francisco franco

Ispanijoje rugsėjo mėnesį buvo areštuotas „ginklų arsenalą“ turėjęs vyras, kuris internetu grasino nužudyti šalies premjerą Pedro Sanchezą, ketvirtadienį paskelbė pareigūnai. Dienraštis „Publico“, kuris pirmasis pranešė šias naujienas, rašė, kad minimas vyras yra 63 metų amžiaus ir kad tarp jo laikytų ginklų buvo snaiperių šautuvų ir pistoletas kulkosvaidis.

Buvusio Ispanijos diktatoriaus Francisco Franco anūkai pirmadienį kreipėsi į šalies ombudsmeną, kad šis užginčytų vyriausybės dekretą, suteikiantį teisę ekshumuoti jų giminaičio palaikus iš didžiulio mauzoliejaus, pranešė naujienų agentūra EFE. Laiške, su kurio turiniu susipažino EFE, septyni F. Franco anūkai prašo Ispanijos ombusdmeno apskųsti Konstituciniame Teisme vyriausybės dekretą, priimtą praėjusį mėnesį.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu penktadienį padėkojo Lietuvai už iniciatyvą jo šalies ir Europos Sąjungos (ES) narių vidaus reikalų ministrams aptarti terorizmo grėsmes. Apie tokią iniciatyvą kiek anksčiau paskelbė Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis. B. Netanyahu žurnalistams teigė, kad Izraelis galėtų pateikti informaciją ES ministrams apie užkardytas grupuotės „Islamo valstybė“ teroristines atakas Europoje.

Ispanija pagrasino sustabdyti Katalonijos autonomiją, jei jos lyderiai, remdamiesi Madrido neteisėtu laikomo referendumo rezultatais, paskelbs šio regiono nepriklausomybę. Vis dėlto, jeigu 7,5 mln. sava kalba šnekančių ir atskirą kultūrą puoselėjančių gyventojų turintis turtingas regionas atsiskirs nuo Ispanijos, tai nebus jo pirmasis eksperimentas su nepriklausomybe.

Ispanijos policija penktadienį suėmė aštuonis šalies piliečius, kurie, pasak pareigūnų, grįžo iš konflikto zonos Rytų Ukrainoje, kur kovėsi prorusiškų separatistų pusėje, pranešė šiam tyrimui artimi šaltiniai. Pareigūnai suėmė aštuonis įtariamuosius šešiuose Ispanijos regionuose, sakoma vyriausybės pranešime. Tuo tarpu tyrimui artimas šaltinis sakė, kad tie asmenys yra „ultrakairiosios prorusiškos ideologijos“ šalininkai.

 Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas antradienį pareiškė, jog nori pirmalaikių rinkimų šiame turtingame regione, kurie padėtų priartėti prie tikslo atsiskirti nuo Ispanijos. Rinkimai, kuriuose bendru sąrašu dalyvautų kandidatai iš visų partijų, pasisakančių už regiono nepriklausomybę, yra „vienintelis kelias“ leisti katalonams pareikšti savo nuomonę po lapkričio 9 dieną vykusio simbolinio nepriklausomybės referendumo, kuriam nepritarė centrinė vyriausybė, nurodė A.Masas.

Katalonijos nacionalistų vyriausybė pažadėjo dar aktyviau siekti atsiskyrimo nuo Ispanijos po to, kai daugiau nei 2 mln. žmonių balsavo sekmadienį vykusiame simboliniame referendume, kurį Madridas atmetė kaip „bevaisį ir nereikalingą“. Katalonijos vyriausybės vadovas Arturas Masas šį balsavimą, kuris surengtas negavus Madrido leidimo, pavadino „visiška sėkme“, kai didžioji dauguma žmonių, dalyvavusių simboliniame plebiscite, palaikė regiono atsiskyrimo idėją.

 Katalonijos vyriausybė pirmadienį nutarė atšaukti lapkričio 9-ąją planuotą surengti referendumą dėl šio Ispanijos regiono nepriklausomybės, kuriam įnirtingai priešinosi Madridas. Ispanijos Konstitucinis Teismas praeitą mėnesį vienbalsiai nusprendė išklausyti centrinės vyriausybės argumentų prieš tą plebiscitą, todėl referendumas turėjo būti automatiškai įšaldytas, kol teismas priims sprendimą toje byloje, galinčioje užtrukti ne vienerius metus.

Joanas Pujolis – katalonų žvalgas, sugebėjęs apgauti Adolfą Hitlerį Normandijoje. Atsidūręs Madride jis papasakojo, kaip jam tai pavyko. Kas buvo tas žmogus su žvilgančia plike, smailiomis ausimis, veriančiu žvilgsniu ir pašaipia šypsena, kuris 1984-aisiais iš Marakaibo atskrido į Madridą? Tuomet „El País“ redakcija saugumo sumetimais rekomendavo jam apsistoti viename iš viešbučių, įsikūrusių netoli Barachaso oro uosto.

Ispanijos karalius Felipe VI (Felipė VI), aukštaūgis, mėlynakis buvęs olimpietis buriuotojas, ketvirtadienį įžengė į sostą su didėjančiu populiarumu, nepaisant skandalų, kurie pakenkė jo tėvo ir vyresniosios sesers reputacijai. Pirmojo sosto paveldėjimo atvejo nuo 1975 metų, kai mirus diktatoriui generolui Francisco Franco (Fransiskui Frankui) buvo atkurta Ispanijos monarchija, proga 46 metų Felipe vadinamas labai reikalingos naujos kartos simboliu.

 Naujasis ispanų karalius Felipe VI (Felipė VI), ketvirtadienį pradėdamas savo valdymą, deklaravo „tikėjimą Ispanijos vienybe“ – nepaisydamas įtampos dėl separatistinių nuotaikų Katalonijoje, kuri siekia lapkričio 9-ąją surengti referendumą dėl nepriklausomybės. „Noriu vėl patvirtinti savo tikėjimą Ispanijos vienybe, kurią simbolizuoja karūna“, – davęs priesaiką parlamente deputatams pasakė 46 metų monarchas, kuris tuo pačiu akcentavo didelę šalies įvairovę.

Karalius Felipe VI (Felipė VI) ketvirtadienį perėmė Ispanijos sostą – kitą dieną po to, kai jo tėvas atsisakė karūnos su ašaromis akyse – ir davė pradžią iškilmėms vėliavomis išpuoštoje sostinėje. 46 metų, beveik 2 m ūgio buvęs olimpietis buriuotojas priėmė karūną po emocingos ceremonijos, įvykusios pirmojo sosto paveldėjimo po monarchijos atkūrimo proga. Teisiškai Felipe karaliumi tapo vidurnaktį (1 val.

Ispanijos 76 metų karalius Juanas Carlosas (Chuanas Karlosas), kuris pirmadienį atsistatydino, atvedė savo šalį į demokratiją po dešimtmečius trukusios diktatūros, sužlugdė karinį erversmą ir pelnė visuotinę pagarbą, kurią vėliau prarado kilus karališkąją šeimą įtraukusiems skandalams. Juanas Carlosas suvaidino lemiamą dabartinės Ispanijos istorijos vaidmenį, kai mirus generolui Francisco Franco (Fransiskui Frankui) iškilo kaip pirmasis po 44 metų karūnuotas valstybės vadovas.

 Ispanijos karalius Juanas Carlosas (Chuanas Karlosas), kuriam dabar 76 metai, atsisakys sosto savo sūnaus princo Felipe (Felipės) naudai, pirmadienį paskelbė premjeras Mariano Rajoy (Marianas Rachojus). Karaliaus, kuris buvo karūnuotas 1975 metų lapkritį, po diktatoriaus generolo Francisco Franco (Fransisko Franko) mirties, pasitraukimas žymi 39 metus trukusio viešpatavimo pabaigą, kuris prasidėjo kartu su nauju demokratijos laikotarpiu, bet baigėsi temdomas virtinės skandalų.

 Naujasis Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas (Manuelis Valsas) yra populiariausias socialistų politikas šalyje – ar bent jau toks yra kone visiems, išskyrus nemažą jo paties partijos dalį. Prancūzijos socialistų vyriausybės populiarumui dvejus jos valdymo metus smunkant, gerai atrodantis vidaus reikalų ministras M.Vallsas buvo kone vienintelis, sugebėjęs pasipriešinti šiai tendencijai.

 Ispanijos Katalikų Bažnyčia sekmadienį paskelbs palaimintaisiais daugiau kaip 500 žmonių, kurių dauguma žuvo per 1936-1939 metais šalyje vykusį pilietinį karą, nepaisydama popiežiui Pranciškui adresuotų raginimų atšaukti šį prieštaringai vertinamą renginį. Ceremonijos, kurią ispanų žiniasklaida praminė "didžiausia beatifikacija per Bažnyčios istoriją", kritikai kaltina katalikų hierarchus prisidedant prie Francisco Franco (Fransisko Franko) karinio sukilimo ir diktatūros įteisinimo.

Ispanijos vienuolė tapo pirmuoju asmeniu, teisiamu dėl įtariamo naujagimių grobimo Francisco Franco valdymo metais, praneša BBC. Sesuo Maria Gomez Valbuena, kuriai dabar 80 metų, kaltinama Madrido ligoninėje 1982 metais iš vienos moters pagrobusi naujagimę dukrą. Sesuo Marija ketvirtadienį pasirodė teismo posėdyje, bet atsisakė liudyti. Manoma, kad F. Franco diktatūros laikais ir vėliau ligoninėse buvo pagrobti tūkstančiai vaikų, kurie vėliau buvo atiduoti įsivaikinti kitoms šeimoms.

Masiškiausiomis galima laikyti ajatolos Rouhollah Mousavio Khomeinio laidotuves, o didžiausia televizijos žiūrovų auditorija susirinko, kai vyko gedulinga ceremonija, atiduodant paskutinę pagarbą princesei Dianai. Vakar, gruodžio 28 d., Pchenjane buvo laidojamas Kim Jong Ilas – nemirtingasis Šiaurės Korėjos lyderis. Laidotuvės virto grandiozine liaudies sielvarto demonstracija.