gazpromas

„Laisvė ir teisingumas“ – nauja partija, susibūrusi prieš šiųmečius Seimo rinkimus. Ir nors partija visiškai nauja, jos gretose – gerai pažįstami politiniai veikėjai, o paskui dalį jų velkasi ir senos skandalingos istorijos. Kartu su „Laisvės ir teisingumu“ šiemet rinkimuose dalyvauja ir teisti, dėl alkoholio ar korupcijos postus praradę politikai.

Peterburge gimęs Maksimas Freidzonas iškėlė ieškinius „Gazpromui“, „Lukoilui“ ir kitoms rusų kompanijoms bei jų vadybininkams: „Gazpromo“ direktorių tarybos pirmininkui Aleksejui Mileriui, „Gazprom-neft“ generaliniam direktoriui Aleksandrui Djukovui, kompanijos „Lukoil-bunker“ direktoriui Ali Beglovui ir kompanijos „Horizont International Trading“ direktoriui Gremui Smitui.

Prieš pat pradedant dirbti naujajam direktoriui, Valstybės saugumo departamentas paskelbė 2014 metų veiklos ataskaitą, pasirašytą dabar jau buvusio direktoriaus Gedimino Grinos. Joje teigiama, kad nors 2014 metai Lietuvai buvo reikšmingi įtvirtinant energetinį savarankiškumą, saugumo tarnybos nustatė ir šnipinėjimo atvejų. Lietuvos energetinę nepriklausomybę didinantys projektai domino priešiškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikusius ar verslo interesų turinčius užsienio subjektus.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūno Vytauto Gapšio skaičiavimais, iš „Lietuvos dujų“ ir „Amber Grid“ įmonių akcijų pardavimo „Gazpromas“ uždirbs mažiausiai 317 mln. Lt — tiek skiriasi akcijų pirkimo 2004 m. ir šiomis dienomis deklaruota akcijų pardavimo suma. „2004 m. sausį Vyriausybė pardavė 34 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų „Gazpromui“ už 100 mln. Lt, nors, ekspertų skaičiavimais, tokio akcijų paketo vertė, atsižvelgiant į „Lietuvos dujų“ valdomą turtą, turėjo būti maždaug 300 mln. Lt.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimo opozicija kviečia premjerą Algirdą Butkevičių atsakyti į klausimus dėl susitarimų su Rusijos dujų milžinu „Gazprom`u“. Pasak opozicijos lyderio Andriaus Kubiliaus, premjeras turi pateikti aiškius atsakymus apie „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom`o“ susitarimus dėl pretenzijų Tarptautiniame arbitraže ir nuolaidų už dujas. Premjeras praėjusią savaitę sakė, kad „Gazprom`o“ suteikta dujų kainos nuolaida Lietuvai vertinama maždaug 800 milijonų litų.

„Pasigirdo viltingų signalų, kad „Gazpromas“, paveiktas tarptautinių agentūrų, kurios mažina jų skolinimosi reitingus, žada sutikti tiekti Lietuvai dujas ne pagal politinės bausmės kainą, o pagal europietiškas kainas“, - teigė Seime Opozicijos lyderis Andrius Kubilius. „Toks „Gazpromo“ sprendimas būtų logiškas, žinant, kad nuo šių metų Lietuva jau bus išsivadavusi iš „Gazpromo“ monopolinio diktato.

Metiniame pranešime Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė didžiausias šalies piktžaizdes, bet recepto, kaip jas ravėti, nebuvo. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą pabrėžė, kad karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne. „Pastarosiomis dienomis žodžiai „laisvė“, „nepriklausomybė“, „suverenitetas“, „teritorinis vientisumas“ ir „taika“ įgavo naują vertę.

Kauno miesto savivaldybės tarybos nario dr. Gintauto Labanausko atviras laiškas žiniasklaidai:  „Kaip uždrausti „Gazpromui“ remti „Žalgirį“? Kaip dažysime žolę – su acetoniniais ar aliejiniais dažais ir kokia spalva? Manau tokie klausimai iškils gana greitai, kadangi vasaros sausra padarė savo darbą – žolė kai kuriose vietose ėmė ir pageltonavo „sudarkydama vientisai žalią ir harmoningą Lietuvos vaizdą“, o „Gazpromas“ „naglai“ lenda į Lietuvos sportą, griaudamas mūsų patriotizmą.

Jonas Valatka, Lietuvos socialdemokratų sąjungos valdybos narys Žiniasklaida mirga pranešimais – Rusijos premjeras sutiko, kad trečio energetikos paketo reikalavimai – tai tik Lietuvos reikalas. Kai kurie Rusijos portalai išskirtinai kategoriški – D. Medvedevas kapituliavo prieš Lietuvą. Pergalės prieš „Gazpromą“ atgarsiai jaučiasi ir Lietuvoje. Mūsų nuomone, labai ankstyvas džiaugsmas. Nereikia manyti, kad Rusijos premjeras, pats ilgą laiką buvęs „Gazpromo“ vienu iš vadovų, nežino ką daro.

Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ jau nebėra tokia stipri ir galinga kaip buvo kadaise. Kompanija praranda savo pozicijas Europos rinkoje, o pagrindinės jos konkurentės įgauna pagreitį.

Vienas didžiausių Lietuvoje koncernų ,,Achemos grupė”, kuri yra antra didžiausia ,,Klaipėdos naftos” akcininkė po valstybės, šiomis dienomis dar kartą priminė siūlanti už ,,protingas” palūkanas suteikti paskolą suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektą įgyvendinančiai bendrovei.

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ atstovai trečiadienį neigė, kad koncernas pažeidė kokias nors taisykles Europos dujų rinkoje. Kompanija tikisi, kad Europos Komisija, vykdydama tyrimą dėl antimonopolinių taisyklių pažeidimų, gerbs kompanijos teises ir interesus, informuoja AFP. „Tai, kad pradėtas oficialus tyrimas, nereiškia, kad kompaniją „Gazprom“ pripažino kalta pažeidus kokias nors Europos Sąjungos antimonopolines taisykles“, - teigiama Rusijos dujų koncerno pranešime spaudai.

Stokholmo arbitražo teismo sprendimo atmesti „Gazprom" ieškinį dėl dujų ūkio pertvarkos Lietuvoje ir su tuo susijusios žalos atlyginimo teisininkai nevertina kaip Lietuvos pergalės. Esą tai tik nežymus klausimas ginče, kilusiame tarp Lietuvos Vyriausybės ir „Gazprom“. Energetikos ministras sako, kad arbitražas sustiprina Lietuvos derybines pozicijas su dujų milžine.

Lyg kortas išdėliokime skaudžiausias socialines Lietuvos problemas. Nors tai visiems žinomi dalykai, juos vardyti nepabosta. Kas kaltas ir ką daryti? Per 20 metų šalies gyventojų sumažėjo 600 tūkst., arba 17 proc. Maždaug penktadalis piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. 2012 metų pradžioje minimali mėnesinė alga Lietuvoje buvo viena mažiausių Europoje – 232 eurai (800 litų). Mažiau uždirba tik rumunai ir bulgarai.

Giriamės, kad, kitaip nei Vakarų Europos gyventojai, turime bendravimo su Rytais patirties, tačiau akivaizdu, kad šią vertingą savybę mūsų politikai praranda. Tai rodo Vyriausybės bendravimas su Kremliaus valdomo koncerno „Gazprom“ vienu vadovų. Paprastai Vakaruose derybų metų kalbama gana atvirai. Visai kitaip yra Rytuose.

Pastebėję, kad iš jūsų automobilio degalų bako laša brangus skystis, tikriausiai nesvarstytumėte, ar apsimoka jį remontuoti. Suremontavę automobilį dar pasvarstytumėte, ar neatėjo laikas jį pakeisti į ekonomiškesnį, naudojantį mažiau degalų. Normalus ir sveikas mąstymas. Vis dėlto daugelio mūsų mąstymas pasikeičia pamačius, kad per kiauras kaip rėtis sienas kiekvieną minutę iš mūsų namų iškeliauja šiluma, kuriai sukurti naudojamas toks pat brangus skystis arba dujos.

Seime skinasi kelią Gamtinių dujų įstatymo pataisos, nors ekspertai joms visiškai nepritaria. Seime nerimsta aistros dėl Gamtinių dujų įstatymo pataisų, kurias parlamentui pateikė Darbo partijos frakcijos nariai. Nuomonę šiuo klausimu vis keitęs Ekonomikos komitetas rengiasi lemiamam balsavimui.

AB „Panevėžio energija“ informavo Panevėžio miesto savivaldybę, kad nuo rugsėjo 1 d. centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainos nesikeičia - lieka galioti nuo liepos 1 d. nustatytos šilumos ir karšto vandens kainos. Šilumos kaina Panevėžio miesto gyventojams - 24,05 ct/kWh, karšto vandens kaina tiekiant atvirąja sistema - 21,08 Lt/kub.m, uždarąja - 18,20 Lt/kub.m (su 9 proc.

Rusijos dujų monopolija "Gazprom" šiemet dujų eksportą padidins maždaug 22 proc., ketvirtadienį sakė bendrovės vadovas Aleksejus Mileris, informuoja "RIA Novosti". "Šiemet mes tikrai padidinsime dujų eksportą maždaug 22 proc.", - sakė A. Mileris ir pridūrė, kad pernai bendrovės dujų eksportas sudarė 140 mlrd. kubinių metrų dujų. Gegužę "Gazprom" 30 proc. padidino eksportą į Europą.

Birželis - pirmas mėnuo, kai laisviau atsipūsime nuo mokesčių naštos, apmokėdami gegužės mėnesio sąskaitas. Tam kartui atkrito mokestis už šilumą. Keli vasaros mėnesiai tikras išsigelbėjimas ir įsiskolinusiems už buto išlaikymą žmonėms. Daugelis tokių bėdžių skuba atsikratyti skolų uodegos, išaugusios per žiemą. Bet ne visiems ją pavyksta padengti. Kiti piliečiai, skurdo įstumti į kampą, visiškai nuleidžia rankas.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuva planuoja statyti LNG terminalą, o ir planai statyti atominę elektrinę nėra pamiršti. Interviu su premjeru išspausdino dienraštis „Aripaev“. - Lietuva nesuinteresuota Baltijos šalių projektu statyti bendrą terminalą? - Iki 2014 metų mes planuojame pastatyti nedidelį terminalą Klaipėdoje. Jis būtų įrengtas laive.

Seimas pradėjo svarstyti Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo projektą ir jo įgyvendinimą reglamentuojantį įstatymo projektą, kurių tikslas – sukurti konkurencingą, ekonomiškai pagrįstą ir patikimą gamtinių dujų rinką, užtikrinančią vartotojų galimybę laisvai pasirinkti gamtinių dujų tiekėją bei garantuojančią efektyvią vartotojų ir rinkos dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

Rusijos dujų monopolija "Gazprom" padidino dujų tiekimą Italijai beveik 2,5 karto po to, kai šaliai buvo nutrauktas Libijos dujų tiekimas dujotiekiu "Greenstream", pranešė "Reuters" žurnalistams "Gazprom" šaltinis. "Gazprom" praėjusią savaitę vidutiniškai 2-2,5 karto padidino dujų tiekimą Italijai po to, kai buvo sustabdytas tiekimas dujotiekiu "Greenstream", - paaiškino šaltinis, neįvardinęs tiekiamų apimčių.

Minskas su Rusija atsiskaitė už dujas, tad jų tiekimas turėtų būti vykti visu pajėgumu, „Gazpromo“ vadovas Aleksejus Milleris šiandien pranešė Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Netikėtai priešininkų vaidmenys dujų kare pasikeitė: dabar Minskas šantažuoja Maskvą, reikalaudamas kompensacijos už delsimą. Kitaip, grasinama nutraukti dujų tiekimą į Vakarus. „Gazpromas“ pervedė į „Beltransgaz“ sąskaitą 220 mln. JAV dolerių, tačiau Baltarusija reikalauja dar 40 mln.

Kauno savivaldybės Tėvynės Sąjungos – Lieuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) stovykloje stebimi iš pirmo žvilgsnio gan keisti judesiai. Iš Antikorupcijos komisijos TS-LKD vietiniai vadai nutarė išguiti savo partietį, o jo vietą atiduoti kolegai iš partijos „Tvarka ir teisingumas“. Vadžias opozicijai Po gausių švenčių į  malonų šiltos vasaros snūdą nugrimzdusi visuomenė – idealus pacientas politinės chirurgijos operacijoms.

Siekdama sumažinti savo dujinę priklausomybę nuo Rusijos, Europos Sąjunga toliau aktyviai ieško naujų tiekėjų ir maršrutų. Maskva savo ruožtu ieško alternatyvų dujų tranzitui per Ukrainą. Šių metų pradžioje tarp pagrindinio dujų į Europos Sąjungos šalis tiekėjo – Rusijos – ir pagrindinės dujų tranzito į ES valstybes – Ukrainos – įvyko naujas konfliktas, kuris dar stipriau įtikino Europos vartotojus būtinybe užsitikrinti didesnį angliavandenių importo saugumą.

Vilniaus savivaldybėje veikia Michailo Maškovo tapybos darbų paroda. Paroda kaip paroda, ir autorius būtų kaip autorius, jei ne viena delikati aplinkybė, paaiškėjusi iš pokalbių su kai kuriais Lietuvos rusų nevyriausybinių organizacijų aktyvistais ir kitais gerai informuotais žmonėmis. Šį bei tą pavyko surasti ir internete. Vaizdas susidarė gal ir ne visiškai pilnas, bet pakankamai spalvingas – kaip pono Michailo tapyti paveikslai.

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis būgštauja, kad Baltijos jūros dugnu tiesti planuojamas dujotiekis „Nord Stream“ visiškai sugriaus Baltijos jūros ekosistemas bei teigia, kad gamtinis Baltijos jūros saugumas Rusijai visiškai nerūpi.

Nutraukusi dujų tiekimą Rusija gerokai supurtė Europos Sąjungą. Teko ir Ukrainai, tačiau vargu bau Europa rūpintųsi Ukraina, jei ne šioje šalyje nutiestas dujų tranzito vamzdynas. Rusija ir Ukraina nesutaria dėl daugelio su dujų reikalais susijusių klausimų, o ypač dėl kainų. Šių šalių konfliktas paprastai paaštrėja žiemą, prieš pat naujuosius metus, kai reikia suderėti Ukrainai tiekiamų dujų, o taip pat ir tranzito kainą.

Pastarųjų savaičių Rusijos ir Ukrainos konfliktas dėl gamtinių dujų akivaizdžiai parodė, kad Europos Sąjungos (ES) valstybės turėtų susivienyti ir siekti alternatyvos „Gazpromo“ dujų perdavimo vamzdynams. Anot Europos Parlamento (EP) nario Šarūno Biručio, Lietuvai rusiškos dujos iki šiol tiekiamos sklandžiai dėl keleto priežasčių: pirmiausia dujos per Baltarusiją Lietuvos vamzdynais keliauja į Kaliningrado sritį.

Tai, kad Baltarusijos centrinis bankas nuo sausio 1 d. devalvavo šalies nacionalinę valiutą baltarusišką rublį („zuikutį“), nebuvo naujiena nebent finansų ir ekonomikos ekspertams, kurie atidžiai seka pasaulio rinkų pokyčius. Tačiau eilinius Baltarusijos ir Europos šalių žmones ji nustebino. Ypač kai ilgus metus šalies lyderis A. Lukašenka su jam būdingu patosu tvirtino, kad Baltarusijos ekonomika lieka viena stabiliausių krizės apimtame pasaulyje.

Rusijos dujų monopolistas „Gazpromas“ penktadienį pranešė, kad 2009 metų pirmą ketvirtį Europai skirtas gamtines dujas pardavinės pigiau – po 350–400 dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Šiuo metu Europos šalys už rusiškas dujas moka 460–520 dolerių. Lietuva už dujas moka 420–480 dolerių už 1000 kubinių metrų. Gamtinių dujų kainų sumažėjimas susijęs su naftos atpigimu pasaulio rinkose.

JAV kilusi finansų krizė skaudžiausiai kirto anglosaksiškam ekonomikos modeliui, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistas Rokas Grajauskas. Po JAV investicinio banko „Lehman Brothers“ griūties rugsėjo 14 d. jau metus besitęsianti finansų krizė įgavo naują pagreitį. Daugelis stebėtojų šią krizę vadina didžiausia per pastaruosius dešimtmečius ir prilygina ją Didžiajai depresijai. Nors krizės židinys yra Amerikoje, jos poveikį netruko pajusti daugybė finansinių institucijų visame pasaulyje.

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ketvirtadienį Paryžiuje dalyvaus pirmajame Europos Sąjungos ir Vidurio Azijos valstybių forume, kuriame bus aptariami nauji iššūkiai saugumui. Forumas rengiamas ES pirmininkaujančios Prancūzijos iniciatyva. Renginyje, kuriam pirmininkaus Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernardas Kouchneras,  ketinama aptarti energetinio saugumo, kovos su terorizmu ir ekstremizmu, ginklų neplatinimo, kovos su prekyba narkotikais ir žmonėmis klausimus.

Berlynas, šių metų liepos vidurys. Susitinka trise - bendrovės „Nord Stream“, kurios 51 proc. akcijų valdo „Gazpromo“ tarybos pirmininkas, buvęs Vokietijos kancleris Gerhardas Schroderis, bendrovės vykdomasis direktorius, kadaise - Rytų Vokietijos saugumo tarnybos „Stasi“ karininkas ir tuomečio KGB papulkininkio Vladimiro Putino bičiulis Matthiasas Warnigas bei buvęs Suomijos premjeras ir parlamento pirmininkas Paavo Lipponenas.

Pirkdamas elektrinę „Gazpromas“ su Kauno valdžia sutarė penkerius metus nekelti dujų kainos. Mainais į tai miestas įsipareigojo, kad šilumos kaina nebus reguliuojama. Tačiau dabar įstatymas numato, kad ją reguliuoja kainų kontrolės komisija. „Gazpromas“ šiluma Kaunui ketino branginti dvigubai, bet teigia yra pasiruošęs taikyti nuolaidą, jei paaiškės kas veikia - sutartis ar reguliuotojas.

Šį rudenį ir žiemą politikams reikės didelės drąsos, kad atlaikytų krizės spaudimą ir imtųsi reformų, Audrius Bačiulis rašo savaitraštyje "Veidas". Rudenį po Seimo rinkimų sudaryta naujoji Vyriausybė iš karto susidurs su didžiuliais iššūkiais, sukeltais energijos, šilumos, maisto produktų kainų šuolio ir jį lydinčios infliacijos.

Ką bekalbėtų Aleksandras Lukašenka, Baltarusija balansuoja ties ekonominio nuosmukio riba, o kaltininko toli ieškoti nereikia, rašo dienraštis „Vedomosti“. Minskas įsiskolina Rusijai už dujas maždaug 45 mln. dolerių per ketvirtį. Jeigu dujų kaina augs ir toliau, tai, Baltarusijos ekonomikos ministro Nikolajaus Zaičenkos nuomone, sukels didžiulį šalies biudžeto deficitą.

Rusijos dujų gigantė „Gazprom“, pasitelkusi lobistus, siekia, kad Europos Parlamente (EP) būtų duotas palaiminimas Baltijos jūros dugnu tiesti dujotiekį „Nord Stream“, teigia Lietuvos europarlamentarai. Pasak jų, „Gazprom“ interesus gina Vokietija, todėl priešinimasis Lietuvą apeinančiam dujotiekiui tampa ypač sudėtingas. Balsavimas EP plenarinėje sesijoje Strasbūre numatomas kitą savaitę.

Aukštieji Europos Sąjungos politikai nuvyko į Chanty Mansijską susitikti su Rusijos prezidentu Dmitrijum Medvedevu. Europos politikai bando suvokti, koks yra naujasis prezidentas, ko iš jo galima laukti ir ar tikėtinas vadinamasis ‚atlydis“ Rusijos vidaus ir užsienio politikoje.

Europos Parlamento narė, ekonomistė Margarita Starkevičiūtė ragina keisti Lietuvos užsienio politikos kryptį ir sparčiau diegti šalyje europinius gyvenimo standartus. Kalbėdama Dariaus Kuolio vedamoje LTV2 laidoje „Sankirtos” dabartinę šalies energetikos politiką ji įvertino kaip Rusijos interesų protegavimą. Politika Lietuvoje - tik viešieji ryšiai D. Kuolys: Jau pripratome, kad Lietuvoje daug dažniau svarstome valdžios išlikimo nei krašto sėkmės scenarijus.

Panašu, kad Vladimiro Putino ir Dmitrijaus Medvedevo muzikiniai skoniai gerokai skiriasi, bet ar tai ką nors sako apie politinę orientaciją?Rusijos žiniasklaida noriai cituoja „Reuters“ pranešimą apie tai, kad vasario 11 d. Valstybiniuose Kremliaus koncertų rūmuose 15-tajam „Gazpromo“ gimtadieniui (galima pajuokauti, kad „Gazpromas“ yra turtingiausias Rusijos paauglys) skirtoje šventėje koncertuos roko veteranai „Deep Purple“. Tačiau svarbus šiuo atveju yra ne tiek ikoninis muzikantų vardas (Mas...

Ketvirtadienį Švedijos vyriausybė nutarė reikalauti, kad būtų atlikti papildomi tyrimai, ar Rusijos-Vokietijos planuojamas dujotiekis „Nord Stream‘ Baltijos jūros dugnu nekenks aplinkai. Jei šie reikalavimai bus įvykdyti, dujotiekio tiesimą teks atidėti keliems metams. Tyrimai kainuos apie 30 milijonų dolerių ir labai tikėtina, kad įrodys planuojamos investicijos kenksmingumą.

Šamanai savo apeigas dažniausiai atlieka lietui ar kitoms gamtos gėrybėms prišaukti. Dabarties pasaulyje didžiausia gamtos gėrybe laikomi pinigai – tad politinių šamanų apeigos su jais ir susijusios. Pastarąjį pusmetį vieši premjero Gedimino Kirkilo judesiai bei figūros, taip pat ištarmės bei užkeikimai daugiaveiksmiame spektaklyje „dujų kainų padidinimas“ išduoda apeiginį šamanišką to spektaklio pobūdį ir šamanišką pagrindinio veikėjo funkciją.

Kompanija „British Petroleum“ pasiūlė Rusijos gamtinių dujų tiekimo ir gavybos monopolininkei „Gazpromui“ turėti dalį akcijų suskystintų dujų gamykloje „Atlantic LNG“ Trinidade ir Tobage. Šis pasiūlymas sukėlė specialistų kalbas, kad „Gazpromas“ ruošiasi užgrobti JAV energetinę rinką, penktadienį rašo „The Guardian“. Rusijos bendrovė jau valdo 25 procentus Europos dujų rinkos ir tai pradeda gąsdinti Vakarų politikus.

Galima tikėtis, kad būsimo Rusijos dujotiekio Baltijos dugnu „Nord Stream“ aktyviu šalininku, be buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Schröderio taps ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.

Rusijos monopolininkė „Gazprom“, valdanti Kauno termofikacinę elektrinę (KTE) ruošiasi išnaudoti nišą, kuri atsiras energijos tiekimo rinkoje uždarius Ignalinos atominę elektrinę.

Šiandien (balandžio 27 d.) Vokietijos kanclerė Angela Merkel jau yra Tomske, kur rytoj, oficialiame derybiniame susitikime su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, dalyvaujant abiejų šalių delegacijoms, bus pasirašyti svarbūs energetinės politikos dokumentai. Rusija nori turėti Vokietijoje „privilegijuotą statusą“, tai ir gaus.

Prisiminkime. Po valdančiosios tarybos posėdžio, kuriame buvo sulygta priešintis komisijos sudarymui, išėję prieš televizijos kameras vadovai atrodė nykiai. Trys tokiais veidais kaip iš Nemiros Pumprickaitės raštų, o ketvirtas buvo patenkintas ir ciniškai šaipėsi į ūsą. Kalbėjo įgaliotas jauniausias ir sakė, kad komisijos turi būti sudaromos tik patiems svarbiausiems valstybės klausimams, o dėl gyvybės Marse arba premjero šeimoje – tai dauguma pasipriešins.