fouhas rasmusenas

  Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) prisidėjo prie aukštų pareigūnų perspėjimų, kad Baltijos šalys gali būti kitas Rusijos taikinys po Ukrainos, siekiant patikrinti NATO tvirtumą. Kalbėdamas Bendruomenių rūmuose, ministras pirmininkas teigė, kad Rusija siektų destabilizuoti kitas šalis, jei nesulauktų pasipriešinimo dėl Ukrainos.

  Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali surengti hibridinę ataką prieš Baltijos šalis, kad patikrintų, ar NATO mobilizuosis prieš tokį žingsnį, perspėjo buvęs Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas).   Interviu britų dienraščiui „The Telegraph“, danų politikas sakė, kad V.Putinas turi pavojingų ambicijų ne vien Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su Maskvos remiamais prorusiškais separatistais, bet tikriausiai yra nusiteikęs išmėginti Vakar...

Naujam NATO vadovui trečiadienį pradėjus darbą šiame poste, jo pirmtakas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) paskelbė steigiantis konsultacinę bendrovę, kuri teiks patarimus strategijos klausimais vyriausybėms, verslo struktūroms ir tarptautinėms organizacijoms. Bendrovė „Rasmussen Global“ išnaudos buvusio Danijos premjero „platų politikos ekspertų, buvusių pareigūnų, verslo vadovų ir konsultacinių firmų tinklą visame pasaulyje“, jis nurodė savo pranešime.

 Buvęs Norvegijos premjeras Jensas Stoltenbergas trečiadienį perima vadovavimą sustiprėjusiai ir vėl gyvybingai NATO, kuri dar prieš mažiau nei metus buvo panaši į Šaltojo karo laikų reliktą sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Ukrainos krizė leido Šiaurės Atlanto aljansui vėl suvokti savo tikslą, tačiau J.Stoltenbergas žino, kad NATO taip pat laukia daugybė kitokių, ilgalaikių iššūkių, sako analitikai.

 Kai Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) perėmė vadovavimą NATO, Aljansui sunkiai sekėsi suvaldyti stiprėjantį sukilėlių judėjimą Afganistane, o kai kurie prognozavo, kad ši organizacija greitai iškeliaus istorijos šiukšliadėžėn, kaip ir jos Šaltojo karo laikų priešininkė – Varšuvos sutarties organizacija.

Vakarų šalių lyderiai planuoja pademonstruoti tvirtą vienybę šią savaitę vyksiančiame NATO viršūnių susitikime dėl numanomos Rusijos agresijos Ukrainoje, tačiau jų atsako galimybės išliks ribotos nesant politinio sutarimo dėl tiesioginės intervencijos. Planai dislokuoti tūkstančius NATO karių ir karinės technikos vienetų Rytų Europoje turi padrąsinti Aljanso šalis tame regione, tačiau toks žingsnis supykdytų Maskvą, nes jis kirstųsi su svarbiu NATO ir Rusijos susitarimu.

 JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) jau antrąkart šiais metais lankysis Rusijos pašonėje, siekdamas užtikrinti Rytų Europos šalis, jog Amerika kartu su sąjungininkėmis tvirtai vykdys įsipareigojimus ginti jų saugumą, tačiau jo vizitą gali temdyti Vakarų valstybių neįgalumas sustabdyti Rusijos agresijos Ukrainoje.

NATO vadovas pirmadienį pareiškė, kad šią savaitę prašys Aljanso lyderių pritarti padidintos parengties pajėgų formavimui ir karinės įrangos atsargų kaupimui Rytų Europoje, siekiant padėti apsaugoti Aljanso nares nuo galimos Rusijos agresijos. NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) žurnalistams sakė, kad naująsias pajėgas turėtų sudaryti keli tūkstančiai karių, kuriuos skirtų 28 NATO šalys rotacijos principu.

Reaguodama į Ukrainos krizę NATO ruošiasi imtis skubių priemonių, kurios leistų greitai dislokuoti kariuomenę rytinei Europai sustiprinti ir atgarsintų Rusiją nuo padėties destabilizavimo regione, trečiadienį pareiškė Aljanso vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). Interviu dienraščiui „The Guardian“ A.F.Rasmussenas sakė, kad NATO įveiks savo nesutarimus Aljanso viduje kitą savaitę Kardife vyksiančiame viršūnių susitikime ir patvirtins priemones, kurios leis greitai įve...

 Kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys gręžiasi tolyn nuo Bendrijos politikos stiprinti ekonominį bei diplomatinį spaudimą Maskvai dėl krizės Ukrainoje, ir prisideda prie dujotiekio tiesimo, nes šis gali atvesti didžiulius Rusijos eksportuojamų dujų kiekius prie pat jų durų slenksčių. Tačiau jų atsisakymas paklusti ES nurodymui nutraukti tuos darbus yra reikšmingesnis negu vien tik dar viena Europos praleista proga paspausti Kremlių.

Atsižvelgdama į Rusijos „agresijos“ Ukrainoje pamokas NATO kuria planus, turinčius padėti užtikrinti, kad jos narės greičiau reaguotų į krizes, pirmadienį pranešė Aljanso vadovas. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė, kad transatlantinis Aljansas peržiūrės pasiūlytą parengties „veiksmų planą“ per rugsėjį Didžiojoje Britanijoje vyksiantį viršūnių susitikimą.

  NATO nepritars formaliam žingsniui, turinčiam priartinti Gruzijos narystę Aljanse, per rugsėjį Britanijoje vyksiantį viršūnių susitikimą, taip pat iki ateinančių metų atidės sprendimą dėl Juodkalnijos narystės, trečiadienį pranešė NATO pareigūnei.

(papildyta 10.52) Rusija trečiadienį išreiškė viltį, kad Kijevas ir tarptautinė bendruomenė įsiklausys į Maskvos siunčiamus „teigiamus signalus“ dėl krizės šalyje kaimynėje, kai prezidentas Vladimiras Putinas atšaukė jam parlamento suteiktą leidimą panaudoti karines pajėgas užsienyje.

NATO gynybos ministrai, atsižvelgdami į krizę Ukrainoje, antradienį sutarė dėl virtinės žingsnių, turinčių sustiprinti Rytų Europos šalių gynybą, tačiau pabrėžė, kad tie veiksmai neperžengia po Šaltojo karo su Maskva sudarytos sutarties ribų. NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) sakė, kad ministrai sutarė sudaryti „parengties veiksmų planą... reaguojant į pasikeitusią saugumo aplinką“, sukurtą besiplečiančio konflikto Ukrainoje.

(papildyta 15.05) NATO ketvirtadienį nurodė, jog vis dar nematė „jokių požymių“, kad Rusija atitraukė savo pajėgas nuo Ukrainos sienos, nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dieną prieš tai pareiškė tai padaręs.

NATO trečiadienį pareiškė dislokuosianti didesnes oro, jūrų ir sausumos pajėgas Rytų Europoje, reaguodama į didėjančią krizę Ukrainoje. „Šiandien susitarėme dėl karinių priemonių paketo“, – sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). „Turėsime daugiau lėktuvų ..., daugiau laivų ..., didesnę parengtį sausumoje“, taip pat Aljanso gynybos planai bus „peržiūrėti ir sustiprinti“, pridūrė jis.

NATO turi imtis tolesnių priemonių, kad sustiprintų savo narių Vidurio ir Rytų Europoje gynybą, Aljanso pajėgų dislokavimą ir pratybas, penktadienį pareiškė Aljanso atstovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas), išliekant didelei įtampai Ukrainoje.

 Rusija privalo atitraukti savo pajėgas nuo Ukrainos sienų, jeigu nori pradėti dialogą dėl tą šalį krečiančios krizės, ketvirtadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas). Per vizitą Čekijoje surengtoje spaudos konferencijoje A.F. Rasmussenas sakė, kad bet kokie tolesni Rusijos kariniai veiksmai sukeltų itin sunkių pasekmių ir išprovokuotų griežtas ekonomines sankcijas.

  Į Ispaniją antradienį atplaukė pirmasis iš keturių modernių JAV eskadrinių minininkų, būsiančių svarbia priešraketinės gynybos skydo Europoje, kuris, pasak Rusijos, kelia tiesioginę grėsmę jos saugumui, grandimi. Eskadrinis minininkas „USS Donald Cook“ atplaukė į karinio jūrų laivyno Rotos bazę, kur bus dislokuojamas ir veiks kaip priešraketinės gynybos platforma bei vykdys kitas užduotis, nurodoma pareiškime.

Švedija nusprendė prisijungti prie NATO greitojo reagavimo pajėgų ir kitą mėnesį dalyvaus Baltijos šalyse ir Lenkijoje vyksiančiose karinėse pratybose „Steadfast Jazz“, pranešė Aljansas. NATO nepriklausanti Švedija į pratybas siųs štabo karininkus. Pratybose dalyvaus dar dvi NATO nepriklausančios šalys – Suomija ir Ukraina. „Sveikinu Švedijos dalyvavimą kartu su Suomija ir Ukraina.