fosilijos

Sekmadienio popietę Ilona (vardas pakeistas) socialiniuose tinkluose pasidalijo neįprasto Baltijos jūros radinio nuotrauka. Moteris buvo susidomėjusi, kas tai per objektas ir teigė, kad tokio mačiusi anksčiau tikrai nebuvo. Tai – įdomios formos ir kelių skirtingų spalvų objektas, pritraukęs dėmesį savo neįprastais įspaudais.  Paaiškino, kas tai Ilona šia nuotrauka pasidalijo socialinio tinklo „Facebook“ „Miško radinių“ grupėje.

39 metų Christopheris Reesas iš Bridžendo (Velsas) ir jo 7 metų sūnus Dylanas 2023 m. spalio mėnesį buvo išėję pasivaikščioti su šunimi į Southerndown paplūdimį Velse. Jie ieškojo fosilijų, kurių šioje vietovėje buvo aptikę ir anksčiau, tačiau jų radinys pasirodė esąs šiurpesnis nei manyta. Tėvas ir sūnus paplūdimyje rado, kaip manė, gyvūnų kaulus ir parsinešė juos namo, o paskui apimti panikos suprato, kad tai iš tikrųjų yra žmogaus palaikai.

Neįtikėtinas radinys centrinėje Anglijoje – sausindamas ežero lagūną gamtosaugininkas aptiko tikrą Jūrų drakoną – prieš daug milijonų metų žemės vandenyse plaukiojusį, dantytą plėšrūną ichtiozaurą. Brito radinys – iki šiol didžiausios ir geriausiai išsilaikiusios tokio tipo fosilijos Jungtinėje Karalystėje. Centrinės Anglijos Ratland Voterio pakrantėje – net 10 metrų Jūrų Drakonas – tiksliau jo fosilijos. Skambiu vardu vadinamas išties įspūdingas – prieš maždaug 180 mln.

Net ir po kelių šimtų milijonų metų dinozaurų pėdsakus galime aptikti ir šiandien. Brazilijoje, Palo Santo regione, Monte Alto tyrėjai aptiko fosilijas, kurios priklauso iki tol neidentifikuotam dinozaurui. Monte Altasas yra laikomas viena turtingiausių radinių vietų kai kalbame apie dinozaurų fosilijas.

Pasaulio trijų didžiųjų ledo dangų stabilumas yra vienas svarbiausių klimato mokslininkų klausimų. Bet kuriam iš jų ištirpus, šimtai milijonai žmonių, gyvenančių žemai esančiose vietovėse, turėtų palikti savo namus. Taigi mokslininkai lygiai tiek pat sunerimo, kiek ir nustebo, kai po Grenlandijos ledo danga rado augalų fosilijas. Tai galimai reiškia, kad sala prarado savo ledo kepurę ne taip seniai, kaip buvo manyta. Klausimas „kada ištirpo didžioji dalis Grenlandijos ledo?“ sukelia daug ginčų.

Paskelbta apie Etiopijos Afaro regione rastas fosilijas, galinčias pakeisti visos žmonių giminės genealogijos aiškinimus. Nauji radiniai prieštarauja įsigalėjusioms hipotezėms. 1974 m. buvo iškelta hipotezė, kad Etiopijoje gyvenusi „Lucy“ yra tiesioginė šiuolaikinio žmogaus promotė. Naujos fosilijos, apie kurias buvo paskelbta trečiadienį, galbūt taps lemiamu ir negrįžtamu smūgiu tokiam jos statusui.

Kanados Burgeso skalūnai visame pasaulyje žinomi dėl išskirtinės čia čia randamų fosilijų gausos ir kokybės. Per pastarąjį šimtmetį archeologai čia identifikavo apie 200 naujų rūšių. Neseniai regione atrasta dar viena kasinėjimo vieta šį skaičių gali ne tik pasivyti – tai gali būti turtingiausias kada nors atrastas fosilijų aruodas. „Tempas, kuriuo randame gyvūnus – daugelis kurių yra nauji mokslui – yra pritrenkiantis, – teigia darbams vadovaujantis Toronto universiteto biologas Jeanas Caronas.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Jau po kelerių metų Akmenės rajone planuojama atidaryti pirmąjį Baltijos šalyse Juros periodo parką. Šiai rajono savivaldybės idėjai pritaria ir geologai, rajone aptikę bent penkių geologinių sistemų uolienų, maždaug 200 mln. metų senumo fosilijų. Kaip atrodo Juros periodo parkas, daugelis įsivaizduoja pagal matytą amerikiečių režisieriaus Steveno Spielbergo filmą. Jį žiūrėjome ir aptarinėjome bemaž prieš 15 metų.

Ketvirtoji daugiaserijinio animacinio filmo „Ledynmetis“ dalis, paleontologės Sarah Joomun, dirbančios Oksfordo universiteto gamtinės istorijos muziejuje, manymu, labai smagi, tačiau joje, kaip ir ankstesnėse, gausu realybės neatitinkančių aspektų – kai kurie filmuke vaizduojami gyvūnai niekaip negalėjo būti to paties laikotarpio amžininkai. Kaip ji rašo straipsnyje guardian.co.uk, pasirodžius pirmajai filmo daliai, jai buvo be galso smalsu.

Lytinio dauginimosi atsiradimas buvo vienas svarbiausių įvykių gyvybės istorijoje. Ir jis nebūtų įmanomas be granito. Vulkaninės kilmės uolienos dideliais kiekiais pradėjo formuotis maždaug prieš 2 mlrd. metų iškeldamos į paviršių metalus, aprūpinančius sudėtinę gyvybę. Formuodama baltymus gyvybė yra priklausoma nuo sunkiųjų metalų. Cinkas, molibdenas ir varis yra ypatingai svarbūs eukariotams – grupei, apimančiai gyvūnus, augalus ir grybus, kurie visi geba daugintis lytiškai.

Olose Kinijoje aptikti akmens amžiaus urvinių žmonių palaikai priklauso visiškai naujai žmonių genties rūšiai, skelbia archeologai. Pasak jų, šis atradimas atvertė naują žmonių evoliucijos istorijos puslapį. Suakmenėję trijų urvinių žmonių palaikai, aptikti dviejose Maludongo olose Junano provincijoje Kinijoje, priklauso iki šiol nematytai akmens amžiaus žmonių rūšiai, pasižyminčiai  „itin neįprastu“ senovės ir šiuolaikinių žmonių (Homo sapiens) savybiu mišiniu, skelbia dailymail.co.uk.

Dinozaurai, karaliavę Žemėje prieš 150 milijonų metų, erdve dalijosi su ne ką mažiau bauginančiais parazitais – 2 cm ilgio kraujasiurbėmis blusomis. Taip tvirtina Kinijos ir Prancūzijos paleontologai, neseniai ištyrinėję devynias įspūdingas fosilijas, aptiktas Vidinės Mongolijos teritorijoje ir Liaoningo provincijoje, Kinijos šiaurės rytuose, praneša agentūra AFP. Priešistorinių blusų patelės buvo daugiau nei 20 mm ilgio, patinai kiek menkesni – 15 mm.

Mokslininkai nustatė, jog mįslinga kaulinė atauga ant dramblio pėdos iš tikrųjų yra šeštasis „pirštas“, skelbia BBC. Daugiau nei 300 metų šios ataugos struktūra glumino mokslininkus. Anot mokslininkų pranešimo, šis „pirštas“ padeda išlaikyti dramblio didžiulį svorį. Ištyrus fosilijas paaiškėjo, jog šis „pirštas“ išsivystė prieš 40 mln. metų, kada drambliai tapo didesni ir daugiau sausumos gyvūnai.

Malapos oloje netoli Johanesburgo (PAR) 2008 m. aptikti suakmenėję žmogbeždžionių kaulų fragmentai gali priklausyti trūkstamai žmogaus evoliucijos grandžiai – tarpinei rūšiai tarp žmogbeždžionių ir ankstyvųjų žmonių, pranešė „Science.com". Maždaug 2 milijonų metų senumo Malapos oloje atrastas Australopithecus sediba rūšies atstovų fosilijas ištyrę mokslininkai mano, kad jie galimai buvo trūkstama grandis žmogaus evoliucijos kelyje.

Sprendžiant iš vėlyvuoju kreidos periodu gyvenusio paukščio liekanų, šio ūgis siekė daugiau nei 3 metrus, o svoris – per pusšimtį kilogramų. Paaiškėjo, kad Pietų Kazachstano dykumoje atkasti du kaulai priklausė vienam iš pačių didžiausių paukščių, kurie kada nors sklandė Žemėje. Rastos paukščio, savo dydžiu šiek tiek primenančio strutį, kaulų dalys – apatinio žandikaulio elementai. Kaip spėjama, jis prieš šimtą milijonų metų gyveno centrinėje Azijoje kartu su dinozaurais.

Visos baltosios meškos yra kilusios iš vieno protėvio, kuris prieš 50 tūkst. metų gyveno Britanijoje arba Airijoje – atskleidė DNR tyrimai. Nauji įrodymai, gauti iš Airijos urvuose rastų fosilijų, parodė, kad poliarinės meškos išsivystė iš vienos rudosios meškos patelės maždaug paskutiniojo ledynmečio viduryje. Rudosios meškos, pasak ekspertų, prisitaikiusios gerai laipioti medžiais, tuo tarpų baltosios puikiai plaukia.

Ukrainoje rasti palaikai – vieni seniausių įrodymų apie Europoje gyvenusius šiuolaikinius žmones, teigia ekspertai. Archeologai žmonių kaulų ir dantų, įrankių, dramblio kaulo papuošalų ir gyvūnų liekanų aptiko Buran-Kajos urvuose, praneša BBC. Ant 32 tūkst. senumo fosilijų rasta įpjovimų, o tai leidžia manyti, kad atliekant pomirtinį ritualą nuo jų pašalinta mėsa.

Kai kuriems dinozaurams gresia dar vienas išnykimas, mat jie greičiausiai egzistavo tik paleontologų galvose, praneša „Discovery News“. Dinozaurų žinovas Johnas Horneris įtaria, kad bent jau 50 knygose aprašytų dinozaurų buvo neteisingai identifikuoti. Kaip teigiama žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje, „atėjo metas pjauti netinkamus gyvulius“. Paleontologas Michaelas J. Bentonas iš Bristolio universiteto „Science“ teigė, kad iki 51,7 proc.

NASA mokslininkai pareiškė, kad kolegos tvirtinimo apie meteorite rastus už Žemės ribų gimusius mikrobus negalima paremti jokiais moksliniais įrodymais. JAV kosmoso agentūra formaliai atsiribojo nuo NASA mokslininko Richardo Hooverio penktadienį leidinyje „Journal of Cosmology“ paskelbto straipsnio, praneša naujienų agentūra AFP.

Ankstyvieji šiuolaikinių arklių protėviai greičiausiai mito vaisiais, kuriems sukramtyti nereikėjo aštrių krūminių dantų. Tai paaiškėjo ištyrus 55 mln. metų senumo arklių dantų fosilijas, praneša naujienų agentūra AFP. Vėliau arklių maistas tapo įvairesnis, o jų dantys tapo stipresni, kad gyvūnai galėtų sukramtyti ir suvirš kinti žoles, kuriose buvo rupių dulkių ar dirvožemio priemaišų, teigiama žurnale „Science“ paskelbtame tyrime.

Įtakingiausi mokslininkai tvirtina, kad dinozaurus išnaikino asteroidas, į Žemės paviršių rėžęsis milijardui atominių bombų sprogimų prilygstančia jėga. Asteroidas į Yucatano pusiasalį Meksikoje nukrito skriedamas 20 kartų už kulką didesniu greičiu. Smūgis sukėlė žemės drebėjimus, nuošliaužas, cunamius ir žaibus, rašo „Telegraph.co.uk“. Šis prieš 65 mln.