Gediminas Šimkus

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.

Europos Centriniam Bankui (ECB) praėjusį ketvirtadienį nepakeitus bazinių palūkanų, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad bankas jas mažinti pradės birželį.  „Formuojasi pakankamai aiškios prielaidos, kad užtikrinti infliacijos grįžimą į 2 proc. lygį vidutiniu laikotarpiu pakanka mažiau ribojančios pinigų politikos. O tai reiškia ne ką kita, kaip palūkanų normų sumažinimą“, –  pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Gediminas Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad lėšas iš pensijų fondų turėtų būti leista atsiimti sunkios negalios arba terminalinės ligos atveju. Tokiu atveju, anot jo, būtų galima pasinaudoti visomis sukauptomis lėšomis, tačiau platesnės atsiėmimo galimybės neturėtų būti suteiktos. „Su kuo sutinka visi, kad jeigu pensijų kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis, turėtų būti leista atsiimti. Tai yra sunki negalia arba terminalinė liga.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad birželį Europos Centrinis Bankas (ECB) turėtų mažinti palūkanų normas 25 baziniais punktais. „Manau, kad taip (birželį palūkanų normos bus mažinamos 25 baziniais punktais – ELTA). Todėl, kad nėra staigaus poreikio reaguoti didesniu mastu. Yra sąlygos, kad infliacija grįš į 2 proc. tikslinį lygį jau kitais metais prie mažiau restruktyvios pinigų politikos“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad ieškant papildomų lėšų gynybos poreikiams, geriausia būtų peržiūrėti lengvatas ar padidinti nuosavybės ar turto mokesčius. Anot jo, nors pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimas būtų greitas būdas surinkti reikalingas pajamas, tai labiausiai paveiktų skurdesnius asmenis.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus įspėja, kad šiais metais į valstybės biudžetą gali būti surinkta 150 mln. eurų mažiau negu planuota pridėtinės vertės mokesčio (PVM) plane. Anot jo, tokią prognozę patvirtina 2024 m. sausio mėn. infliacijos duomenys. „Lietuvos bankas mato riziką, kad 2024 m. biudžeto pajamų iš PVM planas gali būti neįvykdytas. Ir įspėjimą, kad šis planas gali būti optimistinis ir yra rizikos nesurinkti maždaug 150 mln. eurų, apie 0,2 proc.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus teigia, kad finansavimą krašto gynybai galima didinti atsisakius ar sumažinus dabartines mokesčių lengvatas, peržiūrėjus turto mokestį ir skolinantis papildomai. Tvarumui svarbi finansavimo šaltinių įvairovė Pasak Lietuvos banko vadovo, jeigu visas lėšų krašto gynybai poreikis būtų finansuojamas tik didinant mokesčius, tai galėtų destabilizuoti mokestinę sistemą, tad svarbu finansavimo ieškoti skirtinguose šaltiniuose.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikina, kad labai tikėtina, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas mažins birželio mėnesį. „Mano vertinimu birželis – tas mėnuo, kada palūkanų normų sumažėjimas yra labai tikėtinas“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus, pažymėjęs, kad reikia „būti laisvais priimti sprendimus kada jų reikia ir tokius, kokių reikia“. G. Šimkus sako, kad ECB palūkanų normas šiemet mažins ne vieną kartą.

 Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tvirtina, kad nuostoliai Lietuvos pensijų fondams dėl „Baltcap“ buvusio partnerio Šarūno Stepukonio veiklos „makro“ mastu „gali pasirodyti nereikšmingi“, bet yra principiniai. Pasak jo, LB imsis veiksmų tuomet, kai situacija bus aiški. „Nuostoliai galbūt makro mastu kažkam pasirodys nereikšmingi, bet jie yra principiniai, nes tai jau yra ne investavimo veiklos nuostoliai“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.