galaktikos

Kvapni arbata, garuojanti iš rožinių porceliano puodelių, pašvietus saulei vaivorykštės spalvomis nusidažantys fontanėlis, ant kepsninės ruošiami vieno geriausių Lietuvoje virtuvės šefų patiekalai, akį džiuginantys tapybos darbai, pistacijomis ir uogomis kvepiantis tortas, pagal vieną labiausiai kerinčių meilės istorijų sukurtų lietpalčių kolekcijos pristatymas, paslaptingai Roko Ramučio gitarai pritariant skambantis dainininkės Alice Way balsas – toks romantika, jaukumu bei gera nuotaika buvo p...

Trečiadienio vakarą vasaros sodelio sezono atidaryme žinomi žmonės savitai papasakojo kerinčią meilės istoriją. Kvapni arbata, garuojanti iš rožinių porceliano puodelių, pašvietus saulei vaivorykštės spalvomis nusidažantys fontanėlis, ant kepsninės ruošiami vieno geriausių Lietuvoje virtuvės šefų patiekalai, akį džiuginantys tapybos darbai, pistacijomis ir uogomis kvepiantis tortas, pagal vieną labiausiai kerinčių meilės istorijų sukurtų lietpalčių kolekcijos pristatymas, paslaptingai Roko ...

Kanibalizmas labai svarbus galaktikų gyvenime, bet kai kurios prisikelia iš mirusiųjų kaip zombiai – taip pat ir lekianti susidurti su mūsiške. Žiūrint kosminiu masteliu, galaktikų gyvenimas primena žmogaus: iš pradžių jos būna mažos, paskui auga, darosi stipresnės ir produktyvesnės, o galiausiai, išbaigusios energijos atsargas, susitraukia ir miršta.

Astronomai sekmadienį paskelbė pirmą kartą pamatę dujines gijas, kurios, teoriškai, „laiko“ Visatą sudarydamos tarsi „kosminį tinklą“. Astronomai pasinaudojo intensyvia spinduliuote, kurią skleidžia vienas kvazaras – supermasyvios juodosios skylės „šalutinis produktas“, kuris veikia kaip kokia kosminė blykstė, nušviečianti dalį to milžiniško gijų tinklo.

Astronomai kol kas negali pradžiuginti (arba išgąsdinti) mūsų naujų gyvybės formų atradimu. Tačiau jie jau rado keletą planetų, kuriuose yra šansų aptikti gyvybę. Šie metai yra išties turtingi tyrimų, kurie aukštyn kojomis apverčia mūsų suvokimą apie visatą, gausa. Slon.ru išrinko 10 svarbiausių 2013 metų kosminių atradimų.

Žinoma, „greitai“ – kosmine prasme, tad pernelyg nerimauti dėl to neverta. Tačiau pats faktas, kad Visata dabar išgyvena savotišką  „senatvės krizę“, tokią išvadą padariusiems astronomams buvo netikėtas. Tarptautinė mokslininkų grupė, sudaryta iš D. Britanijos, Portugalijos, Japonijos, Italijos ir Nyderlandų astronomų, pranešė užbaigusi 10 kartų išsamesnę galaktikų apžvalgą nei visos ankstesnės.

Kosminis teleskopas „Hubble“ padarė pačią giliausią Visatos nuotrauką astronomijos istorijoje, praneša BBC. Nuotrauka, pavadinta „eXtreme Deep Field“, užfiksavo galaktikas gilioje senovėje – tada, kai tik pradėjo šviesti žvaigždės. Tačiau tokią nuotrauką nebuvo lengva padaryti, kai kurie objektai fotografijoje yra labai tolimi ir blankūs. Dėl to teleskopą reikėjo nukreiptą į dangų laikyti ilgiau nei 500 valandų, kad būtų užfiksuota visa šviesa.

Mūsų galaktika juda savo artimiausios kaimynės Andromedos link, o po keturių milijardų metų galaktikos susidurs, teigia NASA. Astronomai jau seniai kėlė teorijas, kad šių galaktinių titanų susidūrimas įvyks, tačiau iki šiol nežinota, koks stiprus jis bus ar kada įvyks, o prognozės svyravo nuo 3 iki 6 mlrd. metų.

Beveik visos galaktikos, taip pat ir mūsų Paukščių Takas, turi palyginti silpnus magnetinius laukus, tačiau kosmoso masteliais jie gali lemti, kaip sparčiai gimsta žvaigždės. Mūsų galaktikos magnetinį lauką mokslininkai pastebėjo stebėdami nutolusių kosminių objektų šviesos poliarizaciją. Galaktikų magnetinio lauko egzistavimo faktu jau niekas neabejoja, tačiau iki šiol jo atsiradimo priežastis vis dar dengė paslaptys. Žinoma, hipotezių būta įvairių.

Galingi lazeriai padeda mokslininkams aiškintis, kaip ankstyvojoje Visatoje susiformavo galaktikų magnetiniai laukai. Beveik visos galaktikos, taip pat ir mūsų Paukščių Takas, turi magnetinius laukus, kurie gali lemti, kaip sparčiai gimsta žvaigždės. Tačiau kaip šie laukai atsirado – vis dar paslaptis, rašo SPACE.com.

Astronomai aptiko dvi mažas galaktikas, kurios, kaip manoma, skrieja aplink Paukščių Tako kaimynę Andromedą. Anot mokslininkų, jos galėtų suteikti naujų žinių apie paslaptingąją tamsiąją medžiagą, rašo SPACE.com. Naujai aptiktos nykštukinės galaktikos, pavadintos Andromeda 28 ir 29, yra dvi iš tolimiausių rastų Andromedos palydovinių galaktikų. Jos nuo Andromedos nutolusios per maždaug 600 tūkst. šviesmečių, o nuo Žemės jas skiria apytikriai 1,1 mln. šviesmečių.

Naujas šimtų tūkstančių galaktikų šviesos tyrimas dar kartą patvirtino, kad Albertas Einsteinas buvo teisus. Jo Bendroji reliatyvumo teorija tiksliai numato, kaip šviesa keliauja iš kai kurių tolimiausių Visatos galaktikų telkinių. Naujieji duomenys gauti tyrinėjant šimtų tūkstančių tolimų galaktikų skleidžiamą šviesą. Bendroji reliatyvumo teorija teigia, kad šios šviesos bangos ilgis šiek tiek pakis dėl galaktikos masės.

Ne tik žmonės, bet žvaigždės nemėgsta vienumos, jos buriasi į grupes. Dauguma jų skrieja kosminėje erdvėje galaktikų forma. Kosminės infraraudonojo spektro observatorijos „Hershel" duomenys keičia mūsų įsitikinimą apie galaktikų formavimosi ypatumus. Galaktikos formuojasi žymiai greičiau, negu buvo manyta. Iki šiol astronomai teigė, kad galaktikos gimdo žvaigždes maždaug vienodu greičiu pastaruosius tris milijardus metų. Tai netiesa.

Kosmosas – tai tarsi galaktikų „hipertelkiniai“, rodo naujas kosminis žemėlapis. Žinoma, kad netrukus po gimimo Visata buvo vientisa. Kosminės elektromagnetinės foninės spinduliuotės matavimai rodo tik labai nedidelius tankio skirtumus įvairiose vietose. Tuomet ėmė veikti trauka, ir šie skirtumai padidėjo iki dabartinių galaktikų ir galaktikų telkinių, kurie sudaro didesnius vėrinius ir mazgus, vadinamus supertelkiniais, o tarp jų iš esmės yra vakuumas, rašo NewScientist.com.

Europos astrofizikai teigia galintys paaiškinti, kodėl galaktikos plečiasi ir kaip iš pirminių struktūrų jos pavirto didžiulėmis milijardus žvaigždžių turinčiomis milžinėmis. Analizuodami šviesos raudonąjį poslinkį mokslininkai nustatė, kad pirmosios galaktikos susiformavo maždaug prieš 13 mlrd. metų, praėjus maždaug milijardui metų po Didžiojo sprogimo, davusio pradžią Visatai. Tuomet jos ėmė didėti ir galiausiai tapo tokiomis milžiniškomis sistemomis, kurios matomos dabar.