gaidjurginiai

Šiandien – Kriminalinės policijos diena. Ta proga „Akistata“ kalbėjosi su policijos generalinio komisaro pavaduotoju Renatu Požėla, kuris, tarp kitų savo darbų, yra atsakingas ir už kriminalinės policijos veiklą. Tulpiniai, Gaidjurginiai, Daktarai – jau istorija, kurią jie dabar „rašo“ kalėjimuose ar tardymo izoliatoriuose. Vieni jų dabar jau nuteisti ir vargu ar kada nors išeis į laisvę, kiti dar laukia teismo.

Žemesnio rango garsiosios Kauno Vilijampolės gaujos smogikai teisme kratosi anksčiau tyrėjams duotų parodymų. Kadaise Henrikui Daktarui, pravarde Henytė, ir artimiausiems jo patikėtiniams nuolankiai tarnavę sėbrai net praėjus beveik 20 metų tebebijo viešai vykstančiame Klaipėdos apygardos teismo posėdyje atskleisti visą tiesą. Kai kurie bendrininkai vengia atvirai liudyti apie anuomet Vilijampolės gaujos šulų jiems patikėtas kruvinas užduotis.

Vilniaus apygardos teismas nuosprendį Gaidjurginiams paskelbė 2006-ųjų sausį. Tiek prokurorams, tiek nuteistiesiems tą nuosprendį apskundus, galutinį tašką šioje byloje Aukščiausiasis Teismas padėjo tik po penkerių metų. Nuosprendį apskundė Prokurorų nuomone, nuosprendžiai Virginijui Baltušiui ir Arminui Graužiniui buvo per švelnūs. Pirmajam vietoj 18 metų prokurorai prašė įkalinimo iki gyvos galvos, o antrajam vietoj teismo skirtų 8 metų – laisvės atėmimą 15 metų.

2006-ųjų sausį Gaidjurginiai išgirdo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį – žmogžudžių veikla buvo įvertinta griežtomis bausmėmis. Paskutiniai žodžiai 2005-ųjų pabaigoje prokurorai baigė skaityti savo baigiamąsias kalbas ir paprašė teismo Sigitui Gaidjurgiui, Mariui Marijošiui ir Virginijui Baltušiui skirti įkalinimus iki gyvos galvos, o savo kaltę pripažįstantiems ir su teisėsauga bendradarbiaujantiems Benui Juodriui – 5 metus, Renatui Šadeikiui – 7 metus, o Artūrui Damkui – 10 metų nelaisv...

Metų nepakako, kad Vilniaus apygardos teismas išnagrinėtų Gaidjurginių bylą. Teismo procesą stabdė ir psichiatrinės ekspertizės. Isterijos priepuolis Nors Vilniaus apygardos teismas iš pradžių nepatenkino Virginijaus Baltušio prašymo nepradėti bylos nagrinėjimo ir skirti jam psichiatrinę ekspertizę, vėliau jau patiems teisėjams sukėlė įtarimų jo psichika. Pirmiausia – Apeliacinio teismo teisėjams.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai baigė ikiteisminį tyrimą dėl 2008-ųjų liepos pradžioje įvykdyto klaipėdietės nužudymo. Rado tėvas ir kaimynė Vyturio gatvėje su šeima gyvenančios 33 metų Ingos Ž. pasigedo jos tėvas. Visą pusdienį jis negalėjo dukrai prisiskambinti mobiliuoju telefonu, todėl po vidurdienio atskubėjo į jos namus. Bet kad ir kiek jis beldė į duris, irgi niekas neatsiliepė.

Pirmuosiuose teismo posėdžiuose Sigitas Gaidjurgis linksmai nusiteikęs šaipėsi iš teisėjų ir prokurorų. Vis dėlto kai išgirdo liudininkų parodymus, jis ėmė isterikuoti, o galiausiai net buvo paskelbęs bado streiką. Nerado palaikų Nuo S. Gaidjurgio sulaikymo iki pirmojo Vilniaus apygardos teismo posėdžio prabėgo 2 metai. Palyginus pagal bylos apimtį, nužudymų skaičių, galima sakyti, kad prokurorai dirbo gan sparčiai, bet rūpesčių užteko visiems. Ypač beieškant nužudytųjų lavonų.

Vienas iš Gaidjurginių – Arminas Graužinis – 2000 metais sulaukė palankaus Europos Žmogaus Teisių teismo sprendimo. Penki teistumai A. Graužinio pavardę savo rašiniuose esame minėję ne kartą. Tai jis padėjo Sigitui Gaidjurgiui į spąstus įvilioti – o tada žiauriai nukankinti – Kęstutį Kochą bei Artūrą Gerulį. Jis kartu su kitais nužudė Airidą Karpavičių, žinojo apie kitus S. Gaidjurgio juodus darbelius.

2000-aisiais Klaipėdoje stipriausiomis buvo laikomos Sigito Gaidjurgio, Sergejaus Bėgliko ir Arūno Kubiliaus grupuotės. Bent taip tuo laiku manyta. Apkaltino policininkus Įdomiausia, kad uostamiesčio gaujų vadeivos tarpusavio santykius tada ėmė aiškintis padedami spaudos ir policijos. Nusikaltėlių pasaulyje iki tol tai buvo dar negirdėtas dalykas.

Kadangi Klaipėdoje vienas po kito buvo žudomi žmonės, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Policijos departamento vadovybėms teko imtis priemonių. Nueita lengviausiu keliu – pakeisti įvairių uostamiesčio policijos tarnybų vadovai. Komisarų kaita Žudynės, sprogimai gatvėse, muštynės ir susišaudymai restoranuose tuo metu buvo Klaipėdos kasdienybė. Tokia padėtis kėlė nerimą ir VRM bei Policijos departamento vadovams.

„Aro“ pareigūnai Sigitą Gaidjurgį sulaikė Palangoje švenčiantį savo draugo gimtadienį. Bet net ir būdamas areštinėje Klaipėdos nusikaltėlių vadeiva nenutraukė savo kruvinos veiklos. Neišaiškinta žmogžudystė 1999-ieji Klaipėdoje prasidėjo žmogžudystėmis. Sausio pradžioje prie vieno Žardininkų gatvės daugiabučių, vos išlipęs iš savo „Mercedes'o“, viena kulka į pilvą ir dviem į galvą buvo sužalotas 25 metų Svajūnas Veryga, pravarde Svajka Mažasis. Jis mirė dar nespėjus atvykti medikams.

Dabar jau žinome, kad Sigitas Gaidjurgis dirbo ranka rankon su Alvydu Juodriu-Benu. O štai jei pavartytumėte 1997–2000 metų laikraščius, tai ten rastumėte straipsnių, kuriuose rašoma, kad A. Juodris buvo samdomas žudikas ir mėgo veikti vienas. Įdavė dėl moters S. Gaidjurgis A. Juodrį į uostamiestį pasikvietė 1997 metais iš Šiaulių. Pažinojusieji abu banditus sako, kad jiedu tapo geriausiais draugais ir tarsi papildė vienas kitą.

1998-aisiais Sigitas Gaidjurgis dar karaliavo uostamiestyje. Na o kai kuriems jo „kolegoms“ tais metais atėjo atpildo valanda. Bijojo išdavystės Praėjusį penktadienį rašėme, kad 1998 metų pavasarį Sigitas Gaidjurgis Palangos miške nušovė Viktorą Beriozkiną, pravarde Čigonas. Tuo metu šiam buvo 49 metai. Net pats S. Gaidjurgis pripažino, kad su V. Beriozkinu, kuris vertėsi automobilių prekyba, jiedu buvo geri draugai.

Klaipėdos nusikaltėlių viršūnėms labai nepatikdavo, jeigu jų mieste būdavo ramu. Todėl kartais vien tam, kad kiltų sumaištis, būdavo sprogdinama, šaudoma. Sprogimai – vienas po kito Sigito Gaidjurgio asmens sargybinis ir reikalų patikėtinis Renatas Šadeikis jam tarnavo daugiau nei 10 metų. Apie jo pasiaukojimą ir ištikimybę savo bosui tarp nusikaltėlių sklido legendos.

Prabėgus keletui metų ėmė aiškėti, kas Klaipėdoje žudė nusikalstamo pasaulio veikėjus. Vis dėlto nužudymo motyvai lieka neaiškūs ir šiandien, nes pagrindinis žudynių iniciatorius tyli. Pasala banke Apie tai, kad nušovė Audrių Leščinską-Leščių ir jo sugyventinę Neringą Kudžmaitę, banditai niekam nepasakojo. Atvirkščiai – jie net paskleidė gandą, esą A. Leščinskas gyvenąs Kolumbijoje, vietos narkotikų kartelių prieglobstyje, ir sėkmingai organizuojąs kvaišalų siuntas į Europą.

Stengdamasis Lietuvoje sukelti įtampą, Sigitas Gaidjurgis ne tik šaudė jam neįtikusius žmones, bet ir sprogdindavo policijos komisariatus, kitus visuomeninės paskirties pastatus. Dingo sugyventinis 1997 metų birželio 17-ąją į Klaipėdos miesto 2-ąjį policijos komisariatą kreipėsi Gitana M. ir pareiškė, kad dingo jos sugyventinis Naurius Noreika. Ji pranešė, kad prieš savaitę N. Noreika išvažiavo iš namų automobiliu „Audi 80“ ir nuo to laiko daugiau jo nemačiusi.

1997-aisiais Klaipėdoje ir aplink ją liejosi kraujas. Banditai buvo taip suįžūlėję, kad vidury dienos šaudydavo į jiems neįtikusius žmones. Du lavonai šalikelėje Vieną tų metų birželio 27-osios popietę Kretingos rajono Mikoliškių girininkijos girininkas Romas Mažonas išgirdo šūvių papliūpas.

Sigitas Gaidjurgis, kaip ir Tulpinių vadeivos, žudė ne tik priešus, bet ir savo gaujos narius, parankinius. Kartais jis tapdavo tikru inkvizitoriumi. Per daug žinojo Kartu su Alvydu Juodriu-Benu iš Šiaulių į Klaipėdą atvažiavo ir Raimondas Minkus. Jis, sėbrų vadinamas Ryžu ar Jurgiu, greitai įgijo S. Gaidjurgio pasitikėjimą ir tapo šio vairuotoju. Ir ne tik – R. Minkus buvo lyg ir S. Gaidjurgio ūkvedys, dirbdavo jam visus buities darbus.

Ne vienos nusikalstamos gaujos vadeiva Klaipėdoje nuolat taikydavosi į vienvaldžio nusikaltėlių lyderio sostą, užimamą Sigito Gaidjurgio, tačiau nė vienam jo įveikti nepavyko. Trotilas S. Gaidjurgio užsakymu? S. Gaidjurgio vietą užimti taikėsi ir Darius Šernius-Darėnas (g. 1967 m.). Jis, vienas iš karštakošiškiausių S. Gaidjurgio gaujos „torpedų“, konfliktuoti su vadeiva pradėjo dar 1993 metais.

„Akistata“ toliau tęsia publikacijas apie Lietuvos organizuotas nusikalstamas grupuotes. Mūsų akiratyje jau buvo Kauno Daktarai ir Daškiniai, Panevėžio Tulpiniai, Biržų, Šiaulių nusikalstamos grupuotės. Šį kartą mūsų publikacijų herojai – vieni iš žiauriausių banditų – Klaipėdos Gaidjurginiai. Kauno Daktarų byloje šiuo metu dar tik vyksta ikiteisminis tyrimas.