių metų sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) archeologų grupė atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Archeologai kelia hipotezę, kad tai galėtų būti 1863–1864 m. sukilimo dalyvių kūnai. Mirusieji palaidoti nesilaikant tradicijų „Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du.

Gedimino kalno aikštelėje, vykdant kalno tvarkybos darbus, archeologai aptiko keturių asmenų palaikus. Manoma, kad tai galėtų būti 1863–1864 metų sukilimo dalyvių kūnai. „Tyrimų metu aptikome penkis griautinius kapus, bet pilnai atidengėme ir ištyrėme du.

Turistams ir kitiems lankytojams kol kas draudžiama patekti ant Gedimino kalno Vilniuje, jį atidaryti tikimasi iki Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – vasario 16-osios. Tai BNS patvirtino Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas ūkiui Eugenijus Danielius. Anksčiau Kultūros ministerija skelbė, kad kalnas lankytojams bus atvertas vasario 1-ąją. „Tikimės atidaryti vasario 16-ąją. Dabar vykdomi statybiniai pasiruošiamieji darbai, tvarkomi šlaitai ties pagrindiniu didžiuoju taku.

Stabilizavus dabar šliaužiantį žemyn Gedimino kalną, būtina parengti ilgalaikę jo priežiūros strategiją, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Jis ketvirtadienį apžiūrėjo Gedimino kalno nuošliaužas ir išklausė, kas daroma gelbstint šalies simboliu tapusį piliakalnį. „Kada kūrėsi tas kalnas, visos statybos, visi tuneliai vyko labai staigiais etapais, negalvojant apie ateitį.

Nuotekų vamzdžių avarijos Vilniuje metu padaryta Neries upei gali siekti 300 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. Pagal žalos gamtai atlyginimo skaičiavimo metodiką, už kiekvieną tūkstantį kubinių metrų į upės vandenis paleistų teršalų avarijos kaltininkai turėtų mokėti mažiausiai po 15 tūkst. eurų.

Gedimino kalnas bus tvarkomas nebe pripuolamai, fragmentiškai, o turint specialistų siūlymus, kaip sustabdyti jo irimą, žada premjeras Saulius Skvernelis. „Sprendimai yra daromi, manau, teisingas sprendimas bus perimti Aplinkos ministerijos žinion, ir tada su labai aiškiais moksliniais paskaičiavimais ieškoti sprendimo būdų, kaip tolesnį kalno irimą sustabdyti, ir nedaryti to pripuolamai, fragmentiškai, o specialistai turi pasiūlyti sprendimus, kurie būtų efektyvūs.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson ketvirtadienį planuoja apžiūrėti dėl nuošliaužų uždarytą Gedimino kalną, aptars jo gelbėjimo planą.

Gedimino kalnas bus perduotas Aplinkos ministerijos žinion, iš karto po Naujųjų metų kalne bus įmontuoti geologinius pakitimus fiksuojantys geodinaminiai detektoriai, pranešė Kultūros ministerija. Šiuo metu kalnas dėl nuošliaužų uždarytas iki vasario 1 dienos, pasak ministerijos pranešimo, neatmetama galimybė, jog lankytojams jis bus atidarytas ir anksčiau, jei civilinės saugos specialistai patvirtins, jog grėsmės lankytojams nėra.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas teigia, kad Gedimino kalno problemos sprendimus sunkina ir tai, kad dalis praeityje atliktų kalno tvarkymo darbų buvo daryti be projektų arba šių dokumentų nerandama. „Viena informacija, kurią aš gavau penktadienį, kad Gedimino kalno tvarkybos darbai, dalis tų darbų buvo atlikta be projekto, techninės dokumentacijos nėra ir čia užima laiko išsiaiškinti, kas atsitiko.

Vilniaus savivaldybės atstovai sako negavę jokios informacijos apie Kultūros ministerijos ir Lietuvos nacionalinio muziejaus sprendimą lankytojams uždaryti Gedimino kalną, taip pat pasigendama informacijos lankytojams. „Aiškinama, kad Gedimino pilies bokštas yra valstybinis simbolis. Bet jis pirmiausia yra Vilniaus simbolis ir neįtraukimas į vidinę komunikaciją tiek mero, tiek mero patarėjų, tiek turizmo komandos, kuri dirba su turistais, stebina.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius dėl slenkančio Gedimino kalno kaltina Nacionalinį muziejų neveiklumu, ragina kalno priežiūrą perduoti aplinkosaugininkams. „Panašu, kad tiesiog vyksta kažkoks klanų tąsymasis, kad vieni vienaip kalną remontavo, kiti - kitaip, ir dabar išvados atitinkamos.

Dar vienos nuošliaužos užuomazgos ant Gedimino kalno buvo matyti jau prieš tris savaites, ketvirtadienį pastebėjus naują nuošliaužą sako Lietuvos geologijos tarnybos Kvartero geologijos ir procesų poskyrio vyriausiasis geologas Vytautas Minkevičius. „Iš nuotraukų šią vietą mes buvome apžiūrėję dar prieš tris savaites – jau matėsi nuošliaužos užuomazgos.

Todėl, kad mes, lietuviai, užsispyrusiai nepripažįstame savo klaidų. Dėl to, kad mėgstu istorijas ir mėgstu pasakoti, pradėsiu iš toli. Kartą teko lankytis Lenkijos pajūryje, Darlovo uoste. Darlovo – tai ir uostas, ir kurortas, nes ten yra ir platūs smėlio paplūdimiai. Pirmą kartą vaikštinėjant smėlėta pakrante dėmesys nukrypo į medinius rąstus, virtinėmis sukaltus į jūros dugną. Nuo vandens pajuodę, maurais apžėlę – tikrai neatrodo puošniai. Žinote kas tai? Tai smėlio gaudyklės.

  Gedimino kalno tvarkymo darbai vyks pavasarį siekiant jiems tinkamai pasirengti, atlikti darbus šiuo metu neleistų prastos oro sąlygos, sako Nacionalinio muziejaus atstovas.   Gedimino kalno tvarkymo darbus Nacionalinio muziejaus vadovė Birutė Kulnytė trečiadienio rytą aptarė su kultūros ministru Šarūnu Biručiu, vėliau susitiko ir su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad Gedimino kalno problema yra ankstesnių vyriausybių neprofesionalaus darbo rezultatas, maskuojant problemas nereikšmingais darbais ir paslepiant juos po velėna. Ministro teigimu, rimta ir profesionalų komanda ėmė dirbti tik tada, kai kalnas ėmė slinkti. Balandžio mėnesį ministras sukvietė visų sričių specialistus. „Sudarėme darbo grupę, į kurią įeina visų sričių profesionalai, Lietuvos mokslo akademijos garbi profesūra, geologai, archeologai ir kt.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius teigia negaunantis tikros informacijos apie valstybės simbolio – Gedimino kalno – būklę. „Šiandien sužinome iš rangovų, kurie ten ekskavatoriais tas žemes kilnoja, kad nuslinko šlaito dalis, o ne iš atsakingų institucijų. Žurnalistai ir aš lygiai taip pat negaunu tikros informacijos“, – penktadienį Žinių radijui sakė sostinės vadovas.

Ekstremali situacija dėl Gedimino kalno Vilniuje nebus skelbiama, nusprendė savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija. Mero Remigijaus Šimašiaus sušaukta komisija konstatavo, kad dabartinė Gedimino kalno vakarų ir šiaurės vakarų šlaitų problema nėra ekstremali situacija mieste.

  Slenkančio Gedimino kalno Vilniuje tvarkymui šiemet bus naudojamos Nacionalinio muziejaus lėšos, kurias buvo planuojama skirti kitiems darbams.   „Konkrečiai reikia nuo 200 tūkst. iki 300 tūkst. eurų. Muziejuje rezervo nėra, čia Valstybės investicijų programos lėšos, skirtos muziejaus tvarkybai, ir mes nusprendėme, kad operatyviau šiemet bus jas panaudoti kalno tvarkymui, nes visi kiti būdai, ką aš minėjau – ekstremalios situacijos skelbimas dėl grėsmės turtui - yra gana ilgi būdai.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius kultūros ministro Šarūno Biručio raginimą skelbti mieste ekstremalią situaciją dėl Gedimino kalno vertina kaip „atsikalbinėjimą“, bet neatmeta, kad toks reikalavimas gali būti įgyvendintas. „Visiškai akivaizdu, kad kalnas yra pavojuje - dar prieš kelis mėnesius parašėme muziejui, kad savivaldybė yra susirūpinusi dėl to ir jei reikia kažkokios pagalbos, esame pasiruošę ją suteikti.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis Vilniaus savivaldybę ragina skelbti ekstremalią situaciją dėl yrančio Gedimino pilies kalno, savivaldybė ir Nacionalinis muziejus sako, kad tokios būtinybės nėra, nes miestiečių gyvybei pavojus negresia. „Neatidėliotiniems darbams turėtų būti padaryti keli veiksmai: mano supratimu, tai (Gedimino kalno yrimas) prilygsta ypatingai situacijai ar stichinėms nelaimėms, tokiems dalykams galima skirti pinigus iš valstybės rezervo.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius šiandien kreipėsi į Vilniaus pilių rezervato direktorę Audronę Kasparavičienę bei Nacionalinio muziejaus direktorę Birutę Kulnytę, prašydamas pateikti jam išsamią informaciją apie Vilniaus simbolio – Gedimino bokšto – kalno dabartinę būklę bei ant šlaito numatytus atlikti darbus. „Aš, kaip ir dauguma vilniečių, esu susirūpinęs dėl Gedimino kalno šlaito irimo ir pilies bokšto perspektyvos.

Iš paukščio skrydžio galima pasigrožėti ne tik Vilniaus panorama, bet ir Gedimino kalnu. Tačiau pastaruoju metu jį niokoja nuošliauža. Lietuvos geologijos tarnyba perspėja - Gedimino kalnas yra avarinės būklės. Vasario mėnesį nuo kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies nuslinko paviršinis sluoksnis, kuris atvėrė duobę kalno šlaite. Žmonės svarsto, kad taip galėjo atsitikti dėl anksčiau iškirstų medžių ar nuolatos veikiančio funikulieriaus.

Lietuvos geologijos tarnyba ragina kuo skubiau gelbėti Gedimino pilies kalną – užkirsti kelią jo šlaitų deformacijai, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Savaitgalį pasitvirtino Lietuvos geologijos tarnybos prieš pusantros savaitės atliktų tyrimų išvada, kad Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies deformacijos yra aktyvios – nuslinko paviršinis sluoksnis. „Jeigu nieko nebus daroma, padėtis nuolat blogės dėl meteorologinių sąlygų.

 Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė sako, kad kitąmet vėl bus gelbėjamas Vilniaus centre esantis Gedimino kalnas, kurio šlaitams gresia griūtis. „Šiemet jis nebuvo tvarkomas, nes nebuvo lėšų skirta. Kitas metais vėl žadama skirti lėšų ir vėl bus tvarkymo darbai. Bus toliau užpilami žemės suslūgimai, tvarkomas pietrytinis šlaitas, kuris yra gana pažeidžiamas, kur dar nesutvarkytas vandens nutekėjimas“, - BNS sakė B.Kulnytė.

Indrė Dauskordaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija siūlo įamžinti Lietuvos skalikus kaip medžioklės simbolį ir Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje, pastatyti jiems skulptūrą. Dauguma savivaldybės apklausoje dalyvaujančių gyventojų šiai idėjai pritaria. Lietuvos skalikai – vienintelė lietuviška šunų veislė. Šie šunys sugeba tiksliai sekti pėdsakais ir greitai surasti medžiojamą žvėrį.

Sostinės simbolis ir istorinę reikšmę turintis Gedimino kalnas keičia veidą. Dabar čia darbuojasi medkirčiai, kurie kerta kruopščiai atrinktus medžius. Taip siekiama sutvarkyti kalno kraštovaizdį ir apsaugoti nuo korozijos. Reikėtų priminti, kad piliakalniai, kaip gynybinę funkciją turėję objektai, visais laikais buvę be medžių.

Šeštadienį Vilniuje surengta tradicinė Olimpinės dienos šventė, skirta Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) įkūrimui pažymėti. Lietuviškos olimpinės mylios (1988 m) bėgime dalyvavo apie 2000, o 10 km bėgime –105 bėgikai. Pagrindiniame varžybiniame 10 km bėgime nugalėtojais tapo šiaulietė Evelina Uševaitė ir panevėžietis Kęstutis Jankūnas. Moterų bėgimo nugalėtoja distanciją įveikė per 38 min. 38 sek. Antrąją ir trečiąją vietas užėmė seserys Rasa ir Lina Batulevičiūtės (39 min. 59 sek.

Vilniečiai ir sostinės svečiai tradiciškai pirmąją Naujųjų metų dieną kviečiami pagerbti Lietuvos savanorių žygdarbį – 1919 metų sausio 1 dieną pirmą kartą virš Gedimino kalno buvo iškelta lietuviška trispalvė. Sausio 1–ąją, minint Lietuvos vėliavos dieną, Gedimino pilies bokšte kariai iškels Lietuvos vėliavą, bokšte plevėsuosiančią naujaisiais metais. Iškilminga trispalvės pakeitimo ceremonija prasidės 13.30 val. prie varpinės bokšto Katedros aikštėje.

Tiriant avarinės būklės Gedimino kalną, tikimasi surasti okupantų čia paliktus karinius bunkerius ir galbūt juos pritaikyti turizmo tikslams. Gedimino kalno tvarkybos darbams šįmet išleista 640 tūkst. litų, antrojo etapo kalno tvarkymo darbams 2011 metų biudžete numatoma 1,4 mln. litų.

Kultūra šių ir kitų metų valstybės biudžete nėra prioritetas, spaudos konferencijoje antradienį pripažino Kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Pinigais nelyja „Sakau tai be jokio skausmo, kaip realistas“, – patikino A. Gelūnas, o tarp kitų metų prioritetinių darbų paminėjo siekį iškovoti didesnius atlyginimus kultūros sektoriuje dirbantiems žmonėms. „Jūs geriau už mane žinote peripetijas, susijusias su biudžetu, bet visgi žmonių skaičius kultūros sektoriuje nėra didelis.

Specialiai Kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė parengė planą, kaip bus tvarkomas ir konservuojamas sostinės Gedimino kalnas. Pranešama, kad posėdyje, kuriame dalyvavo ne tik darbo grupės nariai, bet ir gausus būrys archeologijos, geologijos ir paveldosaugos specialistų bei ekspertų, buvo pristatytas ir aptartas Gedimino kalno esamos būklės stabilizavimo ir konservavimo I-ojo darbų etapo programos projektas.

Liūtys grasina valstybės simboliui – Gedimino kalnui. Katastrofiškai vandens paplauti Gedimino pilies kalno šlaitai grasina bet kurią dieną nuslinkti, kartu nusinešdami ir pilies liekanas su valstybės vėliava.